Lietaus nuvedimo sistema šlaitiniam stogui, kaip įrengti lietaus nuvedimą, klaidos įrengiant lietaus nuvedimo sistema

Nuo gyvenamojo namo stogo per metus nuteka apie 50-100 kub. m lietaus ir tirpstančio sniego, kurie, jei netinkamai surenkami, laikui bėgant gali neigiamai paveikti namo konstrukcijas. Lietaus nuvedimas nuo šlaitinio stogo.

Koks stogas ir nuolydis tinkamesnis lietaus nuvedimui? Šis šlaitinių ir plokščių stogų šalininkų keliamas klausimas primena ginčą, kas pirmesnis - višta ar kiaušinis. Ir vieni, ir kiti pateikia svarių argumentų. Vienas jų - lietaus surinkimo sistema. Kaip teigia praktikai, iš tiesų, nuvesti vandenį nuo plokščio stogo yra problematiškiau nei nuo šlaitinio.

Stogas, palyginti su kitomis konstrukcijomis, yra labiausiai atvira konstrukcija atmosferos poveikiui - turi atlaikyti vandens, sniego, vėjo apkrovas, dažnai per parą net keturis atmosferinius ciklus - šaltį, šilumą, lietų, sniegą. Lietvamzdžių sistema padeda stogui „dirbti", o kartu funkcionuoti ir išlikti sveikam pastatui, todėl netinkamai ją įrengus ar palikus be priežiūros, problemos netruks pasirodyti.

 

Lietaus surinkimo sistema šlaitiniam stogui

Jeigu vasarą po lietaus matyti įmirkęs fasado viršus, o žiemą nuo stogo kabo varvekliai, vadinasi, arba lietaus nuvedimo sistema neišvalyta, arba neteisingai sumontuota. Jeigu abu darbai atlikti gerai, nuobėgų ir varveklių neturi susidaryti.

Ant šlaitinių stogų labai dažnai pasitaiko išorinės lietaus nuvedimo sistemos defektų, nes dažnai savininkui pritrūksta laiko ir pinigų, o kartais pasitaiko nemokšos stogdengiai. Negalima taupyti stogo sąskaita!

Netinkamai įrengta ar neprižiūrima lietaus nuvedimo sistema ardo fasadą.

Kita vertus, projektuotojų požiūris į stogą, švelniai tariant, atsainus. Ne vienas jų laiko, jog individualus namas yra nesudėtingas statinys, ir visiškai nekreipia dėmesio, kad stogo konstrukcijai reikalingas techninis projektas. Architektai nubraižo architektūrinę, konstrukcinę dalis ir mano, kad tuo jų darbas baigtas.

Individualaus namo projekto užsakovas ir rangovas turėtų gauti projektą, kuriame, be architektūrinės dalies, būtų atskirų konstrukcijų darbo projektai. Ypač reikalingas darbinis stogo projektas, kuriame viskas būtų nurodyta smulkiai - apskaičiuotos apkrovos, lietaus nuvedimo sistema pagal stogo nuolydį, plotą bei formą.

„Reikalaujamas minimalus šlaitinio stogo nuolydis - 7 laipsniai. Mano nuomone, kad stogas tinkamai atliktų savo funkcijas, nuolydis turėtų būti didesnis. Dažnai tokio nuolydžio nepakanka. Lietaus nuvedimo sistema - atskira stogo dalis. Renkantis sistemos medžiagą verta atminti, kad skarda atsparesnė mechaniniam poveikiui - pavyzdžiui, neatsargiai valant skarda tik įlinksta, o plastiką galima sulaužyti", - apie lietaus nuvedimo sistemų ypatumus pasakoja statybos darbų vadovas.

 

Lietvamzdžių parinkimas

Renkantis lietaus vandens nuvedimo sistemą labai svarbu, kad ji būtų pagaminta iš tvirtų medžiagų, atspari kintančioms oro sąlygoms (žemai temperatūrai, didelėms ledo ir sniego apkrovoms, neįtrūkti dėl šalčio, ultravioletinių saulės spindulių ir druskingo rūko pajūrio zonose), ilgaamžė. Labai aktualu didelis sistemos našumas, t.y., ji turi būtų maksimaliai efektyvi net ir labai stiprios liūties metu.

Sistema būtinai turi būti sandari, tad svarbu atkreipti dėmesį į jos montavimo būdą. Jei sistema yra surenkama, jos judėjimo pasekmių padeda išvengti guminės tarpinės, o jei klijuojama - reikalingos kompensacinės nuolajos. Beje, ilgiau estetiškai atrodys ne dažyti, o iš vientisos spalvotos masės lieti elementai: pažeidus dažytą metalą, jis ims rūdyti, dažytą plastiką - matysis baltos žymės.

Medžiagų, iš kurių gaminamos lietaus vandens nuvedimo sistemos yra įvairių - tai plastikas, cinkas, varis, cinkuotas plienas. Skirtingose temperatūrose šios medžiagos skirtingai plečiasi. Plastikas plečiasi daugiausiai, o cinkuotas plienas - mažiausiai.

Temperatūrinio išsiplėtimo reikšmės skirtingoms medžiagoms, milimetrais latako metrui, kai temperatūros pokytis 1°C:

• Plastikas - 0.070 mm/ m°C
• Cinkas - 0.022 mm/ m°C
• Cinkuotas plienas - 0.012 mm/ m°C

Parenkant lietaus vandens nuvedimo sistemą, svarbiausia, kad sistemos matmenys atitiktų plotą, nuo kurio bus surenkamas vanduo. Todėl būtina turėti teisingai apskaičiuotą efektyvų stogo šlaito plotą. Jei stogo nuolydis neviršija 50 laipsnių, o lietaus vandens srauto slėgis yra 75 mm/val, naudojama atitinkama skaičiavimo formulė.

Nesudėtingos konstrukcijos stogui pirmiausia išmatuojamas stogo aukštis - nuo pagrindo iki aukščiausio taško (С), po to - horizontalioji dalis - atstumas nuo pagrindo cenro iki stogo krašto (В). Būtina taip pat išmatuoti stogo ilgį, palei kurį reikės montuoti lataką.

Gauti duomenys įrašomi į formulę:

Efektyvus stogo paviršius (kv.m.) = (C / 2 + B) * stogo ilgis

Sudėtingos konstrukcijos stoguose būtina atkreipti dėmesį į kampų, jungiančių latakus, sandarumą ir nuolydį. Jei kampas numatytas mažesniu nei 2 metrų atstumu nuo nuolajos, rekomenduojama pridėti 10 proc. prie bendro stogo paviršiaus ploto, o jei virš 2 metrų, tai - 5 proc.

Latakų ir vamzdžių skersmuo parenkamas atsižvelgiant į stogo plotą, nuolydį, dangą bei kitus ypatumus. Lietaus nuvedimo sistema turėtų būti nurodyta stogo projekte. Jeigu tokio neturite, tegul sistemą parenka profesionalas.

Lietaus nuvedimo sistemos pardavėjo pasiteiraukite, kokiam ciklų skaičiui numatyta sistema, koks jos garantinis laikas, ar pritaikyta Lietuvos klimato sąlygoms. Montuotojai savo darbui pagal įstatymą privalo suteikti ne mažesnę nei 5 metų garantiją.

 

Kokiais atstumais išdėstyti lietvamzdžius?

Vandens šalinimo našumas priklauso nuo lietvamzdžių išdėstymo vietų bei skaičiaus, nes vanduo nubėga tuo greičiau, kuo trumpesnis atstumas yra tarp lietvamzdžių.

Lietaus vandens nuvedimo sistemų gamintojai pateikia lenteles, kuriose nurodytas maksimalus stogo plotas, nuo kurio galima vandenį nuleisti vienu lietvamzdžiu. Iš jų, pagal apskaičiuotą efektyvų stogo plotą matyti, kokio skersmens latakai bei nuolajų vieta yra tinkami konkrečiu atveju. Jeigu plotas, nuo kurio bus surenkamas vanduo, yra didesnis, nei norimos sistemos našumas, reikia pridėti papildomą nuolają.

Latakų nuolydis turi būti 3 mm vienam bėginiam metrui latako ilgio, t.y. 3 proc. Tačiau jei atstumas tarp lietvamzdžių yra didesnis nei 20 m, tai šis nuolydis jau ryškiai matomas ir gadina fasado išvaizdą. Todėl rekomenduojama, kad lietvamzdžiai būtų montuojami ne rečiau kaip kas 20 m, o nuolydis tarp jų būtų padarytas nuo vidurio, tai yra 10 m į kiekvieno lietvamzdžio pusę.

Optimaliausias atstumas tarp lietvamzdžių svyruoja nuo 8,5 iki 13 metrų, o latakų nuolydis turėtų būti 10 procentų, nes praktika rodo, kad neteisingai įrengta lietaus vandens nuvedimo sistema gali labai stipriai pakenkti ne tik fasado išvaizdai, bet ir pastato konstrukcijoms.

 

Vandens nuvedimo nuo šlaitinių stogų reikalavimai

• Lietvamzdžiai nuo sienos turi būti atitraukti ne mažiau kaip 20 mm. Negalima montuoti lietvamzdžių uždarose išorės sienų nišose;
• Atstumas tarp lietvamzdžių turi būti pagrįstas skaičiavimais, bet ne didesnis kaip 13 m;
• Lietvamzdžių ir stogo latakų skerspjūvio plotas turi būti pagrįsti skaičiavimais. Vienam stogo kv. metrui tenkantis lietvamzdžių ar latakų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 1,5 kv.cm;
• Lietvamzdžių dalys tarpusavyje turi būti patikimai sujungtos;
• Prie sienos lietvamzdžiai turi būti tvirtinami ne didesniu kaip 2 m intervalu;
• Pakabinami stogo latakai turi būti pritvirtinti ne didesniais kaip 900 mm atstumais, o nuosvyrieji latakai turi būti pritvirtinti ne mažesniais kaip 700 mm atstumais;
• Visas nutekantis nuo stogo vanduo turi patekti į įrengtą stogo lataką. Stogo latakai turi būti pritvirtinti ir įrengti taip, kad slinkdamas nuo stogo sniegas šių latakų nesulaužytų. Stogo latako išorinis kraštas turi būti ne žemiau kaip 25 mm nuo stogo plokštumos tęsinio;

• Pakabinamų latakų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,28 °, o nuosvyriųjų - ne mažesnis kaip 2,9 °;
• Įrengiant latakus, būtina įvertinti galimas jų deformacijas ir, esant reikalui, įrengti paslankius kompensatorius;
• Šlaitiniuose stoguose sniego gaudytuvai turi būti įrengti pagal hidroizoliacinės dangos gamintojo instrukciją arba pagal pastato projekte nurodytus sniego gaudytuvų brėžinius. Šlaitiniuose stoguose sniego gaudytuvus būtina įrengti šiais atvejais: visų nuolydžių skardiniais ir polimeriniais statybos produktais (čerpėmis, profiliuotais lakštais, plastikinėmis skaidriomis dangomis ir panašiai) dengtų stogų atbrailose - virš įėjimų į pastatus ir virš kitų žmonių vaikščiojimo zonų; keraminėmis arba betoninėmis čerpėmis, pluoštinio cemento ir kitais panašiais statybos produktais dengtų stogų atbrailose, kai stogo nuolydis viršija 30 ° - virš įėjimų į pastatus ir virš kitų žmonių vaikščiojimo zonų.

Karnizo mazgai ir vandens surinkimo latako įrengimo schema.

 

Laikiklių atstumai

Paprastai lietaus nuvedimo sistemų pardavėjai pateikia montavimo instrukcijas. Nors pagal dabar galiojantį STR leidžiama latakus tvirtinti kas 90 cm, dažniausiai sistemų gamintojai nurodo, kad patikimiau juos tvirtinti kas 50-60 cm. Kuo tankiau jie pritvirtinti, tuo mažesnė tikimybė, kad latakas deformuosis ar nusprūs. Tačiau keraminėmis ar metalinėmis čerpėmis dengtų stogų gegnės dažnai būna išdėstytos kas 80-90 cm ir stogdengiai prie jų tvirtina latakų laikiklius. Tokiu atveju, jeigu laikiklių neįmanoma pritvirtinti prie grebėstų, iš horizontaliai uždėtos lentos turi būti sumontuota atbraila ar karnizas, kad būtų patogų pritvirtinti laikiklius ir latakus. Kai kurie sistemų gamintojai turi laikiklių, tvirtinamų ant stogo dangos.

Didžiausias atstumas nuo įlajos iki laikiklio, rekomenduojamas daugelio gamintojų - 50 cm. Toks pat reikalavimas taikomas ir atstumui nuo kampo, kompensacinės jungties, aklės iki pirmojo laikiklio.

 

Dažniausios lietaus nuvedimo sistemų defektų priežastys

• Pagrindinė lietaus nuvedimo sistemos defektų atsiradimo priežastis - nepakankama priežiūra: užsikimšusi įlaja gali suardyti ir sugadinti visą sistemą.
• Nesuformuojamas reikiamas latako nuolydis ir vanduo nespėja iš jo išbėgti.
• Per žemai arba per aukštai pritvirtinami latakai. Latako išorinis kraštas turi būti ne žemiau kaip 25 mm nuo stogo plokštumos krašto tęsinio.
• Dažnai būna nepakankamas vėjalentės (karnizo) plotis, ypač jei stogo nuolydis nedidelis, nenubėga vanduo, susidaro ledas.
• Dėl lietvamzdžių medžiagos reakcijos į aplinkos temperatūrą (karštyje labiau plečiasi plastikiniai lietvamzdžiai) jokiu būdu negalima suklijuoti sandūrų, kurias gamintojai rekomenduoja jungti tarpinėmis ar movomis. Suklijavus neliks vietos judėti ir sandūra plyš bei taps nesandari.
• Privalu laikytis gamintojo rekomendacijos, kiek turi būti įgilintas apatinis vamzdis. Per mažai įgilinti vamzdžiai gali užšalti ir sugadinti visą sistemą.
• Montuojant sistemą privalu laikytis gamintojo instrukcijos ir naudoti jo rekomenduotas medžiagas.

 

ASA.LT informacija