Kada sodinti braškes

Braškių sodinimo laikas skirstomas į pavasarinį, vasarinį ir rudeninį. 

• Pavasarį – nuo gegužės antros pusės iki birželio paskutinės savaitės. 
• Vasarą – nuo liepos iki rugpjūčio vidurio. Sodinimui rinktis debesuotą dieną arba vakarą, vengiant tiesioginių saulės spindulių ir kaitros. 
• Rudenį – rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje. 

Dirva ir vieta braškėms 

• Palankus dirvos rūgštingumas braškėms: 5,3–6,5 pH.
• Tinkamas dirvos tipas braškėms: priesmėlis, priemolis, lengvai rūgštus, neutralus, humusingas, purus, vandeniui pralaidus. Gruntinių vandenų lygis - ne mažiau negu 1 m iki žemės paviršiaus. 
• Braškių nemėgstamas dirvos tipas: labai rūgštus (tokį reikia gerinti kalkėmis), sunkus, molingas, durpžemis (gali sukelti fitoftorozės ligą), labai smėlingas. 

• Puiki vieta braškių auginimui: apšviečiama, saulėta, atvira, pietų pusėje.
• Bloga vieta braškių sodinimui: šešėlyje, duobėse, vėjuotos, drėgnos, žemos, užmirkusios vietos, kuriose nuolat kaupiasi vanduo – braškių puvimas garantuotas. 

• Pagal sėjomainos dėsnius braškėms galima sugrįžti į tą pačią dirvą tik po 3-4 metų. Priešsėliai daug lemia sėjomainoje. Lentelėse įvardyti sklandžiam braškių auginimui tinkami ir netinkami augalai-priešsėliai bei suderinami biologiniai kaimynai: 

	Tinkami priešsėliai	Netinkami  priešsėliai
Braškės	Salotos, morkos, burokėliai, ridikėliai, ridikai, žirniai, pupelės, česnakai, svogūnai, krapai, petražolės, rapsai, sideratai	Bulvės, pomidorai, agurkai, kopūstai, avietės, moliūgai, paprikos, saulėgrąžos, astrai, kardeliai ir kitos sodo gėlės

 

	Suderinami kaimynai	Nesuderinami kaimynai
Braškės	Morkos, petražolės, špinatai, ridikėliai, burokėliai, žirniai, pupelės, rūgštinės, paparčiai, bijūnai, rododendrai, šaltalankiai, pušys	Žemuogės, pomidorai, bulvės, avietės, saulėgrąžos, topinambai, krienai, kopūstai, gvazdikai

 

Braškių daigai ir jų paruošimas 

Braškes sodina daigais. Todėl svarbu rinktis kokybiškus ir sveikus daigus. Sveikų braškių daigų požymiai:

• gerai išsivysčiusi šaknų sistema (nuo 7 cm ilgio mažiausiai). Ilgesnes šaknis galima patrumpinti iki 7-10 cm;
• daigų skersmuo – ne mažiau negu 5 mm. Didelis skersmuo – sveikesnis, gerai “įmitęs” daigas, turintis savyje daug maistinių medžiagų;
• 2-3 lapai. Jeigu lapų daugiau, nupjaukite juos. Gerai prigyja ir daigai be lapų; 
• daigai nepažeisti ligų ar kenkėjų. 

"Frigo" braškių daigas. "Užšaldyti" braškių daigai ruošiami rudenį, surūšiuojami ir laikomi žemoje temperatūroje. Dažniausiai Lietuvoje prekiaujama olandų daigais. Tai geriausias būdas nusipirkti geros veislės ir ligomis neapkrėstą daigą. Daigai skirstomi pagal dydį ( A - A+) ir atstumą nuo motininio augalo ( elito daigai). 

Ruošiant atrinktus braškių daigus sodinimui labai naudinga jų šaknis pamirkyti tirštame molio skiedinyje (apsaugos jas nuo perdžiūvimo). Arba pamirkyti iki 10 minučių fungicidų tirpaluose. 

Dirvos paruošimas braškių sodinimui

Dirvą, skirtą braškių sodinimui, reikia dar iš rudens perkasti. Jeigu plotas didesnis, darbą palengvins kultivavimo  technika. Žemės perkasimo nauda slypi tame, kad jo metu naikinamos piktžolės ir požeminiai vabzdžiai-kenkėjai (jų lervos ir kiaušiniai atsiduria paviršiuje, tampami lengvu grobiu paukščiams ir žmonėms).

Žemę ne tik perkasa, bet ir išlygina. Joje neturi likti duobių, iškilimų, kitų nelygumų – braškės geriau auga lygaus paviršiaus plote. 

Perkastą žemę prieš patį sodinimą tręšia, pirmenybę suteikiant fosforo ir kalio medžiagoms (dvigubas superfosfatas - 40 g/m², kalio sulfatas - 20 g/m²), vengiant chloro trąšų ir azoto pertekliaus. Perpuvusio karvių mėšlo kiekis tręšimui – 6-8 kg/m² (arba 8-12 kg/m² skurdesnei dirvai). Vietoj mėšlo tinka ekvivalentinis puvenų kiekis. 

Patyrę braškių augintojai ant suartos ir patręštos dirvos tradiciškai kloja agroplėvelę (juodą, baltą), tam, kad nesuspėtų išaugti naujos piktžolės, mažiau išgaruotų drėgmę ir būtų šilta. 

Paskui, atėjus sodinimo laikui, plėvelėje išpjauną kiaurymes, pro kurias sodins braškių daigus. Atstumai tarp kiaurymių turi atitikti suplanuotos braškių sodinimo schemos atstumus. Dažniausiai tai 30-35 cm.

Pagal tą pačią atstumų schemą iškasa 6-8 cm gylio duobeles kiekvienam braškių daigui.

Prieš patį sodinimą į duobeles įpila vandens.

Braškių sodinimas

Sodinant braškes pagal tradicinę nusistovėjusią technologiją laikomasi įprastų minėtų atstumų – apie 30 cm tarp daigų eilėje. Žemaūges braškes sodina 20 cm žingsniu eilėje. 

Atstumai tarp pačių eilių gali būti skirtingi: tradiciškai – 40 cm, o naudojant “Frigo” braškių sodinimo technologiją – 25-30 cm tarp eilių.

Bet kuriuo atveju, sodinti braškes pernelyg tankiai nerekomenduojama – tankumas sukelia braškių ligas. Ypač toliau vieną nuo kitos reikia sodinti puvimui neatsparias braškių veisles ir vešlią lapiją turinčias veisles (0,8-1 m tarp eilių). 

Į kiekvieną duobelę sodinti reikia tik po vieną braškių daigą, o ne 2 ar 3. Nes vėliau toks “grupinis” krūmas labai greitai nuskurs ir nuskurdins kaimyninius braškių krūmus. 

Braškių sodinimo metu daigai dedami į duobutes stačiai – ne gulsčiai, ne įstrižai. Šaknys duobelėje irgi turi būti stačioje padėtyje, neužsilenkusios, ištiesintos. 

Užberiant žeme sodinamų braškių daigų šaknų kaklelis turi atsidurti sulig žemės paviršiumi. Jeigu kaklelis kiš aukščiau paviršiaus, jį pražudys šalnos. Bet ir pernelyg įgilintas šaknų kaklelis tampa puvimo auka. 

Pasodintas braškes patariama iškart mulčiuoti pjuvenomis, kurios saugos nuo piktžolių ir ilgiau laikys drėgmę. Galima mulčiui naudoti ir neutralias durpes.

                                                 Braškių priežiūra

Braškių ravėjimas

Šalia braškių greitai veisiasi piktžolės – varpučiai, kiaulpienės, ramunės ir kt., atimančios drėgmę ir maistines medžiagas. Žinoma, piktžoles privalu reguliariai naikinti, ravėti, purenti dirvą tarp braškių. 

Braškių laistymas

Braškės labai jautriai reaguoja į sausras. Joms būtinas reguliarus laistymas. 

Braškių laistymo dažnumas, išlaikant 8-10 dienų intervalą normaliu oru (kai nėra sausros ir karščio):

• 1-2 laistymai iki žydėjimo;
• 2-3 laistymai derėjimo metu;
• 1-2 laistymai po derliaus nuėmimo. 

4 savaitė. Braškių derėjimo laikotarpiu jas reikia palaistyti 2-3 kartus. 

Laistymo norma: 20-30 l/m². Po laistymo mulčiuojama sausomis žolėmis, šiaudais, pjuvenomis. Braškių skonį pagerina mulčias iš spygliuočių skujos. 

Laistyti reikia žemę aplink braškių, o ne pačius augalus, geriausias paros laikas – vakare, vengiant laistyti vidurdienio karštyje, kad nesušlapinti lapų ir uogų svilinančios saulės spinduliuose. Dėl to labai naudinga naudoti lašelinį laistymą.

Braškių tręšimas

Jeigu dirva iki sodinimo buvo kaip reikiant patręšta, tuomet pirmais metais augančių braškių galima ir netręšti. Kitais atvejais braškių tręšimui naudoja organines ir mineralines medžiagas. 

Organinės trąšos braškėms:

• karvių mėšlas. Iš pradžių, lygiomis dalimis sumaišant mėšlą su vandeniu ir paliekant 7 dienas nusistovėti, ruošia koncentruotą mėšlo tirpalą. Vėliau jį praskiedžia vandeniu santykiu 1:10 ir laisto dirvą šalia braškių šaknų, bet ne lapus ar stiebus. 
• paukščių mėšlas. Tirpalas ruošiamas taip pat, kaip karvių. Paruoštą koncentratą praskiedžia daugiau – 1:20, kad neapdegintų braškių šaknis.

Trečia braškių “nėštumo” savaitė, žydėjimas. Iki žydėjimo buvo gerai patręštos

Mineralinės trąšos braškėms:

• kalio sulfatas (30 g : 10 l vandens) – rudeniniam braškių tręšimui. 
• kalio salietra (25 g : 10 l vandens). Naudojama rudenį. 
• kalcio salietra (25 g : 10 l vandens) – braškių šaknims. Tręšti tik pavasarį iki žydėjimo, rudenį netinka. 
• amoniako salietra (20 g : 10 l vandens). Naudoti nuo antrų braškių augimo metų, pavasarį. 
• amonio sulfatas (20 g : 10 l vandens ir 2 stiklines karvių mėšlo).

Braškių ligos

Liga	Požymiai	Priežastys	Pasekmės
Pilkasis (kekerinis) puvinys	Suvytę ir išblyškę žiedai. Uogų puvinys, pilkai baltos apnašos grybienos pavidalu ant uogų. Lapų vytimas	Pernelyg drėgni lietingi orai žydėjimo ir derėjimo metu. Prasta oro cirkuliacija tarp braškių krūmų. Laiku nepanaudoti fungicidai	Sugadintos uogos. Dalies derliaus praradimas
Miltligė	Baltos apnašos ir dėmės ant lapų ir uogų. Lapų deformacija, užsisukimas.	Sausi karšti orai žydėjimo metu. Ligai neatsparios veislės. Šviesos stoka. Laiku nepanaudoti fungicidai	Pažeisti lapai ir uogos. Dalies derliaus užkrėtimas
Šviesmargė	Balsvos ir rausvos kaitaliojančios dėmės ant lapų.	Šilti drėgni orai žydėjimo metu. Didelė oro drėgmė.	Pažeisti lapai, žiedai, ūsai. Mažesnis derlius
Odiškasis uogų puvinys	Gelsvos arba violetinės dėmės ant uogų. Uogų sukietėjimas.	Užsitęsę lietingi orai. Karštis. Užkrėsta dirva. Sėjomainos nesilaikymas. Laiku nepanaudoti fungicidai	Uogų puvinys.  Sugadintas derlius

 

Braškių kenkėjai

Kenkėjas	Priežastys	Žala
Voratinklinė erkė, žemuoginė erkė	Sėjomainos nesilaikymas; neatsparios veislės; piktžolės kaimynystėje; užkrėsta dirva; laiku neperkasta dirva.  Laiku nepanaudoti insekticidai	Lapų džiūvimas.  Braškių krūmo nuskurdimas.  Mažas derlius.
Tripsai	Šiltos ir sausos oro sąlygos žydėjimo metu ir iki jo. Vėjuoti orai.  Piktžolės kaimynystėje. Sėjomainos nesilaikymas; neįdirbta neperkasta dirva. Laiku nepanaudoti insekticidai	Braškių augimo sutrikimas.  Krūmo išsekimas.  Mažas derlius.
Grambuoliai	Neįdirbta neperkasta dirva. Sėjomainos nesilaikymas	Apgraužti lapai.  Sugadintas derlius
Uoginė blakė	Piktžolės kaimynystėje.  Neįdirbta neperkasta dirva. Laiku nepanaudoti insekticidai	Braškių krūmo išsekimas, augimo sutrikimas.  Uogų užuomazgų deformacija.  Mažas derlius

 

Braškių derliaus nuėmimas

Braškės uoga skaitosi prisirpusi, kai ji visiškai raudona ir joje neliko žalių galiukų, kai ji dar nėra pernelyg minkšta ir gerai išlaiko savo formą. Tuomet ją galima skinti. 

Prasidėjus braškių sezonui, jas reikia skinti reguliariai (intervalas – viena diena). O jeigu braškių lysvių labai daug ir orai karšti – skinti reikia kasdien. Juk šios uogos derėjimas tęsiasi neilgai. Persirpusios ir laiku nenuskintos braškės suserga pilkuoju puviniu.

• Braškes būtina skinti karti su vaiskočiu. Nuskintas derlius tuomet gerai išsilaikys.
• Braškės vaiskotį nuskinti nuo krūmelio galite ir pirštais. Bet skrupulingi ir kruopštūs sodininkai nukerpa vaiskočius žirklėmis. 
• Nukirpti braškės vaiskotį galima ir visai šalia pačios uogos, bet naudingiau būtų palikti ilgesnį vaiskotį – 1-1,5 cm. Tuomet bus patogiau laikyti braškes už ilgos “uodegytės”, o pačios braškės nuo to ilgiau išliks sausos ir nesuges.

Dėti nuskintas braškes ilgam laikymui galima tik į pintus krepšius, į medines dėžes arba į kartonines (dėl vėdinimo, nes mediena ir kartonas kvėpuoja). Metaliniai kibirai ir bidonai netinka ilgam laikui, nes juose nėra vėdinimo angų. O dar braškės juose teka ir greitai susiglamžo. Plastikinė tara irgi visiškai netinka, nes joje braškės negalės kvėpuoti ir greitai suges.

Negalima skinti braškes lietingu oru. Bet, jeigu kitos išeities nėra ir braškes nuskynėte lietingu oru, sudėkite jas sausoje vėsioje vietoje plonu sluoksniu, kad išdžiūtų. Ir tik po to sausas braškes dėkite į dėžes. Geriausias braškių skynimo laikas – rytas, kai išdžiūvo rasa. Arba antroji dienos pusė, kai nuslūgs karštis. 

Geriau laikyti braškių derlių šaldytuve, šaldiklyje, šaltame rūsyje su geru vėdinimu. 

• Per 1 parą braškės šaldytuve dar nepraras savo maistinių savybių.
• Per antrą laikymo parą nuskintose braškėse ženkliai sumažėja vitamino C ir cukraus kiekis.  

Braškių veislės 

Braškių veislių gausa skiriasi ankstyvumu ir vėlyvumu, atsparumu puvimui, ligoms ir šalčiui, derlingumu, uogų dydžiu ir skoniu. Būna remontantinių braškių, derančių kelis kartus per vasaros sezoną. Su importinėmis konkuruoja lietuviškos veislės “Saulenė”, “Venta” ir “Dangė”. 

Veislė	Savybės
Saulenė	Lietuviška veislė, ankstyvoji, labai derlinga
Venta	Lietuviška veislė, populiari. Vidutinio ankstyvumo, uogos stambios
Honeoye	Vidutinio ankstyvumo, saldžiarūgštė. Labai atspari ligoms ir šalčiui
Kent	Vidutinio ankstyvumo, uogos stambios
Elkat	Vidutinio ankstyvumo, labai derlinga, uogos stambios
Dukat	Vidutinio ankstyvumo, uogos stambios
Dangė	Lietuviška veislė, vidutinio vėlyvumo, uogos stambios
Polka	Vidutinio vėlyvumo, labai derlinga, uogos stambios ir skanios. Labai atspari šalčiui
Bogota	Vėlyvoji, uogos stambios
Senga Sengana	Vėlyvoji, labai derlinga. Dažniausiai vartojama uogienei
Pegasus	Vėlyvoji, uogos stambios
Pandora	Vėlyvoji, labai derlinga, uogos stambios

 

Parengė P. Š.