Koks akmuo geriausiai tinka virtuvės stalviršiui, koks stalviršis geriausias, ilgiausiai tarnauja, neįgeria skysčių ir nesusibraižo - tai klausimai, kurie dažniausiai užduodami virtuvės baldus gaminantiems meistrams.

Jau 12 metų korpusinius baldus projektuojančioje ir gaminančioje įmonėje dirbantis Ignas sako, kad labai dažnai užsakomi vienodo stiliaus virtuvės ir svetainės baldai, nes tokiu atveju virtuvės zona organiškai pereina į valgomojo ar svetainės erdvę, sukuriamas vientisumo įspūdis, nesudarantis kontrasto.

„Tačiau kartais net gaila, kad žmonės labai daug dėmesio skiria spintelės rėmeliui ar rankenėlei, bet nepagalvoja apie praktines virtuvės stalviršio savybes. Baldai tarnauja daug metų, bet jei jie uždengti greitai nusidėvinčiu viršumi, tikrai ilgainiui nebeteiks džiaugsmo, norėsis kuo greičiau juos ar bent jų viršų pakeisti. Stalviršis yra ta vieta, kuri „paragauja" visko - ir peilio ašmenų, ir karščio, palietos arbatos, kavos ar vyno. Aš patarčiau pirmiausia pasirinkti stalviršių medžiagą, atkreipiant dėmesį į atsparumą mechaniniams pažeidimams, skysčių įgeriamumui ir karščiui, o paskui jau aptarti baldų detales", - sako patyręs baldininkas.  Jis sako, kad darbiniai virtuvės paviršiai yra virtuvės zonos dalis, geriausiai matoma iš kone visų svetainės ir virtuvės taškų.

Virtuvės stalviršio dizainas

Virtuvės stalviršio pasirinkimui įtakos turi  bendras interjero stilius. Baldų meistras sako, kad jis asmeniškai išskirtų modernų, klasikinį ir kaimo arba užmiesčio virtuvių stilius. Anot jo, klasikiniams ir užmiesčio stiliaus baldams itin dera natūralaus akmens stalviršiai, moderniam - dirbtinio arba lieto akmens stalviršiai. Nors gali būti ir atvirkščiai, tai ne taisyklė.

„Kasmet Milane vykstančios baldų parodos „EuroCucina" ekspozicijoje jau keletą metų stebiu susiliejančias klasikos ir technologijų kryptis. Mano nuomone, taip sukuriama didesnė vertė - į tai, kas jau išbandyta per daugelį metų, integruojami moderniausių technologijų gaminiai - tiek techniniai sprendimai, tiek medžiagos", - savo pastebėjimais dalinasi meistras.

Natūralaus akmens stalviršyje integruota išmanioji kaitlentė. „EuroCucina" nuotrauka.

Geriausi virtuvės stalviršiai

Stalviršis - horizontali viršutinė stalo arba spintelės dalis. Ši dalis gali būti dengiama aukšto slėgio laminato, laminuotomis medžio drožlių plokštėmis, mediena, natūralaus arba  dirbtinio akmens plokštėmis, keramine porceliano danga.

LMDP - laminuotos medžio drožlių plokštės, populiari ir sąlyginai nebrangi medžiaga stalviršiams, tačiau nėra ilgaamžė, neatspari įbrėžimams, aukštesnei kaip 180 laipsnių C temperatūrai. Renkantis LMDP plokščių stalviršį reiktų atkreipti dėmesį į plokščių tankį, paviršinio sluoksnio tvirtumą. LMDP plokštės gali būti įvairių spalvų, blizgios, matinės, akmens, medienos imitacijos. Jos plačiai naudojamos korpusinių baldų gamyboje, tinka ir stalviršiams, bet reikia turėti omenyje, kad per siūles patekusi drėgmė stalviršį sugadina, sudėtinga kokybiškai apkantuoti plokštės briaunas.

Iš aukšto slėgio laminato gaminių pastaruoju metu populiarios Compact HPL plokštės. Tai daugiasluoksnio popieriaus plokštės, gaminamos naudojant melamino ir fenolio dervas. Yra didelis jų paviršiaus tekstūrų ir spalvų pasirinkimas, šios plokštės atsparesnės nei LMDP.  Baldininkai sako, kad jas montuojant reikia naudoti elastinius klijus ar palikti vietos judėjimui, specialiomis medžiagomis nupoliruoti kraštus.

Daug atsparesni paviršiai išgaunami naudojant taip vadinamas lieto arba dirbtinio akmens plokštes. Jų sudėties pagrindinė medžiaga yra natūrali smulkinta akmens masė, kuri surišama akrilu ir kitomis jungiamosiomis medžiagomis. Įmaišius įvairių spalvų pigmentų išgaunamos labai tikroviškos akmens imitacijos. Dirbtinė medžiaga yra kieta, vienalytė ir beporė, todėl pasižymi dideliu atsparumu, visiškai neįgeria drėgmės. Yra keletas gamintojų, pagal kurių prekių ženklus vadinamos plokštės: Corian®, TechniStone®,  Dekton® ir kt.

Susmulkinto ir supresuoto kvarco bei granito mišinys „Technistone®" - kieta, beporė, neįgerianti skysčių medžiaga. Naudojama ne tik virtuvės stalviršiams, bet ir kitų baldų, sienų apdailai.

Visgi tie, kurie mėgsta natūralumą, virtuvės baldų paviršiams dažniausiai renkasi gamtines medžiagas - medieną arba akmenį. „Gal aš senamadiškas, tačiau man daug mieliau virtuvėje atsiremti į medinį, keraminį ar akmeninį stalo paviršių", - sako meistras Ignas. Jis priduria, kad tai jo asmeninė nuomonė, juolab, kad mediena ypatingu atsparumu nepasižymi.

Mediniai stalviršiai virtuvei

Mediena interjere visuomet skleidžia šilumą ir jaukumą. Stalviršiai gaminami iš kietų medienos rūšių - ąžuolo, bukmedžio, atvežtinio raudonmedžio, tiko ar kitų egzotiškų rūšių. Paviršius beicuojamas ar lakuojamas. Medžio masyvo stalviršis ilgai tarnaus tik tuomet, jei bus tinkamai prižiūrimas. Ko gero, sprendimas pasirinkti medinį stalviršį labiau tinkamas pedantiškiems, nuolat tvarka besirūpinantiems šeimininkams. Pageidautina, kad medinio stalviršio paviršius nuolat būtų švarus ir sausas.  Kitaip jo paviršių vanduo gali pažeisti, į medieną ims skverbtis bakterijos. Kaip žinia, medis - „gyva" medžiaga. Ilgainiui kinta tokio stalviršio išvaizda, jis ima tamsėti.  Baldininkai rekomenduoja medinį stalviršį kas keletą mėnesių impregnuoti mineraliniu, linų sėmenų aliejumi, kad paviršius būtų atnaujinamas ir apsaugotas nuo pažeidimų bei drėgmės. Nedidelius medinio paviršiaus pažeidimus įmanoma pašalinti šlifuojant, iš naujo padengiant impregnuojančiomis medžiagomis ir laku.

Marmuro virtuvės  stalviršis

Marmuro plokštė - viena iš plačiai naudojamų natūralių medžiagų virtuvių stalviršiams. „Tinkama dėl natūralumo - juk dažnai ant stalviršio kočiojame picos pagrindą ar koldūnų tešlą, todėl intuityviai norisi, kad maistas nekontaktuotų su dirbtinėmis medžiagomis, nors tame nieko blogo ir nėra. Tokia jau žmogaus prigimtis", - sako meistras Ignas. Jis sako, kad marmuriniai paviršiai tinka tiems, kurie žavisi natūralumu ir gali skirti laiko priežiūrai - maždaug kas pusmetį marmuro stalviršį reikia padengti apsaugine medžiaga, išvalyti dėmes. Rūpesčius atperka marmuro spalvų ir raštų įvairovė - skirtinga šviesa apšviestas akmuo žaižaruoja, keičiasi. „Atrodo, kad gali žiūrėti ir žiūrėti, nenusibosta ir vis pamatai kažką naujo", - marmuro daromą  įspūdį apibendrina meistras Ignas.

Kiekvienas natūralaus akmens stalviršis - nepakartojamas. Marmuro plokštės spalvos ir raštas - tarsi gamtos stichija.

Specialistai pastebi, kad skiriasi skirtinguose karjeruose išgaunamo marmuro kietumas.

„Mes patariame, o ir užsakovai linkę, virtuvių stalviršiams naudoti granitą arba brazilišką kvarcitą. Tai patys patvariausi, praktiškai nesusidėvintys ir ilgaamžiškiausi stalviršiai. Marmuras irgi tinka, tačiau reikės daugiau priežiūros. Kad ilgus metus gerai atrodytų, mes rekomenduojame bet kokio akmens stalviršį nors kartą per metus padengti maistiniu impregnantu", - sako akmens žinovai.

Braziliško kvarcito marmuro stalviršiai

Meistrai dėl nepaprasto kietumo kvarcitą vertina netgi aukštesniu balu nei granitą.

Braziliškas kvarcitas - tai susikristalizavusi kvarco ir silicio uoliena, kuri veikiama slėgio ir temperatūros per tūkstantmečius natūraliai susiformavo gamtoje. Geležies, žėručio ar kitos priemaišos suteikia akmens plokštėms įvairiausių spalvų gamą ir žėrėjimą šviesoje.

Braziliškas kvarcitas pasižymi spalvų įvairove ir nepaprastu kietumu.

Renkantis kvarcitą reikia turėti omenyje, kad akmuo yra sunkus, tačiau, anot UAB „Arsenalas" akmens meistrų, tai ne problema, nes juo dengiami išskirtinių virtuvių paviršiai, o tokiose virtuvėse baldai tikrai ne iš faneros. Galimi didžiausi kvarcito plokštės matmenys  - 3,4x2 m.

Kvarcitas atsparus mechaniniam poveikiui, trumpalaikiam karščiui, įbrėžimams, neįgeria skysčių, nebijo rūgščių ir šarmų. Tiesa, pastarųjų nereiktų palikti ilgam.

Granito stalviršis virtuvei

Granitas - giluminė uoliena, išgaunama 2000 metrų ir gilesnėse kasyklose. Jame būna lauko špato, kvarco, žėručio priemaišų, lemiančių akmens spalvą ir raštą. Kiekvienas granito stalviršis yra unikalus ir nepakartojamas.

Granitas kietesnis nei marmuras, atsparus įbrėžimams, beveik neįgeriantis skysčių, pakantus karščiui, rūgštims, chemikalams, lengvai valomas, reikalauja mažai priežiūros. Intensyviai naudojamą granito stalviršį gali tekti kartą per metus ar du impregnuoti, tą galima padaryti pačiam su specialiu impregnantu arba išsikviesti meistrą.

Kalbėti  apie granito spalvas ir raštus - nedėkingas reikalas, jį reikia matyti. „Kartais marmuro ar granito raštas pasufleruoja net baldo dizaino idėją, o spalvų gama labai plati - nuo beveik baltos iki juodos", - sako baldus gaminantis meistras.

Jauki granitinių stalviršių klasika.

Porceliano keramikos stalviršiai virtuvei

„Iki šiol aš skeptiškai  žiūrėjau į keraminius paviršius virtuvėje, ypač jei jie būdavo formuojami iš atskirų plytelių, tačiau kai pradėjome dirbti su SapienStone medžiaga, nuomonę pakeičiau. Tai ne įprasta keramika, tai medžiaga, apjungianti savyje natūralumą, porceliano tankį, keramikos šilumą ir akmens kietumą. Ir be viso to, kaip sako gamintojai, ilgaamžė, nors pas mus atsirado neseniai. Kiek teko bandyti, visiškai atspari įbrėžimams, šalčiui, karščiui", - vardija meistras Ignas.

Porceliano keramika - natūrali medžiaga, ją apdirbant išgaunami įvairūs paviršiai, jie gali būti blizgūs, matiniai, struktūriniai.

Italijoje gaminamais SapienStone keraminiais stalviršiais prekiaujantys atstovai sako, kad gamintojai patarė išbandyti plokštę dėl skyčių įgeriamumo: palaikyti ant SapienStone stalviršio palietą kavą, arbatą, išspaustas citrinos sultis, actą, padažą, aliejų. „Po kelių dienų sudrėkinta šluoste nuvalius paviršių, ant jo neliko jokios žymės. Medžiaga neporėta, todėl neįgeria skysčių ir joje nelieka dėmių. Be to, labai gerai valosi, nereikia jokios priežiūros ir atnaujinimo. Kadangi medžiaga vienalytė ir be porų, labai higieniška, ant darbastalio niekada nesiveis mikrobai. Gamintojai nenaudoja lakiųjų organinių junginių, o tai reiškia, kad medžiaga yra ekologiška", - sako specialistai.

SapienStone plokštės naudojamos netgi kaitlentėms vietoje stiklo keramikos - taip išgaunamas dar vientisesnis virtuvės darbastalio paviršius.

Kuo geri porceliano keramikos stalviršiai

Porceliano keramikos žaliava yra viena iš vadinamojo baltojo molio rūšių - kaolinitas, kuris kaitinamas 1200-1400 °C temperatūroje ir sukietėjęs virsta labai tvirta ir patvaria medžiaga. Priklausomai nuo molio priemaišų, išgaunama vis kitokia spalva ir raštas. Medžiaga apjungia savyje porceliano išvaizdą ir akmens stiprumą bei atsparumą. Ant porceliano stalviršio galima pastatyti įkaitusią ketaus keptuvę ir neliks žymių.

Ar ši medžiaga visiškai be trūkumų?

Nėra nė vienos medžiagos, kuri neturėtų jokio trūkumo. Reiktų žiūrėti, ar trūkumai atsiranda dėl dažniausių situacijų, ar dėl išimtinių įvykių. Ant porceliano stalviršio negalima iš aukštai mesti sunkių daiktų,  nes paviršius gali įskilti. Bet smūgiams jautrūs beveik visi paviršiai.

Galimas didžiausias SapienStone plokštės storis yra 12 mm, tai šiek tiek riboja kraštų apdirbimo būdus. Bet tai nemenkina SapienStone privalumų, būtinų virtuvės stalviršiui: natūralumo, ilgus metus nekintančios išvaizdos, higieniškumo, atsparumo skysčiams ir dėmėms.

Baldų meistras Ignas sako, kad labai patogu, jog porceliano keramikos plokštės yra plačiai pritaikomos ne tik virtuvės balduose, bet ir kituose individualiai gaminamuose balduose, taip pat tinka sienų apdailai, interjero detalėms.

Akmens apdaila virtuvėje.

Parengta pagal baldų gamintojų informaciją, gamintojų nuotraukos

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.