Detalės, kurių negalima pamiršti rengiant namo elektros instaliacijos projektą. Žaibosauga ir apsauga nuo viršįtampių.

Visą sunaudojamą elektros energiją galima dalinti į dvi dideles dalis: elektra gamybai ir tiesioginėms žmonių reikmėms tenkinti. Didžiausias elektros energijos kiekis (apie 60–65%) sunaudojamas gamyboje, elektros varikliuose paverčiant ją mechanine energija. Namų ūkiuose sunaudojamos elektros energijos dalis nėra didelė: apšvietimui tenka 10–12 %, elektrotermijai – 10 %, ryšiams, radijui, televizijai – 2 % sunaudojamos elektros energijos.

Elektros energija namų ūkiuose naudojama ne tik apšvietimui, bet ir kitoms reikmėms: šildymui, ryšiams, apsaugai, valdymui ir kt. Todėl rengiant elektros instaliacijos projektą jis išskaidomas į atskiras dalis. Tai:

• Elektrotechnika (ESO, el. jėga, apšvietimas, įvadai, žaibosauga, 0,4-10 kV tinklai ir kt.);
• Elektroniniai ryšiai ir telekomunikacijos (ryšiai, TV, telefono ir interneto tinklai ir kt.);
• Gaisro aptikimo ir signalizavimo (gaisro signalizacija, gaisro pavojaus pranešimai, monitoringas ir kt.);
• Apsaugos signalizacija (priešįsilaužiminė signalizacija, praėjimo-įeigos kontrolė, vaizdo stebėjimas ir k.t.);
• Procesų valdymas ir automatizavimas (pastato valdymo sistema (PVS), šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo (ŠVOK) automatika ir kt.);
• Kitos, specifinės elektros ūkio dalys;

Individualaus namo elektros projekto tradicinės dalys paprastai yra elektros įvadai, apšvietimas, kištukiniai lizdai, žaibosauga, telefono, ryšių, apsaugos, inžinerinių sistemų valdymo, gaisro aptikimo dalys. Kai kurios projekto dalys gali būti grupuojamos ir pateikiamos viename plane.

Kištukinių lizdų, TV, kompiuterio tinklų ir rekuperatoriaus įvado projektas.

Projektą rengiantis specialistas apskaičiuoja būsimas apkrovas (individualiuose namuose jos daugmaž panašios ir smarkiai nesiskiria), suplanuoja elektros prietaisus ir jų pajungimą. Praktikai teigia, kad geriau suplanuoti daugiau kištukinių lizdų nei reikia tuo momentu, nes elektrinių prietaisų atsiranda vis daugiau. Pavyzdžiui, prie dešimtmetį dulkių siurbliai-robotai buvo egzotika, o dabar jau kasdienybė. Kad netektų naudoti prailgintuvų, įkraunamam dulkių siurbliui reikia numatyti įkrovimo stotelę ir atskirą kištukinį lizdą.

Elektros projekto parengimas

Daugelis į nuosavą namą persikelia iš buto, todėl ne visada pagalvoja apie elektros instaliaciją lauke. To neturi pamiršti projektuotojas, jis turėtų pagalvoti ir apie ateitį – pavyzdžiui, apie elektromobilio įkrovimo lizdą net jeigu jo pirkti dabar neketinate. Tuo pačiu lauke ar pastogėje, garaže verta įsirengti įkrovimo lizdą elektriniam paspirtukui.

SCHUKO® kištukinis lizdas elektriniams dviračiams, paspirtukams įkrauti.

Lauke būtinas tako, įėjimo apšvietimas. Kieme verta sumontuoti bent porą judesio jutiklių, įjungiančių šviesą tiek lauke, tiek prie įėjimo durų, koridoriuje ir išjungiančių, kai jų aprėpties zonoje nebūna žmonių. Judesio jutikliai gali turėti nuo 120 iki 360 laipsnių aptikimo zoną. Lauko judesio jutikliai montuojami reikiamoje vietoje, gamintojų rekomenduojamu aukščiu ir turi turėti mažiausiai IP44 apsaugos klasę. Taip pat nereiktų pamiršti ir terasos apšvietimo bei kištukinio lizdo terasoje – galbūt šaltą vakarą prireiks įjungti šildytuvą.

Dešinėje – JUNG judesio jutiklis.

 

Kabelių tvirtinimo elementai

Kalbant apie elektros instaliacijos projektavimą negalima ignoruoti kabelių tvirtinimo elementų svarbos. Nuo tinkamai pasirinktų kabelių apkabų, laikiklių, kabių ir jungčių, naudojamų montavimui, priklauso sklandus tolesnis instaliacijos funkcionalumas. Tai liečia instaliacijos variantus, skirtus ir sudėtingoms, ir įprastinėms eksploatavimo sąlygoms.

Labai svarbu, kad naudojami montavimo priedai ir jų medžiagos atitiktų tuos pačius eksploatacinius reikalavimus kaip ir kabelis, kad gaisro atveju nepakenktų sistemos veikimui. Ši sąlyga yra ypač aktuali ugniai atspariems ir behalogeniams kabeliams. Pasak kabelių gamintojų “Prysmian Group Baltics" atstovo Mindaugo Liaugmino - jeigu tvirtinimo elementų medžiaga neatitinka specifinės kabelio paskirties ir keliamų jam reikalavimų, tai gaisro metu visas kokybiško kabelio atsparumas ugniai, degimo nepalaikymas ir mažas dūmingumas gali nueiti perniek. Netinkamos plastikinės apkabos tiesiog neatlaikys ugnies poveikio arba prisidės prie degimo ir skleis tirštus kenksmingus dūmus. Norint išvengti šių nemalonumų, kabelių tvirtinimui reikia rinktis laikiklius iš nerūdijančio plieno arba aliuminio su epoksidine danga.

Kabelių apkabos ir kiti tvirtinimo elementai, pagaminti iš patikimų medžiagų (aliuminis, nerūdijantis plienas, atsparus polietilenas ir nailonas), yra rekomenduojami kaip labiausiai tinkamas šiuolaikinis montavimo būdas. Medžiagos pasirinkimas priklauso nuo kabelio paskirties, įskaitant sunkias ekstremalias eksploatavimo sąlygas ir gaisro riziką.

Pavyzdžiui, kabelių tvirtinimo elementai ir montavimo priedai iš aliuminio, padengti termiškai atsparios epoksidinės dangos sluoksniu, skirti tiems atvejams, kai numatomas agresyvus aplinkos poveikis: kontaktas su sūriu vandeniu ir rūgštimis, tarša, didelė drėgmė, aukšta temperatūra, ugnis.

 

Namo apsauga

Priklausomai nuo apsaugos lygio, kartu su elektros projektu reikia pasirūpinti ir apsauga. Tai gali būti apsauga nuo įsilaužimo, vaizdo stebėjimo sistema tiek lauke, tiek viduje, perimetro apsauga, vaizdo ir/arba garso telefonspynės tinklas.

Jeigu namas yra užmiestyje, veiksminga apsaugos priemonė yra veiklos imitavimas viduje. Šiai funkcijai realizuoti jau reikalingas automatinis namo sistemų valdymas arba protingo, išmaniojo namo sistema. Kaip palyginti nebrangiai galima realizuoti protingo namo idėją plačiau skaitykite „Bazinė išmaniųjų namų įranga – komfortas ir papildoma vertė“ bei „Laidinė ir belaidė namo valdymo sistema“.

Turint automatinį apšvietimo, žaliuzių, TV ar radijo valdymą, programuojamas scenarijus „nieko nėra namuose“, kuomet automatika nustatytais laiko tarpais įjungia žmonių veiklos viduje imitavimą: užsidega šviesos, pakeliamos žaliuzės, įsijungia muzika. Taip pat name gali būti sumontuoti langų dūžio, vidaus temperatūros pokyčių jutikliai, apsaugos kameros, kurie, esant nestandartinei situacijai, tuoj pat siunčia signalą apsaugos įmonei, namo savininkui.

Inžinerinių sistemų ir elektros prietaisų valdymą patogiausia įsirengti instaliuojant elektrą, tad sumanius įsidiegti net ir nedaug išmanaus namo funkcijų, kartu su elektros projektu turi būti parengtas sistemų valdymo projektas.

Be apsaugos funkcijų išmanusis namų valdymas suteikia daug komforto. Jei yra šildymo sistemos valdymas, galimas nuotolinis jo valdymas, leidžiantis įjungti šildymą iš anksto - pvz., prieš grįžtant namo.

Viena iš elementariausių namo apsaugos funkcijų – vartų kontrolė su telefonspyne. Naujos kartos telefonspynė - tai ne senieji domofonai, per kuriuos būdavo neatpažįstamas atėjusiojo balsas. JUNG ir SIEDLE telefonspynės nuo vadinamųjų senųjų „domofonų“ skiriasi kaip diena ir naktis – ir funkcijomis, ir estetika.

Šiuolaikinė telefonspynė – tai prietaisas, leidžiantis kontroliuoti, kas gali patekti į kiemą ar patalpas, atlieka spynos funkciją patiems savininkams, leidžia stebėti, kas vyksta už kiemo vartų ar durų.Tuo pačiu tai nesudėtingai instaliuojama sistema.

JUNG-SIEDLE telefonspynė: paprasta keturių žingsnių instaliacija (kabeliai, vidaus stotelė, programavimo modulis ir telefonspynė) bei maksimalus funkcionalumas.

Tiek garso, tiek vaizdo telefonspynės su įeigos kontrolės elementais padeda kontroliuoti patekimą į jūsų valdas: norint įeiti reikia žinoti kodą arba turėti specialų RFID identifikatorių (kortelę / pakabuką). Vaizdo ryškumas telefonspynėje visada ryškus, nes automatiškai prisitaiko prie apšvietimo.

Vidaus patalpų elektros projektavimas

Namo vidaus patalpų projektas atrodo paprastesnis ir daugelis jo atsisako, instaliuodami laidus pagal numatytus šviestuvus ir baldus. Tokiu atveju elektrą instaliuojantis montuotojas, išklausęs pageidavimus ir vadovaudamasis logika, pabraižo ant sienų jungiklių ir rozečių vietas ir jas sumontuoja. Tačiau rengiant projektą gali būti numatomos detalės, apie kurias braižant projektą ant sienų nepagalvojama. Pavyzdžiui, kad galbūt garaže ar laiptuose reikalingas perjunginklis. Be to, jeigu interjero dizaineris projektuoja baldus, virtuvės technikos, vonios kambario baldų išdėstymą ir kitką, jis milimetrų tikslumu, nurodo jungiklių, šviestuvų, LED juostų, kištukinių lizdų vietas, nekyla problemų dėl kištukinių lizdų, šviestuvų ir jungiklių pozicijų.

Kitas projektavimo pranašumas yra tai, kad, pavyzdžiui, šviestuvų valdymą galima numatyti ne vienu, o keliais jungikliais. Miegamajame labai patogu, kai vienam šviestuvui yra atskiri jungikliai prie įėjimo durų ir lovos. Tuomet galima įjungti šviesą įėjus į kambarį, o išjungti gulint lovoje.

Galimas į vieną zoną sujungtų virtuvės ir svetainės apšvietimo valdymas iš kelių vietų, pavyzdžiui, nuo lauko durų, miegamojo, ypač jei pastarasis yra visiškai kitame namų gale.

JUNG jungiklius ir kištukinius lizdus, netgi radijo imtuvą galima grupuoti į blokus, visi prietaisai yra vienodo dizaino ir neskaido interjero vientisumo.

Pirmu jungikliu, esančiu prie lauko durų, pagrindinė gyvenamoji zona apšviečiama įėjus į namus, leidžiant laiką vakare po darbų. Antrasis jungiklis patogiai naudojamas ryte ar vakare, einant iš miegamojo ar į jį. „Savo įpročių, rutinų ir su tuo susijusių poreikių apšvietimui įvertinimas – labai svarbu. Tai lems ne tik patogumą gyventojams, bet ir laidų išvedžiojimą ir vienos ar kitos apšvietimo bei jo valdymo sistemos pasirinkimą, estetinį interjero vaizdą“, – sako pasakoja Eugenijus Maslauskas, jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ produkto vadybininkas.

Planuojant apšvietimą, svarbu apsispręsti ne tik dėl jungiklio vietos, bet ir kiek šviesos grupių, t. y. šviestuvų bus norima valdyti iš vienos vietos. Kaip keliais skirtingose namų vietose esančiais jungikliais galima valdyti vieną šviestuvą, taip ir vienu ar daugiau šalimais esančių jungiklių galima valdyti kelias šviesos grupes.

Žaibosauga individualiame name

Apsauga nuo žaibų yra privaloma ir projektą parengia žaibosaugos specialistai. Apsauga nuo žaibų skirstoma į išorinę ir vidinę. Išorinės žaibosaugos sistema yra privaloma ir įrengiama be išlygų, o apie vidinę dažnai pamirštama, nors nuo viršįtampių yra nukenčiama labai dažnai ir kai kuriais atvejais finansine prasme labai skaudžiai.

Išorinę pastato apsaugą nuo žaibo sudaro žaibolaidžiai, kurie savo ruožtu susideda iš žaibo priėmiklių, įžeminimo laidininkų bei įžemiklių. Kiekvienas žaibolaidis charakterizuojamas jo apsaugos zona, t.y., erdve aplink žaibolaidį, per kurią praeiti žaibui yra maža tikimybė.

Žaibolaidis – būtina išorinė namo apsauga nuo gaisro.

Individualūs namai pagal konstruktyvo medžiagas, dydį ir kitus parametrus dažniausiai priskiriami pastatams, kuriems keliami III-ios arba IV-os klasės apsaugos nuo žaibų reikalavimai. Tai reiškia, kad parenkamas atitinkamas apsauginės kraiginės vielos ir žaibolaidžių kampas. Visi stogo elementai turi pakliūti į žaibolaidžio apsaugos zoną, tiems, kurie nepakliūna, turi būti numatyta papildoma apsauga. Kas 20-25 metrai, pagal perimetrą numatomi nuvedimai prie įžeminimo sistemos. Jie rekomenduojami priešingose namo pusių kampuose.

Laikantis atitinkamų saugių atstumų, ant šlaitinių stogų rekomenduojama naudoti žemus horizontaliuosius žaibo priėmiklius. Ant tokių stogų sudarant tinkamą žaibo priėmiklių tinklą būtina laikytis šių reikalavimų:

• ant stogų, kurių šlaito nuolydis didesnis kaip 30 laipsnių, vieną iš žaibo priėmiklių tinklo laidų rekomenduojama nutiesti išilgai stogo kraigo;
• metalines pastato dalis, esančias ant paviršiaus arba virš stogo paviršiaus (išskyrus tuos elementus, kurie turi elektrinį ryšį su įrengimais statinio viduje ir per jas aukštas potencialas gali praeiti į statinį) reikia sujungti su artimiausiu žaibo priėmikliu ar srovės nuvedikliu. Čia kalbama apie:

              1. tipinius kaminus (dažniausiai tiesioginis sujungimas), kaminų ir izoliacinių medžiagų žaibosaugai reikia naudoti vertikaliuosius arba žiedinius priėmiklius. Vertikaliojo priėmiklio aukštis turi užtikrinti kamino apsaugą nuo tiesioginio žaibo pataikymo - kaminas turi būti priėmiklio saugomojoje erdvėje,
              2. metalinius antenų stiebus (galimas atskirais atvejais - tiesioginis sujungimas),
              3. metalines stogų atramas oro linijoms laikyti (netiesioginis sujungimas iškrovikliu),
              4.  ptvarus, langų rėmus (tiesioginis sujungimas).

Prie apsaugos nuo žaibo įrenginio laidininkų būtina prijungti ir metalinius konstrukcinius elementus, pvz., vandens nuvedimo latakus, pritvirtintus prie apatinio stogo krašto.

Apsauga nuo viršįtampių

Apsauga nuo viršįtampių yra žaibosaugos dalis, sauganti elektrotechnikos ir elektronikos prietaisus nuo perjungimo procesų ir žaibo sukeltų viršįtampių. Klystama manant, kad žaibolaidis gali visiškai apsaugoti nuo žaibo pasekmių. Jis apsaugo pastatą ir žmones iš viršaus, o viršįtampių iškrovikliai – visus elektros įrenginius, sujungtus į elektros tinklą. Įsirengti vidinę žaibosaugos sistemą neprivaloma, tačiau ją įsirengus sumažėja tikimybė, kad po žaibo iškrovos suges įvairūs įrenginiai (televizoriai, kompiuteriai, kiti buitiniai prietaisai).

Viršįtampiai gali kilti dėl daugelio priežasčių: gedimas elektros tiekimo sistemoje, elektriko netinkamai sujungti laidai, žaibo pataikymas šalia jūsų namo ar už kelių kilometrų į elektros tiekimo liniją. Didelės amplitudės viršįtampio poveikio rezultatas – sugadinta elektroninė ir elektrotechninė įranga, izoliacijos pramušimas bei užsidegimas, gaisro kilimo galimybė.

Dažniausiai viršįtampių šaltiniu būna atmosferinės iškrovos. To pasekmė – atsiradę elektromagnetiniai impulsai per elektros energijos tiekimo sistemą, įvairias ryšių sistemas, taip pat televizijos ir radijo priėmimo antenas. Elektromagnetiniai impulsai patenka į pastato vidaus elektroninę ir ryšių įrangą bei ją sugadina.

Jei sumontuojama žaibo priėmimo sistema, tačiau nesumontuojamas visas komplektas su apsauga nuo viršįtampių, gali kilti tikrai didesnių problemų, nei buvo numatyta saugantis.

Nuo viršįtampių buitinę elektroniką apsaugo jungiklius primenantys elektros prietaisai, kurie vadinami žaibo ribotuvais (apsaugos klasė 1) arba viršįtampių iškrovikliai (apsaugos klasės 2 ir 3). Žaibo ribotuvas paprastai montuojamas pastato įvadiniame elektros skyde, jis buitinę elektroniką apsaugo nuo tiesioginio žaibo iškrovos smūgio į pastato elektros linijas arba šalia pastato esančią žemę (žaibo srovė tuo atveju į pastatą įeina per pastato įžeminimo kontūrą).

Būtent žaibo ribotuvą reikia montuoti pastato įvadiniame elektros skyde, jei konkrečiame pastate yra bent vienas iš žemiau nurodytų trijų rizikos faktorių:

• pastato elektros įvadas yra pajungtas nuo oro linijų;
• pastate yra sumontuota išorinė žaibosauga;
• pastate arba šalia pastato yra sumontuotų aukštų statinių ar sudarytos kitos sąlygos, pritraukiančios žaibą (antenos, stulpai, dideli medžiai).

Tuo atveju, jei pastate nėra nė vieno iš minimų rizikos faktorių (elektros įvadas per požeminį kabelį, žaibosauga neįrengta ir pastate arba šalia pastato nėra aukštų statinių ar medžių), galima atsisakyti žaibo ribotuvo įrengimo ir vietoje jo pagrindiniame elektros skyde umontuoti viršįtampių iškroviklį (apsaugos klasė 2). Jei konkrečios buitinės elektronikos įrenginio (kompiuterio ar pan.) maitinimo elektros kabelis pastato viduje nuo pagrindinio elektros skydo iki įrenginio yra gana ilgas, reikėtų prieš įrenginį sumontuoti taip pat 3 klasės viršįtampių apsaugą konkretiems elektroniniams prietaisams.

Tik tinkamai parengti tiek elektros instaliacijos, tiek kitų sistemų, tiek žaibosaugos projektai bei kokybiška instaliacija apsaugos turtą nuo gaisro, sugadinimo ar kitų nuostolių.

Informacija parengta bendradarbiaujant su UAB „JUNG Vilnius“ ir “Prysmian Group”, įmonių nuotraukos