Geras vėdinimas pirtyje -  būtina sąlyga. Nesikeičiant patalpoje orui, pirtis tampa ne malonumu, o išbandymu - tokioje pirtyje ir po jos jaučiamas sunkumas. Oras pirtyje turi pasikeisti 8 - 9 kartus per valandą. Tik tokia oro apykaita sumažina drėgmės perteklių, kuri didina karščio pojūtį.

Pirties vėdinimas gali būti natūralus ir priverstinis. Teisingai įrengtas jis užtikrins pakankamą oro apykaitą bei greitą pirties patalpų išdžiūvimą. Jis turi pašalinti panaudotą orą, kuriame yra didelis kiekis anglies dvideginio. Vėdinimas neturi turėti įtakos pirties temperatūriniam režimui.  Šiluma neturi sluoksniuotis, vėsiau gali būti tik prie grindų.

Apskaičiuota, kad 12 kv.m ploto pirčiai reikia vėdinimo sistemos, kuri praleidžia apie 100 kub.m oro per valandą. Tai nėra didelis kiekis, jis prilygsta 1,5- 2 kW galios vonios ventiliatoriaus išsiurbiamam oro kiekiui. Apie 10 centimetrų skersmens ortakiu toks oro kiekis judės 2,5 - 2,8 m/s greičiu.

Natūralus, t.y. nepriverstinis vėdinimas užtikrina tik 0,5- 0,6 m/s greitį ir negali užtikrinti reikiamo oro kiekio padavimo į pirties patalpą. Natūraliu būdu pakankamas oro pritekėjimas užtikrinamas tik paliekant daug plyšių pamatuose ir grindyse.  Tačiau toks variantas neįmanomas, jei pirtis įrengiama name arba bute. 

   Oro padavimas turi būti daromas atskirai, įprastai iš 100 mm kanalizacijos vamzdžių. Į pirtį anga daroma apatinėje pirties dalyje, galima netoli pirties krosnelės. Jei krosnelė kūrenama iš vidaus, reikėtų numatyti papildomą oro pritekėjimą į krosnelę.

Pirties kūrenimas iš poilsio patalpų, prie krosnelės pakuros atvestas oro padavimo vamzdis. Pirtinimosi patalpoje po krosnele atvestas kitas oro padavimo vamzdis. 

Siurblys prijungtas prie ištraukimo kanalo išsiurbia iš patalpos panaudotą orą.  Ištraukimo kanalas yra priešingoje nei oro pritekėjimo anga sienoje, viršutinėje jos dalyje.

Angas pirties patalpoje galima išdėstyti keliais būdais:

1. Priverstinis pirties vėdinimas. Oro padavimo anga daroma 50 - 100  centimetrų nuo grindų, prie krosnies. Ištraukimo anga daroma priešingoje sienoje, 30 - 60 centimetrų aukštyje nuo grindų.  Ištraukimo ortakiuose įstatomas priverstinio ištraukimo ventiliatorius arba oro siurblys. Tokioje pirtyje paduodamas oras sušilęs kyla viršun, atšalęs ima leistis žemyn, įtraukiamas ir pašalinamas. Ortakiai gali būti praesti dideliu atstumu nuo pirties. Galima pajungti į bendrą vėdinimo sistemą. Pajungiama tarp rekuperatoriaus ir oro išmetimo kaminėlio įstatant atbulinius vožtuvus. 
2. Natūralaus vėdinimo sistema. Dažniausiai naudojamas būdas, kai oro pritekėjimo anga yra už krosnies, 30- 100 centimetrų nuo grindų, ištraukimas - priešingoje pusėje, apačioje ir 30- 50  centimetrų nuo lubų. Sušilęs oras kyla viršun, pirtinimosi metu leidžiasi už gultų ir ištraukiamas per apatinę angą. Per pertraukas ar po pirties atidaroma viršutinė anga. Populiarėjantis variantas kai natūralus vėdinimas pravedamas iki krosnelės ir oras išleidžiamas per kamine esantį ventiliacijos kanalą. Atidengus dalį ortakio jis papildomai šyla padidindamas trauką. Išeina trauka ne prasčiau nei privestiniio vėdinimo atveju. 

Pirties vėdinimas izoliuojamas nuo išorės, kad nešaltų ir nesusidarytų kondensatas.

Vėdinimo sistema sumontuojama ir užsandarinama. Jungimai turi būti patikimai užsandarinami, geriausia naudoti butilo juostą su folijos danga. Segmentai tarpusavyje jungiami tarpinėmis, kniedijami, galuose yra dangteliai. 

Praėjimai per plėveles kruopščiai sandarinamai. 

Iš vidaus anga užsandarinta naudojant butilo juostą su folijos danga

Filmas apie pirties ventiliacijos montavimą ir įrengimą