Tinkas vidaus apdailai. Tinko rūšys, sluoksnio storis ir svarbios detalės: kaip tinkuoti kampus, skirtingų medžiagų sandūras, angokraščius ir kt.

Daugelis vidaus sienas tradiciškai dengia tinku. Tinką galima dažyti, ant jo klijuoti tapetus, plyteles, galimos įvairios tinko paviršiaus faktūros, techno arba urbanistinio stiliaus interjere tinkuotas paviršius pats savaime gali būti dekoratyvus.

Tinkas vidaus sienų apdailai

Visų pirma, vidaus apdailai skirti tinkai skirstomi pagal tinko sluoksnio paskirtį. Tai:

● Pagrindinio sluoksnio tinkas, pvz., Knauf MP75, Knauf KZ Universalputz, Knauf Kalk Grundputz ir kt. Tai tinkas, kuriuo padengiamos nelygios mūro ar betono sienos/lubos. Mažiausias sluoksnio storis - 10 mm (vidaus patalpose);

● Gruntiniai tinkai, pvz., Knauf Vorspritzer. Sovietiniais laikais tokius vadindavo „bryzgu";

● Dekoratyvūs baigiamojo sluoksnio tinkai, pvz., Knauf Dekorputz, Knauf Strukturputz, Knauf Kalk Feinputz  ir pan. Jų paskirtis - suteikti paviršiui tinkamą estetinį vaizdą;

● Specialios paskirties tinkai. Tai įvairūs siauros paskirties produktai, pvz., cokolinis tinkas Knauf Sockelputz, priešgaisrinis tnkas Knauf Vermiplaster, termoizoliacinis tinkas Knauf DP007 ir kt.

Vidaus apdailos pagrindiniam tinko sluoksniui daugiausia naudojami mineraliniai tinkai - tai gipsinis, kalkinis ir cementinis bei įvairūs šių tinkų mišiniai: kalkių ir cemento, kalkių ir gipso ir t.t.

Dekoratyvūs tinkai gali būti ne tik mineraliniai, bet ir organiniai. Lietuvoje populiarūs silikoninės dervos tinkai, nors gali būti ir dekoratyviniai mineraliniai - pvz., Knauf Dekorputz ir Knauf Strukturputz. Pastarasis yra grynas cementinis tinkas, jame nėra nei kalkių, nei gipso, nei jokių kitų rišančiųjų medžiagų. Pastaruoju metu populiarėja dekoratyvūs molio tinkai, nors jie yra nišiniai produktai, juos daugiausia renkasi ekologijos entuziastai, kurie gali sau leisti ne pačių geriausių savybių produktą už didesnę kainą.

Jeigu reikalingas plonas tinko sluoksnis (6-10 mm) naudojami plonasluoksniai mineraliniai tinkai, kurių sudėtyje yra analogiškos medžiagos: gipsas, kalkės, cementas ir jų deriniai.

Mineralinių tinkų sudėtyje nėra tirpiklių, jie neskleidžia kvapo ir yra nedegūs, balansuoja patalpos mikroklimatą, nes geba iš oro pasisavinti perteklinę drėgmę ir ją atiduoti, kai oras tampa sausesnis. Svarbu, kad ir galutinis paviršiaus apdailos sluoksnis irgi būtų laidus orui bei garams.

„Knauf" tinkų asortimente tinkai skiriami ir pagal dengimo būdą: mašininiu ar rankiniu, dalis tinkų gali būti dengiami ir mašinomis, ir rankiniu būdu. Pavyzdžiui, gipsiniai Knauf MP 75. MP 75L, MP 75G/F-Leicht, MP 75 Diamant, MP 75 Raumklima skirti purškimui mašinomis, o Knauf Rotband ir Goldband - dengiami rankiniu būdu.

Vokietijoje apie 40 - 45 proc. vidaus sienų apdailos tenka gipsiniams tinkams ir cementiniams tinkams, likusią dalį užima kalkiniai tinkai.

Pastaruoju metu daugelis tiek daugiabučių statytojų, tiek individualių namų savininkų siekia, kad gyvenamosiose ir darbo patalpose kuo daugiau apdailos medžiagų būtų natūralios. Be to, gipsiniai tinkai tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje populiarūs ir dėl to,  kad juos technologiškai lengviau ir paprasčiau dengti, paviršiaus gaunamas glotnesnis, todėl mažiau sąnaudų glaistymo darbams, greitesnis džiūvimas (jei užtikrinamas tinkamas patalpų vėdinimas ir temperatūra). Gipsinis tinkas labiau tinka ant lengvo tipo mūro, nes nėra toks standus kaip cementinis. Todėl gipsinis tinkas geriau laiko smūgines apkrovas, pvz., taip vadinamą vinies apkrovą, t.y., kalant vinį gipsinis tinkas niekada neskils, o cementinis – gali. Yra ir ekologinė pusė, pradedant nuo to, kad gipsinis tinkas geriau geba reguliuoti drėgmę patalpoje ir baigiant tuo, kad gipsinio tinko gamyba yra mažiau tarši nei cementinio (cemento gamyba yra labai tarši, jai reikia daug pirminės neatsinaujinančios energijos). Šiuolaikinėje tvarių pastatų statyboje tai yra svarbus argumentas.

Koks tinkas geriausiai tinka vidaus sienų apdailai?

Tinko pasirinkimas priklauso nuo pagrindo, reikalingo sluoksnio storio, planuojamos galutinės apdailos ir planuojamų tinkuoto paviršiaus savybių. Svarbiausi kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis tinką yra:

• pagrindo tipas ir savybės;
• patalpų pobūdis (sausos, drėgnos, šlapios) ir būsimos apkrovos;
• galutinė apdailos rūšis - dažai, plytelės, tapetai ar kt.;

Naujos statybos namuose vidaus sienų pagrindas dažniausiai būna įvairūs blokeliai - akyto betono, keramzitbetonio, silikatiniai, keraminiai, taip pat gelžbetonio, gipskartonio, medienos drožlių plokštės. Daugumą pagrindų, atitinkamai paruošus, galima tinkuoti mineraliniu pagrindinio sluoksnio tinku. Kaip paruošti įvairius pagrindus, priklausomai nuo planuojamos apdailos, rasite paspaudę saugią nuorodą „Gruntas pagal dengiamą paviršių".

Vidaus patalpose dažniausiai naudojami gipsiniai, kalkiniai tinkai, kalkių ir cemento bei cementiniai tinko mišiniai. Mineraliniai tinkai dažnai dengiami dviem sluoksniais - pagrindiniu ir dekoratyviuoju.

Pagrindinės vidaus patalpų tinkų rūšys ir jų savybės:

Gipsinis tinkas - pagrindinė sudėtinė dalis yra kalcio sulfatas (gipsas) su nedidele dalimi gesintų kalkių (apie 5 proc., bet jų gali ir visai nebūti). Tai lengvas, plastiškas tinkas, lengvas dengti, neskilinėja esant ne visai idealioms džiūvimo sąlygoms, reguliuoja patalpų mikroklimatą. Gipsinis tinkas tinkamas dengti vienu sluoksniu, džiūsta šiek tiek greičiau nei cementinis, nors priklauso nuo sąlygų.

Priklausomai nuo priedų, gipsinis tinkas palankus įvairiems paviršiams išgauti. „Knauf" asortimente yra apie 20 rūšių gipsinių tinkų: nuo universalaus Knauf Rotband iki priešgaisrinio Knauf Vermiplaster ar Knauf MP75 Diamant, pasižyminčiu didesniu paviršiaus kietumu. Gipsinis tinkas tinka beveik ant visų atitinkamai paruoštų pagrindų, išskyrus šlapias patalpas, kuriose nuolat yra padidintas drėgmės lygis. Bet juo galima dengti gyvenamųjų patalpų vonių, virtuvių sienas ir lubas. Jei leidžia pagrindo lygumas, galimas mažesnis tinko sluoksnis nei tinkuojant kitais tinkais, išskyrus  tuos atvejus, kai rengiamas pagrindas plytelėms, plytelėms visada reikia 10 mm storio ir dengimo vienu sluoksniu, be to, negalima paviršiaus užtrinti, jis turi būti šiurkštus.

Kalkinis tinkas - ekologiška, natūrali, šarminė medžiaga, turinti gerą garų laidumą, rekomenduojamas patalpose, kur yra pelėsių rizika, restaruojamuose objektuose. Tinkas elastingas, tinka įvairiems pagrindams, normalaus drėgnumo patalpoms, reguliuoja drėgmės kiekį. Kalkiniai tinkai paprastai dengiami dviem sluoksniais, antrasis sluoksnis gali būti kalkinis tinkas, kalkinis glaistas (jei reikia glotnaus paviršiaus) arba specialus dekoratyvinis tinkas. „Knauf" turi kalkinio tinko sistemą: Knauf Kalk Grundputz + Kalk Feinputz. Kalkinis tinkas netinka didelio formato  plytelių pagrindui. Galimas maksimalus plytelių dydis 33x33 cm, svoris ne didesnis kaip 25 kg/kv.m.

Cementinis tinkas - tankus, sunkus, tvirtas, tinka ant betono pagrindo didelės drėgmės patalpose. Grynas cementinis tinkas naudojamas rečiau, dažniau cementas yra kalkių-cemento ir kitų mineralinių tinkų sudėtinė dalis. Cementinio tinko tvirtumas priklauso nuo cemento kiekio, priedų. Dažnai cementas yra pagrindinė specialios paskirties tinkų sudedamoji dalis - pvz., cokolinio tinko Knauf Sockelputz. Knauf Vorspritzer cementinis tinkas naudojamas kaip paruošiamasis ir drėgmės įgeriamumą išlyginantis sluoksnis kitoms tinko rūšims.

Kalkių-cemento tinkas

Kaip rodo pavadinimas, tai yra kalkių ir cemento mišinys, naudojamas kaip pagrindinio sluoksnio tinkas ant betono, įvairių rūšių mūro pagrindų. Tinkas tvirtas, ilgainiui kietėja, turi drėgmę atstumiančių priedų, naudojamas drėgnų patalpų sienoms, taip pat kaip pagrindas kitiems mineraliniams ir polimeriniams tinkams. Anksčiau dažniau buvo naudojamas lauko sienoms, dabar daugiau naudojamas viduje, nes klasikinių tinkuojamų fasadų stipriai sumažėjo. Ypač tinka viešų pastatų sanitarinėms patalpoms, virtuvėms ir pan. Užtrintas tinko paviršius tinkamas dažymui, pavyzdžiui, universalus Knauf KZ Universalputz tinkas.

Cemento ir kalkių-cemento tinkai pasižymi didesniu sukibimo stipriu.  

Dekoratyviniai tinkai

Dekoratyviniai tinkai sudaro atskirą tinkų grupę, jie skirti galutiniam apdailos sluoksniui, suteikia faktūrą, spalvą, dengiami antru ar trečiu sluoksniu ir, priklausomai nuo grūdelių dydžio, suteikia paviršiui lygesnę ar grubesnę faktūrą. Be plačiai žinomų „samanėlės" ir „lietučio" faktūrinių dekoratyvinių tinkų, yra pritaikytų vidaus sienoms su stambesniais ar smulkesniais grūdeliais, taip pat silikoninių ir akrilinių dekoratyvinių tinkų.

Pavyzdžiui, dekoratyvinis tinkas Knauf Easy-Putz - jo grūdelių dydis nuo 0,5 iki 1,0 mm, skirtas vidaus sienų ir lubų faktūriniam paviršiui bei spalvai išgauti. Tai mineralinis, vandens garus gerai praleidžiantis tinkas, be jokių priemaišų, tirpiklių ir konservantų. Tinkamas dengti praktiškai ant visų tinkų pagrindo, be to, šiuo tinku galima tinkuoti tapetus - nereiks aukoti laiko jiems nuplėšti. Tinkas faktūrinis, todėl nesimato mažų sienos nelygumų. Faktūra suteikia sienoms ir luboms ypatingą efektą, todėl jos atodys įdomiau nei nudažytos įprastais dažais. Knauf Easy-Putz puikiai tinka ir luboms - išvengsite daug laiko ir jėgų reikalaujančio sudėtingų lubų tapetavimo darbų. Tinkas baltas, tačiau, jeigu reikia spalvotų sienų ar lubų, galima išsirinkti pageidaujamą spalvą iš 10 Knauf Compact Color spalvos pigmentų, juos įmaišius į paruoštą tinko masę gaunamas norimas atspalvis.

Visus pagrindus prieš dengiant Knauf Easy-Putz, taip pat ir tuos, kurie iš anksto buvo gruntuoti Tiefengrund gruntu, reikia padengti Sperrgrund grunto sluoksniu.

Nors kartais manoma, kad kalkiniai tinkai nėra tvirti, bet dekoratyvinis kalkinis Knauf Raumklima-Spritzputz tinkas pasižymi išskirtiniu tvirtumu. Jeigu reikia tvirto tinko paviršiaus, šis produktas puikiai tinka, išsiskiria atsparumu mechaniniams pažeidimams. Galima tinkuoti ant gipsinio, gipso ir kalkių, kalkių, cemento ir kalkių tinkų pagrindų, ant gipso blokelių ir betono. Taip pat ant gipskartonio ir gipso plaušo plokščių, tvirtai su pagrindu sukibusių senų emulsinių dažų, stiklo audinio ir popierinių dažomųjų tapetų su medienos drožlėmis.

„Knauf" dekoratyvinių tinkų asortimente yra ir daugiau specialių dekoratyvinių tinkų, turinčių sustiprintas vienokias ar kitokias savybes.

Tinko sluoksnio storis

Tinkas nėra sluoksnis, skirtas stipriam sienos kreivumui išlyginti, tai yra dengiamasis pagrindo sluoksnis ir pagrindas tolimesnei apdailai. Bet nedidelius nuokrypius ir nelygumus tinku išlyginti galima.

Tinko ir jų mišinių gamintojai visada nurodo galimus tinko sluoksnio storius, jų viršyti nerekomenduojama. Pavyzdžiui, vieną sluoksnį gipsinio tinko Knauf MP75 arba MP75L galima dengti iki 35 mm storiu, du sluoksnius - iki 50 mm. Dengiant dviem sluoksniais pirmojo sluoksnio paviršius nulyginamas ir palaukiama, kol išdžius, gruntuojamas ir dengiamas antru sluoksniu. Visos rekomendacijos yra nurodomos prie kiekvieno tinko.

Vidutiniai tinko sluoksnio storiai

Paprastai tinkai pagal sluoksnio storį skirstomi į:

Plonasluoksnius: 2-10 mm

Pagrindinio sluoksnio: 8-35 mm, dengiant keliais sluoksniais iki 50 mm.

Dekoratyviuosius tinkus:

1. struktūriniai pagal frakcijos dydį: pvz., 2,0 mm frakcijos tinkas dengiamas 2 mm sluoksniu.
2. dekoratyvūs užtrinamu paviršiumi (veliamo paviršiaus tinkai): 2-5 mm.

Sienų lyginimas

Daugeliui kyla klausimas, kokius sienos nelygumus galima išlyginti tinku, kokie galimi pagrindo nuokrypiai?

Praktika rodo, kad aukštos kokybės paviršiai gaunami, jei nuokrypiai nuo sienos vertikalės ir horizontalės yra ne didesni nei 1 mm viename metre, o per visą patalpos aukštį ne didesni kaip 5 mm.

Esant didesniam pagrindo nelygumui, kai vietomis būtinas tinko sluoksnio storis viršija 20 mm, neatsižvelgiant į reikalaujamas tinkuoto paviršiaus lygumo paklaidas, montuojami tinkavimo žymekliai - profiliai. Žymeklius naudoja ir pradedantys, ir įgudę meistrai, kad visoje plokštumoje išlaikytų reikiamą storį. Kai planuojamas mažesnio storio tinko sluoksnis, užteks 6 mm aukščio žymeklių, kai sluoksnis storesnis, reikia 10 mm arba 13 mm aukščio žymeklių. Montuojant žymeklius, tarpai tarp sienos ir žymeklio užpildomi tinku reguliuojant žymeklių lygumą.

Tinko žymeklių montavimas.

Kaip minėjome, galimas didžiausias gipsinio tinko (Knauf Rotband) sluoksnio storis dengiant rankiniu būdu - iki 50 mm dengiant dviem etapais. Kai visiškai išdžiūsta nulygintas pirmas sluoksnis, jis gruntuojamas Knauf Stuc-Primer gruntu, atskiestu vandeniu (1:3). Kai gruntas išdžiūsta, galima dengti antrą sluoksnį.

Jeigu reikia užlyginti negilius (iki 8 mm gylio) vietomis išstrupėjusius seno tinko lopus, galima naudoti plonasluoksnį gipsinį tinką Knauf Rotband Plus. Grunto pasirinkimas priklauso nuo senojo tinko rūšies. Kalkinis-cementinis tinkas gruntuojamas Knauf Stuc-Primer, gipsinio ar gipso-kalkių tinko siena gruntuojama giluminiu gruntu Knauf Tiefengrund.

Gruntui išdžiūvus su mentele drėbiamas tinkas ir visas plotas išlyginamas. Tinkui apžiūvus, nutinkuotas plotas suvilgomas vandeniu ir glotninamas plačia glaistykle.

Sienas su ištrupėjusiais iki 8 mm gylio nelygumais geriausia tinkuoti šiurkščius ir nelygius paviršius idealiai išlyginančiu gipsiniu tinku Knauf Rotband Plus.

Tinkamas gruntas - sėkmės garantas

Jeigu skaitysite vieno ar kito tinko naudojimo instrukciją, visose jose pabrėžiama, kad pagrindas turi būti lygus, sausas, švarus ir atitinkamai pagal pagrindą paruoštas.

Svarbus momentas yra pagrindo medžiaga ir jos drėgmės įgeriamumas - nuo to priklauso grunto pasirinkimas ir tinko sluoksnio sukibimas su pagrindu. Išsamią informaciją, kokį gruntą parinkti konkrečiam pagrindui, rasite straipsnyje, paspaudę saugią nuorodą „Statybinis gruntas" arba jau minėtame „Gruntas pagal dengiamą paviršių".

Kad tinkas gerai sukibtų su pagrindu ir gautųsi geras galutinės apdailos rezultatas, gruntas yra ypatingai svarbus, jis užtikrina tinko sukibimą su pagrindu. Ne veltui „Knauf" gruntų asortimente jų yra apie 15 - verta pasidomėti ir išsirinkti tinkamiausią. Jei abejojate dėl pasirinkimo, galima pasikonsultuoti „Knauf" informaciniame centre, jo kontaktai nurodyti straipsnio gale.

Ypatingai svarbu išlaukti, kol gruntas išdžius, tik per tam tikrą laiką jis susiriša su pagrindu, o tai reiškia, kad ir tinkas tvirtai prikibs.

Svarbios tinkavimo darbų detalės

Visiems gruntavimo ir tinkavimo darbams patalpų viduje bendra tai, kad darbai atliekami esant ne mažesnei kaip +5 laipsniai C aplinkos ir pagrindo temperatūrai ir ne didesnei kaip +25 laipsnių C aplinkos temperatūrai.

Džiūvimo metu taip pat būtina išlaikyti ne žemesnę kaip +5 laipsniai C temperatūrą, giluminiams ir plėvelę formuojantiems gruntams rekomenduojama, kad ji neviršytų +25 laipsnių C.

Kampiniai profiliai

Norint nuo pažeidimų apsaugoti eksploatuojamų sienų kampus, prieš tinkavimą būtina sumontuoti apsauginius kampų profilius. Būtina naudoti specialius kampinius profilius iš cinkuotos skardos. Aliuminiai glaistymo profiliai yra nepakankamai tvirti ir neskirti tinkavimo darbams, todėl geriau jų nenaudoti.

Apsauginis kampinis profilis.

Apsauginiai Knauf Eckschutzleiste profiliai tvirtinami naudojant tinko skiedinį. Montuojant kampinius profilius vertikali jų padėtis kontroliuojama ilgu (ne trumpesniu kaip 2 m) gulsčiuku arba lazeriniu nivelyru.

„Knauf" pagalbinių tinkavimo priemonių asortimente yra profilių, skirtų vidiniams ir išoriniams kampams. Vidiniams kampams tinkuotojai kartais naudoja perlenktą armavimo juostą, toks sprendimas vidiniams kampams galimas, tačiau išoriniams geriau naudoti specialius profilius.

Skirtingų medžiagų sandūrų tinkavimas

Labai dažnai pasitaikanti situacija yra gipskartonio pertvaros ir mūro sienos sandūra, kurią reikia nutinkuoti. Sandūra tinkavimui turi būti paruošta montuojant pertvarą. Montuojant gipskartonio plokščių pertvarą, kuri liečiasi su mūro, betono, medienos ar kitos medžiagos konstruktyvu, turi būti suformuota slydimo - deformacinė jungtis, kuri nuo masyvios sienos atskirta skiriamąja juosta Knauf Trenn-Fix. Tai popierinė juosta, skirta jungtims, padengta specialiu sluoksniu. Jos plotis - 65 mm, vienos pusės kraštinė (12 mm) ištepta klijais.

Gipskartonio pertvaros jungtis su masyvia siena.

Deformacinė slydimo jungtis įrengiama iš anksto, ant sienos paklijuojant skiriamąją slydimo juostą. Montuojant gipskartonio plokštę, specialiu obliuku (arba peiliuku) nupjaunama plokštės briauna, nupjautos briaunos siūlė užpildoma Knauf Uniflott glaistu.

Prieš tinkuojant masyvi siena gruntuojama gruntu, pritaikytu šios medžiagai, o gipskartonis gruntuojamas Knauf Putzgrund gruntu, jei siena bus tinkuojama gipsiniu ir kalkių cemento ar cemento tinku.

Angokraščių tinkavimas

Langų profiliai, veikiami sienų deformacijų, juda, todėl montuojami naudojant elastingas poliuretano putas. Lango perimetru iš lauko laisvai, paliekant maždaug 4 cm kampams uždengti, klijuojama orui laidi juosta. Iš vidaus taip pat laisvai klijuojama garams nelaidi apsauginė juosta (dažniausiai būna raudonos spalvos, bet gali būti ir kitos spalvos, priklauso nuo gamintojo), vadinama lango rėmo sandarinimo juosta.

Įstačius langą, tarpai tarp rėmo ir sienos viduje užpildomi elastingomis montažinėmis putomis. Kai jos sustingsta lygiai nupjaunamas jų perteklius, apsauginė juosta atlenkiama ant putų, prispaudžiama ir priklijuojama prie konstruktyvo.

Jeigu angokraščiai neapšiltinami ir tik tinkuojami, priklausomai nuo klijų ir pagrindo, plotą, kur klijuojama garo izoliacijos juosta, pagal juostos gamintojo rekomendacijas gali tekti iš anksto gruntuoti ar nutepti sukibimą skatinančia priemone.

Langų ir sieno konstruktyvo jungties izoliavimas garui nelaidžia juosta.

Angokraščiai iš vidaus labai dažnai apšiltinami, daugiausia tam naudojamos polistireninio putplasčio plokščių juostos.

Putplastis uždengia montažinių putų ir lango rėmo sandūrą, garo izoliacinę juostą, taip angokraštis apšiltinamas. Be to, ši medžiaga praktiškai neįgeria drėgmės. Kiekvienas apdailininkas, ko gero, turi savo metodą, kaip išspręsti šią sandūrą, bet patikimiausias būdas yra priklijuoti putplasčio juostas, tarp rėmo ir putplasčio įplukdyti vidinio kampo profilį, o angokraščio išorinį kampą uždengti išorinio kampo profiliu su armavimo tinkleliu ir nutinkuoti.

Apšiltintas angokraštis paruoštas tinkavimui.

Jeigu angokraštis neapšiltinamas, susidaro mažiausiai dviejų medžiagų paviršius. Tokiu atveju prieš tinkavimą reikia įsitikinti, kad lango rėmo sandarinimo juosta  tinkama tinkavimui, tą turi nurodyti juostos gamintojas. Paprastai šios juostos būna laminuotos šiurkščios vilnos sluoksniu ir gerai sukimba su bet kuriuo tinku, atsparios šarmams. Bet reikia tą būtina patikrinti - ar tikrai garo izoliacinės juostos gamintojas tokią savybę deklaruoja.

Angokraščio tinkavimas.

Tinko džiūvimo  laikas

10 mm storio gipsinio tinko sluoksnis, esant normaliai patalpos temperatūrai ir drėgmei, vidutiniškai išdžiūsta per savaitę. Geriausia, jei tinkavimo darbai, o taip pat tinko džiūvimas vyksta, kai santykinė oro drėgmė siekia apie 60 proc., o minimali oro ir tinkuojamo pagrindo temperatūra yra bent +5° C. Cementiniai tinkai džiūsta šiek tiek ilgiau.

Apskritai, per kiek laiko išdžius nutinkuotos sienos, priklauso nuo tinko rūšies, pagrindo drėgnumo, tinko sluoksnio storio, patalpos oro santykinės drėgmės ir temperatūros. Kad tinkas normaliai džiūtų, patalpas reikia vėdinti. Jei patalpose bus vėsu ir drėgna, tinko paviršiuje kondensuos drėgmė iš oro ir atrodys, kad tinkas vis dar drėgnas. Šią problemą išsprendžia pakankamas patalpų vėdinimas.

Jei esant netinkamoms sąlygoms tinkas ilgai nedžiūsta, ant nutinkuoto paviršiaus gali susidaryti tankios struktūros sluoksnis, kuris neleidžia tinkui džiūti, net jei vėliau ir pradedama vėdinti. Tuomet tenka paviršių šlifuoti, kad į tinko sluoksnį patektų oras.

Žiemą nešildomas patalpas rekomenduojama pradėti šildyti 3-4 savaites prieš tinkavimo darbų pradžią.

Ką apie tinką reiktų žinoti projektuotojams

Projektuojant ir nurodant tinko rūšį, svarbu, kad pagrindo medžiaga nebūtų minkštesnė nei pasirenkamas tinkas. Tai reiškia, kad tinko tankis gali būti artimas pagrindo medžiagos tankiui, bet ne smarkiai didesnis.

Dažnai parenkant tinką projekte nebūna nurodytos pageidaujamos paviršiaus savybės, pažymima tik pagrindinė sudedamoji tinko dalis - gipsinis, kalkinis, cementinis. Kalkinio ir cementinio tinko atveju tikimybė panaudoti netinkamą yra mažesnė, nes rinkoje nėra daug šių tipų vidaus apdailos tinkų. O su gipsiniais tinkais kitaip - vien tik „Knauf" asortimente yra gana daug įvairių gipsinių tinkų, glaistų. Tad pirmiausia reiktų žinoti, kokio tinkuoto paviršiaus reikia ir pasidomėti rinkoje esančiomis gipsinio tinko modifikacijomis.

Jei tinko rūšis nenurodoma, tinkuotojai labai dažnai renkasi produktą pagal sau palankias savybes, t.y., gerą išeigą (ekonomiškumą), pritaikymą mašininiam darbui, reikalingą minimalaus tinko sluoksnio storį. Todėl dažnai, jei tik užsakovas ar projektuotojas papildomai nepatikslina tinkuojamam paviršiui būtinų savybų, jos pamirštamos.

Svarbu nurodyti, ar nutinkuotas paviršius turi būti glotnus, ar reljefinis (užtrintas)? Koks turi būti tinko sluoksnio storis, paviršiaus kietumas? Ar reikalingas papildomas gaisrinis saugumas, kokia gaisrinio saugumo klasė? Ir t.t. Kai kuriais atvejais netgi būtina viename objekte naudoti ne vieną, o kelis tos pačios rūšies, tačiau skirtingų savybių tinkus, pavyzdžiui, visuomeninių objektų evakuavimosi laiptinėse reikalinga aukštesnės gaisrinės klasės apdaila.  Įprastai visi mineraliniai tinkai atitinka A degumo klasę, t.y., yra nedegūs, daugiau problemų gali kilti su organiniais tinkais -  akriliniais, silikoniniais ir pan.

Čia paminėjome tik pagrindinius tinkus, kiekvienas jų turi po keletą ar kelioliką modifikacijų, todėl labai svarbu žinoti, kokių sienų, su kokiomis savybėmis reikia konkrečiame objekte.

Knauf informacija

Jei turite klausimų dėl sienų tinkavimo - kreipkitės į  „Knauf" infocentrą tel. 8 5 213 2222, padėsime!