Vaismedžių genėjimas turi kelis tikslus. Sumažinus šakų kiekį sumažėja vaisių, šakų ir lapų kiekis kuriems auginti medis naudoja maistingas medžiagas ir vandenį. Po genėjimo sumažėjusiam vaisių kiekiui tenka didesnis maistingų medžiagų kiekis ir jie užauga didesni. Vaisiai sukaupia daugiau cukraus, mineralinių medžiagų, jie būna skanesni ir geriau sandėliuojasi. Taip pat šakų praretinimas suteikia daugiau saulės šviesos vainikui, lapams, vaisiams. Tai sumažina medžio ir vaisių ligotumą, mažeja ar dingsta samanos ant šakų. Samanos kurios taip pat yra ligų ir kenkėjų talpykla.
   Genėjimas taip pat leidžia suformuoti patogiausią vaismedžių vainiką. Vainikas skirsi pramoniniuose soduose ir mėgėjiškuose soduose.

   Senų obelų genėjimas

 

Seni sodai yra gana stipriai apleisti. Šakos suaugusios, dauguma apsamanojusių, vaisiai ligoti ir gerokai mažesni nei turėtų būti pagal veislines sąvybes. Išgenėjus jau po kelerių metų turėsit trečdaliu, o gal ir dar didesnius obuolius. Reikia laikytis taisyklės, kad per metus išgenima ne daugiau kaip trečdalis šakų. 

  Jaunos obels genėjimas ir formavimas

   Mėgėjiškame sode ima vėl populiarėti augios obelys. Tai sąlygoja lengvesnė jų priežiūra. Aukščiau esančios šakos leidžia pro pat obelį pravažiuoti vejapjove ar vejapjove traktoriuku. Taip pat žemaūgės obelys reikalauja pastovios apsaugos nuo kiškių ir stirnų.
   Vainikai formuojami  verpstės ir taurės  formos. Kiekvienas jų turi savo privalumų ir trūkumų ir reikia pasirinkti formą konkrečioms sąlygoms.
  Verpstei  rekomenduojama apatines šakas palikti apie 90 centimetrų aukštyje. Taip dažniausiai formuojami obels ir kriaušės verpstės formos vainikai. Kaulavaisiams tokiame aukštyje paliktos šakos formuoja taurės formos vainiką. Obelims ir kriaušėms antra šakų eilė + kas 60 - 80 centimetrų.

 

Obelų ir kriaušių taurės formos vainikui geriau  pasiteisina apatinės šakos 120 ar net 150 centimetrų aukštyje. 

   Jei sode maži tarpai tarp eilių geriau obelis formuoti su dviejų šakų mazgu paraleliai eilės krypčiai. Didesniame plote auginamos keturios šakos daugmaž vienodu atstumu viena nuo kitos. Šakos turėtų būti kaip galima statmeniau kamienui. Apatines šakas galima formuoti su papildomu 15 - 20 laipsnių kampu į viršų. Tai leis šakas palikti žemiau ir tuo pačiu padaryti patogų priėjimą tvarkyti žolei po kamienu. Pirmametes šakutes reikiama kryptimi nukreipsite palenkdami su skalbiniu segtukais pavyzdžiui. Vienas iš būdų formuoti reikiama kryptį yra šakučių įlaužimas. 

  Verpstei geriausia  formuoti tris šakų lygius. Apatinės ilgiausios ir aukščiau esančios šakos su kiekvienu lygiu trumpėja. 

Kriaušės su aukštyn augančiomis šakomis fomavimas. Gerai suveikia šakų pririšimas prie stulpelių. Šakas lenkiame statmenai kamienui. Galima kiek  palaužti šakeles, jos gana greitai sugis.

Jaunų vaismedžių genėjimas ir vainiko formavimas, instrukcinis filmas 

 

 

 

Obelų ir kriaušių genėjimo laikas

 Obelys ir kriaušės gali būti genimo beveik ištisus metus. Tik per didžiausių šalčių laikotarpį negalima genėti, nes gali nušalti vietos aplink nupjovimą. Geriausias genėjimo laikotarpis kai galima genėti didžiausio diametro šakas yra nuo kovo iki vegetacijos periodo. medžiai skirtingai reaguoja kaip ir nuo genėjimo laikotarpio taip ir priklausomai nuo veislės. Tačiau kaip taisyklė anksčiau nugenėtos obelys stipriau atželia. Todėl pirmiausia reikėtų genėti silpnesnes obelis ar kriaušes kurioms svarbu, kad atsigautų šakynas. Stiprioms obelims ankstyvas genėjimas sukels augimą ir tuo pačiu dažniausiai gausų vilkūglių derlių. Geriau jų genėjimą palikti prieš vegetaciją. 
  Birželio mėnėsį ateina laikas nupjauti pernelyg stipriai augančias viršūnes. Pjaunant prieš vegetaciją jos pernelyg greitai atsistatys. 

Sena obelis užtankėja ir šakos ima veržtis aukštyn. Pradėjus genėti obelis sužadinama aktyviam atžalų ir vilkūgių augimui. Keletą metų galima ruoštsi pastoviam vilkūgių šalinimui. Paliekamos maksimaliai horizontalios šakos. 

Po genėjimo medis siunčia signalą gausiai augti vilkūgliams. Medžio energiją galima nukreipti formuoti vaisines šakutes. Šakučių trumpinimas ( pinceriavimas) padeda išauginti daug darbinių vaisinių šakučių. Pačios vertingiausios horizontaliai ar žemyn augančios šakos. Jos taip pat labai pravers perskiepyjant medį.  Šioje nuotraukoje esanti šimtametė, o gal ir vyresnė laukinė obelis. Kiekvienais metais po ja tenka surinkti daugiau kaip šimtą kilogramų rūgščių obuoliukų. Dabar ant obels tik vertingų obelų veislių šakos. Apie tokių didelių medžių skiepijimą straipsnyje " Vaismedžių skiepijimas".

   Vasaros metu genimos mažesnės šakelės ir išplėšomi vilkūgliai.  Artėjant derliui verta prašviesinti vainiką, kad vaisiai gautų daugiau saulės. 

Senų vaismedžių genėjimas pavasarį - genėjimo filmas instrukcija

 

 

 

 

  Slyvų, vyšnių, kaulavaisinių genėjimo laikas

Pavasarinis kaulavaisinių genėjimas prasideda kiek vėliau kai jau tikrai nebenusimatys didesnių šalčių. Geriausia pradėti genėjimą balandžio mėnėsį ir baigti vegetacijos pradžioje gegužės mėnesį. Šiuo periodu šalinamos nušalusios, ligotos, nulūžusios šakutės. Pašalinami didžiausi nereikalingi stiebai ir šakos. Kaulavaisiniams daug šakų per vieną kartą šalinti negalima. Slyvos, tręšnės, ypač vyšnios gana sunkiai užgydo pjūvius. Vasarą , praėjus kelioms savaitėms po derliaus nuėmimo galima šalinti tręšnių ir vyšnių vilkūglius ir šakutes ne storesnes kaip 2,5 centimetro. 

 Vaismedžių genėjimo įrankiai

Storesnėms šakoms pjauti naudojamas rankinis sodininko pjūklas. Verta turėti ir pjūklą ant koto pjaustyti aukščiau esančioms šakoms. 

Pagrindiniai genėjimo įrankiai: pjūklas, sekatorius, sekatorius ant koto. Sekatorius ir sekatorius su kotu tiks karpyti šakutėms iki 2.5 centimetrų.

 

Kaip genėti vaizdmedžius

 

 Storos ir sunkios šakos pjaunamos per du kartus. Pradžioje nupjaunama apie 20 centimetrų nuo tikrosios pjovimo vietos. Lūždama šaka išsilaužia su žieve ir gabalu medienos  padarydama sunkiai užgydomą žaizdą. Nupjaunant mažytį likutį naujas pjūvis išeis be išlaužimų. 

   

Aštriu peiliu nupjaunamos atplaišos, taip žaizda greičiau užgyja. Palikus nuoplaišas jos išdžiūna, dažnai įsimeta ligos  ir tai perduoda toliau. Gali sunykti ištisi žievės plotai. 

 Kokias vaismedžių šakas genėti

 

 Yra kelios paprastos taisyklės ir pozicijas kurias reikia išgenėti. Kiekvienas medis yra skirtingas ir net atsižvelgiant į vietą ir aplinką jo formavimas gali būti skirtingas. Ypač tai taikytina mėgėjiškiems sodams ar pavienėms obelims kieme. 

Sena apleista obelis. Sutankėjusios šakos praleidžia mažai saulės spindulių, ant kamieno ir šakų auga samanos. Nupjauname viršūnę, aukštesnes šakas patrumpinam, kad atidengti apatines šakas.  Genėjimas prasideda nuo viršaus. 

Pernelyg tankiai suaugusios pagrindinės šakos, atstumas pagrindiniame kamiene turi būti apie 80 - 100 cm. Besikryžiuojančios ir į vainiko vidų augančios šakos taip pat turi būti šalinamos.

Pernelyg aštriu kampu augančios šakos