Sklypas, kuris ilgą laiką buvo nenaudojamas, dažniausiai apauga savaiminiais medžiais, krūmais ir aukštomis žolėmis. Tokia teritorija neleidžia objektyviai įvertinti reljefo, užstoja galimus vaizdus, trukdo planuoti funkcines zonas. Po augmenija dažnai slepiasi ne tik nelygumai ar duobės, bet ir suverstos šiukšlės, buvusių pastatų liekanos, želdynų liekanos, kurių nematyti, kol sklypas nėra išvalytas.

Tvarkymo procesą reikėtų pradėti nuo ribų nustatymo ir aiškios vizijos, kas sklype turėtų likti, o kas pašalinama. Taip pat svarbu žinoti sklypo paskirtį, apribojimus ir augančių želdinių teisinį statusą – kai kurie medžiai gali būti saugotini.

Visą apleisto sklypo paslaugų spektrą atlieka ARBORA, UAB. Spauskite saugią aktyvią nuorodą apleistų sklypų tvarkymas ir susisiekite su Arbora specialistais. 

Sklypo valymą atidėliojant, augmenija toliau plinta, didėja šiukšlių kiekis, blogėja dirvos būklė. Neprižiūrimas sklypas gali tapti administracinių priemonių taikymo objektu: savivaldybė gali įpareigoti jį sutvarkyti, o ilgalaikis ignoravimas – tapti pretekstu baudoms ar įspėjimams. Kartais dėl netvarkomos aplinkos kreipiasi ir kaimynai.

Todėl pirmasis žingsnis – objektyviai įvertinti faktinę sklypo būklę, atsižvelgti į augaliją, paviršiaus ypatumus ir atlikti būtinus parengiamuosius darbus. Kitas svarbus etapas – sklypo ribų nustatymas ir jų pažymėjimas vietovėje.

Net nieko nenumatant daryti sklype sutvarkytas sklypas įgaus didesnę kainą. Sutvarkymo kaina bus mažesnė nei sklypo vertės padidėjimas. 

Sklypo ribų tikslinimas

Pirmas žingsnis, kurį reikėtų atlikti prieš bet kokius darbus – įsitikinti, kad sklypo ribos aiškiai pažymėtos. Net jei teritorija yra aptverta, tvora ne visada sutampa su teisinėmis ribomis. Dėl to svarbu patikrinti žemės nuosavybės dokumentus ir, esant neaiškumams, pasitelkti matininką, kuris ribas nustatys tiksliai pagal kadastrinius duomenis.

Aiškiai pažymėtos ribos užtikrina, kad visi darbai bus vykdomi tik nuosavoje teritorijoje, išvengiant nesusipratimų su kaimynais.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį, ar sklype nėra įrengtų komunikacijų – elektros kabelių, vandentiekio ar drenažo tinklų. Prieš pradedant darbus būtina pažymėti šias vietas, kad būtų išvengta jų pažeidimo.

Sklypo projektavimas

Nustačius tikslias ribas, kitas žingsnis – pagalvoti, kaip sklypas bus naudojamas. Tai padeda priimti aiškius sprendimus, ką šalinti, o ką palikti. Be išankstinio plano dažnai iškertami naudingi medžiai ar išlyginamos vietos, kurios vėliau būtų pravertusios – pavyzdžiui, įvažiavimui ar sandėliavimui.

Iš pradžių reikia nuspręsti, kur stovės pagrindiniai objektai: pastatai, automobilių aikštelė, poilsio zona, daržas, veja. Tik tada galima vertinti, kurie medžiai ir krūmai trukdo, o kurie netrukdo planuojamai paskirčiai.

Jei sklypas nelygus, reikėtų iš anksto numatyti, kur gali kauptis vanduo po lietaus. Tokias vietas planavimo metu galima palikti neužpilamas – vėliau čia bus paprasčiau įrengti drenažą ar vandens nutekėjimo kryptį.

Taip pat svarbu atsižvelgti į saulės kryptis. Pietinėje pusėje augantys medžiai dažnai meta šešėlį, todėl juos verta pašalinti, jei planuojama terasa, daržas ar šiltnamis. Šiaurinėje pusėje augantys medžiai šviesos beveik neužstoja, todėl gali likti, jei netrukdo kitam naudojimui.

Aiškus projektavimo planas leidžia dirbti nuosekliai, negriaunant to, kas jau padaryta, ir išvengiant bereikalingų korekcijų vėliau.

Apleisto sklypo paruošimas tvarkymui

Prieš pradedant sklypo valymą ar kitus darbus, būtina užtikrinti patogų privažiavimą. Į sklypą turi galėti įvažiuoti transportas – tiek lengvasis automobilis, tiek technika ar konteineriai atliekų išvežimui. Net ir tuo atveju, jei darbus atliksite patys, reikės vietos automobiliui pastatyti, o išvežti augalinės kilmės atliekas ar šiukšles be sunkesnio transporto praktiškai neįmanoma. Todėl pirmiausia būtina išvalyti įvažiavimo kelią ir skirti sklypo dalį technikai manevruoti.

Apleistuose sklypuose dažnai randama įvairių rūšių atliekų: senų statinių liekanų, šakų, šaknų, suverstų buitinių šiukšlių. Visos šios atliekos turi būti ne tik surinktos, bet ir tinkamai išrūšiuotos, nes joms taikomi skirtingi tvarkymo reikalavimai. Pavyzdžiui, statybinės atliekos negali būti metamos kartu su augaline mase, o šaknys negali būti vežamos kartu su šakomis, nes skiriasi jų skilimo trukmė. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti nesvarbu, tvarkant didesnius kiekius netinkamas rūšiavimas sukelia papildomų išlaidų ir problemų vežant atliekas.

Jei po senų pastatų griovimo ar medžių pjovimo lieka storesnės medienos dalys, jas galima panaudoti kūrenimui. Tačiau tai verta daryti tik tuo atveju, jei mediena nepažeista ir be metalinių elementų. Ypač nerekomenduojama naudoti statybinių konstrukcijų likučių, nes dažniausiai jos būna sukaltos vinimis arba pagamintos iš stipriai dervingų spygliuočių, kurie degdami sukelia daug dūmų. Naudingesnis sprendimas – surinkti naudotiną medieną į atskirą vietą ir, jei patiems nereikia, pasiūlyti ją kitiems.

Augalinės kilmės liekanas, tokias kaip žolė ar velėna, galima išvežti arba palikti sklype. Jei jos sukraunamos į vieną vietą ir uždengiamos orui laidžia medžiaga, po kurio laiko jos suyra ir tampa tinkamos naudoti kaip natūrali trąša. Tai gali būti naudinga, jei vėliau planuojama įrengti daržą ar sodinti medžius.

Reikėtų žinoti, kad deginti augalines atliekas ar bet kokį kitą susikaupusį šlamštą sklype draudžiama. Šis draudimas galioja net ir nedideliems kiekiams. Dūmai, kvapai ir suodžiai ne tik kenkia aplinkai, bet gali sukelti kaimynų skundus ar baudas.

Tvarkingas privažiavimas, išvalytas pagrindinis plotas ir tinkamai paruošta laikina atliekų kaupimo vieta leidžia sklandžiai pradėti tolimesnius darbus sklype – nuo augalijos šalinimo iki grunto paruošimo.

Medžių pjovimas apleistame sklype

Tvarkant apleistą sklypą, pirmiausia dėmesys turėtų būti skiriamas stambiems medžiams. Jie dažniausiai auga arčiausiai pastatų, elektros linijų, kaimyninių sklypų ribų, o jų šaknys, kamienai ir šešėlis daro didžiausią įtaką tolimesniems darbams. Kol medžiai nepašalinti, mechanizuotas sklypo valymas tampa sudėtingas arba visiškai neįmanomas – trukdo privažiuoti, išlyginti žemę, pašalinti kelmus ar pjauti žolę.

Prieš pradedant darbus, reikėtų išsiaiškinti, ar vietovėje nėra taikomi ribojimai dėl medžių šalinimo. Kai kuriose vietose būtina gauti leidimą, ypač jei kertami brandūs ar tam tikrų rūšių medžiai. Šį klausimą dažniausiai sprendžia savivaldybė arba seniūnija.

Didelių medžių šalinimas turi būti atliekamas laikantis visų saugos reikalavimų. Jei medis auga šalia statinių ar komunikacijų, savarankiškas kirtimas be patirties yra pavojingas. Net ir mažesnio skersmens kamienas gali kristi nevaldytai, o rizika padaryti žalos ar susižaloti yra didelė. Tokius darbus saugiausia patikėti kvalifikuotiems specialistams, ypač jei reikia pjauti medį dalimis.

Arbora, UAB pjauna medžius net sudėtingose salygose. Spauskite saugią aktyvią nuorodą medžių pjovimas ir susisiekite su Arbora specialistais.

Nukirstas medis dar nereiškia, kad darbas baigtas – kamienas ir šaknys liks žemėje, todėl vertėtų iš karto numatyti ir kelmo pašalinimo būdą: išrovimą arba frezavimą. Palikti kelmai trukdys tolesniam sklypo naudojimui ir vėliau sukels papildomų rūpesčių.

Apleistuose sklypuose dažnai pasitaiko senų vaismedžių ar dekoratyvinių medžių, kurių būklė gali būti prasta, bet dar ne beviltiška. Prieš priimant sprendimą šalinti, verta įvertinti, ar jie netrukdo suplanuotiems darbams. Jeigu medis gali likti, kartais pakanka kruopštaus genėjimo – pašalinus pažeistas ar sutankėjusias šakas, jis gali atsigauti ir tapti vertingu sklypo elementu.

Nupjovus medžius susidaro dideli kiekiai šakų kurių utilizavimas dar sudėtingesnis nei medžio nupjovimas. Smulkinimas gerokai sumažina išvežamos biomasės kiekį. Nors galima ir neišvežti, medienos drožlės puikiai tiks kompostavimui, mulčiavimui, net kūrenimui. Šakas susmulkinti gali Arbora specialistai, spauskite saugią aktyvią nuorodą šakų smulkinimas.

Kelmų naikinimas

Nupjauto medžio kelmas gali likti sklype dešimtmečiui, jei jo nesunaikinsime. Tai viena iš sudėtingesnių sklypo valymo užduočių – ypač jei medžiai buvo brandūs ir sveiki. Egzistuoja keli skirtingi kelmų naikinimo būdai, pasirenkami atsižvelgiant į vietą, technines galimybes ir laiką.

Mažiausiai žemės pažeidimų palieka išrovimas su šaknimis, kai medis išverčiamas naudojant techniką. Toks būdas veiksmingas tik neurbanizuotose teritorijose ir medžiams iki 15 cm skersmens. Kitu atveju kelmas paprastai atkasinėjamas ir išraunamas su ekskavatoriumi, tačiau šis procesas reikalauja daug vietos ir stipriai sujaukia reljefą.

Arbora, UAB kelmų naikinimui naudoja visus būdus: kelmų iškasimas, kelmų frezavimas, giluminis kelmų frezavimas. Spauskite saugią aktyvią nuorodą kelmų naikinimas ir susisiekite su Arbora specialistais.

Dažniausiai pasirenkamas kelmo frezavimas – tai greitas ir efektyvus būdas, kai speciali freza susmulkina kelmą žemiau paviršiaus. Šaknys dažnai paliekamos ir palaipsniui suyra dirvoje. Kai kuriuose sklypuose naudojamas giluminis frezavimas, kuris leidžia kelmus išfrezuoti iki 50 cm gylio – taip teritorija tampa lygi ir tinkama tolesniems darbams.

Dar vienas metodas – kelmų mulčiavimas. Jis tinka didesniems plotams, kur daug kelmų. Kelmai susmulkinami iki žemės paviršiaus, tačiau neretai vėl išleidžia atžalas, tad tenka naudoti herbicidus arba pakartoti darbus.

Nedidelius kelmus galima pašalinti ir rankiniu būdu, naudojant domkratą, trosą, kirvį ar kastuvą. Šis būdas reikalauja daug fizinių pastangų ir atsargumo – netinkamai traukiamas trosas gali kelti rimtą pavojų.

Lėčiausias, bet kartais pasirenkamas kelmų naikinimo būdas – cheminis. Naudojamas karbamidas arba herbicidai, kurie įpurškiami į išgręžtas skylutes kelme. Veikdami kelmą iš vidaus, jie pagreitina medienos irimą, bet procesas vis tiek trunka kelerius metus. Šis būdas tinka tik tuomet, kai nėra poreikio greitai naudoti plotą.

Krūmų ir mažų medžių šalinimas mulčiuojant

Tvarkant apleistus sklypus, kuriuose gausu savaime išaugusių krūmų, menkaverčių medžių ir sumedėjusios žolės, vienas efektyviausių metodų – mulčiavimas. Šis būdas leidžia greitai pašalinti nereikalingą augmeniją, paliekant ją vietoje susmulkintą – kaip natūralią trąšą.

Mulčeris – tai specialus agregatas, kuris frezuoja ir smulkina augalus: krūmus, medelius iki tam tikro skersmens, net ir nedidelius kelmus. Tokiu būdu augmenija sunaikinama iki pat žemės paviršiaus, nereikia atskirai kirsti, rauti ar išvežti atliekų. Tai ypač naudinga, kai sklype yra didesnis plotas savaiminės augmenijos ir nereikės įrenginėti vejos, daržo, žemės ūkio naudmenų.

Medžių, krūmų, žolės mulčeris kurį naudoja Arbora, UAB specialistai. Spauskite saugią aktyvią nuorodą sklypo mulčiavimas ir susisiekite su Arbora, UAB specialistais.

Smulkinta biomasė paskleidžiama po visą apdorotą plotą – tai padeda pagerinti dirvožemio struktūrą, sumažina piktžolių plitimą ir palaiko dirvos drėgmę. Likusios šaknys paprastai nepašalinamos, tačiau palaipsniui sunyksta jei panaudojami herbicidai.

Mulčiavimas atliekamas, kai žemės plotas planuojamas tvarkyti.

Giluminis  frezavimas

Giluminis frezavimas – tai vienas svarbiausių sklypo paruošimo etapų, kai reikia pašalinti ne tik kelmus, bet ir jų šaknų likučius bei supurenti dirvožemį. Šis metodas taikomas tada, kai sklypas turi būti pilnai išvalytas ir paruoštas tolimesniems darbams: statybai, vejos įrengimui, daržui ar žemės ūkio veiklai.

Naudojant galingą frezavimo techniką, kelmai ir šaknys susmulkinami iki 20–50 cm gylyje, o tuo pačiu išjudinamas ir supurenamas dirvožemis. Tai leidžia iš karto gauti tolygų, be kliūčių ir augimo liekanų paviršių, kurį galima naudoti be papildomo kasimo ar plėšymo.

Giluminis frezavimas leidžia greitai sutvarkyti didelius sklypus. Jau tą patį sezoną dirvą galima naudoti sodinimui, sėjimui. Spauskite saugią aktyvią aktyvią nuorodą giluminis frezavimas ir susisiekite su Arbora, UAB specialistais.

Dirva po frezavimo tampa puri, nebeturi trukdančių medienos struktūrų ir gali būti nedelsiant naudojama augalų sodinimui, sėjai ar kitai veiklai. Skirtingai nuo paviršinio mulčiavimo, giluminis frezavimas užtikrina, kad po žeme neliks atžėlimo šaltinių ar trukdančių šaknų, todėl tai tinkamas sprendimas, kai svarbus ilgaamžis rezultatas.

Be to, susmulkinta mediena lieka toje pačioje dirvos dalyje ir ilgainiui tampa organine trąša – humuso šaltiniu, kuris pagerina dirvožemio struktūrą ir derlingumą.

Giluminis frezavimas dažniausiai atliekamas baigus pagrindinius pjovimo ir kirtimo darbus, kai sklypas jau atlaisvintas nuo didesnės augmenijos. Giluminis frezavimas palengvina sklypo lyginimo darbus jei nusimato lyginti nedidelius plotus.

Sklypo lyginimas

Kai sklypas jau išvalytas nuo šiukšlių, nereikalingų medžių, krūmų ir žolės, metas sutvarkyti reljefą. Daugumą statybos ar želdinimo darbų lengviau atlikti lygiame paviršiuje, todėl paviršiaus išlyginimas yra natūralus kitas etapas.

Jei sklypas nedidelis ir reljefas neprobleminis, lyginimą galima atlikti ir paprastomis priemonėmis – motobloku purenant viršutinį sluoksnį, o tada grėbliu ar lyginimo lotu paskirstant žemę pagal įsmeigtą špagatą.

Tačiau jei sklypas didesnis arba yra ryškių nelygumų, lyginimas turėtų būti atliekamas technika. Priklausomai nuo situacijos, gali būti naudojamas ekskavatorius, traktorius su planiravimo kaušu ar mini krautuvas. Patyrusio specialisto akis labai gerai mato, ką reikėtų nuimti, kur supilti. Nors tiksliau bus atlikus paprastą geodezinį išmatavimą arba bent jau nustatyti aukščio taškus. Tai padės išvengti klaidų, kai viena sklypo dalis netyčia pakeliama per aukštai ar per daug nukasama.

Sklypo lyginimas - planiravimas leidžia patogiau naudoti sklypą. Mažesnis nuolydis leidžia naudoti vejos pjovimo techniką. Dėl sklypo lyginimo galima kreiptis į Arbora, UAB specialistus paspaudus saugią aktyvią nuorodą sklypo lyginimas. 

Svarbu: lyginimo tikslas nėra sukurti absoliučiai horizontalų paviršių. Priešingai – reikia išlaikyti nedidelį bendrą nuolydį, kad lietaus vanduo galėtų natūraliai nutekėti nuo sklypo. Tose vietose, kur buvo gilios duobės, dažnai tenka papildomai vežti gruntą. Tam naudojami techniniai užpildai – gruzas, žvyras, smėlis, kurie gerai tankinami ir nesukrinta laikui bėgant. Tik ant sutankinto techninio sluoksnio pilama derlinga žemė, jeigu planuojama sėti veją, įrengti daržą ar sodinti augalus.

Jei sklypas ribojasi su šlaitu ar turi ryškesnius aukščio skirtumus, reljefas koreguojamas taip, kad šlaitai būtų stabilūs, o nuolydžiai neužlaikytų vandens. Tokiu atveju dirva neturi būti sulyginta mechaniškai visur vienodai – kai kur ją reikia palikti, kai kur papildyti. Tai leidžia išvengti užsistovėjusio vandens, kuris kitaip ilgainiui ardo šlaitus, išplovinėja dirvą ar formuoja pelkėtas zonas.

Sklypo Galutiniame sklypo paruošimo etape dažniausiai reikia papildomai atvežti sijotą derlingą gruntą. Dėl grunto atvežimo galima kreiptis į Arbora, UAB specialistus paspaudus saugią aktyvią nuorodą grunto atvežimas. 

Piktžolių naikinimas 

Piktžolių naikinimas būtinas tiek ruošiant sklypą vejai ar daržui, tiek prižiūrint jau sutvarkytą teritoriją. Mechaniškai ravint ar mulčiuojant pavyksta tik trumpam – dirvoje glūdinčios sėklos ir šaknų liekanos suaktyvėja vos pajudinus žemę. Todėl norint pasiekti ilgalaikį efektą, reikalingas cheminis purškimas.

Piktžolių augimą veiksmingiausiai sustabdo sisteminio veikimo priemonės – jos per lapus patenka į šaknyną ir sustabdo augalo gyvybinius procesus. Daugiametės piktžolės, tokios kaip rūgštynės, garšvos, krienai ar laukinės avietės, turi didelį regeneracinį pajėgumą – net ir mažas šaknies gabalėlis gali ataugti. Todėl būtina purkšti aktyvios vegetacijos metu, kai augalai turi pakankamai lapijos medžiagos pasisavinimui.

Ypatingą pavojų kelia Sosnovskio barštis – tai invazinis augalas, galintis sukelti stiprius odos pažeidimus. Jis naikintinas anksti pavasarį arba prieš žydėjimą, pakartotinai prižiūrint teritoriją kelis sezonus. Piktžolių purškimas turėtų būti atliekamas esant sausam, nevėjuotam orui, ne prieš lietų, o purkštuvai – kruopščiai išvalomi po naudojimo. Jei po pirmojo naikinimo išauga nauji ūgliai, būtina juos sunaikinti pakartotinai – tai įprasta dalis ilgo, bet veiksmingo proceso.

Sunkiausiai išnaikinami sosnovskio barščiai kam naudojami tik profesionalams prieinami herbicidai. Dėl piktžolių naikinimo herbicidais galima kreiptis į Arbora, UAB specialistus paspaudus saugią aktyvią nuorodą piktžolių naikinimas. 

Piktžolių sėklų bankas – tai dirvoje slypintis ilgalaikis piktžolių šaltinis. Net po kelerių metų, sujudinus žemę, gali sudygti šimtai augalų iš anksčiau įstrigusių sėklų. Norint sumažinti šį „banką“, ypač ruošiant sklypą žemės ūkio paskirčiai ar vejai, labai efektyvus būdas – sėti sideralinius augalus, vadinamas žaliąja trąša.

Tinkamiausi augalai – baltosios garstyčios, aliejiniai ridikai, avižų ir vikių mišiniai. Jie greitai sudygsta, stelbia piktžoles, o jų šaknys išskiria medžiagas, slopinančias naujų daigų dygimą. Po 6–8 savaičių šie augalai suariami arba įterpiami freza, o kartu sunaikinama ir dalis sudygusių piktžolių bei sumažinamas sėklų kiekis viršutiniame dirvos sluoksnyje.

Sideratų naudojimas padeda ne tik sumažinti piktžolių populiaciją, bet ir pagerina dirvos struktūrą, padidina humuso kiekį, sumažina eroziją ir paruošia dirvą tolesniam naudojimui – tiek želdiniams, tiek daržui, tiek vejai.

Dažniausios klaidos tvarkant apleistą sklypą

Pagrindinė klaida – pervertinti savo jėgas ir neįvertinti darbų apimties. Tvarkymas atrodo paprastas tik iš pirmo žvilgsnio. Dažnai pasitaiko, kad savininkas vienas imasi pjauti krūmus, genėti šakas, kasti kelmus ar šienauti aukštą žolę. Po kelių savaičių – nugaros skausmai, pervargimas ir sumažėjusi motyvacija. Darbai sustoja, o iki rudens lieka tik pusiau įveiktas brūzgynas. Pavasarį viskas atauga iš naujo – ir nepašalinta krūmynų atžala, ir neiškasti šakniniai ūgliai. Pradėti tenka vėl nuo pradžių.

Kita klaida – dirbti neturint aiškios sklypo vizijos. Prieš pradedant valymą vertėtų žinoti, kur planuojami statiniai, įvažiavimas, kur norėsite vejos ar daržo. Priešingu atveju galite be reikalo iškirsti vaismedžius ar kelmus, kurie būtų puikiai įsilieję į būsimos aplinkos struktūrą.

Taip pat dažnai ignoruojama darbo sauga – ypač kertant medžius ar genint aukštai esančias šakas. Be specialių įgūdžių ir technikos tai pavojinga ne tik jums, bet ir šalia esančioms konstrukcijoms. Didesnius medžius ar tuos, kurie auga arti pastatų ar elektros laidų, turėtų šalinti tik profesionalai.

Dar viena klaida – visų atliekų supylimas į vieną krūvą, tikintis, kad kažkas viską išveš. Toks mišrus atliekų sąvartynas (šakos, statybinės atliekos, plastikai, kelmai) dažniausiai netinka jokiam atliekų priėmimo punktui. Be to, laikinas konteinerių nuomos sprendimas gali pasirodyti brangus, ypač jei jų prireiks kelių.

Išvengti šių klaidų padeda iš anksto suplanuoti darbai, racionalus savo galimybių vertinimas ir profesionalų paslaugų pasitelkimas. Tai leidžia ne tik sutaupyti laiko, bet ir išvengti bereikalingo fizinio krūvio bei finansinių netikėtumų.