Šlaitinis stogas dažniausiai įrengiamas statant  privatų  namą ar kotedžą. Nors paskutiniu metu šlaitiniai stogai populiarėja ir daugiabučiuose.  Lyginant šlaitinį stogą su plokščiu, šlaitinis stogas turi daug privalumų. Jo eksploatacija paprastesnė ir jis ilgiau tarnauja be kapitalinio remonto. Taip pat daug kas po šlaitiniu stogu susigundo įrengti palėpę. Jeigu po stogu įrengiamos papildomos patalpos, apšiltinamas stogas, jei nešildomos - apšiltinama perdanga.

Svarstant apie  šlaitinio stogo įrengimą pirmiausia verta išsiaiškinti, kaip įrengti šiltą stogą, o jau tada rinktis stogo dangą. Stogo konstrukcija beveik vienoda visoms stogo dangoms, nes didžiausios apkrovos skaičiuojamos ne dėl dangos svorio, o dėl sniego apkrovų.

Šlaitinio stogo laikančioji konstrukcija

Šlaitiniu stogu laikomi stogai, kurių nuolydis daugiau kaip 7 laipsniai.  Skirtingoms stogo dangoms taikomi minimalaus nuolydžio reikalavimai. Mažiausią nuolydį gali turėti falcinė stogo danga. Didžiausias minimalus nuolydis reikalingas tiesioms akmeninėms plokštelėms, čerpėms. Net ir gana nesudėtingo šlaitinio stogo projektavimą reikėtų patikėti profesionaliam projektuotojui. Daugiausiai stogo įrengimo klaidų susiję su neteisingais šlaitinio stogo skaičiavimais ir konstrukciniais sprendimais. Šlaitinio stogo konstrukcijai dažniausiai naudojama statybinė mediena. Taip pat gali būti naudojamos dvitėjės sijos. Gegnės pasirenkamos atsižvelgiant į norimus pasiekti energetinio efektyvumo parametrus. Dvitėjės sijos visada išlieka stabilios, prie jų geriau priglunda šiltinimo medžiaga, konstrukcija turi mažiau šilumos tiltelių. Tačiau ir su medinėmis gegnėmis galima pasiekti gerų rezultatų naudojant papildomus šiluminės izoliacijos sluoksnius iš vidaus.  Svarbiausia, kad mediena būtų gerai išdžiovinta, nes tinkamai neišdžiovinta gali sukelti deformacijas. Dvitėjės sijos būna iš sausos, klijuotos medienos  ir drėgmei atsparios plokštės. Tačiau panašias savybes turi ir džiovinta bei kalibruota mediena, medienos gegnės  lyginant su dvitėjėmis sijomis yra pigesnis variantas.

1.Gegnės laiko visas apkrovas. Remiasi į murlotą ir kraiginę lentą; 2. Stygos kompensuoja dalį apkrovų į gegnes, neleidžia joms įlinkti; 3. Kraiginė lenta. Ji i dedama pirmiausia ir į ją remsis gegnės;

Stogo konstrukcija skaičiuojama atsižvelgiant į apkrovas ir  praktinius sumetimus.  Apkrovas skaičiuoja konstruktorius, stogas turi atlaikyti stogo dangos ir sniego apkrovas ( apie ¼ - ⅕ sudaro stogo danga, konstrukcijų svoris, šiltinimas, sniego ir kitų laikinų apkrovų svoris). Dažniausiai gegnių aukštis papildomai derinamas prie šiltinamojo sluoksnio storio. Aukštos energinės klasės stogo dangos storis siekia apie 25 - 30 centimetrų. Gegnės storis priklauso nuo jos ilgio. Pavyzdžiui, 8 metrų ilgio gegnei buvo paskaičiuotas 30 centimetrų pločio ir 10 centimetrų storio tašas.  Stogo danga, net sunkesnės molinės čerpės,  didelės įtakos neturi. Gegnių žingsnis yra  60 centimetrų - toks, koks yra populiariausias šiltinamosios medžiagos plotis.

Viena iš svarbiausių stogo konstrukcijos dalių yra murlotas. Tai tašas, montuojamas visu stogo perimetru. Ant jo remiasi apatinis gegnės galas ir ši jungtis yra atlaikanti daugiausia apkrovų.  Mūro konstruktyvui formuojamas gelžbetonio žiedas, medinėje karkasinėje konstrukcijoje medinis žiedas tuo pačiu tarnauja kaip murlotas. Mūro konstrukcijoje ant viršaus daromas gelžbetoninis monolitinis 15 - 20 centimetrų aukščio  žiedas. Ant jo kas 80 - 100 centimetrų tvirtinamas murlotas. Murlotą geriausiai tvirtinti ankerinėje masėje įtvirtintais strypeliais.

Murlotas pragrežiamas, įsigręžiama į betoną ir gerai išvaloma skylė. Cheminiai ankeriai yra dvikomponenčiai, įspausta  į sklylę masė sukietės. Prieš tai įdedamas strypelis.

Karkasinėje konstrukcijoje medinis murlotas tuo pačiu yra monolitinis žiedas. Murloto virtimą į išorę nuo gegnių apkrovų stabdo perdengimo sijos. Ypač svarbu patikimai pritvirtinti murloto vidurį.

Gegnė prie murloto tvirtinama specialiais kampučiais. Sijos atlieka papildomą murlotų laikymo funkciją. Sijos dedamos ant specialių laikiklių.

Ilgas gegnes į vidų lenkia stogo svoris. Lenkiamos gegnės spaudžia murlotą. Apkrovas paskirsto tašas tarp gegnių - styga.

Stygos neleidžia stogui išsiskėsti ir įlinkti. Jos tvirtinamos kirpimo jėgai  atspariais medvaržčiais su sustiprinta galvute arba vinimis. Gegnės prie kraiginės lentos tvirtinamos specialiais kampučiais.

Stogo kainą taupanti santvarinė konstrukcija

Vietoj tradicinės gegnių konstrukcijos nemažai užsakovų šlaitiniam stogui renkasi pažangesnę santvarinę stogo konstrukciją. Ji progresyvi tuo, kad medinių sijų santvaros konstrukcijos paruošiamos ceche, atvežamos į objektą ir sujungiamos ant stogo. Nelieka daugelio stogo gegnių montavimo darbų, kurie ant stogo nėra nei produktyvūs, gali būti ir nelabai kokybiški. Vietoj dviejų ar trijų savaičių laikančioji stogo konstrukcija sumontuojama per 2-3 dienas. Turint omenyje brangų stogdengių darbo laiką, tai nemenkas sutaupymas. Tiesa, santvarinė konstrukcija brangesnė nei gegnių, tačiau ir pranašumų turi daugiau.

Santvarinės stogo konstrukcijos principas - trikampio formų deriniai.

Iš santvarinės konstrukcijos pranašumų pirmiausia minėtinas tikslus apkrovų apskaičiavimas, nes tam naudojama speciali projektavimo, gamybos ir montavimo technologija. Projektavimo programa ne tik apskaičiuoja apkrovas, bet ir sijų matmenis, tvirtinimo vietas. Kadangi santvarinė konstrukcija remiasi trikampio laikančiąja galia, kuri visais atvejais didesnė nei tiesinių sijų, taupoma mediena, tvirtinimo elementai, ir, žinoma, laikas.

Santvarinė konstrukcija gali būti ne tik dvišlaitė, bet ir vienšlaitė, keturšlaitė, sutapdinto stogo, praktiškai bet kurios formos. Skirtingai nuo kitų laikančiųjų stogo konstrukcijų, santvarinės konstrukcijos tarpatramis gali skiekti 20 ir daugiau metrų.

Santvarinė stogo konstrukcija stabilesnė, tvirtesnė, atlaiko dideles apkrovas, galimi ilgi tarpatramiai.

Santvaroms gaminti naudojama sausa, ne didesnio kaip 18 proc. drėgnumo, tolygiai išdžiovinta C24 klasės kalibruota mediena. 

Stogo ir palėpės ploto skaičiavimas

Naudingą palėpės plotą mažina stogo nuolydis. Naudingas palėpės plotas skaičiuojamas iki aukštis nuo grindų iki skliauto yra 1.6 metro. Kuo stogo skliautai statmenesni, tuo daugiau turėsite naudingo ploto. Tačiau tuo pačiu padidėja stogo plotas, gegnių ilgis ir šiltinamosios medžiagos kiekis.

Naudingas palėpės plotas gali būti padidintas aukštinant murlotą.   Tačiau tokioje konstrukcijoje apkrovos pasiskirsto kitaip, todėl būtini būtini skaičiavimai.

Didėjant stogo statmenumui stogo dangos plotas skiriasi. Žinant stogo ilgį ir nuolydį galima nesunkiai paskaičiuoti stogo plotą. 

A * L * „c“ +  B * L * „c“, kur A -palėpės plotis iki kraigo statmens, L - stogo ilgis (ilgesnioji dalis), B - palėpės plotis nuo kraigo statmens iki kito krašto. Formulėje įvedama reikšmė ( koeficientas) c, kuris priklauso nuo stogo nuolydžio kampo. Plokščiam stogui koeficientas c yra 1. Atitinkamai imama horizontalios kraštinės ilgis iki kur nuleidžiamas statmuo nuo kraigo ( A) . Jei tai taisyklingo trikampio stogas tai bus pusė sienos ilgio. 

A x B x C = stogo plotas.

Perkant stogo dangą reikia įvertinti, kad ji persidengia. Todėl visada pasitikslinkite,  koks yra dengiamas plotas. Suskaičiavus stogo dangą verta pridėti papildomai apie 10 procentų. Kiek daugiau dangos gali  prireikti, jei ant stogo yra  įvairių išsikišančių elementų.

Stogo konstrukcijos įrengimas

Stogo konstrukcija pradedama montuoti nuo murloto ir kraiginės lentos uždėjimo. Rąstiniuose namuose tai gali būti kraiginio rąsto uždėjimas. Yra keli stogo konstrukcijų tipai. Populiariausias, kai į kraiginę lentą remiamos gegnės. Įrengiant didelio ploto palėpę, kai  nesinori suskaidyti erdvės stygomis, naudojami purlinai - horizontalus tašai,  kurie remiasi į palėpės sienų kraštus. Ant jų iš karto dedamos lentos ir stogo danga arba dedamos gegnės ir kita tradicinė konstrukcija.

Kraiginė lenta uždedama ir išlyginama. Nuo jos priklausys gegnių sudėjimo lygumas. Nuo savo svorio gegnė išlinksta, todėl kas trejetą metrų verta padėti ramsčius.

Tradicinę stogo konstrukciją sudaro gegnės  ir grebėstai. Gana sudetinga atitaikyti gegnių viršutinį sujungimą.  Gegnės turi tiksliai priglusti prie kraiginės lentos, kad neliktų jokių tarpelių. Daroma tai pradžioje padarius šablonus ant kartono ir atitaikius perkeliama ant lentos gegnėms. Nors daug paprasčiau gegnes išpjauti gamykloje. Tai leidžia gerokai pagreitinti darbus. O jei gamykloje išpjaunamas visas karkasinis namas, darbai pagreitės kelis kartus. Tokie darbai atliekami kompleksiškai. Pradžioje pagal architektūrinį ar konstrukcinį projektą paruošiamas medinių konstrukcijų projektas. Kompiuterinė programa valdanti stakles išpjauna medieną milimetro tikslumu. Procese naudojama džiovinta ir kalibruota mediena, kuri labai mažai keičia parametrus.

Gegnės įpjaunamos ir sujungiamos su murlotu. Labai praverčia tarpgegninė lenta,  ji leidžia labai tiksliai atiderinti tarpus ir atlieka papildomą tvirtinimo funkciją. Gegnes suvesti gana sudėtinga, reikia profesionalių įgūdžių. Montavimą palengvina gamykloje tiksliai išpjautos gegnės. Suprojektuoti ir supjauti gegnes galima S. Danieliaus firmoje SDKO.

Vertikalūs grebėstai dar vadinami ventiliacijos tašeliais,  dažniausiai naudojami 25x50 mm matmenų. Horizontalieji grebėstai, ant kurių tvirtinama stogo danga - 50 x 50 mm. Skardinei stogo dangai dažniausiai naudojami 25x100 mm grebėstai.

Atstumas tarp grebėstų priklauso nuo stogo dangos. Tiksliausias atstumas skaičiuojamas prancūziškai / marselio čerpei. Šios čerpės sukabinamos šonu ir apačia. Daniška čerpė lygi, sukabinama šonu, tačiau apačia lygi ir galima daugiau ar mažiau perdengti.

Tiksliausias atstumas tarp grebėstų reikalingas prancūziškai čerpei. Tikslų atstumą lengva išmatuoti tašeliu. Prikalti grebėstus geriausia nerūdijančiomis rievėtomis vinimis. Paprastas vinis ištrauks deformacijas patirianti mediena. Vinims įkalti išgręžiamos mažesnio skersmens skylutės.

Šlaitinio stogo šiltinimas

Pagal naujausius reikalavimus gyvenamasis namas turi pasiekti A+, o nuo 2021 metų - A++   energinio efektyvumo klasę. Stogo šiluminės savybės yra labai svarbios, nes pro jį gali būti prarandama daugiausia šilumos. Šiltinamojo sluoksnio storis turi atitikti gegnių aukštį. Taip pat iš vidaus dedamas papildomas 50 mm termoizoliacinės dangos sluoksnis uždengiantis gegnes ir eliminuojantis šilumos tiltelį. Šlaitinį stogą galima šiltinti  iš vidaus ir iš išorės. Abu šie būdai turi savo privalumų ir trūkumų. Stogininkai labiau mėgsta dengti stogus be šiluminės izoliacijos. Taip jiems paprasčiau, šiuos darbus vėliau atlieka kitos specializacijos darbuotojai. Tačiau jei stogą montuojate patys, šiltinimas iš išorės gerokai priimtinesnis. Kas klojo mineralinę vatą iš apačios, ilgai prisimins užgulusią nosį, perštinčias akis. Net klojant ekologiškomis vadinamas plokštes ir dirbant su kaukėmis. Šiltinimas iš išorės leidžia gerokai sumažinti kontaktą su šiltinimo plokštėmis. Vienas šiltinimo iš išorės trūkumas tai, kad jis negalimas jei lyja. Turint uždangą galima šiltinti iš išorės ir lietingu oru.

Iš vidaus prikalami tašai skersinėms vatos plokštėms, uždedama garo izoliacinė plėvelė. Galima palikti vien tašus, tačiau palikta atvira vata skleis dulkes.  Toliau stogas montuojamas įprastai, tik dar į vidų įdedamos vatos plokštės. Laiko tai užima labai nedaug.

Įdedam pusantros  plokštės į apačią ir plokštę ant viršaus.  Taip jos persidengs uždengdamos tarpus. Gegnių gale tvirtinamas laštakis, prie kurio priklijuojamas apatinis stogo plėvelės galas. Klijuojama dvipuse butilo juosta, galima papildomai užtepti plėvelėms skirtų  klijų.  Sienos plėvelė taip pat suklijuojama su stogo plėvele. Nuotraukoje matoma mėlyna Soudal Vapuorseal klijų juostelė. Difuzinės stogo plėvelės itin stipriai įtempti nereikia, per vidurį turi šiek tiek įlinkti.

Kalami vertikalūs grebėstai naudojant  vinių juostą, kuri izoliuos pradurtą per plėvelę skylutę. Ant viršaus bus kalami horizontalūs grebėstai.  Kitą tarpą galima pasiekti tik žengiant horizontaliaisiais grebėstais. Atsistojus ant vertikalaus grebėsto galima pernelyg išplatinti vinies padarytą skylutę.

Šlaitinio stogo sandarinimas

Siekiant pasiekti aukštą energinį efektyvumą ne mažiau svarbus sandarumo užtikrinimas. Net per nedidelę skylutę per parą gali pasišalinti dešimtys kubinių metrų šilto patalpos oro. Stogo sandarumą užtikrina iš vidaus dedama garo izoliacinė plėvelė, o iš viršaus - difuzinė plėvelė. Per abi plėveles praeina garai. Per garo izoliacinę plėvelę garai patenka į izoliacinį sluoksnį, per difuzinę plėvelę garai pasišalina į lauką. Difuzinė plėvelė taip pat saugo nuo kondensacinio vandens patekimo į šiltinamąjį sluoksnį.

Plėvelės juostos turi būti patikimai sujungiamos. Stogo plėvelė dažnai turi gamyklinį klijuojamąjį sluoksnį. Jei jo nėra, reikėtų klijuoti iš vidaus plėvelių klijais. Vidaus garo izoliacinė plėvelė perdengiama ir klijuojama lipnia juostele. Verta iš vidaus užtepti plėvelių klijų.   

Vienas iš sudėtingiausių mazgų ir dažniausi sandarumo pažeidimai yra aplink gegnes. Izoliuoti šiuos mazgus užima beveik tiek pat laiko, kiek uždengti stogą.

Todėl dažnai meistrai izoliuodami plėvelę aplink gegnes “suchaltūrina”.  Sandarinimo laiką  sutrumpina stingstančios mastikos. Šone esantys plėvelės sparnai priklijuojami ir pritvirtinami kabėmis. Tada apačioje ir viršuje esančios skylės ištepamos Soudatight Hybrid mastika, mastika patikimai laiko plėvelę ir atspari net ultravioletiniams spinduliams.

Visos plėvelės sandūros ir tarpusavio jungtys turi būti klijuojami klijais arba klijuojančia juostele.

Vienas iš sudėtingesnių stogo mazgų yra ties perdengimo sijomis. Prieš dedant siją po ja padedama garo izoliacinė plėvelė. Vėliau ji bus sujungiama su stogo garo izoliacine plėvele.

Stogo šiltinimas poliuretano putomis

Šlaitinio stogo apšiltinimas poliuretano putomis – greitas būdas sandariai apšiltinti stogą nepaliekant tarpų ir šilumos tiltelių bei kelių drėgmei prasiskverbti. Purškiamos poliuretano putos plečiasi ir užpildo visus nelygumus ir nesandarumus, putas galima purkšti iš vidaus, ant difuzinės plėvelės (svarbu jos neišgaubti), ant medinių, gelžbetoninių paviršių. Ant stogų šlaitų iš vidaus purškiamos atvirų porų poliuretano putos, jų sluoksnio storis priklauso nuo norimos pasiekti šiluminės varžos. Galima naudoti ir geresnių šiluminių savybių uždarų porų putas, bet jos brangesnės.

Purškiamos poliuretano putos yra greitas, sandarus ir efektyvus apšiltinimas.

Tradiciškai termoizoliacinė medžiaga pasirenkama pagal medžiagos šiltumą, kuris statybos proefesionalų vadinamas medžiagos šiluminiu laidumu (šilumine varža) ir montavimo patogumą. Dėl purškiamos izoliacijos patogumo abejonių nėra – vidutinio ploto stogo šlaitai apipurškiami ir apšiltinami per vieną darbo dieną. Ko gero daugiau laiko užima pasiruošimas nei putų purškimas.

Dėl šiluminio laidumo purškiamos poliuretano putos nenusileidžia kitoms termoizoliacinėms medžiagoms – atvirų porų poliuretano putų GAMO H2 Foam Lite šilumos laidumo koeficientas lambda yra 0,038 W/(m K). Visos konstrukcijos šilumos perdavimo koeficientas (šiluminė varža) priklauso nuo kitų medžiagų ir putų sluoksnio storio.

Taigi, darbo greitis ir šiluminis efektyvumas – svarbiausios purškiamų putų savybės. Eksploatacijoje išryškėja ir daugiau GAMO poliuretano putų naudingų savybių – medžiaga ekologiška, nes  sudėtyje nenaudojamos kenksmingos medžiagos. Ekologiškumo sertifikatus, išduotus tarptautinių auditorių, galima rasti rasti gamo.lt svetainėje, skyriuje Specialistams. Poliuretanu apšiltintas stogas gerai izoliuoja garsą, šiltinimo sluoksnis yra lengvas, ilgaamžis, putos nesudrėgsta ir nesukrenta, nepraranda šiluminių savybių.

Kanados „Icynene“ koncerno atvirų porų mažesnio tankio purškiamos poliuretano putos tinka visų paskirčių ir visų konstrukcijų šiltinimui viduje ir išorėje. Ypatingai patogu apšiltinti senų renovuojamų pastatų sienas ir stogus, betonines, metalines, medines konstrukcijas, nes poliuretano putos tampriai priglunda praktiškai prie visų paviršių nepalikdamos tarpų, ką su kitomis medžiagomis pasiekti sunku. Putų sluoksnis yra elastingas ir neskilinėja esant nedidelėms medienos deformacijoms, pavyzdžiui, dėl įkaitusios stogo dangos.

Tvirtinimo elementai šlaitiniam stogui

Modernus stogo konstrukcijoje naudojami tvirtinimo elementai gerokai palengvina darbus ir užtikrina patikimas jungtis. Jungiama su metalinėmis plokštelėmis, medvaržčiais, vinimis.  Yra specialių  medvaržčių su sustiprintomis galvomis, jie gerokai pagreitino stogo konstrukcijų montavimo darbus.

Gegnė prisukama prie murloto specialiu ilgu medvaržčiu su sustiprinta galva.

Plieninė stogo danga

Plieniniai stogai Lietuvoje populiarūs ir jau praėję laiko išbandymus, idealiai tinka mūsų klimato sąlygoms: neįgeria drėgmės, nekeičia parametrų ir nesideformuoja dėl didelių temperatūros svyravimų, atsparūs UV spinduliams, ilgaamžiai, yra daug jų spalvų, nesunkiai pritaikomų pastato architektūrai ir aplinkai. Tai priežastys, dėl kurių plieniniai stogai dominuoja tiek Skandinavijos šalyse, tiek ir Baltijos valstybėse.

Čerpių imitacijos plieninė stogo danga - elegantiška išvaizda ir ilgaamžiškumas.

Tačiau dalis gerųjų plieno dangos savybių gali netekti reikšmės, jei bus pasirinkta prasta skardos kokybė. Svarbiausias plieninės dangos atsparumo ir kokybės rodiklis - cinko sluoksnio storis. Siūlome labai atidžiai rinktis įmonę, iš kurios ketinate įsigyti stogą. Ne visos įmonės prekiauja sąžiningai, kai kurios manipuliuoja skaičiais, vienus nutylėdamos, kitus pabrėždamos, pavyzdžiui, plieno lakšto storį nurodo su padengimo sluoksniu. Tai ne visai sąžiningas rodiklis, nes plieno storis turi įtakos tik skardos tvirtumui, lankstymuisi.

Stogo dangai rekomenduojamas plieno lakšto storis 0,50-0,55 mm, padengtas ne mažesniu kaip 250-275g/kv.m cinko sluoksniu, dar geriau jei ir didesniu. Cinko sluoksnio storis yra svarbiausias rodiklis lemiantis skardos ilgaamžiškumą, atsparumą korozijai.

UAB „Toode", prekiauja Švedijos koncerno SSAB plieninėmis dangomis ir visos jos yra sertifikuotos, sertifikatus ir eksploatacinių savybių deklaracijas nesunkiai galima rasti įmonės interneto svetainėje.

Vienos iš populiariausių ir kainos bei kokybės požiūriu optimaliausių plieninių stogo dangų - Toode plieninių čerpių moduliai Toode Kivi, plieniniai Toode Klassik skardos lakštai, trapeciniai TP profiliai. Plieniniai Klassik lakštai gaminami reikiamo ilgio, tai labai patogu, nes nereikia skardos pjaustyti, išvengiama skersinių sujungimo siūlių.

Toode Klassik plieninės stogo dangos lakštai gaminami reikiamo ilgio, iki 7,5 m. Plotis standartinis - 480 mm.

Viešojoje erdvėje dar vis plaukioja mitas, kad plieninis stogas lyjant barška. Jis skleidžia garsus tik tuomet, jeigu statybininkai kažką atliko netinkamai, pavyzdžiui, jei pamiršo garso izoliavimo tarpines, prastai pritvirtino plokštes arba netinkamai apšiltino stogo konstrukciją. Pašalinus išvardintus trūkumus, triukšmo lygis neviršija lietaus garsų, girdimų per langą.

Taip pat kartais baiminamasi ir dėl skardinio stogo rūdijimo. Stogas gali pradėti rūdyti tik tuo atveju, jeigu plieno skardos kraštai apdoroti karšto pjovimo būdu. Tokiu atveju cinko sluoksnis pjovimo vietose neatsistato ir greit prasideda korozija. Skardos apdorojimas karštojo pjovimo būdu yra draudžiamas, nesilaikant šio reikalavimo prarandama garantija. Kerpant šaltai, cinkas pjūvio vietoje reaguoja su deguonimi ir sudaro katodinius junginius, kurie užkerta kelią korozijai. UAB „Toode" plieninei stogo dangai suteikia 50 metų garantiją.

Šlaitinio stogo dengimas

Stogo dangos uždėjimas tampa maloniausia ir tikriausiai paprasčiausia stogo  montavimo dalis. Stogo konstrukcija skirtingoms dangoms  skiriasi gana nedaug. Itin tiksliai reikia paskaičiuoti tarpus tarp gegnių čerpėms, kurios susijungia spynomis ne tik vertikaliai, bet ir horizontaliai. Tai prancūziškos/marselio čerpės. Kitos čerpės su lygia apačia gali turėti skirtingą persidengimą. Metalinės stogo dangos dažniausiai tvirtinamos prie 25x100 mm grebėstų.

Sudėtingiausias prancūziškų čerpių montavimas. Atstumas tarp grebėstų turi būti itin tikslus. Čerpės montuojamos  iš dešinės į kairę, jei ten yra apatinė sukabinimo spyna.

Stogo kraigas ruošiamas kraiginės juostos uždėjimui.

Kraiginė juosta apsaugo nuo vandens ir sniego patekimo per viršų. Iš šonų ji turi skardines juostas su klijuojančiu butilo paviršiumi. Skardelės lanksčios, susikabina su stogo danga.

Galiausiai uždedamas kraigas ir prisukamas prie kraiginio tašo.

Šlaitinio stogo skardinimo darbai

Daug laiko reikalauja įvairūs stogo skardinimo darbai. Tai jungtys su kaminais, sienomis, stoglangiais, skirtingų stogo plokštumų sandūros, sąlajos.

Šlaitinio stogo jungtis su  mūro siena. Sąlaja turi būti įgilinta į mūro siena, griovelį verta gruntuoti ir užklijuoti butilo juostele. Visos metalinės stogo detalės, kuriomis tekės vanduo, turi būti su falcu. Falco aukštis priklauso nuo prognozuojamo vandens kiekio.

Lietaus nuvedimo sistema dažniausiai pasiruošiama prieš dengiant stogą. Dengiant čerpių stogą, lietaus nuvedimo sistemą galima įrengti jau uždengus stogą.

Praėjimai šlaitiniame stoge

Šlaitiniame stoge dažnai įrengiami stoglangiai, kaminas. Jų įrengimas reikalauja žinių ir kruopštumo. Būtina aukščiau stoglangio ar kamino įrengti vandens nukreipimo lovelį.

Kamino praėjimas apsaugomas dvigubai. Pradžioje lanksčia skardine juostele su klijuojančiu butilo sluoksniu padaromas vandens nukreipimas nuo kamino ant stogo dangos. Kaminamas skardinamas ir daroma papildoma skardinė nuolaja sauganti lanksčią juostą. Skardinis rėmas neturi būti prisukamas prie betoninio kamino rėmo.

Stoglangiai komplektuojami su vandens nutekėjimo elementais.