Moliūgas yra šilumamėgė, neįnoringa daržovė, kuri ne tik sugeba augti bet kur, bet ir užaugina didžiausią vaisių. Tačiau moliūgai labiau mėgsta greit įšylančią, trąšią, turinčią pakankamai drėgmės ir apsaugotą nuo vėjų vietą. Didžiuliai rutulio formos moliūgo vaisiai būna geltonos, oranžinės ar žalsvos spalvos. Juose yra nemažai vitaminų C, B, taip pat kalio, geležies, cinko, seleno ir kitų mineralinių medžiagų. Moliūguose gausu karotinoidų, yra veislių, kuriose karotinoidų kiekis net kelis kartus didesnis negu morkose. Be to, tai puikus dietinis produktas, kuris beveik nekaupia nitratų, todėl jis labai tinka sergančių, vyresnio amžiaus žmonių ir pačių mažiausių vaikų maitinimui.

 

Moliūgas 

Moliūgų sėklos yra naudingesnės nei pats moliūgas, jose yra daugybė mikroelementų: kalcio, cinko, magnio ir kt., tai pat medžiagų, kurios gali padėti vyrams susidūrus su tam tikromis prostatos problemomis.  Be to, moliūgų sėklos padeda gerinti ir miego kokybę, teigiamai veikia akis ir labai tinka augančiam organizmui.

Moliūgas kartu yra ir dekoratyvinis augalas, kuris savo lapais ir bręstančiais vaisiais atokiausiose sodybos vietose gali papuošti tuščią žemės plotą, įsikibęs į atramas papuošti ūkinius pastatus, pridengti ne pačius gražiausius patvorius ar komposto krūvas, o subrendusiais vaisiais papuošti namų aplinką. Be įprastinių valgomųjų moliūgų galima auginti mažus vaisius subrandinančius dekoratyvinius, tinkančius ne tik įvairiausioms kompozicijoms, bet ir Kalėdinei eglutei papuošti. O ar galima įsivaizduoti Helovyną be grėsmingomis grimasomis išraižytų tuščiavidurių moliūgų žibintų?

 

Dirvos parinkimas ir daigų auginimas 

Moliūgas yra vienmetis, šliaužiančiais stiebais augalas, kuriam reikia derlingos, gerai įdirbtos priemolio ar priesmėlio, rudenį mėšlu arba kompostu patręštos dirvos. Kadangi moliūgai gerai pakenčia pavėsį, jiems galima skirti tokią vietą, kuri netinka kitų rūšių daržovėms auginti. Labiausiai mėgsta augti dirvoje po bulvių, kopūstų, burokėlių, pomidorų, ankštinių daržovių, javų. Gerai auga kaimynystėje su pupelėmis ir kukurūzais, tačiau nemėgsta bulvių.

Moliūgai – šiltojo sezono daržovės, geriausiai augačios 18 - 30°C temperatūroje. Jie neatsparūs šalnoms, o daugelis jų pažeidžiami žemesnėje kaip +10°C temperatūroje. Į atvirą dirvą moliūgas sėjamas vėlai, todėl ankstyvą pavasarį laisvą vietą galima užimti anksti nokstančiais ridikėliais, salotomis, svogūnais ar kitais žalumynais, o juos nuėmus į tą vietą sodinti moliūgų daigus. Auginant daigais derliaus nei ankstyvumu, nei gausa nesuvėlinsite.

Daigų auginimas. Sėti moliūgų sėklas rekomenduojama likus maždaug 20 dienų iki planuojamo daigų persodinimo į atvirą gruntą.  Pas mus tai paprastai būna ne anksčiau kaip gegužės pakutinį dešimtadienį ar birželio pirmoje pusėje, kai dirvožemis ir oras jau yra pakankamai šilti.

Ruošiantis sėti daigams pirmiausia atrūšiuokite pačias didžiausias ir  "pilvočiausias" moliūgų sėklas, kurias porai valandų įmerkite į šiltą 45°C temperatūros vandenį, arba 20 minučių pamirkykite tokios pat temperatūros kalio permanganato (10g/1 l vandens) tirpale. Toks mirkymas ne tik dezinfekuoja sėklas, bet ir pagreitina sudygimą bei apsaugo nuo miltligės. Kad greičiau sudygtų po mirkymo sėklas palikite apvynioję drėgnu skuduru, tačiau jeigu mirkėte kalio permanganate, sėklas prieš tai perplaukite vandeniu.

Likus parai iki sėjos moliūgų sėklas rekomenduojama mirktyti Blackjak koncentruotų huminių, fulvo, ulmo rūgščių ir mikroelementų suspensijos tirpale, kuris pagreitina sėklų dygymą, turi teigiamą poveikį augalo stiprumui ir vystymuisi.

Moliūgų daigai sunkiai perneša persodinimą, todėl sėti rekomenduojama į atskirus durpinius ar kitokius indelius. Dirvožemio mišinys gali būti specialus substratas (rekomenduojama naudoti skirtą agurkams), arba komposto mišinį pasiruoškite patys iš 2 dalių durpių, 2 dalių perpuvusio mėšlo. Į kibirą šio mišinio reikėtų įdėti 1 šaukštą nitrofoskos ir 3 šaukštus pelenų. Kada laikini indeliai yra užpildyti dirvožemiu gausiai paliekite ir 4 - 6 cm gylyje pasodinkite moliūgų sėklas. Į indo dugną 3 - 4  cm sluoksniu įpilkite pjuvenų ir tik tada ant pjuvenų pilkite substratą arba pačių pasiruoštą mišinį.

Priežiūra. Pasėjus indus uždenkite plėvele ir dieną laikykite ne žemesnėje kaip 18-25 °C, o naktį – 15-18 °C temperatūroje. Kai tik daigai pasirodo virš dirvos paviršiaus, reikia nuimti plėvelę, daigus padėti ant pietinės palangės ir kartą per tris dienas pasukti kitą pusę į saulę.

Daržininkų teigimu, dažnai tik ką sudygę moliūgų daigai išsitempia. Kad taip neatsitiktų iš kart po sudygimo savaitei laiko sumažinkite temperatūrą dieną iki 16-17 °C, o naktį – iki 11-14 °C. Praėjus nurodytam laikui temperatūra turi būti grąžinta į rekomenduojamą moliūgų daigų augimo standartą.

Laistymas. Sudygusių daigų laistymas turi būti labai atsargus. Jokiu būdu neturėtumėte per daug prilieti vandens, tačiau neturite ir perdžiovinti. Atsiradus pirmiesiems lapeliams ant jų neliekite. Laistymas turi būti atliekamas griežtai, permirkant tik 3 - 4 cm gylį. Jeigu laistymui naudojate rankinį purštuvą, tai labai patikimas laistymo įrankis, tačiau jį naudojant stenkitės sušlapinti tik dirvožemį. Kokiu dažnumu laistyti pasakyti sunku, tai priklauso nuo patalpos santykinės drėgmės. Pavyzdžiui, patalpoje yra akvariumas, todėl indeliai su moliūgų daigais džius lėčiau negu esant sausoms patalpoms, todėl laistykite prieš tai papraščiausiai pirštu patikrinę dirvožemio paviršiaus drėgmę.

Tręšimas. Geriausias variantas yra nitrofoska, jos reikia 7-8 g vienam kibirui vandens. Tokio kiekio pakanka daržo kvadratiniam metrui, o jei daigai auga atskirose talpyklose, galite po šaukštelį tirpalo užpilti kiekvienam augalui.

Sustiprinti natūralų augalo atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams galima naudojant sisteminio veikimo priemonę chitozano pagrindu Altosan B/Zn. Rekomenduojama apdoroti augalus spalvos pakitimo, deformacijų, dėmių, lapų kritimo, džiūvimo, juodavimo, baltųjų ir pilkųjų apnašų  susidarymo prevencijai.

Kasdieninė moliūgų priežiūra 

Persodinimas. Kai moliūgo daigas suformuoja 2-3 tikruosius lapelius, daigus po truputį reikia pripratinti prie lauko sąlygų ir tik tuomet perkelti į nuolatinę vietą. Ir tai geriausia daryti gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, kai praeis šalnų pavojus.

Persodinamų augalų stresą sumažina ir šaknų vystymąsi stimuliuoja ekologiškas natūralių jūros dumblių ekstraktas Kelpak. Kelpak stiprina augalų aklimatizaciją karščiui, šalčiui, skatina augalų augimą, didina derlių ir jo išsilaikymą po nuėmimo.

Sodinant augalus verta naudoti mikorizinius grybus augalų šaknims HIFAS. Jie savo grybienos hifais sudaro sąjungą su augalo šaknimis ir veikia tarsi didžiulis papildomas šaknų tinklas.

Todėl padidėja persodinamų augalų prigyjimas, augalai efektyviau aprūpinami vandeniu bei maisto medžiagomis, tampa atsparesni sausrai, stresui ir kai kurioms pašaknio problemoms. HIFAS ypač tinka, jei dirvožemis skurdus ir nederlingas.

Įprastinė priežiūra. Netrukus po persodinimo patęškite papildomai mineralinėmis trąšomis. Nepamirškite papurenti žemės aplink augalą. Sparčiai augančius ūglius galima nukreipti reikiama kryptimi panaudojant sulenktą vielą arba paremti trikojėmis atramomis, kurios greitai augantiems augalams turėtų būti pakankamai stiprios. Jei liepą vyrauja šalti orai, moliūgų žiedus teks apdulkinti dirbtinai rankiniu būdu. Moliūgai giliai įleidžia šaknis, tad laistyti reikia tik labai sausu oru.

Pasodintus moliūgus rekomenduojam palaistyti inovatyviu produktu Recharhe, į kurio sudėtį įeina Grybelis Metarhisium anisopliae var. anisopliae (šis grybelis natūraliai randamas dirvožemyje, visame pasaulyje).  

REcharge sudėtyje yra natūralūs gyvi mikroorganizmai, kurie gali augti ir daugintis dirvožemyje. Aktyvavus mikroorganizmus šaknų rizosferoje augalai tampa tvirtesni ir gali natūraliai priešintis kenksmingiems mikroorganizmams ir atlaiko nepalankias aplinkos sąlygas. Taip pat pagerinamas dirvožemyje esančių maisto medžiagų prieinamumas ir įsisavinimas. Augalai geriau apsirūpina vitaminais, mineralais, amino rūgštimis, aktyvuojama hormonų sintezė, atkuriama natūrali augalų imuninė sistema, dėl ko padidėja augalų produktyvumas.

Laistymą šiuo preparatu rekomenduojama pakartoti po mėnesio.

Esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms, tokioms kaip šalnos ir sausra, ar po kenkėjų antplūdžio, po pesticidų ar mechaninių pažeidimų augalus galima gaivinti papildomai maitinant amino rūgščių ir mikroelementų preparatu Terra Sorb Foliar. Sudėtyje esančios L-a - amonorūgštys skatina šaknų ir smulkių šakelių augimą, skatina greitesnį vaisių susidarymą, cukraus susidarymo procesus, stabdo vytymą ir senėjimą. Nuo sausros gelbėja skatindamos žiotelių užsidarymą. 

Genėjimas. Moliūgus reikia apgenėti, kai vaisiai yra teniso kamuoliuko didumo. Reikia leisti, kad augalas brandintų 4-5 vaisius, bet ne daugiau. Visas kitas užuomazgas ir pažastinius ūglius reikia išgenėti. Tuo pat metu patrumpinami ir stiebai, paliekant virš paskutinio vaisiaus po du lapus. Jeigu reikalingi keli dideli vaisai, pavyzdžiui, Helovynui, palikite juos dar jaunus. Kad vaisiai greičiai sunoktų nukarpykite jiems saulę užstojančius lapus.  

Išgenėjus paliekamos kelios teniso kamuoliuko dydžio užuomazgos

 

Moliūgų ligos ir kenkėjai. Didžiausią pavojų moliūgui kelia tokios ligos kaip bakteriozė, baltasis ir šaknų puvinys, miltligė. Kad išvengti ligų būtina taikyti prevencines priemones, tikamai paruošti dirvą pašalinant visus prieš tai augusių augalų likučius, laikytis sėjomainos, naikinti piktžoles, sekti drėgmės režimą. Jau pastebėjus ligų požymius, naikinti apsikrėtusias augalo dalis.

Moliūgus mėgsta keli pagrindiniai kenkėjai – tai šliužai, voratinklinė erkutė ir melionų amarai. Šie kenkėjai būdingi visiems moliūgų šeimos augalams. Kad apsisaugoti nuo kenkėjų nenaudojant cheminių preparatų, siūloma apibarstyti augalus tabako dulkėmis, pelenais. Kenkėjai taip pat nemėgsta česnakų, todėl juos galima auginti šalia moliūgų ar pasiruošus česnakų ištraukos ja keletą kartų nupurkšti augalus.

Augimo sutrikimai gali būti sumažinami ar pašalinami naudojant mikroelementų purškimą per lapus. Tai greičiausias kelias augalui įsisavinti trūkstamus mikroelementus. Atsiradus ant augalo tam tikriems kalcio, magnio, geležies, boro, mangano ar cinko trūkumo požymiams, purškiamas mikroelementų preparatas Microdoctor papildys augalo mitybą. Kadangi priemonė prisotinta prolinu, ji taip pat padės augalui atsigauti po karščio ir šalčio, užmirkimo, kenkėjų ir ligų pažeidimų, pesticidų poveikio.

Stiprinti ir apsaugoti augalus verta natūraliomis priemonėmis. Unikalus produktas yra FIZIMITE - tai koncentruotas, maitinantis, augalus apsaugantis mikroelementų derinys. Juo purškiant augalai sustiprinami, patikimai didinamas jų produktyvumas. FIZIMITE efektyviai nuplauna augalų paviršių nuo kenksmingų organizmų ir natūraliu būdu pagerina augalų gynybos sistemą. Dėl to augalai gali patys apsiginti nuo kenkėjų ir ligų. FIZIMITE padeda apsisaugoti nuo lapų susisukimo, deformacijų, apnašų, dėl pažeidimų atsirandančių gelsvų dėmelių abiejose lapų pusėse, voratinklių susidarymo tarp lapų, lapų kritimo, baltų apnašų susidarymo.

Natūraliu būdu augalų kenkėjus padės išnaikinti naudingieji vabzdžiai. Juos į daržą pritrauksite naudodami MagiPal vabzdžių vilioklį. Tyrimais nustatyta, kad naudojant MagiPal naudingieji vabzdžiai kenkėjų skaičių sumažina net 40-80%. 

Padidinti natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams galima naudojant žalios linijos produktus su skirtingais augaliniais ekstraktais ir mikroelementais - Matrifruit, Matrinal B, Mimox Zn, Altozan B/Zn, Alsupre S, Drekkar, Copfort.

Efektyviai augalų kenkėjus naikina bioinsekticidas NeemAzal. Tai Indijoje augančio medžio Azadirachta indica A.Juss ekstraktas, išskirtas iš šio medžio sėklų. Nupurškus šiuo bioinsekticidu prieskonines ar kitas daržoves ir vaisius, juos galima skinti ir vartoti greičiau nei apdorojus augalą bet kokiu kitu insekticidu.

Daugiau apie priemones nuo moliūgų ligų ir kenkėjų

Derliaus nuėmimas ir laikymas. Moliūgai yra labai jautrūs dažnai jau antroje rugsėjo pusėje pasitaikančioms šalnoms, todėl pasistenkite iki šio laiko moliūgų vaisiams nupjauti vaiskočius ir dešimčiai dienų palikti saulėje. Nuo saulės jų odelė sukietės ir neleis išgaruoti vandeniui. Taip "užkonservuoti" moliūgai gali prastovėti patalpoje, kurioje temperatūra ne aukštesnė nei 10°C, 4 - 6 mėnesiu, o kartais ir ilgiau. Jei kyla šalnų pavojus nakčiai galite vaisius uždengti.

Moliūgų veislės. Valgomųjų moliūgų veislės: ‘Early Butternut‘ F1 – kvapusis (muskusinis) moliūgas‘Ambar‘ – didysis moliūgas; ‘Rouge Vif d’Etampes‘ – didysis moliūgas; ‘Ambar‘ – didysis moliūgas; ‘Muscat De Provence‘ – kvapusis (muskusinis) moliūgas; ‘Hokkaido Orange‘ – didysis moliūgas; ‘Amazonka‘ – didysis moliūgas; ‘Gigante Marina di Chioggia‘ – didysis moliūgas.

Dekoratyvinių moliūgų veislės: ‘Bischofsmutze‘(„Vyskupo kepurė“) – didysis moliūgas; ‘Rupp Fancy Warted‘ – paprastasis moliūgas; Bicolor Pear‘ (pusė žalio, pusė geltono) – paprastasis moliūgas

 

Molūgų sėklų galite įsigyti internetu

Veislė, hibridas	---	---	Aprašymas
Butterfly F1 NAUJIENA			Vidutiniškai ankstyvas hibridas. Derėti pradeda po 110 dienų nuo sudygimo.  Vaisiai 30–35 cm ilgio, 2–3 kg svorio, rusva odele ir ryškiai oranžiniu minkštimu, turtingi sausųjų medžiagų, saldūs. Tinka šaldyti, nuėmus derlių laikyti 6–7 mėnesius.
Marimba F1 NAUJIENA