Raudonieji ir baltieji serbentai yra labai panašūs. Panaši uogų sudėtis, auginimas, ligos, kenkėjai ir priežiūra. Raudonųjų ir baltųjų serbentų uogos turi gana daug rūgšties, turi vitaminų it kitų naudingų medžiagų. Iš raudonųjų ir baltūjų serbentųū gaminamos tyrės, drebučiai, uogienės ir išeina puikūs vynai.

Serbentų sodinimui naudojami jų vienmečiai ir dvimečiai sodinukai iš daigynų.

 

Kada sodinti raudonuosius serbentus

Serbentus geriausia sodinti spalį (iki 20 dienos, iki rimtų šalnų). Galima sodinti ir balandį (iki sodinukų pumpurų sprogimo), bet verta žinoti, kad, pasodinus pavasarį, serbentai neretai pradeda per anksti augti ir prastai prigyja.

 

Dirva raudoniesiems serbentams

• Serbentai mėgsta drėgnas ir lengvas priemolio (juodieji) ir priesmėlio dirvas (raudonieji ir baltieji).

• Labai rūgštingose dirvose serbentai blogai auga, tokias dirvas būtina tręšti kalkėmis.

• Tinkamas dirvos rūgštingumas serbentams: 5-5,5 pH (raudoniesiems) ir 6-6,5 pH (juodiesiems).

• Optimali vieta serbentų auginimui - gerai apšviesta saulės, bet apsaugota nuo sausros ir vėjų, joje žiemą turi kauptis daug sniego. Serbentai - drėgmę mėgstantis augalas, tačiau neperneša pernelyg ūkanotų ir tamsių vietų. Reikia vengti labai žemų ir aukštų vietų.

• Raudonuosius ir baltuosius gera sodinti atviruose vietose.

• Gruntiniai vandenys neturi būti arčiau, negu 1 m žemės paviršiui. Esant aukštiems vandenims sodinama paaukštintose lysvėse.

 

Dirvos paruošimas raudoniesiems serbentams

Žemės plotas išlyginamas. Reikia apravėti žemę, pašalinti piktžolių šaknis.

Duobes serbentų sodinukams reikia iškasti prieš 2-3 savaites iki sodinimo, tam, kad dirva nuslūgtų.

Duobės dydžiai serbentų sodinukams - 35-40 cm gylio, 50 cm pločio. Po to 3/4 kiekvienos duobės užpilkite derlinga žeme su trąšomis (8 kg komposto, 200 g superfosfato, 50 g kalio sulfato arba 150 g medžio pelenų).

Ruošiant dirvą serbentų sodinukams ją galima tręšti 2 būdais:

• a) tręšiant visą sodinimui skirtą plotą (kvadratinius metrus);
• b) įterpiant trąšas į duobes sodinukams.

Juodieji serbentai labai mėgsta fosforines trąšas, raudonieji - kalio sulfato.

Tręšimo būdas	Trąšos
	Organinės	Superfosfatas	Kalio sulfatas
Juodieji serbentai
1 m² ploto	8-10 kg	200 g	50 g
Į duobę	8 kg	150-200 g	30-40 g
Raudonieji serbentai
1 m² ploto	8-10 kg	100 g	80 g
Į duobę	8 kg	150-200 g	40-60 g

 

Raudonųjų ir baltųjų serbentų sodinukų paruošimas

Pašalinti pažeistas, nesveikas, sudžiūvusias šaknų ir šakelių dalis.

Šaknis pamerkti molio tirpale arba heteroauksino tirpale, siekiant išvengti jų perdžiūvimo.

Serbentų sodinuko šaknų sistemoje turi būti mažiausia 3-5 sumedėjusios skeletinės šaknys nuo 15-20 cm ilgio, su pagelsvėjusia žieve. Sveika ir tinkama antžeminė sodinuko dalis - su mažiausia 1-2 šakom, siekiančiom 30-40 cm.

 

Raudonųjų serbentų sodinimas

Į duobes įpilamas vanduo. Palaukite, kol vanduo įsigers.

Sodinukų sodininio žingsnis priklauso nuo serbentų rūšies:

• juodųjų serbentų sodinukus - 1-1,25 m atstumu,
• raudonųjų ir baltųjų serbentų sodinukus - 1,5 m vienas nuo kito.

Jeigu sodinsite tankiai (apie 70 cm atstumu), krūmai išaugs greitai, pirmas derlius bus geras, bet sekantys - vis mažesni, ir patys krūmai ilgai negyvens.

Serbentų sodinimo tankumas priklauso ir nuo veislės. Skėstašakių krūmų veislėms - platesnis atstumas (1,2-1,5 m). Stačiaūgiams serbentų krūmams - kuo tankiau (nuo 0,7 m).

Serbentų sodinukus visada sodinkite su nuolinkiu į šiaurę, įgilindami šaknų kaklelį 5-8 cm po žeme. Tokia nuožulni sodinuko padėtis sąlygoja geresnį papildomų šaknų ir naujų atželdinimo ūglių augimą iš požeminių pumpurų bei formuoja krūmą su plačiu pagrindu.

Normaliam serbentų krūmo augimui ir derėjimui senas jo šakas turi pakeisti jaunos atželdinimo šakos (priešakiniai ūgliai).

Į duobę sodinuko krūmelį įprasta sodinti dviese. Vienas žmogus laiko sodinuką su nuolinkiu, ištiesia šaknis ir sutankina dirvą, o kitas - užkasa.

Serbentų sodinuką reikia lengvai pakratyti, kad žemė tolygiai užpildytų erdves tarp visų šaknelių. Aplink šaknų neturi susidaryti tuščių ertmių, kurios mažina augalo prigijimą.

Po sodinimo kiekvieną sodinuką palaistykite 1/2 kibiro vandens ir užmulčiuokite grynomis durpėmis arba puvenomis.

 

Raudonųjų serbentų priežiūra ir auginimas

 

Raudonųjų serbentų tręšimas

Nuolat tręškite dirvą ir nuolat turėsite derlių. Pagrindinis serbentų tręšimas - rudenį, kibirui komposto dedama 50 g superfosfato, 15 g kalio sulfato. Kompostas įterpiamas, purenant žemę prie krūmo (iki 6 cm gyliu) ir perkasant dar giliau, bet nepažeidžiant šaknų.

Organinis tręšimas

Derlių pagerina papildomas serbentų tręšimas organinėmis trąšomis iškart po žydėjimo. Komponentai: galvijų mėšlas (1:10), paukščių mėšlas (1:20) ir vanduo.

Serbentų krūmui pilama apie 2 l skysto galvijų mėšlo arba 200-250 g paukščių mėšlo mišinio.

Galima duoti apie 150-200 g medžio pelenų kiekvienam serbentų krūmui.

Mineralinės trąšos serbentams:

• amonio salietra - 20 g/m²,
• superfosfatas - 40 g/m²,
• kalio druska - 15 g/m².

Tręšiama į 10-12 cm gylio vagutes apie 40-50 cm nuo krūmo pagrindo.

 

Raudonųjų serbentų laistymas

Svarbu laistyti serbentus naujų ūglių augimo laikotarpiu (birželį) ir rugpjūtį-rugsėjį, kai formuojasi žiediniai pumpurai.

Labai tinka mulčiuoti nupjautomis žolėmis, nes tai sulaiko drėgmės išgaravimą.

Sausu laikotarpiu laistoma 1 kartą per savaitę.

 

Raudonųjų serbentų genėjimas

Pirmą serbentų genėjimą atlikite, iškart pasodinę krūmelį. Šakos nupjaunamos 10-15 cm aukštyje, paliekant 3-4 stiprius pumpurus. Šitaip sustiprinamas krūmas, ateičiai formuojamos stiprios šoninės atšakos.

Sekančių 2-3 metų bėgyje kasmet krūmo apačioje nupjauna nereikalingus, silpnus ligotus vienmečius ūglius iš šaknų. Krūmo formavimui palikite tik 3-4 gerai išsivysčiusius ūglius.

Serbentai dera 8-10 metų, vėliau serbentus verta keisti naujais krūmais. Stambiausios uogos formuojasi ant 1-2 metų ūglių, derančios šakos apmiršta po 1-2 derėjimo metų. Todėl senesnes negu 3 metai šakas reikia šalinti.

Pavyzdingai suformuotas krūmas - su 12-15 jaunų amžių šakų: šių metų, vienmečių ir dvimečių (apie 4 kiekvieno amžiaus šakas). Liepą-rugpjūtį nugenėkite silpnus ūglius, palikti 4-5 stiprius.

 

Raudonųjų serbentų dauginimas atlankomis

Serbentus daugina atlankomis pavasarį. Norint dauginti šiuo būdu tereikia palenkti sveikus apatinius serbentų ūglius prie žemės ir užfiksuoti tokioje padėtyje.

Iš pradžių reikia supurenti dirvą aplink serbentų krūmo.

Atlenktus iki žemės paviršiaus lanksčius ūglius pritvirtina, įsmeigiant šakotus medinius pagaliukus į dirvą.

Atlankų prismeigimo vietas užberia purios dirvos sluoksniu.

Iki rudens iš ūglių po žemės sluoksniu išaugs šaknelės. Paskui rudenį tokius ūglius galima nupjauti ties jo ataugimo nuo krūmo vietą ir naudoti kaip sodinuką.

 

Raudonųjų serbentų ligos

Liga	Požymiai	Priežastys	Pasekmės
Serbentų deguliai (Antraknozė)	Tamsiai rudos ir blizgios juodos dėmės ant lapų, ūglių, uogų. Susirietę ar sudžiūvę lapai.	Drėgnas vėsus oras, šaltis. Laiku nepašalinti užkrėsti lapai, stiebai ir uogos. Kalio ir boro stoka.	Pavėluotas uogų sunokimas. Uogų sukietėjimas. Krūmo išsekimas ir žūtis
Serbentinės viksvinės rūdys	Rausvos ir oranžinės dėmės ant lapų. Lapų džiūvimas ir kritimas.	Piktžolės kaimynystėje. Sėjomainos nesilaikymas, užkrėsta dirva.	Uogų susiraukšlėjimas ir kritimas.
Serbentų valktis	Balta grybiena ant lapų, ūglių, uogų. Vėliau - rudos apnašos ant lapų ir uogų. Sudžiūvę lapai.	Drėgni šilti orai. Šaltis, pavėsis. Laiku nepašalintos sudžiūvusios šakos. Perteklinis tręšimas. Azoto perteklius.	Sugadintos įtrūkusios uogos. Nekokybiškas derlius
Žiedų pilnavidurė	Lapų deformacija, ištįsimas. Pernelyg dideli žiedai.	Serbentinės erkės. Šilta žiema. Piktžolės kaimynystėje. Laiku nenugenėti ūgliai, tankus krūmų ir šakų augimas.	Neišsivysčiusios uogos. Prastas derlius

Susirietę ar sudžiūvę lapai rudom dėmėm - serbentų degulių simptomai.

 

Raudonųjų ir baltųjų serbentų kenkėjai

• Serbentinė erkutė.
• Amarai;
• Stiklasparnis (drugelis);
• Ugniukas (drugelis).

Serbentinė erkutė. Erkučių požymiai - smarkiai išsiputę, suapvalėję pumpurai (jie darosi panašūs į kopūstų gūžes, nes juose ir apsigyvena šie vabzdžiai). Serbentinės erkutės kažkodėl puola tik juoduosius serbentus, o raudonuosius ir baltuosius - beveik ne. Atsiradimo priežastys - šilta žiema, pavasarį nenugenėti atliekamieji ūgliai, pernelyg tankus krūmų ir šakų augimas.

• Nupjaukite visus pažeistus ūglius (su nesveikai išsipūtusiais pumpurais) sulig žeme.
• Tarp serbentų krūmų pasodinkite svogūnus ir česnakus.
• Apipurkškite serbentų krūmus česnakų antpilu. Antpilui pasigaminti mirkykite 70-120 smulkiai grūstų česnako skiltelių 10 litrų vandens.

Amarai. Simptomai, bylojantys apie tai, kad serbentus puolė amarai - susisukę jauni lapeliai ant jaunų ūglių galiukų ir krūmo viršūnėje. Dažniausia priežastis - piktžolės kaimynystėje.

Pastebėję tai, paruoškite muilo tirpalą:

• Atsineškite pilną kibirą vandens;
• Ištirpdykite jame 300-400 g trintuvėje smulkinto ūkiško muilo.
• Stiprų efektą prieš amarus turi ir kitas šarminis tirpalas - medžio ir augalų pelenų nuoviras. Tam 350 g persijotų pelenų pusę valandos verda, įpylę į 10 litrų vandens kibirą.

Serbentų krūmų apipurškimas minėtais tirpalais išnaikina amarus.

Stiklasparnis. Šie nedideli, bet pavojingi drugeliai išgraužia serbentų stiebus iš vidaus. Stiklasparnių atakos požymiai - sudžiūvusios šakų ir stiebų viršūnės.

Stiklasparnis

1. Stiklasparnio pažeistus ūglius ir stiebus nupjaukite iki šaknies, nepalikdami net mažiausių kelmukų.
2. Taip pat nupjaukite visas penkiametes šakas.

Šis agronominis kovos būdas atima iš kenkėjo maitinimo šaltinį ir veisimosi vietą, priversdamas jį pasitraukti iš jūsų sklypo.

Ugniukas. Kai ugniuko drugeliai puola serbentus, ant jų atsiranda daug žalių vikšrų. Kovojama su jais ne purškimu, o dirvos mulčiavimu.

Ugniuko drugelio vikšrai išgraužė skyles serbentų lapuose.

1. Žemę aplink kiekvieno serbentų krūmo apklokite storu organinio mulčio sluoksniu: pjuvenomis, šiaudais, samanomis, perpuvusiu karvių mėšlu arba kompostu, medienos drožlėmis.
2. Padeda ir tamsi polietileno plėvelė, paklota ant mulčio po krūmais. Lervos ir vikšrai nesugebės įveikti šios mechaninės kliūties ir žus. Po to polietileną nuima, o organinį mulčią palieka papildomai tręšti dirvą.

Puikiai užsirekomendavo, naikindamas visus augalų vabzdžius-kenkėjus, ugniažolės antpilas. Ugniažolės antpilui pasigaminti:

1. Susmulkinkite tiek ugniažolių, kad užpildyti 1/3 kibiro (reiškia, apie 3 kg);
2. Į kibirą su ugniažolėmis įpilkite iki viršaus šilto vandens;
3. Uždenkite kibirą dangčiu ir palikite nusistovėti 1 parai;
4. Praėjus 1 parai, perkošėkite per sietą.

Gautą ugniažolių antpilą pilkite į sodo purkštuvą ir iš jo apipurkškite serbentų krūmus, kenčiančius nuo minėtų vabzdžių.

 

Serbentų veislės

Dažniausiai serbentų veislės skirstomos pagal jų uogų spalvą - juodieji, raudonieji, baltieji, auksuotasis serbentas ir egzotiniai žalieji serbentai. Dar būna skirstymas pagal krūmo konfigūraciją: skėstašakiai ir stačiaūgiai.

 

Geriausios juodųjų serbentų veislės

Veislė	Savybės
Severianka	Ankstyvoji. Derlius - birželio antroje pusėje. Uogos saldžiarūgštės, didelės. Atspari ligoms.
Sartai	Ankstyvoji. Derlius - birželio pabaigoje. Uogos saldžiarūgštės, vidutinės. Atspari ligoms ir erkutėms.
Svyriai	Vidutinio ankstyvumo. Derlius -liepos pradžioje. Uogos saldžiarūgštės, vidutinės. Atspari ligoms ir erkutėms.
Vakariai	Vėlyvoji. Uogos saldžiarūgštės, vidutinės. Atspari ligoms.

 

Raudonųjų serbentų veislės

Veislė	Savybės
Jonkheer Van Tets	Ankstyvoji. Derlius - birželio pabaigoje. Uogos saldžiarūgštės, didelės. Atspari ligoms ir šalčiui.
Olandų raudonieji	Vėlyvoji. Uogos saldžiarūgštės,vidutinės. Atspari ligoms ir šalčiui.
Detvan	Ankstyvoji. Derlius - liepos pradžioje. Uogos tamsiai raudonos, stambios. Atspari ligoms.
Rolan	Vidutinio ankstyvumo. Derlius - liepos pradžioje. Uogos tamsiai raudonos, mažai rūgščios, vidutinės.

Kairiausias - Jonkheer Van Tets, dešiniausi - etnografiniai

 

Baltųjų serbentų veislės

Veislė	Savybės
Blanka	Vidutinio ankstyvumo. Derlius - liepos antroje pusėje. Uogos saldžiarūgštės, didelės. Atspari ligoms ir šalčiui.
Olandų baltieji	Vidutinio ankstyvumo. Uogos saldžiarūgštės, vidutinės. Atspari ligoms.
Zitavija	Vidutinio ankstyvumo. Derlius - liepos viduryje. Uogos saldžiarūgštės,vidutinės.
Jutenberg	Vidutinio ankstyvumo. Uogos saldžiarūgštės, didelės. Atspari ligoms ir šalčiui.

Parengė Piotr Šičiov