Hortenzijų auginimas
Atnaujinta: 2021-04-26

Hortenzijų auginimas

Jei ieškote augalų, kurie užpildytų žiedais jūsų sodą, hortenzijos vienas iš nuostabiausių ir tinkamiausių variantų. Kartais atrodo, kad šie augalai reikalauja nemažai priežiūros, tačiau taip nėra, jas lengva auginti ir taip pat hortenzijos yra gana atsparios šalnai ir atsparios daugumai kenkėjų bei ligų.  Hortenzijų genčiai priklauso daugiau nei 30 skirtingų rūšių, todėl tikrai rasite sau tinkamiausią veislę.

Hortenzija - dažniausiai tai 1–3 metrų aukščio dekoratyviniai krūmas. Žydėjimo sezonas – vasara ar ruduo.  Tiek kuokšto, tiek nėriniuotos kepuraitės pavidalo žiedynus suformuojančių hortenzijų žiedai dideli, plokšti. Antruoju atveju juos supa viena ar daugiau eilių rožinių, baltų ar mėlynų taurėlapių. Hortenzijos daugiausia auga drėgnose dirvose. 

Lietuvos klimatas tinkamas jų auginimui, nes daugelis hortenzijų rūšių atsparūs šalčiui ir lengvai gali išgyventi žiemą. Jų spalva įvairuoja nuo rožinės iki mėlynos ir priklauso nuo rūšies, dirvos rūgštingumo ar šarminės reakcijos.  

 hortenzijų auginimas

Didžialpės hortenzijos (Hydrangea macrophylla)

Hortenzijų priežiūra

Pasirinkę tinkamą vietą, sutvarkę dirvą ir teisingai pasodinę, padidinsite savo galimybes džiaugtis dideliais, spalvingais hortenzijos žiedais ateinančiais metais. Jei hortenzijos auginamos vazone, vasario arba kovo mėnesį galima perkelti į šiltesnę patalpą, kad ji pradėtų sprogti. Kai tik išsprogs hortenzijos pumpurai, augalą būtina perkelti į labai šviesią vietą, antraip jos ūgliai išstyps. Balandžio arba gegužės mėnesį sulauksime jos žiedų.

Hortenzijos sodinimas

Rekomenduojama hortenzijas sodinti ankstyvą pavasarį ir rudenį. Konteineryje parduodamas hortenzijas galima sodinti visu šiltuyoju sezonu.  Pirmiausia reikėtų kruopščiai paruošti vietą. Būsimos augalų vietos dirvožemį būtina gerai išpurenti, išrinkti piktžoles, sumaišyti su puveningomis medžiagomis. Puriame dirvožemyje pasodintos hortenzijos gerai augs ir vystysis.  Hortenzijos gerai auga dirvožemyje, kuriame yra daug organinių medžiagų. Nors hortenzijos mėgsta drėgną dirvą, jos netoleruoja, kad dirva būtų užmirkusi. Užmirkęs, blogai nusausintas dirvožemis gali sukelti šaknų puvimą. Vos per kelias savaites jūsų hortenzijos gali greitai žūti. Jei turite daug dirvožemio, prieš sodindami apsvarstykite galimybę maišyti daug komposto, kad pagerintumėte dirvožemio kokybę. Taip pat, hortenzijų augalams reikia rūgščios dirvos, kurios ph būtų maždaug 5,5. Kai ph didesnis, augalai nebegali pasisavinti maisto medžiagų ir, svarbiausia, mikroelementų, todėl gelsta lapai ir sutrinka augimas. 

Norėdami pasodinti hortenzijas,  iškasama sodinimo duobę 3 kartus platesnę nei šaknys. Dažniausiai apie 60 -80 centimetrų.  Nors jei dirvožemis skurdus duobę verta daryti platesnę ir gilesnę. Duobės gylis apie 50 - 60, taip kad būtų apie 1,5 šaknų ilgio gylis.  Kadangi į gilią duobę pasodinti krūmai vėliau truputį susmenga, juos galima sodinti šiek tiek aukščiau ankstesnės augimo vietos. Kai dirvožemis nuslūgs ir augalas įsišaknys, bus kaip tik pasiektas tinkamas gylis. 

Hortenzijų tręšimas

Geriausiai hortenzijos auga, jei vasarą tręšiamos birželį arba liepos mėnesį. Tręšiamos kompleksinėmis mineralinėmis ar joms skirtomis specialiomis trąšomis. Galima sėkmingai naudoti mineralines arba organines trąšas. Geriausias  būdas tręšti organiniu mėšlu ir (arba) komposto dengimo būdu aplink šaknis, nes duoda puikių rezultatų ir pagerina dirvožemio būklę. Organinius dirvožemio priedus taip pat galima derinti su mineralinėmis  trąšomis, kad poveikis būtų maksimalus.

Vienam augalui naudojamų mineralinių trąšų kiekis priklauso nuo augalo dydžio ir šaknų sistemos. Pertręšimas gali būti daug žalingesnis nei nepakankamas tręšimas. Pertręštos hortenzijos šaknys išdžiūsta ir hortenzija gali būti pažeista ar net žūti. Daug, daug geriau suklysti ir per mažai trąšų sudėti, nei per daug. 

  Turint mažiau patirties hortenzijas geriau tręšti pirktiniais kompleksiniais trąšų mišiniais. Daugiau patirtirties turintys gėlininkai patys susimaišo trąšas reikiamais kiekiais. Jų sudėtis priklauso nuo augalui trūkstančių mineralinių elementų ir mikroelementų. 

  Fosforas įtakoja žiedinių pumpurų susidarymą. Tręšiama vėlyvą pavasarį superfosfatu. Apie 10 - 30 g /m2.
  Kalis leidžia geriau peržiemoti augalui, taip pat įtakoja žiedinių piumpurų stiprumą. Tręšiama kalio sulfatu arba magnezija, panašiais kaip ir superfosfatas kiekiais. 

Kaip genėti hortenziją?

Pražydėjusios hortenzijos genimos, kad iš bazinių pumpurų iki vasaros išleistų naujus ūglius.  Tuomet bus baigtas metų laikų sąlygojamas vystymosi ciklas. Didžialapė hortenziją reikia kuo mažiau genėti. Reikia nukirpti sudžiuvusį žiedą, bet, tik po jo, jokiais būdais nekabinant viršutinių pumpurų, nes didžialapė hortenzija žydi ant antramečių ūglių. Jei vėlai rudenį ar žiemą genėsime ūglius, augalas kitais metais nežydės, nes nukirpsime ir ant pirmamečių ūglių iš rudens sukrautus žiedpumpurius. Pasitaiko, kad didžialapės hortenzijos nukenčia nuo stiprių šalčių. Tokiu atveju po žiemos jas reikia genėti, bet tais metais hortenzijos mažai žydės. Peržydėjusius žiedynus galima nukarpyti, bet visus vienmečius ūglius su stambiais pumpurais būtina palikti.  
   Su laiku vien taip karpant hortenzijos šakelės ir žiedai smulkės. Dėl to kaskart reikėtų atjauninti nupjaunant po kelias stambesnes šakas iš kurių išauga nauji stiebai. 

Kitaip negu didžialapė hortenzija, šluotelinė hortenzija žiemą/pavasario pradžioje stipriai genama. Geriausia genėti po šalčių, kovo mėnesį. Visi paskutinių metų ūgliai gerokai patrumpinami. Žiedai formuojasi ant pirmamečių ūglių.

Šluotelinių hortenzijų genėjimas turi du būdus. Pirmiausia, jei jūsų hortenzija auga skurdžiam grunte, nukerpami tik sudžiūvę žiedai. Kerpama prie pat žiedo nenukerpant pumpurų.

Jei jūsų hortenzija auga geram, drėgnam grunte ir jūsų tikslas turėti didelius žiedus, tuomet kerpame palikdami 2  juosteles pumpurų ant šoninių pernykščių stiebų. Iškerpami viduriniai stiebai. Jei bus palikta daugiau stiebų šakos neatlaiko žiedų svorio ir nulinksta. Kai stiebų pasidaro labai daug galima nukirpti dar žemiau, kad imtų formuotis nauji stiprūs stiebai. Geriausia kasmet dalį stiebų nukirpti žemai, dalį nukirpti pernykščių stiebų. 

Šviesiąją hortenzija geriausia genėti pavasarį. Kerpant, palikti sprindį nuo žemės.

 

Hortenzijų dauginimas

Šiaip ar taip, reikėtų pamėgint. Hortenzijos dauginamos vegetatyviniu būdu, auginiais. Geriausias laikas pavasaris, kovo ir balandžio mėnesiais. Dažnai hortenzijos išleidžia šakninius auginius, kurie labai tinka dauginimui. 6-8 cm. ilgio auginiai nupjaunami aštriu peiliu ir pasodinami į vazoną ar dėžutę su aukštapelkių durpių ir smėlio mišiniu.  Prieš sodinant apatinis lapas atsargiai pašalinamas, Auginiai laikomi ant šviesios palangės, bet ant jų neturi kristi tiesioginiai saulės spinduliai, antraip jie išgarins per daug vandens. Auginius galima apgauti perforuotu plastikiniu maišeliu, tuomet išgaruos mažiau drėgmės, bet oras galės judėti. Labai svarbu, kad auginiai nenuvystų, nes tuomet jie sunkiai įsišaknys. Auginiai geriausiai įsišaknija, kai temperatūra apie 20 laipsnių. 

Jei gelsta hortenzijų lapai

Kartais pasodintų hortenzijų lapai ima gelsti. Tai vadinamoji chlorozė. Ją sukelia per didelis dirvos kalkingumas, augalams trūksta geležies. Kad išvengtume šio nemalonaus reiškinio, jau sodindami įmaišykime į dirvožemį rūgščių humusingų medžiagų. Augalus dar galima palaistyti trąšomis, turinčiomis geležies kompleksinių junginių, pavyzdžiui, fetrilonu, sekvestrenu, optiferu.

Ar nukirpti hortenzijos žiedynus?

Peržydėjusių hortenzijų žiedynus galima nukirpti, bet naujų ūglių trumpinti negalima, nes jie jau sukrovė žiedpumpurius kitiems metams. Hortenzijos krauna žiedpumpurius ant antramečių ūglių, vadinasi, ant tų, kuriuos išleido praeitais metais. 

Kad augalas neperaugtų, galima trumpinti vasaros pradžioje išleistus ūglius. Iš lapų pažastyse esančių miegančiųjų pumpurų išsprogsta nauji ūgliai, kurie iki rugsėjo sukraus žiedpumpurius kitiems metams, ir krūmas neaugs per daug didelis. Jei apkarpytas krūmas išleidžia labai daug ūglių, jie gali vienas kitą stelbti. Tuomet krūmą reikia išretinti.

Jei hortenzijos nežydi

Jei hortenzija kasmet karpoma, nukerpami ir žiedpumpuriai. Iš stiebų vėl auga nauji ūgliai, kurie nekrauna žiedų. Kad augalas žydėtų, būtina palikti žiedpumpurius sukrovusius metūglius. Vėliau juos jau galima pašalinti, nes dabar jau kiti ūgliai užaugins žiedpumpurius ateinantiems metams. Reikia atidžiai stebėti, kaip hortenzija auga ir krauna žiedpumpurius. 

Hortenzijos dekoratyviniams tikslams

Hortenzijų žiedynai labai tinka sausoms puokštėms. Pjauti reikia prieš žydėjimo pabaigą. Tuomet dažniausiai žiedai tampa šiek tiek žalsvi. Tai ženklas, jog artėja žydėjimo pabaiga. Žiedynai  atsargiai nupjaunami ir laikomi tam tinkamoje patalpoje ar iš karto naudojami puokštėms bei vainikams. Nupjauti žiedynai labai greitai džiūsta. Išdžiūvę šiek tiek pakeičia spalvą. Paprastai pjaunama liepos pabaigoje ir iki vidurio rugpjūčio. 

dižialapės hortenzijos 

Hortenzijos didžialapės (įvairios rūšys)

Hortenzijų spalvų pakeitimas

Tarkim mėlyna hortenzijų žiedų spalva priklauso nuo antocianų (augalų ląstelių pigmentų) spalvos intensyvumo. Raudonas augalų ląstelių pigmentas esant tam tikromis sąlygomis gali keisti spalvą. Šį reiškinį sukelia aliuminio jonai. Cheminės reakcijos metu raudonas arba rausvas pigmentas staiga virsta mėlynu.

Rūgščioje dirvoje aliuminio druskos tirpsta, o šarminės reakcijos dirvožemyje ne. Todėl kai kurios hortenzijų rūšys labai rūgščioje dirvoje žydi mėlynai, o mažiau rūgščioje – raudonai arba rausvai. Baltosios hortenzijos spalvos nekeičia. 

Vis dėlto reikėtų, jog dirvožemis būtų šiek tiek rūgštus. Normaliam vystymuisi pakaks, jei ph bus 5,5-6,5, o mėlynosiomis hortenzijoms ph turi būti 4,5-5,5.

Jei norite eksperimentuoti su hortenzijų spalva, galite ne tik mažinti dirvožemio reakcijos ph, bet ir palaistyti sode ar vazone augančias hortenzijas alūno ar aliuminio sulfato tirpalu ( 2 g litrui vandens). Šių cheminių aliuminio jonai gali pakeisti žiedų spalvą.

 

Hortenzijų rūšys

Lietuvoje labiausiai  paplitusi šviesioji hortenzija (Hydrangea arborescens). Iš jos veislių populiariasios yra  ‘Grandiflora’ ir ‘Annabelle’. Šis hortenzijos tipas yra tikrai žinomas dėl savo didelių kreminių baltų gėlių. Kai krūmas pirmą kartą žydi, jis yra šviesiai žalios spalvos. Bręstant gėlei, ji tampa kreminė / ryškiai balta. Šią veislę labai lengva auginti, augalui reikia palaikyti vidutinį drėgnumą, jei ji auginama pavėsyje. Tinkamiausia šiai rūšiai saulė būtų rytinė, tačiau pakenčia tiesioginę visos dienos saulę tik tuo atveju, jei dirvožemis pastoviai drėgnas.  Ištiktųjų gali prisitaikyti prie įvairių dirvožemio sąlygų, tačiau netoleruoja sausros. 

 šviesioji hortenzija annabelle

Šviesialapė hortenzija - Annabelle

 

Dar viena labai paplitusi Lietuvoje hortenzija - šluotelinė hortenzija (Hydrangea paniculata). Patikimas, greitai augantis, atsparus oro taršai augalas, todėl galima auginti ir mieste. Jis yra vienas iš žiemos atspariausių hortenzijų ir taip pat yra atsparesnis sausrai, todėl  šios hortenzijos labiau toleruoja saulę nei kitos veislės, tačiau labiau mėgsta rytinę ir popietės saulę. Jį galima genėti žiemos pabaigoje ar pavasarį, kada dar nėra žiedų. 

Iš jos veislių papuliariausios yra  ‘Vanille Fraise’. „Vanille Fraise“ - yra įspudingo grožio, stačiai besiskleidžiantis lapuočių krūmas su ovaliais, smailiais, vidutiniškai žaliais lapais, o vasarą - dideliais, kūginiais baltų gėlių žiedais, žiedų spalva su amžiumi tampa rožinės ir rausvos, o vėliau - raudonos. Išauga iki 180-240 cm; plotis 120-150 cm. 

Ji ypatingai atspari šalčiams, gali iškęsti ir iki – 20 laipsnių. Auginti  vietoje, kurioje būtų tiek saulės tiek dalinio pavėsio. Genėkite po žydėjimo, sumažindami stiebus, kad jų augimas apsiribotų laisva erdve ir pagerėtų augalo forma. 

šluotelinė hortenzija Interhydia

Šluotelinė hortenzija - Interhydia

 

‘Limelight’ – kompaktiškas krūmas, išauga iki 3 metrų. Pražysta kremiškai baltais žiedais, vėliau jie tampa žalsvai geltonais. 

‘Melba Fraise’ – Labai panaši į Vanille Fraise hortenzija, kai žiedai subręsta, jie palaipsniui keičia spalvą į braškių- rausvą spalvą, pradedant nuo pagrindo, suteikdami dramatišką dviejų tonų efektą. Tai yra labai stiprus ir atsparus šalnai augalas, turintis stiprius gėlių stiebus, kurie palaiko didžiulį žydėjimą, nenukrypdami. Puikiai papildo vėlyvo sezono spalvas bet kuriame sode, auginamas kaip įspūdingas krūmas arba kaip žydinti neformali gyvatvorė.

 šluotelinės hortenzijos limelight

Šluotelinė hortenzija - limelight

 

Kita hortenzijos rūšis kuri puikiai tinka auginti Lietuvos klimato sąlygomis yra didžialapė hortenzija (Hydrangea macrophylla). Jų spalva įvairuoja nuo rožinės iki mėlynos ir priklauso nuo dirvos rūgštingumo. Pavasarį po šalnų pašalinkite senus žiedynus ir maždaug trečdalį augalo stiebų nupjaukite iki pat žemės paviršiaus. Dauginama stiebo auginiais, kurie imami rugpjūčio mėnesį.  Didžialapei hortenzijai reikia daug vandens, tačiau jei auginate vazone, reikia būti atsargiems ir neperlieti. Labai pavojinga, kai augalas stovi kitame inde ir laistoma pagal principą „vieną ar du kartus per dieną“. Inde gali netrukus prisikaupti vandens, substratui ims trūkti deguonies. Šaknys pradės pūti ir nebegalės antžeminei augalo daliai perduoti jai reikalingo vandens kiekio. Lapai nuvys ir pradės kristi. 

 dižialapė hortenzija macrophylla

Didžialapė hortenzija – forever pink

Didžialapės hortenzijos palyginti nesunku auginti, bet jų nereikia ištisus metus laikyti namuose, jei auginate vazone. Maždaug apie vidurį balandžio, kai hortenzijos jau būna peržydėjusios, jos perkeliamos į sodą. Radus tinkamą vietą, jas galima sode ir pasodinti. Tuomet hortenzija gali visti puikiu dekoratyviniu krūmu, kuris kasmet gausiai žydės. Jei hrotenzija iki šiol buvo auginama vazone, prieš žiemą ją reikia įnešti į patalpą. Prieš tai nupurtom žemės, nuskabomi netvirti besilaikantys lapai, bet išsaugomi pumpurai. Patalpa turi būti vėsi (4-8 laipsniai) ir ne per daug tamsi. Laistoma retai ir tik tiek kad šaknys visai neišdžiūtų. Vasario pabaigoje ar kovo mėnesį hortenzijos pradeda leisti naujus ūglius ir vėliau suformuoja žiedus. 

 

Laipiojančioji hortenzija (Hydrangea petiolaris) yra vijokliniai krūmai ir gerokai skiriasi nuo savo gentainių. Prie atramų tvirtinasi orinėmis kimbamosiomis šaknimis. Puikiai tinkantis šešėlinei ar į šiaurę nukreiptai sienai. Kvapnios baltų gėlių kuokštai žydi liepą - rugpjūti. Augalas užauga nuo 9 m. iki 24 m. aukščio, tačiau jis toleruoja genėjimą iki mažesnio aukščio. Genėkite hortenziją pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje, kad pašalintumėte negyvas, ligotas ar pažeistas šakas. Pašalinkite sukryžiuotas šakas, kurios gali trintis viena į kitą, nes trinant sukuriamas vabzdžių ar ligų patekimo taškas. Taip pat, šią hortenziją galite auginti kaip krūmą. Tinkamiausi yra purūs, derlingi ir drėgni dirvožemiai. Žiemą gali apšalti. 

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Įmonės produktai

Paveikslėlis Pavadinimas Trumpas aprašymas Kaina
saku_smulkintuvas_nuoma_vilniuje Šakų smulkintuvo nuoma Vilniuje Šakų Smulkintuvas

Vedantieji

Vaismedžių purškimas pavasarį

Pavasarinis vaismedžių purškimas, vario sulfato naudojimas, purškimas nuo grybelių, puvinio, kenkėjų, amarų

Obelų auginimas

Kaip auginti obelis, obelų sodinimas, obelų priežiūra nuo ligų, obelų tręšimas, genėjimas ir skiepijimas

Obuolių sidro gamyba

Kaip pagaminti naminį obuolių sidrą

Ūkis

Vaismedžių genėjimas ir formavimas

Kaip genėti obelis, kriaušes, slyvas ir vyšnias

Vaismedžių skiepijimas

Kaip skiepyti vaismedžius, skiepo parinkimas, įrankiai skiepijimui, medžių skiepijimo instrukcija

Vaismedžių sodinimas

Kaip sodinti obelis, kriaušes, slyvas, vyšnias, abrikosus. Duobės dydis, žemės mišinys, sodinimo gylis, priežiūra

Hortenzijų auginimas

Tinkama hortenzijų priežiūra. Hortenzijų sodinimas, auginimas, genėjimas ir populiariausios hortenzijų rūšys Lietuvoje.

Vaismedžių purškimas pavasarį

Pavasarinis vaismedžių purškimas, vario sulfato naudojimas, purškimas nuo grybelių, puvinio, kenkėjų, amarų

Obelų auginimas

Kaip auginti obelis, obelų sodinimas, obelų priežiūra nuo ligų, obelų tręšimas, genėjimas ir skiepijimas

Geltonžiedės sedulos auginimas

Kaip sodinti ir auginti geltonžiedę sedulą ( Kizilą), dirvožemis, priežiūra, genėjimas

Šermukšnių auginimas

Kaip sodinti ir auginti šermukšnius, šermukšnių veislės ir priežiūra

Šilauogių auginimas

Šilauogių sodinimas, žemės mišinys, duobės dydis, geriausios šilauogių veislės, kaip auginti ir prižiūrėti šilauoges

Vaismedžių sodinimas

Kaip sodinti obelis, kriaušes, slyvas, vyšnias, abrikosus. Duobės dydis, žemės mišinys, sodinimo gylis, priežiūra

Vaismedžių skiepijimas

Kaip skiepyti vaismedžius, skiepo parinkimas, įrankiai skiepijimui, medžių skiepijimo instrukcija

Vaismedžių genėjimas ir formavimas

Kaip genėti obelis, kriaušes, slyvas ir vyšnias