Plokštieji stogai - tie, kurių nuolydis 0,7^o-7^o. Jie vadinami ir sutapdintais stogais, nes paskutinė perdanga ir stogo danga sutampa. Tokie stogai dažniausi gamyklose, daugiabučiuose. Šiuolaikiniai plokštieji stogai atlieka ne tik hidroizoliacinę ir šilumos izoliacinę funkciją, bet ir tampa papildomu naudingu plotu. Urbanizuotose vietovėse plokštieji stogai virsta terasomis, sodais, poilsio zonomis ar vaikų žaidimo aikštelėmis.

Plokščiuosius stogus pagal paskirtį galima skirstyti į eksploatuojamus ir neeksploatuojamus, o pagal tipus į tradicinius, atvirkštinius. Išskiriamas atvirkštinių stogų potipis - žalieji stogai.

Tradiciniai plokštieji stogai

Šių stogų viršus iš hidroizoliacinio sluoksnio. Jie dažniausi senos statybos pastatuose. Technologija turi trūkumų, nes hidroizoliacinę dangą veikia staigūs temperatūros ir atmosferiniai pokyčiai, o eksploatuojant stogą - ir mechaninės apkrovos. Beje, labai sunku rasti pratekėjimą.

Hidroizoliacinei dangai dažniausiai naudojamos ritininės bituminės stogo dangos, populiariausias anksčiau buvo ruberoidas: armuojanti medžiaga - bitume išmirkytas kartonas. Naujesnių ritininių bituminių dangų armuojantis sluoksnis yra iš stipresnės medžiagos: stiklo audinio, poliesterio, džiuto. Bitumas maišomas su polimerais, kurie padidina bitumo tamprumą ir atsparumą neigiamai temperatūrai.

Paprasčiausia tokius stogus taisyti užpilant galimo pratekėjimo zonas šalta skysta bitumine mastika. Dangos ilgalaikiškumas ribotas, todėl prilydoma bent vienas sluoksnis bituminės dangos. Susiduriama su daugiau problemų. Dažnai tokių stogų kokybė prasta, šilumos izoliacija neatitinka šiandienos reikalavimų. Kokybę galima patikrinti užlipus ant stogo po lietaus: pagal dabartinius reikalavimus vanduo nuo stogo turėtų nutekėti per 2 valandas. Gali būti, kad dar vienas ritininės dangos sluoksnis problemos neišspręs. Beje, reikėtų iš karto įvertinti papildomo apšiltinimo poreikį. Šilumos izoliacinis sluoksnis gali būti per plonas dabartiniams reikalavimams.

Jei papildomai nedaromas šiltinimas, stogą paprasčiausia padengti papildomai vienu ar dviem ritininės prilydomos bituminės dangos sluoksniais. Pirmiausia reikia sutvarkyti senąjį paviršių, pašalinti išsipūtimus, žemes, šiukšles. Reikėtų padžiovinti vidaus konstrukcijas, jei buvo pratekėjimų. Ruloninės dangos vidinis sluoksnis pakaitinamas (apie 160-165 laipsnių) specialiu dujiniu degikliu tiek, kiek nurodo ritininės dangos gamintojas, dažniausiai vieną ar kelias minutes, kol suskystėja bituminis sluoksnis. Silpniausios ir daugiausia profesionalumo reikalauja dangų jungtys ir vietos prie kraštų, kaminų.

Keli reikalavimai, taikomi stogams:

Stogo su vertikaliuoju paviršiumi jungimosi vietoje hidroizoliacinė danga turi kilti ne mažiau kaip 30 cm, galai turi būti užsandarinti, kad nepatektų į vidų vandens.

Garo izoliacija įrengiama taip, kad stogo konstrukcijose nesikauptų drėgmė, izoliacijos sluoksnio varžos vertė skaičiuojama įvertinus temperatūrą po stogu ir aplinkos temperatūrą bei santykinį drėgnį.

Rekonstruojant tradicinį stogą reikia įvertinti ir garų izoliaciją. Drėgmė pro stogą veržiasi ne tik iš viršaus, bet ir iš apačios. Jei garai iš apačios atsirems į hidroizoliaciją ir nebus įrengto išėjimo, jie veršis toliau per visas įmanomas vietas, pažeisdami hidroizoliaciją, arba eis per sienas. Vandens garai pašalinami per vandens garų išlyginamojo sluoksnio oro mikrotarpsluoksnius per parapetus, karnizus arba vėdinimo kaminėlius. Jei stogo plotis daugiau kaip 10 metrų, tai vėdinimo kaminėliai būtini, skaičiuojant kaminėlį 60-80 m² plotui.

Daug atvejų, kai plokščiąjį stogą norima apšiltinti. Šiais laikais dažniausia įrengiami atvirkštiniai stogai, kurie tinkamesni eksploatuojami. Žinoma, galima ant senos hidroizoliacijos pakloti izoliacinį sluoksnį ir ant jo uždėti hidroizoliaciją. Dažniausia apšiltinantis veikia ir kaip garų išlyginamasis sluoksnis. Šilumą izoliuojančių medžiagų mechaninis atsparumas turi būti parenkamas įvertinus galimą apkrovų poveikį. Rekomenduojami sluoksniai mažas apkrovas patiriančiam stogui:

1. garų izoliacinis sluoksnis,
2. šilumos izoliacinė plokštė
3. hidroizoliacinis sluoksnis iš PVC, gerokai atsparesnių už bitumines dangas.

Jei ant putų polistirolio ar ekstruzinio polistirolio klojama bituminė danga ant jų dedamas plonesnis sluoksnis karščiui atsparios akmens vatos plokštės.

Klasikinis plokščiojo stogo "sumuštinis" : šiltinimas, akmens vata, pirmasis bituminės dangos sluoksnis, antrasis išorės poveikiams atsparus bituminės dangos sluoksnis.

Eksploatuojamam tradiciniams plokščiam stogui ant hidroizoliacinio sluoksnio dedamas apsauginis sluoksnis arba paklotas (balastas) iš sijoto ir plauto žvyro, grindų danga iš betono, gelžbetoninių plokščių.

Atvirkštiniai stogai

Įrengiant ar atnaujinant plokščiąjį stogą, tikslingiausia įrengti apšiltintą atvirkštinį stogą. Tokiu atveju apšiltinamasis sluoksnis atsiduria virš hidroizoliacijos saugodamas jį nuo staigių temperatūros pokyčių, saulės ir mechaninių apkrovų.

Remontuojant tokį stogą sutvarkoma sena danga, jei ji ypač pažeista - reikėtų pašalinti. Silpnai pažeistoje stogo dangoje išpjaunami išsipūtimai, tos vietos išdžiovinamos, uždedamas hidroizoliacinis sluoksnis. Ant hidroizoliacijos dedamas apšiltinantis sluoksnis, ant jo filtruojantis - difuzinė plėvelė arba geotekstilė. Viršutinis sluoksnis gali būti iš plytelių, plauto žvyro, armuoto betono.

Apšiltinamojo sluoksnio dėti keliais sluoksniais negalima, kad sutaptų siūlės, taip pat neleidžiamos kryžminės jungtys.

Atvirkštinio stogo įrengimo schema

Plokščiasis eksploatuojamas atvirkštinis stogas, paklotui naudojant betonines plyteles, asfaltą ar armuotą betoną.

1. G/b plokštė
2. Nuolydį formuojantis sluoksnis
3. Hidroizoliacija
4. polistireninio putplasčio plokštė
5. Vandenį filtruojantis sluoksnis
6. Išlyginamasis apkrovą paskirstantis sluoksnis
7. Betoninės grindinio plytelės, asfaltas ar armuotas betonas

Pastaba: betono plytelių, asfalto ar armuoto betono minimalus storis 50 mm

Plokščiojo stogo jungimo su parapetu ar vertikalia siena schema

Plokščiojo eksploatuojamo atvirkštinio stogo ir sluoksniuotos sienos jungimosi detalė

1. G/b plokštė
2. Nuolydį formuojantis sluoksnis
3. Hidroizoliacija
4. polistireninio putplasčio plokštė
5. Vandenį filtruojantis sluoksnis (geotekstilė)
6. Paklotas: plautas žvyras, betoninės plytelės, asfaltas ar armuotas betonas
7. Vėdinamas oro tarpas
8. Ryšiai
9. Apsauginis lakštas
10. Skarda

 

Žalieji stogai

Žalieji stogai - sparčiai plintanti viena atvirkštinių stogų modifikacijų. Žalieji stogai turi labai ilgą istoriją, užtenka prisiminti kabančiuosius Semiramidės stogus. Žalieji stogai populiarūs Pamyre, kur ant stogų beriama derlingos žemės ir auginamos daržovės, ir Norvegijoje, kur žalieji stogai yra puiki šilumos izoliacija.

Reikalavimai šiems stogams skiriasi nuo įprastinių atvirkštinių stogų, nes pirmiausia reikia įvertinti augalų sugebėjimą įsiskverbti į mažiausius plyšelius ir juos išplėsti. Apsaugai nuo šaknų poveikio klojama danga iš PVC ar folijos.

Drenuojantis sluoksnis turi būti ne mažesnio kaip 100 mm storio, jam tinka keramzitas ar plautas 5-20 mm stambumo žvyras. Filtruojančiam sluoksniui įrengti naudojamas sintetinis pluoštas, mineralinės vatos veltinis, stiklo audinio sluoksnis.

Žemės substrato storis priklauso nuo to, kuo apželdinsite stogą. Vejai ir gėlių gazonams reikia 10-20 cm, gėlėms ir žydintiems krūmams 20-30 cm, krūmams ir nedideliems medžiams 40-70 cm.

Apželdinto stogo įrengimo schema

Apšiltinto plokščiojo eksploatuojamo apželdinto stogo detalė (gėlėms ir žydintiems krūmams)

1. G/b plokštė
2. Nuolydį formuojantis sluoksnis
3. Hidroizoliacija
4. polistireninio putplasčio plokštė
5. perforuotas duobėtas lakštas ir geotekstilė (geotekstilė klojama virš duobėto lakšto)
6. Vandenį drenuojantis sluoksnis (keramzitas, žvyras)
7. Vandenį filtruojantis sluoksnis (geotekstilė)
8. Žemės substrato sluoksnis

 

Plokščiojo stogo įrengimas šiltinant polistireniniu putplasčiu

 

Sprendimas seno plokščiojo stogo remontui 

Remontuojamo seno plokščiojo stogo detale (paklotui naudojant lentas)

1. Stogo pagrindas
2. Nuolydį formuojantis sluoksnis
3. Sena hidroizoliacija
4. Nauja hidroizoliacija
5. Polistireninio putplasčio plokštės
6. Vandenį filtruojantis sluoksnis (geotekstilė)

 

Ventiliacinio kaminėlio įrengimas

Kaip jau minėta straipsnyje ventiliacinis kaminėlis leidžia pasišalinti drėgmei  ir tai saugo dangą nuo išsipūtimo. Stogo dangoje išpjaunama apvali skylė pagal kaminėlio diametrą. Kiek įsigilinama į stogo plokštę. Susidariusi duobutė užpildoma akmens vata, aplink pakaitinama stogo danga.

Sudedama vata, pakaitinama stogo danga.

Ant įkaitinto paviršiaus uždedamas ir prispaudžiamas stogelis.

Išpjauname 70x70 cm kvadratą iš stogo dangos ir jame padarome skylę pagal kaminėlio vamzdžio diametrą. Pjaunama rėžtuvu, apačioje dėl patogumo padedama lenta.

Uždedame apsaugą ir ją kaitindami iš visų pusių prilydome.

 

 

 

 

 

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama