Vynuogių auginimas
Atnaujinta: 2024-10-22

Vynuogės sklype su didžiulėmis saldžiomis uogomis jau nieko nestebina. Taip pat nestebina vyninių veislių vynuogynai. Net užsienio vyndariai ja ima labai pozityviai kalbėti apie Lietuvos kaip vynuogininkystės krašto perspektyvas. Karštėjant klimatui keičiasi vyno skoninės savybės. Pavyzdžiui baltas vynas iš populiaraus gėliško kvapo ir skonio pereina į tropinius skonius. Lietuvoje pagamintas vynas nuostabaus gėliško kvapo ir skonio. Didėjant karščiui mažėja rūgštingumas, kas taip pat neigiamai veikia vyną. Taip pat Lietuvoje vis dar nėra filokseros kuri naikina joms neatsparias veisles. Šios priežastys sukuria labai palankias salygas auginti vynuoges Lietuvoje. 

vynuogiu auginimas
Baltos vyninės veislės Lietuvoje užauga tiesiog idealių charakteristikų. Cukringumas 24 procentai, rūgšties  7 - 8 g/litre, gėliski ir vaisiniai aromatai ir skoniai. 

Geriausia vieta vynuogėms

Vynuogės yra gana reiklios auginimo sąlygoms, todėl norint gauti kokybišką derlių, labai svarbu pasirinkti tinkamą sodinimo vietą, dirvožemį ir atsižvelgti į saulės kryptį. 

   Vynuogėms geriausiai tinka šiltos, saulėtos ir gerai apsaugotos nuo vėjo vietos. Šlaitai yra ideali vieta vynuogių auginimui, nes jie užtikrina gerą oro drenažą (šaltas oras teka žemyn), o tai padeda išvengti šalčio ir šalnų poveikio. Patys geriausi pietiniai ir pietrytiniai šlaitai, juose bus gautas kokybiškiausias derlius. Kaip taisyklė geriausios vietos yra šlaito viršus. Ideali vieta kai šlaito apačioje vandens telkinys, ypač upė. Upė dažniausiai šiltesnė ir stabilizuoja temperatūrinį režimą.
   Jei nėra  šlaito vynuogėms reikėtų parinkti sklypą kurio neuždengia medžiai ar statiniai iš pietinės ir vakarinės pusės.  Venkite žemumų, kur kaupiasi šaltas oras ir gali susidaryti šalnų rizika.  

Vynuogėms reikia gero oro cirkuliacijos, tačiau jos taip pat gali nukentėti nuo stiprių vėjų, kurie gali išdžiovinti lapus ir pažeisti augalus. Geriausia sodinti vynuoges tose vietose, kurios yra apsaugotos nuo stiprių vėjų – natūralios kliūtys, tokios kaip pastatai ar gyvatvorės, gali suteikti apsaugą. Vėjai taip pat gali neigiamai paveikti žiedadulkių plitimą ir apdulkinimo procesą.

Dirvožemis vynuogėms

Vynuogėms svarbus pralaidus, lengvas, ne per drėgnas dirvožemis. Geriausiai tinka lengvas priesmėlis ar priesmėlis su žvyro ar smėlio priemaišomis. Tokie dirvožemiai leidžia vandeniui greitai nutekėti, o tai padeda išvengti šaknų puvimo. Per drėgni dirvožemiai netinka, nes jie skatina grybelinių ligų plitimą.

Dirvožemis turėtų būti vidutiniškai derlingas. Per daug derlinga žemė skatina pernelyg didelį lapų augimą ir gali sumažinti uogų kokybę. Dirvožemio pH turėtų būti šiek tiek rūgštus arba neutralus – geriausias pH yra tarp 6 ir 7.

Jei jūsų dirvožemis sunkus (molingas), jį reikėtų pagerinti pridedant smėlio ar komposto, kad padidėtų pralaidumas vandeniui ir sumažėtų dirvožemio tankis.
  Idealus variantas kai dirvožemis apverčiamas. Tada derlingas viršutinis sluoksnis atsiduria apačioje. Nederlingas iš apačios išverčiamas į paviršių. Labai svarbu, kad vynuogių šaknys būtų bent 10 - 15 centimetrų gylyje. Jos tada mažiau bus veikiamos šalčio, sausros, piktžolių šaknų. Taip pat kai šaknys tokiame gylyje galima naikinti mechanizuotai kultivuojant dirvožemį prie pat vynuogių stiebų. 

dirvozemio_paruosimas_vynuogynui
Apverstas dirvožemis Ernesto Aušvico vynuogyne. Nederlingas viršutinis sluoksnis nepalankus piktžolėms. Vynuogių šaknys natūraliai nenorės augti viršutiniame sluoksnyje. Vynuogių šaknys geriausiai augs  giluminiame derlingame sluoksnyje. 

Vynuogyno įrengimas

Prieš sodinant vynuoges, būtina atidžiai paruošti dirvožemį, nes nuo jo kokybės priklausys augalų augimas ir derlius. Pirmiausia, dirvą reikia giliai sukasti, pašalinti visas piktžoles, akmenis ir kitus nešvarumus. Tai padės užtikrinti, kad vynmedžių šaknys turėtų pakankamai vietos plėstis ir gerai įsišaknytų. 
   Duobutėse į apačią dėti drenuojantį sluoksnį beprasmiška. Jei drėgmės per daug reikėtų daryti drenažą su perteklinio vandens išleidimu už sklypo ribų. Tai gali būti griovys su drenažiniu sluoksniu ir drenažiniais vamzdžiais.

dirvožemis vynuogems
Itin sunkiame grunte galima kasti griovius ir apačioje įrengti drenuojantį sluoksnį. Griovys pripildytas komposto, derlingo dirvožemio mišiniu. 


   Piktžolių naikinimas vynuogyne labai svarbus. Piktžolės labai kenkia vynuogėms. Todėl prieš sodinant vynuoges reikėtų keletą kartų kultivuoti dirvą, sodinti sideralinius augalus, juos užkasinėti kartu su išdygusiomis piktžolėmis. Taip sumažinamas piktžolių sėklų bankas. Ypač svarbu išnaikinti daugiametes šaknines piktžoles. Tam gali būti naudojami herbicidai. Tačiau herbicidų naudojimas turėtų būti bent 2 -3 mėnesiai prieš sodinimą, nes vynuogės labai jautrios herbicidams. Dirvožemis turėtų išsivalyti nuo herbicidų.   

vynuogyno įrengimas
Tankinamas vynuogynas. Pirmosios eilės padarytos 5 metrų atstumu. Prie vynuogių pastoviai kultivuojama. Per vidurį sukultivuota eilė ir tai daryta kelis kartus. Po to gerokai paprasčiau susodinti vynuogių sodinukus.   

   Galima pagal augančius augalus įvertinti trąšų trūkumą. Jas galima įterpti sideralinių augalų augimo tarpsnyje. Dažnaiusiai naudojamos kalio, fosforo, magnio trąšos. Azoto trąšas ( kompostas, mėšlas, mineralinės azoto trąšos) turėtų būti naudojamos saikingai. Esant azoto pertekliui vynuogės augina stiebus ir lapus, vynuogių kokybė prastėja. Dirvožemį svarbu ruošti likus keliems mėnesiams iki sodinimo, kad trąšos  turėtų laiko įsigerti ir paskatintų mikrobiologinį aktyvumą. 

Vynuogių sodinukai

Vynuogių sodinukai gali būti skiepyti arba išauginti iš šakelės. Skiepyti sodinukai yra pagaminti sujungiant dviejų augalų dalis – poskiepį ir įskiepį. Europoje praktiškai visi sodinukai skiepyti. Tai daroma dėl filokseros. Poskiepis naudojamas atsparus filokserai.  Skiepijant galima pasirinkti šaknyną, kuris yra geriau prisitaikęs prie specifinių sąlygų, pavyzdžiui, kalkingos ar sausos dirvos. Dauguma licenzijuotų vynuogių parduodama skiepyti ir atvežti iš teisių ar licenzijų  turėtojų. 

skiepytų  vynuogių sodinimas
Skiepytos vynuogės dažniausiai parduodamos su atviromis šaknimis. Prieš sodinant gali reikėti jas pamirkyti. Geresni reikalai gaunami pamirkius molio tirpale.

 

Sodinukai, išauginti iš šakelės, arba savašakniai sodinukai, auga iš šakelių. Jie išlaiko visas motininio augalo savybes. Vynuogių šakelės labai lengvai išleidžia šaknis ir pasidauginti nėra sudėtinga patiems. Kadangi Lietuvoje filokseros dar nėra tokie sodinukai geriau tinka nei skiepyti. Lietuvoje šalčiai labai dažnai nušaldo vynuoges. Skiepytas jau reikia išmesti nes ataugusios iš šaknų nežinomos ir dažnaiusiai nekomercinės veislės. Šakelių sodinukams atauga motininio augalo šakos.

vynuogių sodinukai
Pirmamečiai sodinukai sodinami birželio mėnesį. Jie turi jau išsivysčiusias šaknis, gana stiprų jauną stiebą. 


  Renkantis sodinukus, svarbu atkreipti dėmesį į šaknų būklę. Tvirtos, gerai išvystytos šaknys rodo sveiką augalą. Venkite sodinukų su sausu ar pažeistu šaknynu. Taip pat svarbu patikrinti sodinuko stiebo būklę – jis turėtų būti tvirtas, nesuskilinėjęs ir nepažeistas ligų ar kenkėjų. Svarbu įvertinti, ar sodinukas pritaikytas vietos klimatui bei dirvožemiui.

 

Vynuogių sodinimas

Sodinant vynuoges, būtina atkreipti dėmesį į tinkamą duobės paruošimą, atstumus tarp augalų ir sodinimo gylį, kad vynmedžiai galėtų gerai įsišaknyti ir vystytis.

  Desertinių vynuogių sodinimo duobės turėtų būti apie 60–70 cm gylio ir 60 cm diametro. Toks dydis užtikrina, kad šaknys turėtų pakankamai vietos plėstis, o dirva aplink jas būtų pakankamai puri. Jei jūsų dirvožemis labai molingas ar sunkus, duobė gali būti šiek tiek didesnė, kad būtų galima pridėti papildomo smėlio ar komposto, gerinančio drenažą. Vyninėms veislėms dažniausiai gręžiama 16 centimetrų diametro žemės grąžtu apie 60 centimetru gyliu. 
    Į kasamą duobę rekomenduojama įdėti tręšto dirvožemio mišinį. Apatinį sluoksnį (apie 10–15 cm) galima užpildyti kompostu  sumaišytu su iškastu dirvožemiu. Ant šio sluoksnio pilamas derlingas dirvožemis, kuris bus šaknų pagrindas. 
       Vynmedžiai sodinami taip, kad šaknies kaklelis (vieta, kur šaknys jungiasi su stiebu) būtų apie 5–10 cm po žeme. Dažniausiai žalias stiebas būna 15 ar net 20 centimetrų nuo šaknų. Žalias stiebas turėtų būti apie 3 - 5 centimetrai nuo žemės paviršiaus. Jei stiebas ilgas sodinant neužpilamas iki paviršiaus. Paliekama duobutė kuri bus užpildyta rudenį.Giliai sodinant vynmedžiai geriau apsaugomi nuo šalčio žiemą ir gauna daugiau drėgmės iš gilesnių dirvožemio sluoksnių.

vynuogių sodinimasSodinant konteineryje sodinti galima per visą vegetacijos periodą. Tačiau vėluojant šaknys pernelyg išsiplečia ir užsilanksto. Dėl to geriausia sodinti pirmamečius vynuogių sodinukus apie birželio mėnesį. Šaknys jau išsivystę, tolimesnis vystymasis didelėje erdvėje. Dėl to į duobę aplink šaknis verta įpilti derlingo grunto.

vynuogiu sodinimo gylis
sodinant yra skirtumai tarp sodinuko su ilgu stiebu ir trumpu stiebu. Trumpo stiebo duobutė užpilama rudenį, kai jaunas stiebas sumedėja.

vynuogių sodinimas
Viršutinę dalį geriausia užpilti nederlingu gruntu iš apatinių duobės sluoksnių. Tada mažiau aktyvuojasi paviršinių šaknų augimas. 


    Sodinimo atstumai priklauso nuo veislės ir augimo tipo. Vyninės veislės (pvz., Solaris, Rondo) paprastai sodinamos 1,2–1,5 metrų atstumu tarp augalų ir 2–3 metrų atstumu tarp eilių. Tai užtikrina, kad augalai gautų pakankamai saulės šviesos ir oro cirkuliacijos. Tačiau jei norima kokybiškesnio derliaus sodinama tankiau ( 80 centimetrų tarp krūmų). Vėliau dirbtinai ribojamas derlius.


   Desertinės veislės (pvz., Jupiter, Varduva) paprastai reikalauja daugiau vietos, nes jų krūmai dažnai būna platesni. Tokių vynuogių sodinimo atstumai turėtų būti 1,5–2 metrų tarp augalų ir 2,5–3 metrų tarp eilių. Dideli atstumai padeda išvengti konkurencijos dėl maistinių medžiagų ir leidžia lengviau prieiti prie augalų jų priežiūrai ir derliaus nuėmimui.

Vynuogių genėjimas

Vyninės vynuogės genimos keliais etapais nuo pat jų pasodinimo, siekiant formuoti tvirtą augalo struktūrą, reguliuoti derlių ir užtikrinti gerą vaisių kokybę. Genėjimas prasideda jau pirmaisiais metais po pasodinimo. Pirmaisiais metais svarbiausia užduotis yra suformuoti pagrindinį stiebą.         Pasodinus vynmedį, paliekama tik viena stipriausia šaka, o kitos pašalinamos. Stiebas turi būti tiesus ir augti link atramos. Vasarą pašalinami visi šoniniai ūgliai, o rudenį, kai stiebas pasiekia reikiamą aukštį (apie 1,5–2 metrus), jis nukerpamas, paliekant tik keletą pumpurų. Pumpurų kiekis skaičiuojamas pagal stiebo diametrą. Jei stiebas kaip pieštukas, paliekami 1-2 pumpurai. Jei stiebas pasiekia 10- 12 mm diametrą paliekami 5- 6 pumpurai. Yra tokia taisyklė palikti tiek pumpurų kiek stiebo diametras milimetrais. Tačiau pirmais metais geriau mažiau.
   Antraisiais metais genėjimo tikslas yra formuoti šonines laikančias kordonines šakas, ant kurių augs derančios šakos. Paliekamos dvi stipriausios šoninės šakos, kurios vėliau bus rišamos prie vielų atramos. Jos nukerpamos, paliekant 6–8 pumpurus. Visos kitos šoninės šakos pašalinamos.        Rudenį ar žiemą, kai vynmedis yra ramybės būsenos, genimos nuderėjusios  šakos, paliekant 2–3 pumpurus ant kiekvieno ūglio. Šie pumpurai kitą sezoną duos naujus vaisinius ūglius. Pavasarį arba vasaros pradžioje pašalinami pertekliniai ūgliai, paliekant tik stipriausius. Toks genėjimo būdas vadinamas kordoniniu genėjimu ir jis dažniausiai taikomas vyninėms vynuogėms, nes taip reguliuojamas derlius ir užtikrinama geresnė vaisių kokybė.

vynuogių genėjimas
Dvipetis kordoninis vynuogių genėjimas. Pagrindinė laikanti šaka ant kurios paliekami derantys stiebeliai su keliais pumpurais. Dažniausiai siekiant kokybiško derliaus  rageliui  paliekamas vienas derantis stiebas. 

 
  Vasarą vyninėms veislėms mažinama stiebų ir lapų masė. Nukerpami apie 2 metrų aukštyje pagrindiniai derantys stiebai. Pašalinami ties pirmu lapu šoniniai stiebai. Šoninių stiebų pastovus šalinimas pagerins vynuogių kokybę. 

   Desertinių vynuogių genėjimas šiek tiek skiriasi, nes šios vynuogės dažnai auga didesniais krūmais. Genėjimo tikslas – užtikrinti, kad augalas turėtų daug lapų, kurie padėtų subrandinti saldesnius vaisius. Desertinių vynuogių ūgliai dažnai kerpami ilgiau, paliekant 8–12 pumpurų. Be to, vasaros genėjimas yra itin svarbus desertinėms vynuogėms, nes padeda kontroliuoti ūglių tankumą. Vasarą pašalinami pertekliniai ūgliai ir lapai, kad uogos gautų daugiau saulės šviesos ir oro cirkuliacijos, o tai padeda sumažinti ligų riziką ir pagerina uogų skonį. Desertinės vynuogės taip pat reikalauja atidžios vaisių kiekio reguliavimo – reikia pašalinti dalį kekių, kad likusios uogos būtų didesnės ir saldesnės. 

Vynuogyno atramos

Atramos yra esminė vynuogyno dalis, nes jos padeda vynmedžiams augti aukštyn ir apsaugo uogas nuo sąlyčio su žeme.  Pirmais metais dažniausiai atramos dar neįrengiamos, kiekvienam vynmedžiui įsmeigiamas kuoliukas.
  Įrengiant stacionarias atramas dažniausiai naudojami cinkuoto metalo  kuoliukai, įrengti eilėse, tarp kurių vynmedžiai gali laisvai augti. Kuoliukai turėtų būti apie 2,5–3 metrų aukščio, o į žemę įkalti 60–80 cm gyliu, kad tvirtai laikytusi. Yra kraštiniai kuolai kurie kalami kampu ir įtvirtinami inkarais. Tarpiniai kuolai kalami kas 6 metrai. 

inkarai vynuogyno atramoms
Inkarai laikantys kraštines atramas įsukami 

Tarp kuoliukų ištempiamos horizontalios vielos, prie kurių rišami vynmedžiai. Pirmosios vielos turėtų būti apie 40- 50 cm virš žemės, o kitos – kas 40–50 cm, priklausomai nuo vynmedžių augumo. Vielos yra įtempiamos su specialiais įtempėjais. Naudojamos nerūdijančio plieno vielos. 

vynuogyno atramų įrengimas
Kuolams pradžioje padarome skylę laužtuvu, vėliau įkalam. Yra specialūs kalimo antgaliai, galima kalti sušvelninant smūgį medine lenta.

  Tarp vynmedžių eilių reikėtų palikti bent 2–3 metrų tarpą, kad būtų pakankamai vietos priežiūrai ir derliaus nuėmimui. Vynuogyno įrengimas reikalaus pradinių investicijų ir pastangų.

vynuogių auginimas
Agrotekstilė kažkiek apsaugo nuo piktžolių. Tačiau su agrotekstile sunkiau pjauti žolę. Laistymui įrengiami vamzdeliai atvedandys vandenį prie šaknų. Nors vynuogėms, ypač vyninėms laistymas tik per pačias didžiausias sausras. 

Geriausios vyninės vynuogių veislės Lietuvoje

Renkantis vynines veisles Lietuvoje, svarbu atsižvelgti į kelias esmines savybes, kurios lemia derliaus kokybę ir augalo prisitaikymą prie vietos klimato sąlygų. Viena svarbiausių savybių yra cukringumas – vynuogių gebėjimas sukaupti cukrų nokimo metu. Lietuvoje, kur vasaros yra trumpesnės ir vėsios, reikia rinktis veisles, kurios anksti subręsta ir sugeba sukaupti pakankamą cukraus kiekį, kad būtų galima gaminti kokybišką vyną. Idealus cukringumas vyninėms vynuogėms yra nuo 18 iki 22%, o tokias savybes turi veislės kaip ‘Solaris’, ‘Regent’, ir ‘Rondo’.

Atsparumas ligoms yra kita svarbi savybė, ypač dėl drėgnų ir vėsių lietuviškų vasarų, kurios palankios grybinėms ligoms plisti. Tokios ligos kaip miltligė, pilkasis puvinys ir peronosporozė gali stipriai pažeisti derlių, todėl geriausia rinktis veisles, kurios natūraliai yra atsparesnės šioms ligoms. Veislės kaip ‘Solaris’, ‘Muscaris’ ir ‘Johanniter’ turi gerą atsparumą daugeliui grybelinių ligų ir todėl yra tinkamos auginti be intensyvaus cheminio purškimo.

vyninės vynuogių veislėsFrontenac blanc baltųjų vynuogių vyninė veislė. 

Rūgštingumas taip pat yra svarbus kriterijus, ypač vyno kokybei. Vynuogių rūgštingumas turėtų būti subalansuotas, kad vynas nebūtų per rūgštus, bet ir neprarastų gaivumo. Lietuvoje augantys vynmedžiai dėl vėsesnio klimato dažnai kaupia daugiau rūgšties, todėl svarbu pasirinkti veisles, kurios natūraliai turi vidutinį ar žemą rūgštingumą. Optimalus vyno rūgšties kiekis  7-8 g/litre. Tokios veislės kaip ‘Solaris’ ir ‘Sauvignac’ turi subalansuotą rūgštingumą, o ‘Regent’ ir ‘Rondo’ gali turėti šiek tiek aukštesnį, bet vis tiek tinkamą vynui gaminti. Senosios veislės gali turėti net 20 g/litre rūgšties. 

Augumas – vynuogių veislės augimo stiprumas ir greitis – taip pat yra svarbus kriterijus. Stipraus augimo veislės gali greičiau formuoti vynmedžius ir duoti derlių jau po kelerių metų. Tačiau augant stipriai, reikia dažniau genėti ir valdyti augimą, kad krūmas nepradėtų per daug plisti ir neužstotų saulės šviesos. Vidutinio augumo veislės kaip ‘Solaris’ ar ‘Johanniter’ yra lengviau prižiūrimos, o stipriau augančios kaip ‘Regent’ reikalauja atidesnio genėjimo.

 Vynines vynuoges reikėtų rinktis ir pagal atsparumą šalčiui. Riba apie  -24 laipsniai. Mažiau atsparios veislės šals, nusilps ir sirgs. Jas reikėtų dengti. 

Geriausios desertinės vynuogių veislės Lietuvoje

Renkantis desertines vynuogių veisles, svarbiausia atkreipti dėmesį į uogų skonines ir augimo savybes, kurios lemia jų patrauklumą vartotojams. Uogų dydis yra vienas iš pagrindinių aspektų – didelės, sultingos uogos labiau vertinamos, nes jos patrauklesnės išvaizda ir dažnai turi malonesnį skonį. Veislės su didelėmis uogomis, tokios kaip ‘Supaga’ ar ‘Arkadija’, dažnai sulaukia daugiau dėmesio. Traškus vidus yra kita svarbi savybė, kuri suteikia malonią tekstūrą valgant vynuoges. Traškios vynuogės yra gaivesnės, jų konsistencija maloniai kontrastuoja su sultingumu, todėl tai vertinama kaip viena iš geriausių skoninių savybių.

desertinių vynuogių veislės
Sirpstančios šiltnamyje Arkadija vynuogės. Arkadija pakankamai atspari auginti lauke. Vyninių ir kai kurių desetinių vynuogių galima įsigyti Ernesto Aušvico vynuogyne.

Sėklų atsiskyrimas – kai sėklos lengvai atsiskiria nuo minkštimo, – yra itin svarbi savybė, kadangi tai palengvina valgymą. Kai kurios veislės turi mažas sėklas, kurios nesijaučia arba yra lengvai pašalinamos. Gana daug veislių neturi sėklų. Uogos kaip taisyklė mažesnės, tačiau selekcija didina uogas. Daug kas itin vertina Jupiter besėkles vynuoges. 

Derlingumas taip pat yra svarbus  veiksnys, nes kuo kai kurios didelių uogų vynuogės turi mažai kekių. Dėl didelių uogų ir didelio derlingumo ypač išpopuliarėjo Arkadija. 

Atsparumas ligoms yra itin svarbus, ypač veislėms, kurios auginamos nepalankiomis klimato sąlygomis ar be intensyvios cheminės priežiūros. Veislės, atsparios miltligei, peronosporai ir kitoms grybinėms ligoms, pavyzdžiui, ‘Veles’ ar ‘Pamjati Učitelja’, sumažina poreikį naudoti pesticidus ir padeda užtikrinti sveiką derlių.

Be to, desertinėms vynuogėms dažnai būdingas mažesnis cukringumas ir švelnesnis rūgšties kiekis, nes vynuogės skirtos tiesioginiam vartojimui, o ne vyno gamybai. Tai lemia saldų, gaivų skonį, kuris vertinamas kasdieniniam vartojimui.

  Renkantis desertines vynuoges reikia atsižvelgti į atsparumą šalčiui. Vynuoges iki -24 reikės dengti ir  auginti prie pietinės sienos.

 Populiariausių vynuogių veislių sąrašas

Vyno ekspertų nuomone vynininkystei Lietuvoje daugiausiai perspektyvų turi baltieji ir putojantys vynai. Pagaminti Ernesto Aušvico vynai gauna geriausius apdovanojimus. Pas jį taip pat galima įsigyti vyninių veislių sodinukų. 

Vynuogė Tėvai Cukrus % Rūgštis g/l Atsparumas šalčiui (°C) Vynuogės tipas Sunoksta
Solaris Merzling x GM 6493 19-21 6-7 -25 Balta vyninė 120-130
Siegerrebe Madeleine Angevine x Gewürztraminer 19-21 6-8 -20 Balta vyninė 110-120
Sauvitage Silvaner x Riesling 19-22 5-7 -25 Balta vyninė 130-140
Johaniter Riesling x Seyval Blanc 18-20 6-7 -26 Balta vyninė 130-140
Muscaris Solaris x Muskateller 19-21 6-7 -24 Balta vyninė 130-140
Felicia Nežinoma 20-22 6-7 -25 Balta vyninė 130-140
Frontenac blanc Frontenac mutacija 22-24 7-8 -38 Balta vyninė 110-120
Sauvignac Sauvignon Blanc x Riesling 18-20 6-7 -25 Balta vyninė 130-140
La Crescent St. Pepin x ES 6-8-25 19-21 7-8 -34 Balta vyninė 110-120
Saint Pepin Seyval Blanc sėjinukas 18-20 6-7 -30 Balta vyninė 110-120
Adalmina Riesling x Seyval Blanc 20-22 6-7 -24 Balta vyninė 130-140
Varduva Lietuvoje sukurta 18-20 6-7 -24 Balta vyninė 130-140
Frontenac gris Frontenac mutacija 22-24 7-8 -38 Balta vyninė 110-120
Marechal Foch Riparia x Vitis vinifera 20-24 6-7 -30 Raudona vyninė 110-120
Marquette MN 1094 x Ravat 262 24-26 7-8 -34 Raudona vyninė 110-120
Regent Diana x Chambourcin 19-22 6-7 -18 Raudona vyninė 120-130
Rondo Zarya Severa x St. Laurent 19-22 6-7 -24 Raudona vyninė 110-120
Spatburgunder Pinot Noir vokiškas 20-24 6-7 -22 Raudona vyninė 120-130
Cabernet Cantor Solaris x Cabernet Sauvignon 18-20 6-7 -24 Raudona vyninė 130-140
Leon Milot Riparia x Vitis vinifera 20-22 6-7 -30 Raudona vyninė 130-140
Malinovaja Zaria Nežinoma 18-20 6-7 -25 Desertinė 120-130
Supaga Nežinoma 18-20 5-6 -24 Desertinė 125-135
Dynka Nežinoma 18-20 5-6 -23 Desertinė 125-135
Muskat Mramornyj Nežinoma 18-21 5-6 -22 Desertinė 125-135
Arkadija Moldova x Cardinal 18-21 5-6 -22 Desertinė 125-135
Flora Nežinoma 18-20 5-6 -23 Desertinė 125-135
Aliošenkin Nežinoma 17-19 5-6 -24 Desertinė 120-130
Vostorg Nežinoma 18-20 5-6 -24 Desertinė 125-135
Somerset Seedless E.Swenson veislė 16-18 5-6 -32 Besėklė 95-110
Canadice NY 15310 x Interlaken Seedless 18-20 5-6 -26 Besėklė 110-120
KišMiš 342 Nežinoma 18-20 5-6 -23 Besėklė 120-130
Livija Nežinoma 18-20 5-6 -24 Desertinė 125-135
Osela Nežinoma 18-20 5-6 -25 Desertinė 120-130
Tason Nežinoma 18-20 5-6 -22 Desertinė 125-135
Pamjati Učitelja Moldova x Cardinal 18-20 5-6 -22 Desertinė 125-135
Garold Nežinoma 18-20 5-6 -23 Desertinė 125-135
Veles Nežinoma 18-20 5-6 -23 Desertinė 125-135
Podarok Nesvetaja Nežinoma 18-20 5-6 -24 Desertinė 125-135
Akademik Avidzba Nežinoma 18-20 5-6 -24 Desertinė 125-135
Sfinks Nežinoma 18-20 5-6 -24 Desertinė 125-135
Čarli Nežinoma 18-20 5-6 -25 Desertinė 125-135
Super Extra Nežinoma 18-20 5-6 -24 Desertinė 125-135
Dovga Nežinoma 18-20 5-6 -24 Desertinė 125-135

Vynuogių priežiūra

Vynuogių priežiūra reikalauja reguliarių ir nuoseklių veiksmų, kad augalai būtų sveiki ir derlingi. Pagrindiniai priežiūros darbai apima ravėjimą, vasarinį genėjimą,  tręšimą ir ligų bei kenkėjų kontrolę. Ravėjimas yra itin svarbi dalis, nes piktžolės konkuruoja su vynuogėmis dėl maistinių medžiagų, vandens ir šviesos. Reguliarus piktžolių šalinimas aplink vynuoges pagerina šaknų vystymąsi ir sumažina ligų plitimo riziką. Dirvožemis be žolės būna šiltesnis keliais laipsniais nei su žole. Tai suteikia daugiau galimybių užauginti derlių greičiau ir su daugiau cukraus bei aromatinių medžiagų.  Lietuvoje nedideliems vynuogynams dažniausiai naudojamas kultivavimas. Dideliuose vynuogynuose yra speciali prikabinama ravėjimo technika kur piktžoles nuravimos besisukiančiais diskais su plastikiniais vamzdeliais. Tokie vamzdeliai nepažeidžia vynuogės stiebų ir piktžolės išravimos ir prie pat stiebų. Kultivuojant dar tenka ravėti rankomis prie stiebų. 

vynuogių ravėjimo įranga
Vynuogės pramoniniuose vynuogynuose ravimos kelių tipų ravėtuvais, piktžolės naikinamos karštais garais.

vynuogių priežiura
Herbicidų paveiktas vynuogės lapas. Pakanka, kad herbicidai būtų naudojami net gana toli, kad lanai nueitų drakono oda. Vynuogėms tinka tik mechaninis piktžolių šalinimas. Gal kažkiek galima sunkiai šalinamas piktžoles apdoroti herbicidais rudenį. Tačiau gana dažnai pavasarį vynuogės parodo, kad jaučia dar jų poveikį. 

    Vasarinis genėjimas yra būtinas norint sureguliuoti vynmedžių augimą ir užtikrinti gerą derliaus kokybę. Pirmasis genėjimas būna pavasarį po šalnų kai paliekami tik numatyti derėjimui stiebai.      Aukščiausios klasės vynui ribojamas kekių kiekis iki 8 - 12 ( priklausomai nuo kekės dydžio). Skaičiuojama 1-1,5 litro vynuogių sulčių  medeliui.
   Vasarą šalinami posūniai. Posūniai kerpami ties pirmuoju lapu. Taip nėra aktyvuojamas pagrindinio stiebo pumpuras kurių dalis bus kitų metų derantys stiebai. Posūnius šalinti teks reguliariai tai vienas iš daugiausiai laiko užimančių darbų. Tačiau nuo jo labai priklausys derliaus kokybė. Nes tai padeda vynuogėms nukreipti energiją į vaisių nokimą, o ne į naujų ūglių auginimą. Taip pat pagerinamas saulės spindulių patekimas į vaisių kekes ir sumažinama ligų rizika.  Genėjimas taip pat leidžia išlaikyti tvarkingą vynmedžių formą ir užtikrinti gerą vėdinimą tarp augalų.
  Kai stiebai pasiekia atramų viršų dažniausiai nukerpamas pagrindinis stiebas. 

vynuogyno priežiūra
Vynuogės stiebai pritvirtinami prie atramų. Lengviausia tai padaryti su šakų tvirtinimo įrankiu tapeneriu. Kai kurios vynuogių veislės turi silpnus tvirtinimo ūsus. Tokias vynuoges gali tekti tvirtinti visą sezoną. 

Antroje vasaros pusėje galima atidengti vynuogių kekes. Saulė saugos nuo ligų, bus kaupiama daugiau cukraus ir aromatingų medžiagų. Skaičiuojama, kad kekė turėtų būti "aptarnaujama" apie 10- 15 lapų. 

 

Vynuogių purškimas

Vynuogių purškimas vario sulfatu pavasarį yra svarbi priemonė siekiant apsaugoti augalus nuo ligų, ypač nuo grybelių, tokių kaip miltligė ir pūviniai. Rekomenduojama vario sulfato koncentracija purškimui yra 1-2%. Tai reiškia, kad 10 litrų vandens reikia įdėti 100-200 g vario sulfato. Norint pagerinti efektyvumą ir užtikrinti geresnį tirpalo sukibimą su augalais, galima įdėti gesintų kalkių (vadinamoji Bordo mišinio forma), sumaišant 100-200 g kalkių su tuo pačiu vandens kiekiu.

Vasarą vynuoges svarbu apsaugoti nuo ligų, naudojant fungicidus. Paprastai naudojami sisteminiai fungicidai, kurie saugo nuo miltligės ir kitų grybinių ligų, pavyzdžiui, strobilurinai arba triazolai. Fungicidų purškimas vasarą turi būti atliekamas profilaktiškai arba pastebėjus pirmuosius ligos požymius. Fungicidai turėtų būti naudojami skirtingi, po vieną per metus. Dažniausiai naudojamas lengvai įsigyjami Previcur, Infinito. Sunkiau gaunami efektyvūs Topsinas. Score fungicidas kai kurias vynuogių veisles nudegina. 

Vasarą taip pat svarbu vynuoges tręšti per lapus.  Vasarą pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas fosforo ir kalio tiekimui per lapus, nes šie elementai skatina žydėjimą, vaisių formavimąsi ir nokimą. Kalis taip pat pagerina vaisių skonį ir padidina jų atsparumą stresui, pavyzdžiui, sausrai. Fosforas svarbus šaknų sistemai stiprinti. Tręšiant per lapus su kompleksinėmis trąšomis, būtina rinktis tokias, kuriose azoto kiekis mažesnis, arba naudoti tik fosforo ir kalio mišinius. 

Rudenį, kai vynuogės baigia derėti, naudinga tręšti monokalio fosfatu (MKP). Ši trąša stiprina augalo imuninę sistemą ir paruošia jį žiemojimui, greičiau sumedėja augalo stiebas. 

Vynuogių ligos

Vynuogių ligos gana stipriai sumažina derlių, jo kokybę. Sergančios vynuogės silpnėja, sunkiau peržiemoja. Ligų pažeisti pirmamečiai sodinukai iš viso neatlaiko žiemos. Pagrindiniai kovos su ligomis būdai purškimas ir tinkama agrotechnika kaip retinimas. 

Vynuogių miltligė pasireiškia ant lapų, ūglių ir uogų paviršiaus atsirandančiomis pilkšvomis ar baltomis miltelių apnašomis. Lapai gali susirangyti, o vaisiai deformuotis ir sprogti. Šią ligą sukelia grybelis Erysiphe necator, plintantis šilto ir drėgno oro sąlygomis. Kovai su miltlige reikia geros vynuogių ventiliacijos ir prevencinių purškimų. Efektyviausia priemonė Topas, vertėtų paieškoti kitose ES šalyse kur jis dar leidžiamas.

Netikroji miltligė sukelia gelsvas ar rudas dėmes ant lapų, o lapų apačioje formuojasi baltos pelėsio apnašos. Liga plinta esant drėgnam orui ir nepakankamai ventiliuojant augalus. Grybelis Plasmopara viticola užkrečia lapus, ūglius ir vaisius, todėl būtina nuolatinė augalų priežiūra ir prevencinis purškimas. Lietuvoje mėgėjams prieinami fungicidai kovai su šia liga yra „Infinito“ ir „Previcur Energy“.

vynuogių ligos
Klasikiniai netikrosios miltligės požymiai. 

Pilkasis  puvinys paveikia uogas, kurios padengtos pilkai ruda pelėsio apnaša, vėliau vaisiai pūva ir sudžiūsta. Grybelis Botrytis cinerea aktyviai plinta drėgnoje aplinkoje. Šios ligos prevencija apima oro cirkuliacijos gerinimą ir senų bei pažeistų augalo dalių šalinimą. Kovai naudojami fungicidai, tokie kaip „Teldor“.

Antraknozė ant lapų ir ūglių suformuoja tamsias dėmes, kurios ilgainiui išplinta ir sukelia augalo audinių žaizdas. Liga sukelta grybelio Elsinoe ampelina plinta drėgnomis sąlygomis ir gali pažeisti tiek lapus, tiek vaisius. Kovai su antraknoze naudojami Topas fungicidai.

Juodasis dėmėtumas sukelia tamsias dėmes ant lapų ir ūglių, ilgainiui pažeidžiamos vaisių kekės. Grybelis Phomopsis viticola plinta pavasarį esant drėgnam orui. Šios ligos prevencijai svarbu pašalinti sergančias augalo dalis. Mėgėjams rekomenduojami biologiniai fungicidai, tokie kaip „Serenade ASO“.

Vynuoginės erkės pažeidžia lapus, sukeldamos deformacijas – atsiranda burbulų ar pūslėmis atrodančių pažeidimų. Erkės siurbia augalo sultis, sukeldamos jo nusilpimą. Kovai su erkėmis naudojamas biologinis insekticidas „NeemAzal“, kuris leidžiamas mėgėjų ūkiuose. Tripsai taip pat pažeidžia lapus, siurbdami jų sultis, dėl ko lapai deformuojasi ir sausėja.

Vynuogių pjūklelis (Janus compressus)  pažeidžia vynuogių ūglius, lapus ir jaunus vaisius. Vynmedžių lapai gali būti suėsti, o ūgliai nudžiūti. Prevencijai gali būti naudojami insekticidai kaip Karate Zeon ar Decis.

Tripsai (Thysanoptera) pažeidžia vynuogių lapus, siurbdami jų sultis, dėl ko lapai deformuojasi ir sausėja. Kovai su tripsais naudojami insekticidai, pvz.,  Mavrik   „NeemAzal“ veiksmingas ir prieš tripsus.

Vynuogių apsauga nuo paukščių ir vabzdžių

Vynuogių apsauga nuo paukščių ir vabzdžių yra svarbus procesas, siekiant išsaugoti derlių ir užtikrinti kokybišką vaisių augimą. Paukščiai, ypač varnos, strazdai ir kiti smulkūs paukščiai, gali stipriai pakenkti uogoms, valgydami jas tiesiogiai arba pažeisdami vaisius, dėl ko prasideda puvimo procesas. Vienas iš efektyviausių apsaugos būdų yra tinklų naudojimas. Specialūs apsauginiai tinklai, uždengiantys vynuoges, neleidžia paukščiams pasiekti uogų. Tinklai gali būti dedami tiesiai ant vynuogių krūmų arba įtempiami virš viso vynuogyno, sukuriant uždarą erdvę. Reikėtų pasirūpinti, kad tinklas būtų tinkamai pritvirtintas prie žemės, nes paukščiai gali bandyti patekti po tinklu.

tinkleliai vynuogėms
Mažesnių akučių tinklas apsaugo nuo paukščių ir vabzdžių. Lietuvoje vynuogyninkai dažnai naudoja statybinius tinklus. Tinklo kabinimą ir eksploataciją palengvina specialūs laikikliai. 

Be tinklų, veiksmingos gali būti ir vizualinės baidymo priemonės, tokios kaip blizgantys atšvaitai, girliandos, blizganti plėvelė arba specialūs, paukščius baidantys balionai su didelėmis akimis. Šios priemonės gali atbaidyti paukščius, nes jie bijo šviesos blyksnių ar nežinomų formų. Tačiau vizualinės priemonės kartais gali prarasti efektyvumą, nes paukščiai pripratę prie jų nebebijo, todėl verta jas periodiškai keisti ar derinti su kitais metodais.

Vabzdžių, pavyzdžiui, vapsvų ir musių, daroma žala taip pat gali būti reikšminga, ypač brandos laikotarpiu, kai vaisiai tampa saldūs ir patrauklūs. Viena iš veiksmingiausių apsaugos priemonių nuo vabzdžių yra gaudyklių naudojimas. Vapsvų gaudyklės su viliojančiais masalais (cukraus, vaisių ar specialių feromoninių mišinių pagrindu) gali sumažinti jų skaičių. Gaudyklės turi būti išdėstytos aplink vynuoges, bet ne per arti, kad vabzdžiai nebūtų priviliojami tiesiai prie derliaus. Feromoninės gaudyklės taip pat gali būti naudojamos kontroliuojant kitus vabzdžius, pavyzdžiui, kandis, kurios pažeidžia uogas.

Kita veiksminga vabzdžių apsaugos priemonė yra organinių ar biologinių insekticidų naudojimas. Pavyzdžiui, „NeemAzal“ yra natūralus insekticidas, tinkantis kovai su vabzdžiais, tokiomis kaip tripsai ar vapsvos, nes jis nesukelia didelės žalos aplinkai ir yra saugus naudoti mėgėjiškuose ūkiuose. Reguliarus purškimas biologiniais preparatais padeda sumažinti vabzdžių populiaciją ir apsaugoti vaisius nuo pažeidimų.

Siekiant apsaugoti vynuoges nuo vabzdžių pažeidimų, galima naudoti ir apsaugines dangas arba maišelius, dedamus ant kiekvienos kekės. Tai fizinė barjera, neleidžianti vabzdžiams patekti į uogas ir jas sugadinti. Šis metodas gali būti laikomas darbo jėgos imliu, tačiau jis efektyvus, kai reikia apsaugoti nedidelius vynuogių plotus arba svarbias veisles.

Apsauga nuo paukščių ir vabzdžių yra nuolatinis procesas, todėl svarbu reguliariai tikrinti ir atnaujinti priemones. Integruotas metodas, derinantis tinklų, gaudyklių, biologinių insekticidų ir fizinių barjerų naudojimą, užtikrina geriausią apsaugą nuo šių kenkėjų ir leidžia išsaugoti vynuogių derlių kokybišką.

Vynuogių rinkimas

Vynuogės renkamos tada, kai pasiekia optimalią brandą ir turi tinkamą cukraus, rūgšties bei aromatinių medžiagų santykį, priklausantį nuo vynuogių veislės ir norimo vyno tipo. Vynuogių rinkimo sezonas Lietuvoje prasideda rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo mėnesį ir gali tęstis iki spalio pradžios, priklausomai nuo veislės ir klimato sąlygų. Prisirpusios vynuogės turi specifinius požymius: uogos tampa minkštesnės, jų odelė šiek tiek praranda standumą, o spalva tampa intensyvesnė ir ryškesnė, būdinga kiekvienai veislei. Vynuogės neturi būti pernokę, nes per ilgas nokinimas mažina rūgšties kiekį ir gali pabloginti vyno skonį. Cukraus kiekis uogose yra vienas svarbiausių rodiklių, parodančių vynuogių brandą. Jis matuojamas specialiu prietaisu – refraktometru, kuris nustato cukraus koncentraciją pagal uogų sulčių tankį. Vynuogių cukraus kiekis matuojamas Brix skalėje, kurioje 1 Brix atitinka 1 gramą cukraus 100 gramų tirpalo. Baltosioms vyninėms veislėms optimalus cukraus kiekis svyruoja tarp 18–22 Brix, o raudonosioms veislėms paprastai siekia 22–26 Brix. Kartu su cukraus kiekiu svarbu stebėti rūgšties lygį, nes jis turi išlikti pakankamas, kad vynas būtų subalansuotas ir gaivus.

Renkant baltąsias vynines vynuoges, svarbu, kad jos išlaikytų pakankamai rūgšties, todėl dažnai jos skinamos šiek tiek anksčiau nei raudonosios, kol rūgštis nėra pernelyg sumažėjusi. Geriausias rinkimo laikas baltosioms vynuogėms yra ankstyvas rytas arba vėsus vakaras, kai temperatūra yra žemesnė nei dienos metu. Tai padeda išvengti fermentacijos pradžios dar vynuogių krūmuose ir išsaugoti uogų aromatą bei gaivumą. Ideali rinkimo temperatūra turėtų būti nuo 10 iki 15 laipsnių Celsijaus. Šaltomis sąlygomis uogos išlieka šviežios ir nepraranda subtilaus aromato, būdingo baltiesiems vynams, o fermentacija vėliau prasideda tik kontroliuojamomis sąlygomis vyninėje.

vynuogių rinkimas
Vynuogės renkamos į specialias dėžes. Geriausios dėžės kurios apsukus susideda viena į kitą. Apsukus jos dedasi viena ant kitos. Šiltomis dienomsi premium vynų gamintojai naudoja sausą ledą atvėsinti vynuoges. Dėžėse vynuogės laikomos iki 14 laipsnių, sultys 12 laipsnių. 

Raudonosios vyninės vynuogės paprastai skinamos, kai pasiekia aukštesnę cukraus koncentraciją, todėl jų rinkimo laikas gali būti vėlyvesnis nei baltųjų. Raudonųjų veislių uogos renkamos tik tada, kai oda tampa pakankamai minkšta, o taninai (augalinės cheminės medžiagos, suteikiančios vynui struktūrą ir kartumą) – subalansuoti. Be to, raudonosios vynuogės reikalauja ilgiau išsilaikiusių šiltų orų, kad uogose susiformuotų gilus, intensyvus aromatas ir skonis. Geriausia rinkti raudonąsias vynuoges taip pat ankstyvą rytą arba vakare, kai oro temperatūra yra žemesnė, tačiau galima rinkti ir esant 15–20 laipsnių temperatūrai, nes raudoniesiems vynams reikalinga didesnė taninų ir polifenolinių medžiagų koncentracija, kuri formuojasi ilgiau nokstant šiltesnėse sąlygose. Tai padeda užtikrinti sodrų vyno skonį ir gerą senėjimo potencialą.

Svarbu paminėti, kad tiek baltosios, tiek raudonosios vyninės vynuogės turi būti renkamos esant sausam orui. Lietus gali neigiamai paveikti uogų kokybę, nes vanduo atskiedžia sultis, sumažina cukraus koncentraciją ir padidina puvinio riziką. Vynuogių rinkimo metu svarbu stebėti orų prognozes ir pasirinkti tinkamą laiką, kad derlius būtų nuimtas optimaliomis sąlygomis. Norint išsaugoti aukštą vynuogių kokybę, jas reikia rinkti švelniai, stengiantis nesuspausti uogų, nes tai gali sukelti ankstyvą fermentacijos pradžią arba uogų pažeidimus, kurie vėliau lemia prastesnį vyno skonį.

Vynuogių dauginimas

Vynuogės dažniausiai dauginamos įšaknyjant šakeles, kadangi filokseros Lietuvoje nėra ir šaknys gali būti jai neatsparios. Gal tai kada nors ir turės sunkių pasekmių, tačiau dabar tai milžiniškas privalumas. Nėra didelė paslaptis, kad licenzijuoti  skiepyti sodinukai  labai greitai tampa motininiai augalai sodinukams. 

   Vynuogių dauginimas įšaknijant yra efektyvus būdas išlaikyti norimos veislės savybes. Šis procesas prasideda ankstyvą pavasarį, paprastai apie kovo mėnesį, kai augalai dar yra ramybės būsenoje, bet oras jau pradeda šilti. Tuo metu ar rudens pabaigoje nupjaunamos vienmečių ūglių šakutės, kurių storis yra apie 8–10 mm, o ilgis – 20–30 cm. Svarbu, kad šakutė turėtų bent 2–3 pumpurus, nes būtent iš jų formuosis nauji lapai ir šaknys.

Nupjovus šakutes, jas geriausia laikyti vėsioje vietoje, optimali temperatūra yra nuo 0 iki 4°C. Siekiant išlaikyti drėgmę ir išvengti pumpurų per ankstyvo brinkimo, šakeles rekomenduojama suvynioti į plastikinę plėvelę ar sudėti į plastikinį maišą su nedideliu tarpu patekti orui. Puikiai išsilaiko šakelės nupjautos rudenį, paliktos lauke apklotos eglišakėmis. Apkolojus šiaudais ir žole dažniausiai įsimeta pelėsis ir pelės.  Šis metodas yra patikimesnis nei drėgni skudurai ar smėlis, kurie kartais gali sukelti pernelyg ankstyvą pumpurų brendimą ir šakelių gedimą.

Įšaknyti pradedama kovo mėnesį. Šakutės dažniausiai dedamos į indus su kambario temperatūros vandeniu ( 18 - 22 laipsniai).  Vanduo keičiamas kas kelias dienas, kad būtų išvengta bakterijų dauginimosi. Šaknys pradeda formuotis po 3–4 savaičių, o kai kuriems sodininkams paspartinti šaknų augimą padeda specialūs šaknų stimuliatoriai.

vynuogių dauginimas

Kai šaknys pasiekia 3–5 cm ilgį, daigus galima persodinti į  vazonėlius.  Vynuogėms reikalingi specialūs pailginti vazonėliai. Neturint jų galima keisti į celofaninius vazonėlius. Sodinant į substratą, svarbu pasirinkti tinkamą dirvožemio mišinį. Geriausiai tinka purus, gerai drenuotas substratas, kurio pH yra nuo 6,0 iki 7,0 – tai silpnai rūgštus arba neutralus dirvožemis. Mišinį galite paruošti iš sodo žemės, smėlio ir komposto ar neuralizuotų durpių lygiomis dalimis, kad augalas gautų pakankamai maistinių medžiagų ir oro šaknims kvėpuoti.

 

Persodinus daigus į vazonėlius, būtina užtikrinti tinkamą temperatūrą ir drėgmę. Laikykite vazonėlius šviesioje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose esančioje vietoje, kur temperatūra būtų apie 18–24°C. Laistymas turi būti reguliarus, bet vanduo neturėtų užsistovėti, kad būtų išvengta šaknų puvimo. Jei oro drėgmė yra per maža, vynuogių daigus reikėtų periodiškai purkšti vandeniu.

Tinkamai prižiūrint, įsišakniję vynuogių daigai pradeda aktyviai augti ir iki gegužės mėnesio tampa pakankamai stiprūs, kad juos būtų galima persodinti į nuolatinę augimo vietą lauke.

 

Kaip pagaminti vyną iš vynuogių straipsnyje paspaudus saugią aktyvią nuorodą naminis vynas

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Kategorijos straipsniai

Rudeninis vaismedžių purškimas

Vaismedžių purškimas rudenį, rudenis obelų, kriaušių, slyvų, trešnių vyšnių purškimas karbamidu ir monokalio fosfatu

Vynuogių auginimas

Vynuogių veislės, vynuogių sodinimas, vynuogių genėjimas

Azimina - naujas augalas kuris nustebins net patyrusį sodininką

Aziminos auginimas, aziminos sodinimas, aziminos dauginimas

Geriausi traktoriai

Kaip išsirinkti traktorių. Geriausių traktorių techninės charakteristikos

Raudonųjų serbentų auginimas

Raudonieji ir baltieji serbentai, serbentų sodinimas, serbentų priežiūra, serbentų ligos, serbentų kenkėjai, serbentų veislės

Geriausi robotai vejapjovės

Geriausi robotai vejapjovės. kaip veikia robotas vejapjovė. Robotų vejapjovių pliusai ir minusai.

Piktžolių naikinimas herbicidais

Herbicidai nuo piktžolių, kaip naikinti piktžoles. Herbicidai vejoms, braškėms, sodui, daržui. Piktžolių naikinimo priemonės

Putinų auginimas

Kaip auginti putinus, vieta putinui, putinų sodinimas, putinų nauda, ką pagaminti iš putinų

Dirvožemio gerinimas trąšomis

Kokias trašas naudoti dirvožemio gerinimui, kuo tręšti daržą, sodą, dekoratyvinius augalus,

Paveikslėlis Pavadinimas Trumpas aprašymas Kaina
Laistymo įrengimas Klaipėda Laistymo sistemos Klaipėda Automatinio Laistymo Sistemos Klaipėda
naujų traktorių kainos Nauji traktoriai kaina Naujų Traktorių Kainos, Naujo Traktoriaus Kaina, Vidutinio Galingumo Traktorius, Mažo Galingumo Traktorius
Šakų smulkintuvas nuoma Vilnius Šakų smulkintuvo nuoma Vilniuje Benzininio šakų Smulkintuvo Nuoma Vilniuje, Elektrinio šakų Smulkintuvo Nuoma Vilnius