Vokietijos istorijoje garsėja genialus sukčius Frydrichas Vilhelmas Voigtas (1849–1922), kuriam pastatytas paminklas toje pačioje vietoje, kur įvyko jo garsioji apgavystė, o už išradingumą jam suteikė malonę pats imperatorius Vilhelmas II (1859–1941).

Vilhelmas Voigtas gimė 1849 m. Tilžės batsiuvio šeimoje. Jau būdamas 14 metų jis buvo nuteistas 14 dienų laisvės atėmimo už vagystę. 1864–1891 m. jis keturis kartus buvo nuteistas už vagystes ir du kartus – už dokumentų klastojimą. Galiausiai, 1890 m., ginkluotas laužtuvu, jis nesėkmingai bandė apiplėšti teismo kasą Vongrovice, tuo metu priklausiusioje Prūsijai Poznanės provincijoje, ir už tai gavo 15 metų kalėjimo. Po išlaisvinimo 1906 m. jis persikėlė į Vismaro miestą, kur dirbo batsiuviu, kol jam buvo uždrausta gyventi Meklenburgo–Šverino didžiosios kunigaikštystės teritorijoje. Iš ten Voigtas persikėlė pas savo seserį Bertą į dabartinį Berlyno Naujojo Kelno (Neukölln) rajoną. 1906 m. rugpjūčio 24 d. Vilhelmui Voigtui buvo įsakyta palikti Berlyną, tačiau jis šio nurodymo nepaisė.

Didžiausiam savo gyvenimo apgavystės planui be darbo likęs ir nelegalas Frydrichas Vilhelmas Voigtas susirinko karininko uniformą dalimis iš sendaikčių prekeivių. 1906 m. spalio 16 d., apsirengęs kapitono uniforma, per sargybos keitimą Voigtas sustabdė keturis grenadierius ir seržantą, kuriems įsakė eiti kartu su juo areštuoti burmistro ir iždininko. Pateikęs suklastotą skubų įsakymą, Voigtas perėmė vadovavimą ir su karių palyda traukiniu išvyko į Köpenicką. Pakeliui „kapitonas“ pavaišino karius alumi ir, atvykęs į Köpenicką, kur stotyje kiekvienam kareiviui davė po markę, perėmė tada dar savarankiško miesto rotušę. Vietos žandarmerijai jis įsakė blokuoti gretimą teritoriją ir palaikyti ramybę bei tvarką. Kad galėtų orientuotis vietovėje, Voigtas netgi pasikvietė vietos tarnautoją. Vėliau, „kapitonas“ burmistro kabinete areštavo burmistrą Georgą Langerhansą ir pagrindinį iždininką fon Viltbergą už „netvarkingus apskaitos dokumentus dėl požeminių darbų“. Voigtas konfiskavo miesto kasą, kurioje buvo nuo 3557 iki 4002 markių, ir paliko kvitą, pasirašytą fon Malceno vardu – tai buvo kalėjimo direktoriaus pavardė, kur paskutinį kartą jis atliko bausmę.

Frydrichas Vilhelmas Voigtas (1849–1922)

Kariai nedrįso prieštarauti karininkui ir be išlygų vykdė jo įsakymus. Tačiau Voigto biografas Vinfridas Lošburgas mano, kad Voigtą iš tiesų domino du milijonai markių, kurie, pagal gandus, buvo laikomi rotušės seife. Pasibaigus akcijai, „kapitonas“ iš Köpenicko liepė savo komandai dar pusvalandį saugoti rotušės pastatą. Pats jis, akylai stebimas smalsios minios, nuėjo į stotį, kur restorane, kaip vėliau rašė laikraščiai, išgėrė bokalą alaus ir dingo, įsėdęs į artimiausią traukinį Berlyno kryptimi. Vėliau jis įsigijo civilinius drabužius.

Po dešimties dienų Voigtas buvo areštuotas per pusryčius: už nemažą atlygį jį išdavė buvęs kalėjimo draugas, žinojęs apie jo planus. Voigtas buvo nuteistas ketveriems metams kalėjimo.

Genialiai apgavystei juokais pavergus visą Vokietiją, kaizeris telegrame reikalavo nedelsiant pateikti išsamią ataskaitą. Sakoma, kad ją skaitydamas jis juokdamasis pareiškė: „Štai ką reiškia disciplina. Nė viena tauta pasaulyje negali mūsų aplenkti!“ Kaizeris prie „Köpenicko kapitono“ bylos pridėjo pastabą: „genialus vyrukas“.

Dėl didelio žiniasklaidos dėmesio bei humoro atvirukų, nuotraukų ir satyrinių eilėraščių gausos ši apgavystė tapo žinoma ne tik Vokietijoje, bet ir už jos ribų. „Kapitonas“ iš Köpenicko įgijo „Vilhelmo laikų Tilio Ulenšpygelio“ šlovę, kaip jį apibūdino Liuksemburgo istorikas Markas Jekas. Gustavui Majrinkui ši istorija įkvėpė parašyti novelę „Išnykęs protas“, skirtą Voigtui. Į Voigto teismo procesą susirinko žurnalistai iš viso pasaulio. Visą laiką, kol Voigtas sėdėjo kalėjime, valdžios institucijas užplūdo prašymai, laiškai, prašymai autografo ir malonės prašymai „kapitonui“, atsiųsti ne tik iš Vokietijos, bet ir iš užsienio. Dar būdamas kalėjime Tegelyje, Voigtas gavo didelių pasiūlymų už išskirtines teises į savo biografiją.

Galiausiai Vilhelmas II asmeniškai suteikė apgavikui malonę. Išėjęs į laisvę, Voigtas tapo pramogų industrijos žvaigžde.

Šiandien Köpenicko miesto rotušės laiptus puošia legendinio „kapitono“ bronzinė statula. Voigtas senatvėje tapo pasiturinčiu žmogumi.