Ar poliuretano putos tinka sienų, stogo, perdangos šiltinimui? Ar galima poliuretanu šiltinti mūrą, rąstinį namą, stogą, karkasinę konstrukciją? Ar putos kvėpuoja? Tai dėl purškiamų poliuretano putų šiltinimo dažniausi užduodami klausimai ir atsakymai į juos.

A++ namo šiltinimas

Pradėkime nuo to, ką ir kokiu lygiu norite apšiltinti. Jeigu tai naujos statybos namas, jeigu norite pasiekti A++ energinę klasę ir beveik nieko nemokėti už šildymą, stogo, perdangos, sienų šiluminė varža R turėtų būti apie 10 m²·K/W. Beje, daugelis klaidingai įsivaizduoja, kad tai privalomas dydis. Šis skaičius gali būti mažesnis, didesnis, svarbu, kad visų namo rodiklių visuma atitiktų A++ klasės reikalavimus. Savaime suprantama, kad langai, durys šiluminiu požiūriu yra silpniausios konstrukcijos, o gerai apšiltintos sienos ir stogas gali būti ir yra ta konstrukcija, kuri lemia aukštą pastato energinę klasę. Tuo pačiu tai reiškia mažus šilumos nuostolius ir mažus šildymo kaštus.

Prieš keletą metų Vokietijos Pasyvaus namo instituto mokslininkai apskaičiavo, kokius šilumos nuostolius generuoja ir kiek šilumos iš elektros energijos jie kainuoja esant skirtingiems atitvarų šilumos perdavimo koeficientams arba šiluminei varžai. Skaičiuota imant 100 kv.m išorinių sienų plotą, kai temperatūra lauke -12 °C, o viduje +21 °C, elektros kaina 30 cnt. Pasirodė, kad esant sienų šiluminei varžai 2,5, per metus prarastumėte šilumos maždaug už 500 Eurų, o jei namo šiluminė varža siekia 10, šie praradimai būtų maždaug už 10-15 Eur per metus. Paprastai namo sienų plotas būna 2-3 kartus didesnis, tad šilumos nuostolių ir kainų skirtumas dar akivaizdesnis. Savaime suprantama, tai teoriniai, apytikriai skaičiavimai, bet turbūt realūs skaičiai nuo jų skiriasi nedaug. Tiesiog šie nuostoliai nėra tiesioginiai, jų nesimato, jie išsidėsto per ilgą laiką ir nėra išsyk juntami.

Internete galima rasti įvairių šilumos nuostolių skaičiuoklių, tiksliausiai jie suskaičiuojami naudojant programinę įrangą. Aukštos sienų, stogo šiluminės varžos, gero apšiltinimo efektas išryškėja ne per vieną dieną, jis jaučiamas per visą pastato eksploatavimo laiką. Laimi tie, kurie priima ne vienadienius sprendimus ir galvoja apie ateitį.

Purškiamos termoizoliacinės putos

Lietuvoje purškiamos poliuretano putos sienų ir stogų šiltinimui pradėtos naudoti apie 1990 -uosius metus. „Mes su poliuretanu dirbame jau beveik dešimt metų. Jeigu patikrintumėte pirmuosius mūsų apšiltintus namus, garantuoju, kad termoizoliacinį sluoksnį rastumėte visiškai nepakitusį. O tai labai svarbus rodiklis, kad šiltinimo sluoksnis išliktų sausas ir nepakitęs per visą savo gyvavimo laiką. Poliuretano putos nesudrėksta, nesukrenta ir nekeičia savo šiluminių savybių", - sako UAB „Termovizija" vadovas Lauras Karbauskas.

UAB „Termovizija" dirba su skirtingų gamintojų purškiamomis poliuretano putomis, purškiama biria vata, termo vata. Šiltinimo medžiagą kiekvienam objektui parenka individualiai pirminės konsultacijos metu, kuri, beje, nemokama.

„Atdžiai išnagrinėjame šiltinamus paviršius, išklausome pageidavimus. Būna ir taip, kad po mūsų konsultacijų užsakovas pasirenka optimalesnį šiltinimo variantą. Pavyzdžiui, jei reikia apšiltinti skardinį stogą, kuriam aktuali ne tik šilumos, bet ir garso izoliacija, rekomenduojame šiltinti vata ir užpurkšti poliuretano sluoksnį. Taip apie 50 proc. padidėja garso izoliacija. Termoizoliacijai su purškiamoms putomis suteikiame 20-ies metų garantiją, realiai jos išlieka funkcionalios visą pastato gyvavimo laiką", - apie šiltinimo pasirinkimą pasakoja UAB „Termovizija" vadovas.

Kokios būna poliuretano putos

Purškiamos poliuretano putos yra dviejų tipų - mažesnio ir didesnio tankio, t.y. atvirų ir uždarų porų. Skiriasi jų plėtimosi lygis, elastingumas, izoliacinės savybės, garų laidumas - t.y., vadinamasis kvėpavimas.

Šilumines putų savybes charakterizuoja šilumos laidumo koeficientas λ (lambda). Mažo tankio atvirų porų poliuretano putų šilumos laidumo koeficientas lambda būna 0,035- 0,039 W/(m K ), uždarų porų, tankių ir kietesnių poliuretano putų lambda yra 0,022-0,028 W/(m K ).

Atvirų poliuretano putų šiluminės savybės panašios į kitų termoizoliacinių medžiagų, bet daugelį jų pranoksta dėl sluoksnio sandarumo, stabilumo ir atsparumo drėgmei bei kitiems atmosferos poveikiams. Uždarų porų poliuretano putos yra gerokai šiltesnės nei tradicinės termoizoliacinės medžiagos. Be to, nereikia baimintis, kad apšiltinimo sluoksnį apniks kenkėjai ar graužikai, poliuretano putos nepelija ir nepūva. Uždarų porų vandens garų laidumas (miu) yra dvidešimt kartų mažesnis už atvirų porų poliuretano putų garų laidumą.

Atvirų porų mažesnio tankio purškiamos poliuretano putos elastingos, šiltos, jų šiluminio laidumo koeficientas panašus į daugelio termoizoliacinių medžiagų, bet dėl vientisumo jų reikia plonesnio apšiltinimo sluoksnio.

Mažesnio tankio ir elastingesnės poliuretano putos labiau tinka stogų ir sienų apšiltinimui, didesnio tankio purškiamomis poliuretano putomis galima apšiltinti sienas, pamatus, plokščius stogus, jos purškiamos tik iš išorės. Galimas mišrus dengimas, kai naudojamos uždarų ir atvirų porų putos. Konkrečiai kokios putos, koks sluoksnio storis reikalingas viename ar kitame objekte, sprendžia su putomis dirbantys apšiltintojai.

Purškiamomis poliuretano putomis galima šiltinti praktiškai visų medžiagų atitvaras, tinka visoms konstrukcijoms, mūrui, medienai, betonui, įvairiems blokeliams. Dėl laidumo garams atvirų porų mažesnio tankio poliuretano putos nepakeičiamos šiltinant rąstinius, medinius namus, nes nė viena šiltinimo medžiaga taip glaudžiai nepriglunda prie nelygaus paviršiaus kaip poliuretano putos. Purškiamos putos ne tik gerai priglunda, bet ir stipriai sukimba su paviršiais ir sandariai užpildo visus plyšelius, tarpus.

Medinio namo apšiltinimas poliuretano putomis

Daugeliui norinčių apšiltinti rąstinį ar medinį namą galvosūkiu tampa klausimas, su kokia medžiaga? Ir daugelis klysta manydami, kad mediena po putomis supus, nes atseit gaunama „nekvėpuojanti" konstrukcija. Tai mitas, kai painiojamos atvirų ir uždarų porų poliuretano putų laidumas garams, kurį charakterizuoja garinės varžos faktorius µ (miu). Atvirų porų putų garinės varžos faktorius yra apie 3,3, o uždarų porų - 32. Uždarų porų poliuretano putos iš tiesų dešimt kartų mažesnio laidumo garams nei atvirų porų, pastarųjų laidumas vandens garams tik tris kartus mažesnis nei mineralinės vatos, kuris yra 1. Todėl medienos paviršius rekomenduojama šiltinti atvirų porų poliuretanu, kuris sugeba išgarinti į šiltinamąjį sluoksnį patekusią drėgmę, sienos kvėpuoja.

Bet kuris termoizoliacijos sluoksnis, nepriklausomai iš kokios jis medžiagos, turi būti įrengtas teisingai, tuomet nekils jokių problemų dėl garų kondensacijos ir drėgmės kaupimosi. Esmė ta, kad poliuretano putų apšiltinimas sandaresnis, reikalaujantis mažiau darbo ir mažiau plėvelių. Papildoma nauda ta, kad, kaip minėjome, jame nesiveisia pelėsiai, jo nemėgsta graužikai.

Mažesnio tankio poliuretano putos puikiai tinka senų rąstinių namų apšiltinimui, jų neprapučia vėjas, sienos tampa daug šiltesnėmis, be to, apsaugo rąstus nuo puvinių.

Dar vienas mitas, kad poliuretanu apšiltintame name nebus kuo kvėpuoti. Taip, jis bus sandarus, šilumos nuostoliai bus maži, šildytis reikės nedaug. Šviežias oras turi patekti per vėdinimo sistemą, bet ne per sienas. Juk neverta daug mokėti už šildymą ir leisti šilumą laukan, geriau įsirengti šviežią orą tiekiančią ir šilumą grąžinančią rekuperacinę sistemą. Toks sprendimas sveikesnis ir ilguoju laikotarpiu pigesnis, nors pradinės investicijos ir didesnės.

Šiltinimo atvirų porų poliuretano putomis kaina mažesnė nei uždarų porų putomis, tačiau toms pačioms šiluminėms savybėms pasiekti uždarų porų putų reikia plonesnio sluoksnio. Savaime aišku, apšiltinimo putomis kaina priklauso ne tik nuo putų tipo, bet ir nuo sluoksnio storio, paviršiaus ploto, reikalingo paruošimo ir kt. faktorių.

Medinių ir rąstinių namų apšiltinimas - UAB „Termovizija".

Reiktų paminėti ir purškiamų poliuretano putų pranašumą apšiltinant sudėtingesnės konfigūracijos stogą, vietas aplink stoglangius, kaminą, stogo ir sienos perimetrą ir pan. Putos lengvai įsiskverbia į siauriausius plyšius ir juos užsandarina. Juk būtent šios vietos neretai tampa drėgmės, vandens prasiskverbimo keliais.

Šiltinimas poliuretano putomis itin pasiteisina stogų konstrukcijoje, kur daug sunkiai su kitomis medžiagomis pasiekiamų vietų.

Daugelis gali paklausti, ar purškiamos poliuretano putos yra tokios idealios ir neturi jokių trūkumų? Kaip sako UAB „Termovizija" specialistai, idealių medžiagų nebūna, visa esmė, kaip jos panaudojamos. Poliuretano putos nėra atsparios UV spinduliams, turi aukštą degumo klasę, bet uždengtai termoizoliacinei medžiagai tai neaktualu. Kitas momentas - žaliavos ir darbo technologija. O tai jau priklauso nuo parinkto putų tipo ir apšiltintojų patirties, kvalifikacijos. Kaip minėjome, UAB „Termovizija" poliuretanu šiltina jau seniai, turi patyrusius specialistus, o medžiagas gauna iš pasaulinio lygio gamintojų. Kaip pastebi įmonės vadovas, rinkoje visada galima rasti lyg ir pigesnių medžiagų, bet jos pigesnėmis gali pasirodyti tik pirkimo momentu.

UAB „Termovizija" informacija ir nuotraukos