Kopūstų vartojimas yra labai naudingas mūsų sveikatai – juose gausu jodo, taip reikalingo smegenų ir nervų sistemos veiklai. Taip pat jie kupini įvairių mikroelementų: kalio, natrio, magnio, geležies, vitaminų A, B1, B6, K, C, P, U ir druskų.

Kopūstai priklauso kryžmažiedžių (Brassicaceae) šeimai, kuriai taip pat priklauso ridikėliai, ropės, ridikai, aliejiniai – rapsas, garstukas, iš prieskoninių – krienas bei vaistiniai, medingi, dekoratyviniai augalai, daug laukų ir daržo piktžolių. Mokslinių tyrimų duomenimis, kryžmažiedžiuose augaluose esantys sulfurofanas, ascorbigenas, diindolylmethanas (LDS) ir indol-3carbinolas (I3C) stimuliuoja fermentų gamybą, kurie sunaikina kancerogenus, kol jie dar neturi galimybės pažeisti sveikų ląstelių DNR. Kopūstus naudinga vartoti sergant vidurių užkietėjimu, skrandžio opa, odos ligomis, egzema, gelta, reumatu, artritu, podagra, kai kuriomis širdies ligomis, regėjimo sutrikimais. Kopūstų vartojimas gali sulėtinti senėjimo procesus, padėti sumažinti antsvorį ir Alzheimerio ligos riziką.

Mūsų daržuose auginamos šios kopūstų rūšys: gūžinis kopūstas, brokolis, žiedinis kopūstas (kalafioras), Briuselio kopūstas, Savojos kopūstas, ropinis kopūstas (kaliaropė), garbanotasis lapinis opūstas ir kt. Tačiau dažniausiai auginami gūžiniai kopūstai, todėl susipažinsime su pagrindiniais jų auginimo ypatumais: mėgstamas dirvožemis, žemės įdirbimas, auginimo vieta, daigų auginimu, sodinimo laiku priežiūra, tręšimu, ligomis ir kenkėjais.

 

Kopūstų daigų auginimas 

Mišinio parinkimas. Norėdami užauginti stiprius kopūstų daigus, turite tinkamai paruošti maistingą dirvožemio mišinį. Idealiu atveju dirva kopūstų daigams būtų specialus mišinys – kopūstų daigų auginimui paruoštas substratas, kurio pH 6,5 - 6,7. Tai durpių mišinys su trąšomis, tačiau tokį mišinį galite pasiruošti ir patys. Paimkite vieną dalį perpuvusio komposto, įpilkite šiek tiek pelenų (10 šaukštų 10 kg dirvožemio), šiam kiekiui pridėkite 10 g superfosfato ir gerai sumaišykite. Pelenai bus ne tik mikro ir makroelementų šaltinis, bet ir puikus antiseptikas, kuris gali užkirsti kelią juodosios kojelės atsiradimui ant kopūstų daigų.

Substratu užpildyta plastikinė sėklų daigykla

Žinoma, galite paruošti bet kokį kitą maistingą dirvožemio mišinį, kad ir iš neutralizuotų durpių. Svarbiausia, kad paruoštas dirvožemis būtų kvėpuojantis ir derlingas. Be to, ruošdami dirvožemio mišinį kopūstų daigams, niekada nenaudokite sodo dirvos, kurioje anksčiau buvo auginami kryžmažiedžiai augalai, jame tikrai bus kopūstams būdingų infekcijų sukėlėjų, todėl tikimybė susirgti daigų ligomis žymiai padidėja. Prieš sėdami, pasiruoštu substratu ar mišiniu, pripildykite sėjai paruoštus daiginimo indus ar vienkartinius indelius ir suliekite drungnu vandeniu.

Sėjos laiko parinkimas. Kiekvienas daržininkas žino tiesą, kad nėra prasmės kopūstų daigams sėklą sėti sausio mėnesį, nes per anksti, ar gegužės pabaigoje, kada jau tikrai per vėlu. Tačiau, nors mes žinome apytiksles sėklų sėjos datas, kartais gali būti gana sunku nustatyti konkrečią datą. Kopūstų sėjos daigams laikas priklauso nuo veislės vegetacijos laikotarpio. Pagal vegetacijos trukmę kopūstai skirstomi į: ankstyvuosius – 91-110 dienų, vidutinio ankstyvumo – 111-150 dienų, vėlyvuosius –171-90 ir daugiau dienų.Ankstyvųjų veislių kopūstus sėkite nuo kovo vidurio, vidutinių veislių – balandžio viduryje, vėlyvųjų veislių – balandžio pradžioje.

Tai, žinoma, sąlyginiai terminai, jie labai priklauso nuo gamtos sąlygų ir kitų veiksnių. Palankią sėjos datą lengva apskaičiuoti patiems. Pavyzdžiui, nuo sėjos iki kopūstų sėklų sudygimo praeina apie 10 dienų (±2 dienos). Nuo sudygimo iki kopūstų daigų sodinimo į dirvą praeina dar 50-55 dienos.Taigi, sėti kopūstus daigams būtina 60-65 dienos iki numatomo sodinimo į pastovią jų augimo vietą.

Sėja. Prieš sėją padidinkite kopūstų daigų atsparumą įvairioms grybinėms ligoms. Tam galima naudoti labai paprastą, bet patikimą sėklų apdorojimo būdą:prieš sėją apie 20 minučių sėklas pamirkykite karštame 50°C temperatūros vandenyje.Yra ir kitas sėklos apdorojimo būdas: palaikyti 15 minučių 45-50°C laipsnių vandenyje, po to 1 minutei įdėti maišelį su sėklomis į šaltą vandenį. Vėliau 12 valandų palaikoma maistingame tirpale (1 l vandens 10 g nitrofoskos arba specialių augimo stimuliatorių pagal instrukciją). Sėklos perplaunamos ir 1 parą grūdinamos 1-2°C temperatūroje. Tai padidina daigumą ir atsparumą šalnoms. Po grūdinimo sėklos padžiovinamos, kad neliptų prie pirštų, ir sėjamos.

Likus parai iki sėjos kopūstų sėklas rekomenduojama mirktyti Blackjak koncentruotų huminių, fulvo, ulmo rūgščių ir mikroelementų suspensijos tirpale, kuris pagreitina sėklų dygimą, turi teigiamą poveikį augalo stiprumui ir vystymuisi.

Sėklos sėjamos 1 cm gyliu, kas 1 cm, atstumai tarp vagelių 3 cm. Daigai turėtų pasirodyti po 4-5 dienų, optimali daigų auginimo temperatūra 15-18 °C. Aukštesnėje temperatūroje, ypač jei didesnė drėgmė, daigai gali susirgti juodąja kojele.Apdorotos sėklos sėjamos į palaistytą  mišinį ar substratą ir, kol pasirodys daigai, daugiau nedrėkinate.

Norint, kad kopūstų daigai augtų stiprūs ir stambūs, nepakanka teisingai juos pasodinti. Augant daigams jiems reikalinga dienos šviesa 12-15 valandų per parą. Todėl jeigu nepakanka patalpoje šviesos - įrenkite papildomą apšvietimą.

Pikavimas. Pikavimui daigai auginami 10-15 dienų. Pasirodžius pirmajam tikrajam lapeliui daigai pikuojami į 7x7 cm dydžio indelius, pripildytus tos pačios sudėties mišinio, kuriame ir augo. Daigas įdedamas iki sėklaskilčių. Indeliai laikomi šviesoje, pirmas 2-3 dienas reikalinga 16-18°C temperatūra, kai daigai prigyja , temperatūra patalpoje sumažinama iki 13-14°C dieną, ir 10-12°C naktį.

Jei neturite noro ir laiko pikiuoti daigų, tuomet geriau iš pat pradžių juos sėti į atskirus vazonus. Kai ateis laikas daigus persodinti į nuolatinę vietą, jų šaknų sistema bus didesnio tūrio ir naujoje vietoje greičiau adaptuosis.

Papildomas tręšimas. Pirmąjį papildomą tręšimą darykite, kai daigai turi tikruosius 2 lapelius. Jei į dirvožemio mišinį įdėjote pakankamai pelenų, beveik nebereikia naudoti trąšų. Pelenuose yra visi būtini augalui prieinamos formos elementai, išskyrus azotą. Azotu papildomai galite patręšti tokiu santykiu: 30 g karbamido vienam kibirui vandens. Tačiau tirpalo nepilkite tiesiai ant lapų. Jei dirvožemio nepraturtinote pelenais, galite naudoti trąšas, turinčias azoto, fosforo, kalio ir mikroelementų. Daigams paaugus iki 3- 4 lapelių stadijos galite antrą kartą papildomai pamaitinti, tačiau šį kartą naudokite jau visų reikalingų mineralinių trąšų tirpalą.

Sustiprinti natūralų augalo atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams galima naudojant sisteminio veikimo priemonę chitozano pagrindu Altosan B/Zn. Rekomenduojama apdoroti augalus spalvos pakitimo, deformacijų, dėmių, lapų kritimo, džiūvimo, juodavimo, baltųjų ir pilkųjų apnašų  susidarymo prevencijai.

Šioje stadijoje kopūstų daigai papildomai maitinami

Daigų grūdinimas. Atėjus šiltam orui, kuo dažniau daigus išneškite į gryną orą. Jei įmanoma, išneškite į šiltnamį, uždarą balkoną ar panašiai. Likus savaitei iki persodinimo daigus galite perkelti į šiltnamį ar kitą saulėtą vietą. Be to, prieš sodinimą į pastovią augimo vietą, tai yra likus 5-7 dienoms, laistymas turi būti sumažinamas nuo kasdienio iki 1 karto per 2-3 dienas, o diena prieš sodinimą visai nelaistoma (kad daigai nelūžtų išimant iš daigų augimo vietos). Jeigu sodinate ankstyvuosius, o naktimis dar pasitaiko šalnų, vidutiniškai prieš 10 dienų iki persodinimo padidinkite augalų atsparumą šalčiui, papildomai patręšdami kalio trąšomis (4-6 g kalio sulfato 1 litre vandens).

 

Vietos kopūstams parinkimas ir dirvos paruošimas

Renkantis vietą kopūstų auginimui reikia nepamiršti sėjomainos ir ją parinkti tokią, kurį būtų pati optimaliausia kopūstams. Jie gerai auga po agurkų, svogūnų, pomidorų, morkų, bulvių, daugiamečių žolių. Kopūstai į tą patį lauką sodinami ne anksčiau kaip praėjus 4-5 metams. Gūžiniams kopūstams reikia daug šviesos, todėl vietą parinkite atvirą su derlinga, laidžia ir drėgmę palaikančią dirva. Pagrindinis dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį: gūžiniams kopūstams turi užtekti visų pagrindinių maisto medžiagų, o formuojantis galvoms– pakakti azoto.

Kopūstai nėra labai reiklūs dirvožemiui ir jo struktūrai, tačiau jie mėgsta humusingas, lengvo priemolio ar priesmėlio dirvas, o geriau auga dirvožemyje, kurio pH didesnis kaip 6. Rūgščiose dirvose kopūstai serga šaknų gumbu. Kopūstų auginimui dirvą reikia ruošti iš rudens, todėl prieš dirvos sukasimą ar suarimą ją praturtinkite kompostu arba perpuvusiu mėšlu, kurio į 1m² reikia apie pusę kibiro. Be to, dirvai pagerinti tinka ne tik įvairių rūšių mėšlas ar kompostas, bet ir srutos, durpės, šiaudai bei pjuvenos. Iš rudens įterptos šios medžiagos gerina dirvos struktūrą ir padidina maistinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Svarbu žemę perkasti arba suarti, kol ji dar pakankamai sausa. Be to, 1 m² dirvos galite praturtinti 2 šaukštais superfosfato arba nitrofoskos bei 2 puodeliais medžio pelenų. Tik jokiu būdu nenaudokite akmens anglių pelenų.

Jei šių dirvos paruošimo darbų neatlikote rudenį, tai galite padaryti ir pavasarį. Reikia nepamiršti, kad jei į dirvą terpsite mėšlą, jis turi būti gerai perpuvęs, nes neperpuvęs mėšlas apdegins jaunų kopūstų daigų šaknis.

 

Kopūstų persodinimas 

Senolių teigimu, kopūstai į pastovią augimo vietą sodinami nuo balandžio pabaigos. Patartina sodinti ryte arba vakare, kai nėra tiesioginių saulės spindulių. Tobulas oras – apsiniaukęs dangus arba lengvas lietus. Atstumai tarp eilių – 50-70 cm, tarp augalų 30-50 cm. Vėlyvieji kopūstai išsodinami gegužės antroje pusėje, bitželio pradžioje, atstumai tarp eilių 60-70 cm, o tarp daigų 40-60 cm.

Kopūstų daigų sodinimas į atvirą gruntą

Persodinamų augalų stresą sumažina ir šaknų vystymąsi stimuliuoja ekologiškas natūralių jūros dumblių ekstraktas Kelpak. Kelpak stiprina augalų aklimatizaciją karščiui, šalčiui, skatina augalų augimą, didina derlių ir jo išsilaikymą po nuėmimo.

Pasodinus daigus gausiai juos paliekite,vidutiniškai  3-5 l/m². Jeigu naktimis vis dar būna šalnos, denkite augalus agroplėvele. Be to, ši plėvelė apsaugo dirvą nuo išdžiūvimo ir neleidžia augalų užpulti kenkėjams. Kopūstai atidengiami dieną, kai dienos temperatūra pakyla iki +18-20 °C.

 

Kasdieninė kopūstų priežiūra

Pagrindinis rūpestis auginant šias daržoves yra laistymas, papildomas tręšimas ir paviršinis dirvos purenimas. Tik tinkamai ir laiku atlikdami šiuos darbus, galite gauti kokybišką ir gerą derlių.

 

Laistymas. Geriausia būtų įsigyti ir susimontuoti laistymo sistemą, kuri purkšdama tolygiai paskirstys vandenį visame kopūstų augimo plote. Jeigu tokios sistemos neturite, teks laistyti  rankiniu būdu. Kaip jau ir minėjau po kopūstų pasodinimo jie buvo gausiai palieti. Toliau laistome vieną kartą į savaitę, tačiau vandens kiekis turėtų būti vidutiniškai 8-10 l/m². Kopūstams augant vandens kiekį palaipsniui padidinkite iki 10-15 l/m². Laistyti geriausia anksti ryte arba vakare, laistymui reikianaudoti vandenį, kurio temperatūra ne mažesnė kaip 18 °C.

Pasodintų kopūstų laistymas laistymo sistemos pagalba

 

Papildomas tręšimas. Pirmą kartą papildomai tręšiama, kai daigai prigyja (200 g amonio salietros į 10 m² 10 cm atstumu nuo kopūsto), antrą kartą – po 30 dienų (200 g amonio salietros į 10 m²; beriama į tarpueilius). Trąšos įterpiamos kauptuku.

Esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms, tokioms kaip šalnos ir sausra, ar po kenkėjų antplūdžio, po pesticidų ar mechaninių pažeidimų augalus galima gaivinti papildomai maitinant amino rūgščių ir mikroelementų preparatu Terra Sorb Foliar. Sudėtyje esančios L-a - amonorūgštys skatina šaknų ir smulkių šakelių augimą, skatina greitesnį vaisių susidarymą, cukraus susidarymo procesus, stabdo vytymą ir senėjimą. Nuo sausros gelbėja skatindamos žiotelių užsidarymą. 

Augimo sutrikimai gali būti sumažinami ar pašalinami naudojant mikroelementų purškimą per lapus. Tai greičiausias kelias augalui įsisavinti trūkstamus mikroelementus. Atsiradus ant augalo tam tikriems kalcio, magnio, geležies, boro, mangano ar cinko trūkumo požymiams, purškiamas mikroelementų preparatas Microdoctor papildys augalo mitybą. Kadangi priemonė prisotinta prolinu, ji taip pat padės augalui atsigauti po karščio ir šalčio, užmirkimo, kenkėjų ir ligų pažeidimų, pesticidų poveikio.

Paviršinis dirvos purenimas. Kopūstai reikalauja ypatingo dėmesio, todėl auginant atvirame grunte svarbu tinkamai juos prižiūrėti. Po lietaus ar eilinio laistymo dirvos paviršių supurenkite iki 5-8 cm gylio, tačiau prie pat šaknų giliai purenti nereikia, o tik suardyti supuolusį paviršių. Ši procedūra skatina šoninių šaknų formavimąsi. Kad išleistų papildomas šaknis ir greičiau augtų, užaugę neišvirstų, paaugusius kopūstų daigus reikia ne tik purenti, bet ir apie šaknis apkaupti iki pat apatinių lapų.  Be to, purenant dirvos paviršių yra išdraskomos dykstančių piktžolių šaknys.

Augantys kopūstai po kaupimo

 

Derliaus nuėmimas. Ankstyvųjų veislių kopūstų gūžės iki birželio vidurio užauga iki 1 kg ir naudojamos greitam suvartojimui.Tuo tarpu vėlyvųjų veislių kopūstus galima išlaikyti per žiemą. Kopūstų gūžes žiemai reikia rauti su šaknimis ir prikastas drėgna žeme arba smėliu laikyti rūsyje. Galima jas laikyti rūsyje ir be šaknų, sudėjus 2-3 eilėmis ant lentynų arba ant grotelių, 10 cm pakeltų nuo grindų. Nupjaunant gūžes, reikia palikti 2-3 cm ilgio kotus ir gūžę dengiančius žalius lapus. Temperatūra rūsyje turi būti ne aukštesnė kaip 2-3°C.

 

Kopūstų ligos ir kenkėjai

Juodoji kopūstų kojelė (diegavertis). Šia liga serga kopūstų, agurkų, pomidorų ir kitų daržovių daigai. Didžiausią žalą ši liga padaro šiltadaržiuose. Lauke augalai ja suserga labai retai.

Kopūstų šaknų gumbas. Šia grybine liga serga ne tiktai kopūstai, bet ir kitos jiems giminingos daržovės: ropės, ridikai, skėtiniai. Be čia paminėtų daržovių, šaknų gumbu serga ir kai kurios piktžolės: svėrės, garstukai ir kt.

Kopūstų juodligė. Tai bakterinė kopūstų liga. Ja užsikrečiama nuo užkrėstos dirvos, tačiau bakterija plinta ir su sėkla. Palankios ligai plisti sąlygos – šiltas ir drėgnas oras.

Pilkasis pelėsis. Jis puola įvairias daržoves augimo metu, lauke, o ypač šia liga serga į rūsius sukrauti kopūstai.

Stiprinti ir apsaugoti augalus verta natūraliomis priemonėmis. Unikalus produktas yra FIZIMITE – tai koncentruotas, maitinantis, augalus apsaugantis mikroelementų derinys. Juo purškiant augalai sustiprinami, patikimai didinamas jų produktyvumas. FIZIMITE efektyviai nuplauna augalų paviršių nuo kenksmingų organizmų ir natūraliu būdu pagerina augalų gynybos sistemą. Dėl to augalai gali patys apsiginti nuo kenkėjų ir ligų. 

 

Kopūstų kenkėjai. Kopūstus puola specifiniai kenkėjai: kryžmažiedės spragės, kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai, kopūstinės musės, kopūstiniai amarai, drugių būrio kenkėjai ir visaėdžiai –podūros, sprakšių ir grambuolių lervos, maitėdžių vabalai ir lervos, kurkliai, dirviniai šliužai.

Kopūstiniai amarai

Kopūstinių kandžių gaudymui virš augalų kabinkite gaudykles su feromonu. Feromonas kopūstinėms kandims  privilioja vabzdžių patinėlius į gaudykles, todėl patelės lieka neapvaisintos, tokiu būdu mažėja kenkėjų populiacija. Feromonai nekenksmingi aplinkai, žmonėms, gyvūnams, paukščiams, bitėms. Skirti tik tam tikrai kenkėjų rūšiai.

Siekiant produktyviai užauginti kopūstus, juos reikia apsaugoti nuo ligų ir nuo kenkėjų. Svarbu laikytis sėjomainos, nesodinti kopūstų šalia kitų šios šeimos augalų, naikinti kryžmažiedes piktžoles. Šalia kopūstų ar tarpueiliuose pravartu pasodinti nektaringų augalų, tokių kaip medetkos, krapai, grikiai ir kt. Auginant nedidelį gūžinių kopūstų plotą nuo kenkėjų galima apsaugoti ir nenaudojant chemikalų. Jeigu kenkėjų nedaug, padės insekticidinių augalų: kiaulpienių, pomidorų, bulvių, didžiųjų ugniažolių, paprastųjų kraujažolių nuovirai. Šie augalai renkami prieš žydėjimą ar žydintys. Tuomet jų insekticidinės savybės yra stipriausios. Nuovirui naudojami susmulkinti augalai. Paruoštu nuoviru kopūstus reikia apšlakstyti arba apipurkšti rankiniu purkštuvu, tačiau paruoštą nuovirą reikėtų sunaudoti tą pačią dieną.

Natūraliu būdu augalų kenkėjus padės išnaikinti naudingieji vabzdžiai. Juos į daržą pritrauksite naudodami MagiPal vabzdžių vilioklį. Tyrimais nustatyta, kad naudojant MagiPal naudingieji vabzdžiai kenkėjų skaičių sumažina net 40-80%. 

Padidinti natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams galima naudojant žalios linijos produktus su skirtingais augaliniais ekstraktais ir mikroelementais - Selectyc X, Mimox Zn, Altozan B/Zn, Alsupre S, Drekkar, Copfort.

Rekomenduojama naudoti produktus Drekkar ir Selectyc X kartu dėl stipresnio mechaninio poveikio kenkėjų fizinėms funkcijoms blokuoti.
Drekkar papildytas magnolijinių šeimos augalų ekstraktu, greitai įsisavinamas ir prasiskverbia į augalus (translaminarinis poveikis), veiksmingai apsaugo nuo Zn stokos, todėl sukuriamas natūralus augalų atsparumas nepalankiems aplinkos veiksniams. Drekkar rekomenduojama apdoroti augalus tokių simptomų prevencijai: lapų įtrūkimai, skylės, dechromavimas (rudos, geltonos, rausvos ar pilkos dėmės), susukimas, susiraukšlėjimas. Ypač tinkamas vaismedžiams, uogakrūmiams, lauko ir šiltnamio daržovėms.
Selectyc X sudėtyje yra augalinių ekstraktų, Mn ir Zn chelatų bei paviršiaus aktyviųjų medžiagų, kurios palengvina šių elementų įsisavinimą ir prasiskverbimą į augalus, apsaugo nuo jų trūkumo, didina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Rekomenduojama apdoroti augalus tokių simptomų prevencijai: lapų įtrūkimai, skylės, dechromavimas (rudos, geltonos, rausvos ar pilkos dėmės), susukimas, susiraukšlėjimas. Taip pat naudojamas kaip ploviklis, siekiant nuplauti lipčių nuo lapų ir vaisių. Lapai be lipčiaus efektyviau vykdo fotosintezę, todėl didėja derlingumas. Produktas pilnai biologiškai suskyla. Ypač tinkamas vaismedžių, uoginių augalų, lauko ir šiltnamio daržovių apdorojimui.
Maišydami purkštuve augalų apsaugos ir priežiūros priemones, nepamirškite stabilizuoti tirpalo pH! Tai svarbu dėl galimų nuosėdų susidarymo ir tirpalo efektyvumo. Priemonių efektyvumas mažėja, kai jos naudojamos tirpaluose su šarminiu vandeniu (pH>7). Vandens pH privalo būti 5,5. Tokį vandens rūgštingumą galite užtikrinti su FIX pH 5,5 stabilizatoriumi. Ypač rekomenduotina naudoti, jei viename purkštuve maišote ne vieną augalų priežiūros priemonę.
Selectyc X taip pat rekomenduojama maišyti ir su Fortig. Fortig - tai labai stiprus koncentratas, gautas mirkant laukines dilgėles (Utrica Dioica). Produktas yra natūralus insekticidas – akaricidas, kuris veikia amarinių vabzdžių (Myzus, Macrosiphum, obelinių amarų) ir erkių (Tetranychus urticae, raudonosios voratinklinės erkės) nervų sistemą ir sukelti jų žūtį.

Siekiant išvengti kenkėjų antplūdžio taip pat rekomenduojama naudoti natūralią priemonę NANO AGRO TOTAL. Tai visapusiškai augalus puoselėjanti priemonė su augaliniais aliejais: nimbamedžio, citronelos, arbatmedžio. Turi puikų kvapą žmogui, tačiau neigiamai veikiantį kenkėjus. NANO AGRO TOTAL galima naudoti vieną arba kartu su kitomis priemonėmis kaip paviršiaus aktyvią medžiagą, kuri gerina prilipimą, tolygų purškiamos priemonės plitimą. O tai žymiai pagerina kartu naudojamų produktų įsisavinimą ir efektyvumą. Skirtas naudoti ir ekologinei žemdirbystei.

Efektyviai augalų kenkėjus naikina bioinsekticidas NeemAzal. Tai Indijoje augančio medžio Azadirachta indica A.Juss ekstraktas, išskirtas iš šio medžio sėklų. Nupurškus šiuo bioinsekticidu prieskonines ar kitas daržoves ir vaisius, juos galima skinti ir vartoti greičiau nei apdorojus augalą bet kokiu kitu insekticidu.

Daugiau apie priemones nuo kopūstų ligų ir kenkėjų rasite paspaudę šią nuorodą 

 

Kopūstų veislės

Kopūstų sėklų galite įsigyti internetu

Constable F1			Vienas iš ankstyviausių prancūziškų hibridų, tinkamas auginti lauke ir po priedangomis. Užauga per 53-60 dienų nuo daigų pasodinimo. Gūžės stambios, kokybiškos, gali ilgiau būti lauke, vartojamos šviežios.
Jetma F1			Vienas ankstyviausių hibridų iš Olandijos. Užauga per 50-55 d. nuo daigų pasodinimo. Gūžės apvalios, gelsvos, nestambios, 1-2 kg svorio, standžiai susisukusios.
Bravo F1			Puikus hibridas vasaros pabaigos ir rudens derliui. Užauga per 80-85 dienas nuo daigų pasodinimo. Gūžės plokščiai apvalios, 4,5 - 5 kg svorio, ilgai netrūkinėja. Tinka raugti ir trumpai laikyti.
Brigadier F1			Labai derlingas prancūziškas hibridas. Subręsta per 120-130 d. nuo daigų pasodinimo. Gūžės šviesiai žalsvos, plokščiai apvalios, 4-6 kg svorio. Geromis sąlygomis išauga iki 8 kg. Dėl didelio cukraus ir vitaminų kiekio labai tinka raugti.
Magnus Cresco F1			Labai ankstyvas hibridas, augintinas po priedangomis ir lauke. Užauga per 53–58 dienas nuo daigų pasodinimo. Net jauni augalai gerai pakelia nepalankias aplinkos sąlygas. Gūžės rutuliškos, šviesiai žalsvos, standžiai susisukusios, 1,5–1,8 kg svorio, nelinkusios trūkinėti, apgaubtos tvirtų lapų, dėl to nuėmus derlių ilgiau išlieka šviežios. Gūžės auga ant aukštų kotų, todėl retai serga puviniais.
Burton F1			Vidutiniškai vėlyvas hibridas, atsparus fuzariozei. Užauga per 120 dienų nuo daigų pasodinimo. Gūžės plokščiai apvalios, gražios vidinės struktūros, 3–8 kg svorio. Jų dydis priklauso nuo daigų sodinimo tankio. Vidiniai lapai balti ir ploni, kotas trumpas. Hibridas sukurtas raugti, bet tinka ir trumpai sandėliuoti.
Callaway F1			Hibridas augintinas visą sezoną. Užauga per 80 dienų nuo daigų pasodinimo. Gūžės standžios, labai plokščios, apie 12-15 cm aukščio ir 30 cm pločio. Lapai traškūs, skanūs. Gūžes tinka raugti nepjaustytas.
Ancoma F1			Labai derlingas, atsparus šaknų ligoms olandiškas hibridas. Užauga per 130-140 dienų nuo daigų pasodinimo. Gūžės apvalios, šiek tiek plokščios, 2-4,5 kg svorio, šviesios. Tinka raugti, laikyti, salotoms ir balandėliams gaminti. Ilgai sandėliuojant išlieka puikios kokybės.
Dutchman F1			Hibridas augintinas visą sezoną. Užauga per 70-75 dienas nuo daigų pasodinimo. Gūžės siauro kūgio formos, standžios, iki 1,5 kg svorio. Lapai ploni, labai skanūs. Tinka sandėliuoti 2-3 mėnesius.
Newton F1			Vidutiniškai vėlyvas hibridas. Užauga per 115-125 dienas nuo daigų pasodinimo. Šaknų sistema stipri. Gūžės plokščiai apvalios, 5-8 kg svorio. Lapai ploni, balti. Tinkami raugti ir salotoms gaminti.
Rozera F1			Vidutiniškai vėlyvas hibridas. Užauga per 130 dienų nuo daigų pasodinimo. Gūžės ovalios, 2-3 kg svorio. Lapai padengti storu vaškiniu sluoksniu. Tinka ilgai sandėliuoti ir raugti.
Moderat F1			Vidutiniškai vėlyvas hibridas. Užauga per 115-125 dienas nuo daigų pasodinimo. Gūžės 2-2,5 kg svorio, standžiai susisukusios, neišvirsta, netrūkinėja net ir ilgiau stovėdamos lauke. Tinka raugti
Kalibos			Vidutiniškai vėlyva veislė.  Užauga per 105-115 dienų nuo daigų pasodinimo. Gūžės pailgos, standžios. Tinka trumpai laikyti, dėl gero skonio ir didelio cukraus kiekio - raugti.
Express			Labai ankstyva veislė. Užauga per 60-65 dienas nuo daigų pasodinimo. Gūžės kūgiškos, standžiai susisukusios, 1-1,2 kg svorio.
Brunswick			Vidutiniškai vėlyva vokiška veislė. Užauga per 85-90 dienų nuo daigų pasodinimo. Gūžės plokščiai apvalios, žalsvos, 2,5-3,5 kg svorio. Tinka raugti.
Kamienna Glowa			Derlinga vėlyva veislė. Užauga per 150-160 dienų nuo sudygimo. Gūžės rutuliškos, stambios, kietos,  nelinkusios trūkinėti, 3-4 kg svorio. Tinka raugti ir ilgai laikyti.
Langedijker Dauer			Vėlyva veislė. Užauga per 150-160 dienų nuo daigų pasodinimo. Gūžės plokščiai apvalios, standžios, 2-3,5 kg svorio. Tinka raugti, laikyti per žiemą.
Pourovo Polopozdni			Vidutiniškai vėlyva veislė. Užauga per 110-120 dienų nuo daigų pasodinimo. Gūžės šviesiai žalios, plokščiai apvalios, didelės, 4-6 kg svorio. Tinka raugti.
Golden Acre			Labai ankstyva veislė. Užauga per 65-68 dienas nuo daigų pasodinimo. Gūžės apvalios, apie 17 cm skersmens ir 1,4 kg svorio, nelinkusios trūkinėti, subręsta vienu laiku.
Entira F1			Labai ankstyvas savojinių kopūstų hibridas iš Čekijos, skirtas auginti lauke. Užauga per 75-80 dienų nuo daigų pasodinimo. Gūžės nedidelės, gerai apgaubtos lapų. Tinka salotoms, sriuboms ir balandėliams gaminti.
Marcello F1			Vidutiniškai vėlyvas hibridas. Užauga per 80-100 dienų nuo daigų pasodinimo. Gūžės apvalios, 1,5-3 kg svorio. Tinka vartoti šviežius, raugti ir trumpai laikyti.
Zuleima F1			Hibridas gerai auga nepalankiomis oro sąlygomis. Gūžės plokščiai apvalios, gali užaugti nuo 2,5 iki 6 kg, standžiai susisukusios, trumpu vidiniu kotu. Lapai ploni, lengvai atsiskiria. Puikiai tinka raugti ir salotoms gaminti. Ilgiau laikant nepraranda prekinės išvaizdos

 

 

Algis Mačiukas