Kokybiškas grindų pagrindas lemia greitą grindų dangos paklojimą ir mažesnius šių darbų kaštus. Atsižvelgiant į tai, kad daugelis šiuolaikinių grindų dangų yra itin paprastai klojamos, ant gero, lygaus pagrindo pakloti parketlentes ar PVC dangą, net dideliame kambaryje, užteks dienos.

Didelė dalis grindų pagrindų yra iš įvairių markių ir įvairaus amžiaus betono. Specialistai rekomenduoja, kad, klojant lanksčią grindų dangą, betono atsparumas gniuždymui būtų ne mažesnis kaip 20 KN/kv.cm. Toks būdingas naujam išlyginajam smėlbetonio sluoksniui. Tačiau senesnių betonų paviršiai gali būti gerokai apirę ir juos reikia stiprinti naudojant remontinius ar kitokius didesnio kietumo betoninius mišinius.

Praktiškai visoms dangoms rekomenduojama, kad paviršiaus aukščio skirtumas nebūtų didesnis kaip 2 mm 1 metre.  Klijuojant plyteles ir naudojant plytelių klijus, šiuos nelygumus galima išlyginti, tačiau klijuojant PVC dangą ar parketą, klojant parketlentes, didesni aukščio skirtumai gali pakenkti grindų kokybei. Didesnius grindų aukščio nelygumus paprasčiausia išlyginti naudojant savaime išsilyginančius mišinius, kurie išlygina grindų pavirši ir padidina paviršiaus atsparumą gniuždymui.

Suirusio betoninio paviršiaus atstatymas

Porėto, apirusio betono paviršių pasitaiko vis rečiau, bet, įrengiant loftus, retauruojant senus namus su išlieta gelžbetonine perdanga, seną betoninį paviršių tenka restauruoti. Anksčiau grindys būdavo be šilumos izoliacijos, todėl praktiškai visais atvejais galima tikėtis, kad jos bus šaltos. Tačiau demontuoti senajį betoną ne visada pavyksta dėl pavojaus pažeisti konstrukcijas ir tenka restauruoti paviršių bei montuoti grindis su šilumos izoliacija.

Dažniausiai įrengiamos „plaukiojančios" parketlentės ant grindinio pakloto. Grindinis paklotas gana neblogai kompensuoja paviršiaus aukščio skirtumus, tačiau taip pat dažniausiai iki 2 mm. Jeigu bus klojamos grindlentės, rekomenduojama naudoti kiek storesnį išlyginamąjį sluoksnį: 3-15 mm storio.

Paprastai senas betoninis paviršius būna praradęs savo savybes, suskilinėjęs ar net vietomis ištrupėjęs. Reikėtų pašalinti visą pažeistą paviršių. Greičiausiai tai padaroma naudojantis būgninėmis betono frezomis. Jų veikimo principas labai paprastas - ant frezos būgno sukabinamos kietmetalio žvaigždutės, kurios būgnui sukantis frezuoja betono paviršių. Dauguma frezų vienu praėjimu nuima apie 5 mm storio betono sluoksnį. Betono frezą galima išsinuomoti, frezavimui  reikia minimalių įgūdžių.

Betono frezos būgnas

Tiek pažeisto paviršiaus, tiek nufrezuoto paviršiaus atsparumą gniuždymui galima patikrinti naudojantis betono stiprumo matuokliu. Matavimo įrankis betono paviršiaus stiprumą nustato jo nepažeisdamas. Įrankį galima išsinuomoti, matavimui nereikia ypatingų žinių.

Dažnai pasitaiko, kad betono paviršius būna nusidėvėjęs netolygiai. Vienose vietose pašalinama 1, kituose - visi 3 centimetrai. Tokiu atveju betoną atnaujinti reikėtų keliais etapais, naudojant pigesnius remontinius mišinius, o baigiamąjį sluoksnį daryti iš vientiso savaime išsilyginančio  mišinio.

Vidutinio nelygumo betoninių grindų lyginimas

Tokie betoniniai paviršiai dažniausiai pasitaiko 10-20 metų senumo objektuose, kuriuose dažniausiai jau yra paklotas izoliacinis sluoksnis, bet paviršius buvo užpiltas skystu betonu. Paviršius dažniausiai nėra praradęs savo eksploatacinių savybių, bet turi 5-10 mm aukščio skirtumą, dažnai vienos ar kelių krypčių. Frezuoti ar šlifuoti  tokio paviršiaus neverta,  geriau išlyginti paviršių naudojant storesnio sluoksnio (3- 10 mm) savaime išsilyginančius mišinius.

Kaip ir daugelio savaime išsilyginančių mišinių, paruošimą sudaro du etapai. Pirmajame etape mišinys maišomas su vandeniu. Pagal gamintojo nustatytą proporciją į maišymo indą pilamas reikiamas kiekis vandens. Į vandenį beriamas mišinys ir maišoma maišytuvu kol pasidaro vientisa masė.

Taip atrodo skiedinys  po pirmojo sumaišymo

Po šios procedūros specialistai rekomenduoja leisti mišiniui pastovėti 4 minutes (bent 2 min). Per tą laiką matyti, kaip oro burbuliukai kyla į viršų, pasišalina oras. Po to mišinys dar kartą išmaišomas. Išmaišyta masė jau paruošta išpylimui.

Po antro maišymo savaime išsilyginantis skiedinys paruoštas naudojimui

Grindys taip pat papildomai ruošiamos mišiniui. Betoninį paviršių būtina nugruntuoti ir palaukti, kol gruntas išdžius. Vėliau pažymimas numatomas paviršiaus viršus. Tą galima padaryti naudojant  savadarbius lygmenis, yra pirkti klijuojamų.

Paviršius gruntuojamas teptuku arba voleliu.

Išpylus mišinį, jis išstumdomas po visą patalpą, kad išsilietų ten, kur numatyta. Jis džiūsta maždaug po 1 mm per 1 parą (1 - 3 paras, priklausomai nuo sluoksnio storio). Prieš klojant dangą reiktų išmatuoti paruoštą pagrindą dėl drėgnumo. Tam yra specialūs drėgmėmačiai. Paviršiaus drėgnumas ypač svarbus klijuojamoms dangoms, ypač iš PVC, nes naudojami vandens dispersiniai klijai.

Man pasitaikė kiek neįprastas variantas, nes reikėjo užpildyti tarpą tarp dviejų betoninių grindų plotų, kuriuos skyrė medinis laikantysis tašas. Variantas sudėtingas ir tuo, jog reikėjo surasti išsilyginantį mišinį, kuris gerai sukibtų su mediniu paviršiumi.

Gruntuotas medinis paviršius. Tarpelius reikėtų užsandarinti akrilu, kad nesubėgtų skiedinys.

 

Sluoksnis išlyginamas glaistykle

Mažo nelygumo grindų išlyginimas

Pastarąjį dešimtmetį vyrauja smėlbetonio grindų pagrindai. Jų paviršiai yra beveik idealiai lygūs ir gana kieti. Labai nustebino tai, kad įrengtas bute smėlbetonio paviršius buvo net 35 KN/kv.cm stiprio. Lieto betono pamatas kaminui buvo tik nedaug stipresnis ir siekė 45 KN /kv.cm. Tačiau smėlbetonis gali būti ir 15 KN/kv.cm.  Dar mažesnis stipris gali būti, jei į betono sluoksnį papildomai dedamos termoizoliacinės medžiagos, pavyzdžiui, keramzitas ar stikloporas. Todėl tokį pagrindą reikėtų padengti paviršiniu sluoksniu, turinčiu aukštesnį atsparumą gniuždymui.

Betoninis paviršius prieš lyginant šlifuojamas. Kadangi grindų betonavimas yra vienas iš pirmųjų darbų, o grindų danga - vienas iš paskutiniųjų, betono paviršiuje dažnai būna ir glaisto, ir tinko, ir dažų. Jei paviršius labai išpurvintas, reikėtų naudoti būgninį šlifuoklį, mažiau pažeistam užteks ir diskinio betono šlifuoklio. Pirminiam šlifavimui naudojamas 40- 60 numerio šlifavimo popierius, galutinai šlifuojama 100-120 numerio šlifavimo popieriumi.

Diskinis betono šlifuoklis gali būti kartu su siurbliu. Tai sumažina dulkių kiekius darbo metu, tačiau dulkių pilnai nesurenka. Reikėtų papildomai išsiurbti naudojantis statybiniu dulkių siurbliu.

Mano patalpoje pakilimas buvo prie kambario viduryje esančios laikančiosios sijos. Mažas nuožulnas galima nufrezuoti nedidelėmis rankinėmis diskinėmis frezomis.

Nedidelis iškilimas ties sija buvo nušlifuotas rankine diskine betono freza. Pajungus įrankį su statybiniu siurbliu sukeliama labai mažai dulkių. Vėliau siurblys papildomai panaudojamas idealiam patalpos išvalymui.

Paruoštas paviršius gali būti dengiamas 1- 3 mm plonasluoksniu išsilyginančiu mišiniu arba glaistomas. Išfrezuoti taip lygiai, kad užtektų glaistymo, vargu ar pavyks, todėl lyginau savaime išsilyginančiu mišiniu.

Mišinys ruošiamas kaip ir aprašyta aukščiau. Išpiltas skiedinys išstumdomas po visą plotą savaiminio išsilyginimo mišinio voleliais arba specialia mentele su dantukais.

Savaime išsilyginantis mišinys išstumdomas specialiu voleliu arba mentele su dantukais. Turint mentelę su  skirtingo aukščio dantukais  galima tiksliai reguliuoti liejamo sluoksnio storį.

Betoninio paviršiaus glaistymas

Didelio atsparumo itin lygų smėlbetonio paviršių dengiant grindlentėmis, parketu ar PVC, užtenka jį  nuglaistyti. Nušlifavus paviršių, lygumas patikrinamas ilga liniuote. Paviršius turi būti kruopščiai nusiurbtas, tam geriau naudoti ne buitinį,  o statybinį siurblį. Statybinį siurblį  galima išsinuomoti, o naudojant buitinį panaudojus gali tekti išmesti. Buitiniai dulkių siurbliai „nemėgsta" cementinių dulkių.

Švarus paviršius dengiamas gruntu. Gruntas yra labai svarbus pagrindo kokybei, todėl taupyti naudojant pigius ir neaiškių gamintojų gruntus, tikrai nereikėtų. Gruntas skiedžiamas pagal gamintojo instrukciją,  (ant įgeriančių paviršių santykiu 1:4, o ant neįgeriančių naudojamas neskiestas).

Glaistymui nutariau naudoti itin plonasluoksnį remontinį mišinį, kurio storis gali būti nuo 0 iki 5 mm (vietomis iki 10 mm). Šis mišinys yra naujos technologijos, todėl be puikių savo techninių savybių dar yra ir mažai dulkantis. Taupyti tokiems mišiniams taip pat nereikia, nes maišo glaisto užteks dideliam kambariui. Mišinys ruošiamas kaip ir visi savaime išsilyginantys mišiniai, maišykle.

 

Ruošti geriau nedidelį kiekį, kad glaistant neimtų stingti. Skaičiuoti reikėtų, kad 1 kv.m reikės 200-500 g mišinio. Vienu ypu, iki mišinys ims stingti, išglaistysite apie 10-15 kv.m.

Mišinys išpilamas ant nugruntuoto ir išdžiūvusio paviršiaus ir paskleidžiamas ilga glaistykle. Kuo nuožulniau bus laikoma glaistyklė, tuo storesnis bus glaisto sluoksnis. Glaistant  kokybiškai išlietas betonines grindis, svarbu užpildyti visas duobutes. Labai patogu dirbant tokį darbą naudoti antkelius. Darbai pradedami nuo tolimiausio kambario kampo ir judama link išėjimo.

Mišinys išstumdomas po patalpą pradedant nuo vieno šono

Grindys glaistomos panašiai kaip ir sienos lenktu judesiu, nepaliekant glaisto likučių. Sluoksniui išdžiūvus glaistas šlifuojamas diskiniu glaisto šlifuokliu, o jei paviršius buvo švarus ir be kauburiukų užteks praeiti su glaistykle.

Sergejus Jeriomenko

Autoriaus nuotraukos

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.