Karkasinės sienos yra vienas iš optimaliausių sprendimų statant energiškai efektyvų būstą. Montuojant teisingai ir laikantis technologinių procesų, išvengsite daugybės problemų, kurios dar kelia abejonių dėl karkasinės konstrukcijos pasirinkimo.

Mediena karkasiniam namui

Mediena karkasiniam namui išlieka viena iš opiausių problemų. Medienos pirkėjų žinios dažniausiai apsiriboja ties pušinės ar eglinės medienos pasirinkimu, beveik nekreipiant dėmesio į džiovinimą ir jo sąlygas, impregnavimą, medienos brandą, pjovimo vietą. Į tai nekreipiant dėmesio galima  nusipirkti netolygiai išdžiūvusią mediena, to pasekmė - medienos išsikreivinimas ir visa eilė kitų statybos bei eksploatacijos metu kylančių problemų.

Mediena karkasui turėtų būti iš brandžių pušų medienos (bent nuo 90 metų). Idealiausia, jei mediena karkasui būtų radialinio  pjovimo iš centrinės rąsto dalies. Radialinio pjovimo mediena turi metines rieves su 40-60 laipsnių pasvirimo kampu į paviršių. Tokia mediena mažiau kraipysis džiovimo ir eksploatacijos metu.  Mediena linksta statmena rievei kryptimi. Dėl to tangentinio pjovimo mediena su beveik horizontaliomis rievėmis labiau išsikraipo. Taip pat skirtingai džiūna vidinė, sulėtėjusių procesų rąsto dalis ir išorinė - aktyvių gyvybinių procesų rąsto dalis.

Mediena išpjauta iš rąstų turėtų būti džiovinama džiovyklose. Džiovinimas padaro medieną stabilią, sunaikina užkratus. Ne iki galo išdžiovinta mediena natūraliai džiūdama ne tik kraiposi, bet ir skyla, yra mažiau atspari grybeliams. Medieną reikėtų impregnuoti vakuuminiu būdu, taip impregnantas pasiekia gilesnius medienos sluoksnius. Labai dažnai pasitaiko, kad medienos pardavėjai deklaruoja, kad naudojo vakuuminį impregnavimą, tačiau iš tiesų mediena buvo padengta impregnantu kitais būdais. Impregnavimo gylį galima patikrinti nupjovus dalį tašo.

Medienos išsikreivinimas turi įtakos atsirasti netolygiems tarpams, kurių gali neužpildyti standartinis akmens vatos demblis. Taip atsiranda šilumos tilteliai, dėl kurių gali būti prarandama dalis sandarumo.

Karkasiniam namui tinka naudoti dvitėjes sijas. Jų atsparumas gniuždymui, lenkimui yra panašus kaip ir medienos. Tačiau šilumos izoliacijos kokybė yra  geresnė.

Tvirtinimo elementai karkasinei konstrukcijai

Tvirtinimo elementai karkasiniam namui turėtų būti maži, tačiau tvirti. Tvirtinimui naudojami metaliniai kampai, plokštės. Metaliniams kampams ir plokštėms tvirtinti reikia naudoti rievėtas vinis. Lygaus paviršiaus vinys gali neatlaikyti medienos „vaikščiojimo" ir laikui bėgant atpalaiduos tvirtinimą. Metaliniai tvirtinimo elementai neturi siekti izoliacijos paviršiaus, kad nesusidarytų šilumos tilteliai.

Pastaruoju metu populiarėja didelio skersmens įsigrežiantys medvaržčiai su sustiprinta galvute.

Šilumos praradimas per ištisinį tvirtinimo elementą. Taip pat puikiai matoma, kad mediniai karkaso elementai taip pat aiškiai sudaro  šilumos tiltelius. Šias vietas būtina papildomai izoliuoti.

Karkasinės sienos išorinė izoliacija ir apdaila

Karkasinių sienų sandarumui pasiekti gali būti naudojamos kelios technologijos ir skirtingų medžiagų deriniai.

Dažniausiai naudojama technologija iš išorės ir vidaus  izoliuojant plėvele. Plėvelės jungimas užleidžiant kraštus leidžia užtikrinti didesnį sandarumą, kuris yra esminis, norint turėti energetiškai efektyvų namą.

Peržvelgus daugumą šiuo metu siūlomų šiltinimo schemų matome iš išorės neizoliuotus karkaso elementus. Prieš dedant šilumos izoliaciją į karkasinės sienos tarpus, statinio išorė dengiama izoliacine plėvele. Išorinė plėvelė vadinama vėjo, difuzine plėvele. Ji leidžia iš konstrukcijos pasišalinti drėgmei,  į vidų įleidžia minimalų kiekį drėgmės. Verta rinktis plėvelę, kuri turi infraraudonuosius spindulius atspindintį metalizuotą  sluoksnį.

Patikrinus tokią konstrukciją su termovizoriumi, matyti šilumos nuostoliai per karkaso elementus. Todėl šiuo atveju šilumos praradimai gali būti sumažinami naudojant dvitėjes sijas, izoliuojant iš išorės priešvėjine izoliacija ir dengiant papildomą izoliacijos sluoksnį uždengiantį karkaso elementus.

Karkasinė konstrukcija be išorinio dengiančio sluoksnio. Didžiausi šilumos praradimai - per perdangą. Viršutiniai karkaso elementai neperdengti iš vidaus ir taip pat tapę šilumos tilteliais. Apatiniai karkaso elementai, kurie uždengti iš vidaus, beveik neišleidžia šilumos į išorę.

Paskutiniame etape ant vertikalių karkaso statramsčių turėtų būti užkalti 50 mm vertikalūs tašai. Tarpai tarp tašų - 600 mm. Į šiuos tarpus dedama izoliacinė medžiaga. Paviršius dengiamas izoliacine plėvele. Ant plėvelės gali būti tvirtinami 25x50 mm tašai  (geriausia vertikaliai), kurie sudarys oro tarpą ir ant kurių gali būti montuojamas apdailinis sluoksnis. Tvirtinanat tašus horizontaliai, reikia numatyti, kaip judės oras. Gali tekti palikti tarpus tarp tašų linijos.

Išorėje vėjo izoliacinė plėvelė pritvirtinama tašęliais. Tarpusavyje plėvelė suklijuojama su apie 15 centimetrų persidengimu. Ant tokios konstrukcijos galima montuoti OSB plokštes arba tiesiogiai apdailą, pavyzdžiui, medinių dailylenčių.

Sieninė plėvelė klojama iki pat stogo difuzinės plėvelės ir pritvirtinama prie gegnių iš šonų klijuojant elastingais klijais ir prispaudžiant tašeliu, prie difuzinės plėvelės pritvirtinama patikima klijuojančia juosta.

 

Langų ir durų izoliaciniai sprendimai

Vienos iš probleminių vietų yra tarpų tarp langų bei karkaso izoliavimas. Naudojant gerų šiluminių savybių langus, jų privalumai prarandami neteisingai juos sumontavus. Be to, dėl neteisingo montavimo izoliacinės savybės gali pablogėti vėliau, eksploatacijos laikotarpiu.

Langas montuojamas kuos arčiau išorės, tikslią vietą verta paprašyti paskaičiuoti projektuotoją. Nuo vietos labai priklauso, kokia temperatūra bus ant lango rėmo ir angokraščio paviršiaus.

Montavimo putos yra ganėtinai jautrios aplinkos poveikiui. Jei putos bus atviros, laikui bėgant sudūlės, išporės ir  praras izoliacines sąvybes. Putas būtina uždengti tiek iš išorės, tiek iš vidaus specialiomis izoliacinėmis juostomis. Taip pat svarbu tinkamai montavimo putas įpurkšti į tarpus. Tarpas turi būti sudrėkintas, priešingu atveju putos neteisingai išsiplečia, susidaro dideli burbulai, kurie mažina šilumos ir garso izoliaciją.

Lango paruošimas montavimui. Prieš montavimą uždedama izoliacinė plėvelė.

Lango izoliavimas iš išorės izoliacine plėvele. Juostelė su lipnia butilo juosta, kuri limpa prie medienos ar porėtų paviršių.

Uždengus angą vėjo difuzine plėvele iš išorės, iš jos išpjaunama lango ertmė ir kraštai užlenkiami į karkaso vidų.

Tiek iš išorės, tiek iš vidaus montavimo putas galima izoliuoti nuo išorės poveikio naudojant stingstančią mastiką. 

Izoliacinės medžiagos karkaso šiltinimui

Patogiausia karkaso užpildymo medžiaga - akmens vata. Gamintojai gamina standartines 61 cm pločio izoliacines plokštes. Tarpai tarp medinio karkaso elementų yra 60 cm pločio. Papildomas 1 plokštės centimetras skiriamas tvirtesniam akmens vatos įspraudimui tarp karkaso tašų.

Anksčiau manyta, kad optimalus sienų karkaso storis - 15 cm. Dabar gyvenamajai paskirčiai rekomenduojami didesni storiai, nes šilumos energijos praradimai mažesni, tačiau neproporcingi statybos kainos didėjimui. Kaina smarkiai didina konstrukcinių elementų parametrų didinimas. Efektyviau dėti papildomus sluoksnius, izoliuojančius karkaso elementus. Plokštės turėtų būti dedamos keliais sluoksniais. Tradiciškai karkaso tarpai užpildomi 10 ir 5 centimetrų storio akmens vatos plokštėmis. Sekanti plokščių eilė turėtų uždengti prieš tai esančios izoliacinių plokščių eilės sandūras. Taip išvengiama šilumos tiltelių.

Labai dažnai statytojai taupo ieškodami pigiausios mineralinės vatos. Rinkoje panašių savybių mineralinė vata kainuoja panašiai.  Esminis mineralinės vatos rodiklis, į kurį reikia atsižvelgti yra   šilumos laidumo koeficientas žymimas λD, W/mK  Akmens vatai jis yra apie 0,033 W/mK. Kuo šis koeficientas didesnis, tuo medžiagos izoliacinės sąvybės yra prastesnės. Kietos vatos, kuri naudojama karkaso užpildymui, pasiekti mažesnį šilumos laidumo koeficientą yra sudėtingiau, nes padidėja šilumos perdavimas per plaušelius. Todėl reikėtų lyginti to paties tankumo vatas. Akmens vatos tankis skaičiuojamas kg/kub.m. Karkaso užpildymui naudojamos  apie 40 kg/kub.m tankio akmens vatos plokštės.

Geriausius akmens vatos kainos pasiūlymus galima gauti sudarius sutartį su didmenininkais ar meistrams medžiagas tiekiančiais statybinių medžiagų pardavėjais, pavyzdžiui, „Lemora". Jei jau statote karkasinį namą, jiems būsite įdomūs ne mažiau nei meistrai ar statybų kompanijos, nes pirkiniai sieks tūkstančius eurų.

Medinis karkasas užpildytas akmens vatos plokštėmis. Karkaso statramsčiai apklijuoti dvipuse lipnia juosta, ant kurios bus klijuojama garo izoliacinė plėvelė. Verta padaryti dar skersinius tašus arba profilius  tarp kurių įdėti izoliacinę vatą. Ir jau ant jų dėti garo izoliacinę plėvėlę. Sprendimas dažniausiai priklauso nuo instaliacijos pravedimo vietos.Jei instaliacijos nėra garo izoliacija dengiama ant viso izoliacinio sluoksnio. Jei yra garo izoliacine plėvele dengiama konstrukcija ir dar sluoksnis šilumos izoliacijos daromas iš vidaus. Šiame sluoksnyje išvedžiojama instaliacija nepraduriant plėvelės. 

Karkasinės sienos garo izoliacija

Iš patalpų vidaus izoliacinis sluoksnis  dengiamas garo izoliacine plėvele. Garo izoliacinis sluoksnis turi būti vientisas, nepaliekant jokių skylių ar tarpų. Garo izoliacinis sluoksnis priklauso tuo to, kaip bus uždedamas skersinis izoliacijos sluoksnis, kuris izoliuoja karkaso statramsčius. Dengiama dviem būdais, kurių panaudojimas priklauso nuo instliacijos.

Jei sienoje nenusimato komunikacijų, garo izoliacinė  plėvelė dengiama liečiant su apdailiniu sluoksniu. Tai patikimiau izoliacines sąvybes išsaugantis būdas. Montavimui patogiausia naudoti lazerinį nivelyrą. Jį darbų laikotarpiui galima išsinuomoti iš UAB „Gotas".

Nivelyras pažymi liniją pagal kurią pritvirtinami profilių laikikliai.

Lygiai  plokštumai suformuoti taip pat nepakeičiamas lazerinis nivelyras. Į profilius būtina prikimšti akmens vatos. Tarpai tarp vertikalių profilių - 60 cm. Ant profilių bus klijuojama dvipusio lipnumo juosta ir garo izoliacinė plėvelė.

Jei į išorę reikia išvesti elektros instaliaciją, vėdinimo angas, elektros dėžutės, daromas tarpas tarp apdailos sluoksnio ir garo izoliacinės plėvelės.  Tarpas reikalingas, kad nebūtų pažeista garo izoliacija, būtų vietos instaliacinėms dėžutėms.

 

Instaliaciją patogiausia pravedžioti tarp garo izoliacijos ir apdailinių plokščių, čia galima paslėpti net vėdinimo vamzdžius.

Vidinis izoliacinis sluoksnis (50 mm) sumontuotas ant garo izoliacinės plėvelės. Akmens vatos plokštės prispaustos profilių laikiklių sparnais.

Garo izoliacinė plėvelė turi būti uždengta labai kruopščiai. Laidai ir vėdinimo vamzdžiai izoliuojami naudojant dvipusę butilo juostą. Butilo juosta geriausiai laikosi ant porėtų ir kitokių sunkiai suklijuojamų paviršių. Butilo juosta prisiklijuoja ir prie medinio paviršiaus. Dažniausiai vidines konstrukcijas prisuka jau prie konstrukcijų padengtų garo izoliacine plėvele.

Elektros instaliacinei dėžutei paruošta anga. Anga gali būti daroma montuojant arba sumontavus. Patogiau išgręžti sumontavus, ypač jei montuopjamas dvigubas gipskartonio sluoksnis.

Tarpas tarp garo izoliacijos ir apdailos turi būti pakankamas, kad tilptų instliacinės dėžutės.

Karkasinės sienos apdaila gipskartoniu

Apdaila karkasiniame name dažniausiai daroma iš gipskartonio plokščių. Teisingai sumontavus ir naudojant gerą medieną plokštės neturėtų būti veikiamos apkrovų, dėl kurių atsiranda įtrūkių. Kiekviena siena veikia kaip atskiras elementas, atskirtas nuo grindų, lubų ir kitų sienų. Atskiriama naudojant slydimo juostas.

Apdaila pradedama nuo lubų. Tarp lubų ir sienos gipskartonio plokščių dedama slydimo juosta ir apie 5- 10 mm tarpas užpildomas glaistu. Specialistai rekomenduoja montuoti  dviejų sluoksnių gipskartonio apdailą. Tai padidina garso izoliaciją bei sumažina trūkių galimybę.

Pirmasis gipskartonio sluoksnis montuojamas tvirtinant trumpesniais gipskartonio medvaržčiais. Sumontavus tarpai turi būti užglaistomi, į tarpus armavimo juostos nebūtina dėti.

Antrasis gipskartonio sluoksnis montuojamas perdengiant siūles. Plokštes verta klijuoti ir tvirtinti ilgesniais gipskartonio medvaržčiais.

Antrasis gipskartonio sluoksnis gali palyginti pirmojo sluoksnio nelygumus. Susidariusios duobės vietoje tankiau tepama klijų. Ten papurškiama pirmiausia, vėliau purškiamas kitas paviršius. Klijuoti plokštę reikia praėjus apie 2- 3 minutėms nuo klijų išpurškimo ir 7- 8 minutėms nuo padengimo lyginimo putomis. Ant lyginimo putų turi susidaryti nelimpanti paviršinė plėvelė. Prispaudus plokštę klijų sluoksnis turėtų sudarytoi apie 40 proc. plokštės paviršiaus. Užklijavus tuoj pat susukami tvirtinimo varžtai.

 

Karkasinės sienos galutinė apdaila

Sumontavus plokštes, galutinė karkasinės sienos apdaila pakankamai nesudėtingas darbas. Apdailinių medžiagų daug nereikės, todėl verta pasirinkti kokybiškas medžiagas.

Knauf Uniflot glaistas skirtas užglaistyti siūlių tarpus. Pradžioje į maišymo kibirėlį pripilama vandens, pilami glaisto milteliai ir išmaišoma iki grietinėlės konsistencijos.

Apdailos medžiagos ir įrankiai.

Knauf Uniflot naudojamas siūlių ir tarpų glaistymui, Knauf Uniflot Impragniert naudojamas vonios kambaryje, uždedamas glaistas A glaistyklėle, galutinis išlyginimas - C glaistykle.
Knauf Q - Filler - pirmasis glaisto sluoksnis, kuris naudojamas pagrindiniam sienų išlyginimui, jo paviršius gali būti šlifuojamas. Turint pakankamai įgūdžių, jo gali pakakti ir galutiniam išlyginimui, glaistoma B glaistykle.
Knauf Ready - Finish paruoštas glaistas galutiniam išlyginimo sluoksniui. Gruntas Knauf Tiefelgrunt naudojamas nuopjovoms gruntuoti, kiekviename darbų etape paviršius gruntuojamas giluminiu gruntu. Gruntuojama prieš užtepant siūles, prieš lyginant paviršių Knauf Q -  Filler glaistu, prieš dengiant Knauf Ready finish, prieš dažant.

 

Sergejus Jeriomenko, autoriaus nuotraukos

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.