Atrodo, kad siloso fermentavimosi procesas yra labai paprastas, tačiau jo eigą ir galutinį rezultatą lemia daug veiksnių. Augalų rūgimas - procesas, kuriame dalyvauja įvairūs natūraliai ant augalų paviršiaus esantys mikroorganizmai, skaidantys augaluose esantį cukrų į organines rūgštis. Tokį procesą nelengva kontroliuoti, tačiau dažnai blogai pagamintas ar saugyklose sugadintas silosas - tai žinių trūkumo apie biocheminius fermentacijos procesus, vykstančius silosuojant žoles ir kitus žalius pašarus, pasekmė.

Ruošiant silosą, pakreipti procesą palankia linkme padeda siloso inokuliantai (priedai) galintys padėti išlaikyti silosą kokybišką ir apsaugoti nuo antrinės fermentacijos. Su inokuliantais turite galimybę kontroliuoti silose vykstančius pokyčius. Tai teisingas pasirinkimas norint paruošti tinkamą pašarą jūsų gyvuliams, taupyti kaštus dirbti efektyviai, svarbus veiksnys, lemiantis gerą pašaro kokybę.

Ruošiant silosą, pakreipti procesą palankia linkme padeda siloso inokuliantai (priedai) galintys padėti išlaikyti silosą kokybišką ir apsaugoti nuo antrinės fermentacijos.

Preparatas LACTOSIL 3.0 (Lactobacillus plantarum 14D / CSL) fermentaciją nukreipia rūgštine linkme.

Spauskite saugią aktyvią nuorodą fermentai silosui ir sužinokite daugiau apie įmonės produkciją.

 

Kaip teisingai paruošti silosą

„Akivaizdu, kad šis sezonas bus pilnas iššūkių, dėl rekordiškai didelių trąšų ir degalų kainų kurios galiausiai padidins gamybos sąnaudas. Tad šiais metais netausoti turimų išteklių bus prabanga. Deja, mes negalime kontroliuoti kuro ir trašų kainų (nors to ir norėtume), tad reikia pripažinti, kad pagaminti vidutinės ar aukštos kokybės silosą kainuoja beveik tiek pat. Todėl visi ūkiai turėtų stengtis išnaudoti kiekvieną nupjautą žolę, kad šiais metais būtų paruoštas geriausios kokybės ir vertingiausias pašaras. Kadangi kiekviena siloso tona yra svarbi, ūkiai turėtų siekti pagaminti kuo didesnės energinės vertės turintį pašarą" - sako bendrovės „Linchema" technologas, pardavimų vadybininkas Arnas Sinkevičius.

Kaip tai pasiekti? Arnas Sinkevičiaus teigimu, reikia sumažinti pašarų sausųjų medžiagų (SM) nuostolius silosuojant, pagreitinti fermentacijos procesą, kad būtų išsaugota kuo daugiau pašaruose esančių pagrindinių maistinių medžiagų. „Gerai fermentacijai svarbu: dregmės kiekis silosuojant, masės suspaudimas. Pastebėjau, jog daugelis turi problemų su dideliu pelenų kiekiu silosuojamose masėse - tai turi tiesioginę neigiamą įtaką tinkamai siloso fermentacijai pienarūgščiais mikroorganizmais. Lėtai gamintis pieno rūgščiai, lėtai krenta pH, dėl šios priežasties dauginasi patogenai - sviestarūgštės bakterijos, mielės, pelėsiai. Tai sukelia neigamą poveikį ne tik gyvuliui bet ir pieno kokybei. Didelis pelenų kiekis atsiranda dėl per mažo pjovimo aukščio bei didelio dulkėtumo rinkimo metu (nešvarus pjovimas).

Nemažiau svarbu, jog silosas būtų tinkamai ir gerai saugomas, tam būtina jį tinkamai uždengti ir prispausti, kad nebūtų oro - pelėsis yra itin pavojingas dėl mikotoksinų, kurie turi neigiamos įtakos tiek gyvulio sveikatingumui tiek pieno kokybei.

Dėl sausųjų medžiagų nuostolių, kurie gali siekti net iki 10 proc., prastėja net tik pašaro kokybė bet ir jo ekonomiškumas - kyla savikaina" - pastebi bendrovės „Linchema" technologas , pardavimų vadybininkas Arnas Sinkevičius.

 

Siloso fermentavimas

Siloso gamyba yra pagrįsta augaluose esančių tirpiųjų angliavandenių rūgimu (fermentacija), kurio metu angliavandeniai skyla į organines rūgštis, iš kurių svarbiausia yra pieno rūgštis. Fermentacijos procesas vyksta anaerobinėmis (be deguonies) sąlygomis, jį skatina pieno rūgštį gaminančios bakterijos. Tačiau be šių bakterijų ant augalų yra ir pašaro gedimą sukeliančių mikroorganizmų (klostridijų, mielių, pelėsinių grybų), kurie taip pat patenka į silosą ir gamina žalingas medžiagas (sviesto rūgštį ir kt.), sukelia pašaro pelijimą. Dėl jų krenta pašaro kokybė, patiriami nuostoliai. Fermentacijos metu greitai mažinimas pH užtikrina, jog patogeninių mikroorganizmų dauginimasis sustabdomas. Todėl norint sustabdyti ar sumažinti žalingų mikroorganizmų veiklą, silosuojamą masę reikia tinkamai suspausti, taip užtikrinant anerobines sąlygas. Tai leidžia greitai fermentacijos pagalba sumažinti masės pH. „Svarbu užtikrinti, jog yra tinkamas kiekis pienarūgščių mikroorganizmų, kad fermentacija neleistų daugintis, patogenams. Pvz. klostridijai kuri inhibuojama tik esant žemai pH" - sako Arnas Sinkevičius.

Kad silosas būtų tinkamai ir gerai saugomas, tam būtina jį tinkamai uždengti ir prispausti, kad nebūtų oro - pelėsis yra itin pavojingas dėl mikotoksinų, kurie turi neigiamos įtakos tiek gyvulio sveikatingumui tiek pieno kokybei. Daugiau apie konkrečius fermentus galima sužinoti paspaudus saugią aktyvią nuorodą biologiniai inokuliantai silosui

Veiksniai, turintys įtakos siloso kokybei

Fermentacijos procesui, o kartu ir galutinio produkto - siloso - vertei turi įtakos daug tarpusavyje susijusių veiksnių:

• augalų veislių pasirinkimas,
• derliaus pjovimo aukštis nuo kurio priklauso ir silosuojamos masės švarumas,
• derliaus nuėmimo laikas ir trukmė,
• sausųjų medžiagų kiekis silosuojamoje masėje.

Todėl norint pagaminti aukštos kokybės silosą, reikia įvykdyti daugybę sąlygų, įvertinti daugybę veiksnių, dažnai spręsti įvairias organizacines ir technologines problemas. Jei siloso masėje yra oro, pasigamina acto ir sviesto rūgštys, amoniakas ir kitos medžiagos. Acto rūgštis nedideliais kiekiais yra pageidaujama, nes ji geras inhibitorius, tačiau, galvijai nelabai mėgsta pašaro su acto kvapu. Jei silose randama daug acto, sviesto rūgščių ir amoniako, tai jis - blogos kokybės. Pelėsis taip pat rodo, kad silose buvo oro, kad jis nebuvo pašalintas.

Tinkamai susifermentavęs silosas yra saugus ir stabilus, nekeičia savo funkcinių savybių iki šėrimo pradžios. Atidarius siloso kaupą prasideda antrinė fermentacija, tad svarbu palaikyti įrangos bei siloso kaupo tinkamą higieną, po naudojimo rekomenduojama uždengti silosą nuo tiesioginio kontakto su oru.

Pašaro rūgimo procesą galima koreguoti priedais, įterpiamais į silosą. Siloso priedų paskirtis - pagreitinti arba sulėtinti patogeninių mikroorganizmų augimą, taip pagerinat kokybę. Biologiniai inokuliantai stimuliuoja siloso rūgimo procesą, cheminiai konservantai stabdo. Šie ir kiti priedai užtikrina, kad silose esančių svarbiausių rūgščių (pieno, acto, propiono) proporcijomis būtų tinkamos, o tai labai svarbu gyvuliams.

Tinkamai susifermentavęs silosas yra saugus ir stabilus, nekeičia savo funkcinių savybių iki šėrimo pradžios.

Preparatas LACTOSIL leidžia sumažinti sausųjų medžiagų nuostolius ir padidina siloso maistinę vertę; jis sumažina klostridijų sporų kiekį, gamina gyvūnams apetitą keliančias aromatines medžiagas ir leidžia anksti atidaryti silosą.

Spauskite saugią aktyvią nuorodą priedai silosui ir sužinokite daugiau apie įmonės produkciją.

 

Siloso priedai

Siloso gamybai naudojamus priedus galima suskirstyti atsižvelgiant į jų struktūrą (struktūrines savybes) ir veikimą (funkcines savybes). Atsižvelgiant į struktūrines savybes, skiriamos šios kategorijos:

• biologiniai priedai (kurių sudėtyje yra pienarūgščių bakterijų, kurios dauginasi siloso masėje),
• cheminiai priedai (kurių sudėtyje yra organinių rūgščių - skruzdžių, propiono, benzoinės, organinių rūgščių druskų ir t.t.),
• fermentiniai priedai (celiulazė, hemiceliulazė, proteazė),
• natūralūs priedai (melasa, sėlenos, išrūgos).

Pagal funkcionalumą siloso priedai gali būti fermentacijos stimuliatoriai, fermentacijos slopikliai (inhibitoriai), antrines fermentacijos slopikliai, medžiagos palengvinančios „gerųjų" bakterijų darbą.

 

Biologiniai priedai siloso fermentacijai

Bakteriniai inokuliantai šiuo metu yra vieni iš pagrindinių silosavimo priedų tiek Europoje, tiek JAV. Pavyzdžiui bendrovės „Linchema" siūlomas preparatas LACTOSIL 3.0 (Lactobacillus plantarum 14D / CSL) leidžia fermentaciją nukreipia tinkama, rūgštine linkme.

„Nukreipti fermentaciją tinkama kryptimi reiškia naudoti tinkamą techniką, tinkamas bakterijas ir tinkamą jų dozę. LACTOSIL užtikrina didelį gyvybingų pieno rūgšties bakterijų skaičių (10 kartų didesnį nei konkurentų), užtikrina greitą silosuojamos masės pH sumažėjimą, slopina nepalankius konservavimui ir (arba) patogeninius gyvuliams mikroorganizmus. LACTOSIL leidžia sumažinti sausųjų medžiagų nuostolius ir padidina siloso maistinę vertę; jis sumažina klostridijų sporų kiekį, gamina gyvūnams apetitą keliančias aromatines medžiagas ir leidžia anksti atidaryti silosą. Taigi silosas yra saugesnis, patrauklesnis ir maistingesnis, todėl pagerėja gyvulių sveikatingumas, ūkio pelningumas ir galutinių pieno produktų kokybė" - pastebi bendrovės „Linchema" technologas Arnas Sinkevičius.

Efektyviausi biologiniai priedai yra tie, kurių sudėtyje yra sudėtyje keli specialiai atrinktų bakterijų, galinčių gerinti siloso fermentaciją, štamai.

Dažniausiai skiriami du pienarūgšties bakterijų kokai: homofermentiniai ir heterofermentiniai. Homofermentinės bakterijos, gaminančios pieno rūgštį, yra vienos pagrindinių bakterijų, ypač L. Plantarum kuri yra naturaliai pasitaikanti ir gyvuliai noriau valgo tokį pašarą. Heterofermentinės pieno rūgšties bakterijos fermentacijos proceso metu be pieno rūgšties, gamina acto rūgštį ir propiono rūgštį. Jos stabdo antrinę fermentaciją, kurios metu dauginasi mielės ir pelėsiai, dėl kurių silose atsiranda gyvuliams pavojingų toksinų, bet dėl didesnio acto kiekio acto pastebimas prastesnis gyvulio ėdrumas.

Kai kurių įmonių gaminamuose inokuliantuose be pieno rūgštį produkuojančių bakterijų yra celiuliozę skaidančių fermentų. Pastarieji skaido celiuliozę į cukrus, kurie yra sufermentuojami pienrūgščių mikroorganizmų.

Tiek LVA Gyvulininkystės institute, tiek kitose mokslo įstaigose atlikti tyrimai rodo, kad naudojant bakterinius priedus silosuojamos masės pH sumažėja daug greičiau negu silosuojant be priedų. Taip yra dėl didesnio pienarūgščių mikroorganizmų kiekio, be to jos gali daugintis greičiau. Kai naudojami inokuliantai, pieno rūgšties pieno rūgšties pasigamina daugiau, mažiau būna nepageidaujamų fermentacijos produktų, pašare lieka mažiau pieno kokybę gadinančių koliforminių ir klostridinių bakterijų. Be to silosui fermentuojantis su bakterijų inokuliantu, sausųjų medžiagų nuostoliai yra mažesni, toks silosas geriau virškinamas, didesnė jo energetinė vertė. Daugumoje šalių nustatyta, kad su bakterijų priedu konservuotas silosas būna aromatingas ir saldesnis negu įprastai užraugtas - gyvuliai geriau auga, pagamina daugiau produkcijos ir būna sveikesni.

 

Cheminiai siloso priedai

Cheminių konservantų poveikis - greitai parūgštinti silosuojamą augalinę medžiagą (iki mažesnio nei 5,0 pH), o tai skatina pieno rūgšties bakterijų dauginimąsi. Kartu jie greitai sumažina nepageidaujamų mikroorganizmų aktyvumą. Cheminiai konservantai labai veiksmingi silosuojant sunkiai besifermentuojančius augalus: dobilus ir liucernas. Jie slopina klostridijų veiklą, išsaugo silose daugiau cukraus ir kitų maisto medžiagų bei didina atsparumą antrinei fermentacijai. Iš cheminių preparatų trūkumų galima paminėti neigiamą poveikį aplinkai ir gyvūnų organizmui arba žemės ūkio įrangos koroziją.

 

Siloso kokybės rodikliai

Siloso kokybę apibūdina du pagrindiniai požymiai: maistinė vertė ir higieninė kokybė. Pašaro maistinė vertė (žali baltymai, žali riebalai, sausos medžiagos, ADF, NDF, pelenai ir t.t.) lemia pašaro įsisavinimą. Nuo jo maistinės vertės priklauso ir gyvūnų būsena ir gaunamos produkcijos kiekis ir kokybė. Aukštos higieninės kokybės pašare nėra kenksmingų mikrobų, cheminių ar toksinių medžiagų, kurie gali kenkti gyvūnų sveikatai bei patekti į maistą ir sukelti pavojų žmonių sveikatai.

Naudojant priedus, kurie dažniausiai įterpiami į silosuojamą žaliavą jos smulkinimo ir pakrovimo į transportavimo priemones metu, gaunamas aukštos kokybės silosas, tačiau, kad priedai būtų efektyvūs, reikia laikytis geros siloso gamybos praktikos reikalavimų, priedų į silosą dėti tiek kiek nurodyta produkto sertifikate. Įsigytus inokuliantus svarbu tinkamai laikyti, atkreipti dėmesį į jų galiojimo laiką ir naudoti taip, kaip nurodyta instrukcijoje. Kokį priedą rinktis, kaip jį naudoti, reikėtų pasitarti su mokslininkais ar specialistais.