Abrikosai vis dar egzotiškas mūsų sodams vaismedis. Sukurta daug naujų, šalčiui atsparių, didžiavaisių abrikosų veislių, bet dauguma sodininkų skundžiasi, kad abrikosą labai sunku auginti. Tačiau abrikosas iš tų vaisių kurio nenusipirksi parduotuvėje su visa skonio kvapo gama.  Vaisius minkštas ir jį skina dažniausiai neprinokusį. Jis dar nebūna sukaupęs pakankamai cukraus, skoninių ir kvapo savybiu. Užauginus savo abrikosą gali tikėtis pajusti nerealų abrikoso skonį. Tokį, kokį suvalgysi nuskynęs sode Vidurinėje Azijoje. Ir to skonio niekada nepamirši.

 

Geriausios abrikosų veislės

     Pati didžiausia bėda Lietuvoje yra abrikoso nušalimas. Netgi pavasarį sužaliavęs abrikosas dažniausiai turi bėdų dėl šalčio poveikio. Medelis dažnai būna nusilpęs ir jį su sumažėjusiu natūraliu imunitetu pavasarį užpuola ligos. Dėl to Lietuvoje svarbiausia abrikoso savybė yra atsparumas šalčiui ir ligoms. Neturint geros užuovėjos geriau rinktis vėlyvesnes veisles, nes ankstyvos veislės greičiau pabunda, žydi ir skleidžia jautrius lapelius dar kai didelis šalnų pavojus.    

   Bene atspariausias etnografinis  paprastasis abrikosas. Tai apie 4 - 5 metrų medis vedantis  gana nedidelius ir rūgštokus vaisius. Nėra pats geriausias variantas tarp abrikosų. Nors medelynų parduodami paprastieji abrikosai turi didesnius ir saldesnius vaisius. Tačiau tenka susidurti, kad jie lepesni už etnografiškuosius neaiškios kilmės paprastuosius abrikosus. Sunoksta apie rugpjūčio vidurį. 

  Gana gerai vertinama Lietuvoje sukurta abrikosų veislė Kaunas. Vaisiai gana dideli, apie 50 - 60 g, šviesiai oranžinis su raudonais taškeliais. Minkštimas lengvai atsiskiria nuo kauliuko, vidutiniškai sultinas, saldžiarūgštis, sunoksta liepos antroje pusėje. Atsparūs šalčiams, ligoms, gausiai dera, savidulkiai. Sunoksta liepos antroje pusėje. 

Neblogai užsirekomendavo ankstyva abrikosų veislė Early Orange. Savidulkis, derlingas abrikosas, stambūs ir skanūs  vaisiai ( 40 - 60 g). Sunoksta liepos pabaigoje. Abrikosai atsparūs šalčiui ir ligoms. Vis dėl to jai reikėtų šiltesnės vietos. 

Kiek vėlyvesnė abrikosų veislė Raudonskruostis. Vaisiai apie 50 - 60 g, oranžiniai su raudonais taškeliais. Minkštimas gana tvirtas, saldžiarūgštis, sultingas. Sunoksta abrikosai rugpjūčio pirmoje pusėje, savidulkis. Abrikosas atsparus šalčiui ir ligoms. 

Savidulkė, gausiai deranti abrikosų veislė “Šiaurės triumfas”. Dideli ( 50 - 70 g ) oranžiniai, saulėtoje pusėje raudonai taškuoti vaisiai. Sunoksta liepos pabaigoje. Abrikosų veislė atspari šalčiams ir ligoms. 

  

Abrikosų auginimas

   Abrikoso medis priklausys nuo naudojamo poskiepio. Tik skiepyti ar ar akiuoti abrikosai išlaikys tėvinio medžio savybes. Skiepijant į abrikoso sėklinį poskiepį (naudojamos vietinės, geriausia paprastojo abrikoso) užauga aukštaūgiai ir kiek vėliau derantys abrikoso vaismedžiai. Kiek žemesni būna abrikosai įskiepyti į kaukazo slyvos poskiepį. Patys žemiausi bus abrikosai įskiepyti į Vangenhaimo vengrinės slyvos poskiepį. Ant šio poskiepio įskiepyti abrikosai veda vaisius jau po kelių metų, bet yra mažiau atsparūs šalčiams. 

   Abrikosą galima pasiskiepyti savarankiškai. Jie gana lengvai prigyja. Skiepijama sudūrimo ir požieviniu būdu. Daug geriau prigyja suduriant. 

Žaizdeles, likusias po skiepijimo, greitai užgydo specialus sodo tepalas BEE FORT su natūraliu bičių vašku. Vaško sluoksnis neleidžia infekcijai ir drėgmei patekti per pjūvį į atvirą žaizdą. Svarbu užtepti, kol mediena dar yra sausa ir nesušlapo. BEE FORT gali būti naudojamas genėjimo skerspjūviams užtepti bei įtrūkusiai ar apgraužtai žievei gydyti. 

 

Abrikosų sodinimas

Pati geriausia vieta abrikosams pietinis arba pietvakarinis šlaitas, pietinė namo pusė. Abrikosams būtina, kad būtų daug saulės. Šešėliuotoje vietoje abrikosas serga, silpnai derės, vaisiai bus prastos kokybės.

Abrikosai nemėgsta užmirkstančių vietų ar dirvožemio kur aukštas gruntinis vanduo. Gerai augs humusinguose, gana puriuose priesmėliuose. Priemoliuose reikės daryti didesnę duobę: apie 1 metro skersmens ir 80 centimetrų gylio. Į dugną sudedamas viršutinis velėninis sluoksnis. Duobė užpildoma neutralių durpių, komposto ir derlingo kultūrinio dirvožemio ( pvz iš daržo) mišiniu. Galima įdėti kiek kalio ir fosforo trąšų. Azoto nededama, nes gali pailgėti vegetacijos laikotarpis ir augalas nepasiruoš žiemai. 

Pakeisti ir pagerinti nepalankaus dirvos tipo struktūrą bei pakoreguoti pH lygį galima, naudojant preparato Blackjak suspensiją, kurioje visą darbą atlieka naudingos gamtinės rūgštys – huminė, ulminė, fulvinė. Dirvos pH subalansavimu ir derlingumo padidinimu užsiima ir biologinė tręšimo priemonė Yokosan, išskirdama į dirvą derlingo sliekų biohumuso ekstrakto medžiagas.

Mikoriziniai grybai Hifas padidina skurdžių dirvų derlingumą. Svarbu tik žinoti, kad Hifas grybienai taikomi tam tikri apribojimai – kartu su hifais negalima naudoti fungicidų, kurie gali neutralizuoti visą naudingą Hifas poveikį.

Sodinukų šaknis prieš sodinimą labai praverčia pamirkyti dezinfekuojančiame Vario sulfato tirpale. Labai svarbu nepersistengti su koncentracijos stiprumu, kad neapdeginti sodinuko šaknų. Abrikosams ruošiamas 1 %-inis Vario sulfato tirpalas, besilaikant griežtų proporcijų – 100 g : 10 l vandens.

O norint pagerinti sodinuko šaknų aklimatizaciją dirvinėje terpėje ir stimuliuoti jų sveiką augimą rekomenduojama 5 minutes pamirkyti jas ekologiško Kelpak ekstrakto tirpale. Mirkymui šis tirpalas ruošiamas santykiu 10 ml : 1 l vandens. Kelpak sudėtyje yra labai naudingų auksino ir citokinino hormonų, atsakingų už tokį teigiamą poveikį augalams.

Abrikosas sodinamas, kad skiepo vieta būtų ties žemės paviršiumi. Iškasam duobutę šaknims, dedam ir ištiesinam šaknis. Užpilam sijotu derlingu mišiniu, atsargiai sutankinam. Pilam sekančius sluoksnius ir tankinam. Aplink medelį padarom piltuvą, kad tilptų kibiras vandens. 

Abrikosų sodinukai geriau prigis ir greičiau įsišaknys, jei šaknis iš kart po pasodinimo palaistyti Blackjak tirpalu iš huminių, fulvo, ulmo rūgščių, esančių dirvožemių sudėtyje. Tirpalą skiedžia santykiu 25 ml : 10 l vandens kiekvienam medeliui.

Sodinukų šaknų prigijimą dirvoje ženkliai palengvina naudingų mikorizinių grybų Hifas mišinio mikroorganizmai. Mikorizinės grybienos hifai, aktyvizavus dirvoje, sudaro naudingą sąjungą su pasodintų abrikosų sodinukų šaknimis. Hifams ir sodinukams bendradarbiaujant vyksta papildomos stiprios šaknų sistemos susiformavimas, ko dėka abrikosai pasisavins daugiau maistinių medžiagų ir vandens iš dirvos. Hifas suspensija pilama į sodinimo duobes tiesiai prieš sodinukų sodinimą.

Lauke abrikosams gali grėsti negatyvūs aplinkos faktoriai: naktinės šalnos, kruša, sausra ir vidurvasario karštis. Saugiai ir sveikai išgyventi šiuos nemalonumus padeda preparatas Terra Sorb Foliar, kurio sudėtyje esančios amino rūgštys atgaivins abrikosus po patirto streso ir greičiau grąžins juos į normalią būklę. Terra Sorb Foliar ypatingai pagelbsti per sausrą, kadangi jo dėka augalo žiotelės užsidaro, išsaugodamos daugiau drėgmės viduje.

Sušvelninti nepalankių aplinkos sąlygų neigiamą įtaką abrikosams gerokai padeda saugus produktas AMINO PRO, kurio amino rūgštys skatina augalų regeneraciją atsiradus įvairiems pažeidimams. Į produkto sudėtį įeina net 19 amino rūgščių, labai svarbių augalams. Naudojant AMINO PRO žymiai paspartinamas maistinių elementų įsisavinimas per lapus, šaknis, augalai prisotinami gyvybinės energijos.

 

Abrikoso genėjimas

      Viena iš didesnių klaidų su abrikosu tai jo neteisingas genėjimas. Ideali abrikoso vainiko forma primena taurę. Apatinės šakos prasideda 80 - 120 centimetrų aukštyje, leidžiamos beveik horizontaliai kylant toliau į viršų.  Vainikas formuojamas nukerpant viršūnę apie 100 - 120 centimetrų aukštyje. Žemiau 80 centimetrų pašalinamos visos šakelės ir išsprogstantys pumpurai. Paliekamos apie 5 - 7 šakos.. Šakelės kerpamos ne prie pat pagrindo, bet paliekant apie 2 - 4 centimetrų nuopjovą. 

    

Medeliui senstant gali būti nukerpama viena kita šaka kiek už  pirmos šakutės. Abrikosas suaktyvins miegančius pumpurus ir augalas atsinaujins. 

Abrikosai auga ant jaunų šakelių ir genėjimo tikslas, kad medis išleistų stiprias vaisines šakutes. Taip pat jų neturi būti per daug, kadangi abrikosas nekontroliuoja derliau ir gali nusilpti nuo per daug vaisių. 

Genėjimo žaizdoms užgydyti verta rinktis purškiamą sodo tepalą Fort. Sodininkų palankumą jis nusipelnė tuo, kad juo patogu naudotis, purškiant iš balionėlio, o užpurkštas sluoksnis yra atsparus saulės spinduliams, nesutrūkinėja ir atrodo nepastebimas. Fort galima naudoti ir kitų augalo mechaninių pažeidimų gydymui. Žaizdoms užtepti tinka ir sodo tepalas BEE FORT. Jo pagrindinę dalį sudaro bičių vaškas, užtraukiantis žaizdelę saugiu sluoksniu, pro kurį neprasiskverbs nepalankūs faktoriai iš išorės.

 

Abrikoso priežiūra

Abrikosas neturėtų perdžiūti, stebimas grunto išdžiūvimas ir laistoma. Laistoma, kad žemė neužmirktų, nes abrikosai nemėgsta užmirkimo. Geriau kartą per savaitę gausiai palaistyti (kibiras medeliui šilto vandens) nei laistyti pastoviai. 

Prasidėjus vegetacijai laistymui naudokite Blackjak naudingų rūgščių suspensiją, ištirpdant ją santykiu 25 ml : 10 l vandens kiekvienam sodinukui. Tai paskatins geresnį sodinuko augimą ir įsišaknijimą. Preparato Blackjak medžiagos skirtos ir vandens pH koregavimui. Aktyvaus augimo metu abrikosus verta laistyti biostimuliatoriumi Kelpak 3 - 5 kartus, besilaikant 14 dienų intervalo. Proporcijos: 100 ml : 10 l vandens. 

Abrikoso šakas gali reikėti palenkti ir formuoti horizontaliai. Stirnos ir kiškiai nepastebėti megaujantis abrikosų žieve ar pumpurais. Tačiau atviroje pievoje stirninai mėgsta pakasyti ragelius nutrindami žievę. Verta aptverti tvorele. Apsaugai nuo stirnų padeda jeigu ne tvorelės, tai miško žvėris atbaidantys tepamieji repelentai Plantskydd.

Abrikosų purškimui per lapus ir laistymui verta naudoti vandeniu praskiestą ekologinę skystą trąšą Copfort, prisodrintą vario. Copfort kompensuoja vario stoką ir rekomenduojamas sekančių simptomų prevencijai: rudų, baltų ir pilkų apnašų, chlorozės (kai pasikeičia lapų būdinga spalva), dėmių, lapų kritimo, šakelių sudžiūvimo ir deformacijos, audinių mirimo (nekrozės - augalo dalių mirties, lydymos pajuodavimo). Laistymui Copfort ruošiamas proporcijomis 150-400 ml : 100 l vandens.

Organinė skystą trąša Yokosan yra fosforo, kalcio, kalio ir magnio tiekėjas, stimuliuojantis abrikosų vystymąsi ir atsparumą, subalansuojantis dirvos pH.

Azoto deficitui malšinti verta imtis stabilizuoto karbamido trąšų KARBAMID STRONG. Jų pagalba galima kontroliuoti ir azoto perteklių. Šio produkto azoto granulės turi apvalkalą iš stabilizuojančios medžiagos, leidžiančios 15 procentų sumažinti trąšų išeigą.

Padidinti abrikosų atsparumą ir atkurti trūkstamų elementų balansą padeda trąšų poveikį turintys preparatai Mimox Zn, Alsupre S, Copfort, Drekkar, Matrifuit, Matrinal B ir aukščiau minėtas Kelpak. Purškiamų trąšų prilipimą prie lapų ir žiedlapių organizuoja priemonė Lip Top Gold - jos dėka medžiagos ilgai laikosi ir nenusiplauna lietuje.

 

Abrikosų ligos

Abrikosus puola tie patys grybeliai kaip ir kitus kaulavaisius. Pavojingiausia moniliozė nudžiovinantį kelias šakutes ar net visą medį. Tenka susidurti su moniliozės pernešimu visam medžiui genint nedizenfekuotais įrankiais lietingą dieną. 

Moniliozės nudžiovinta abrikoso šakelė. Pažeistą šaką nupjaunam, sudeginam. Rudenį surenkami ir deginami lapai. Pavasarį tris kartus purškiama tuo pačiu kaip ir kitus kaulavaisius. Pirmą kartą kol neišsprogo pumpurai vario sulfato preparatais (apie 1 proc), galima sumaišyti su karbamidu (2 proc). Antrą kartą sisteminiai fungicidai, trečią kartą daugiau insekticidai ir dar sisteminių fungicidų. Vienas tokių - fungicidas Score 250 EC, skirtas apsaugai nuo moniliozės, veikiantis 10-14 dienų.

Kaip ir persikus abrikosus kankina Tafrinozė. Ligą sukelia deformuojantis ragangrybis (Taphrina deformans). Susuka viršutinius lapus, kurie po kurio laiko nudžiūna. Medis nusilpsta ir gali žūti. Gelbėjama pjaustant ligos pažeistas šakeles, šalinant lapus, purškiant fungicidais. Apsaugai nuo tafrinozės skirtas sisteminio veikimo fungicidas Topas 100 EC, kurį reikia naudoti ligos plitimo pradžioje (norma 5 ml : 10 l vandens). 

Bakterinis kaulavaisių vėžys gali per metus sunaikinti jauną medelį. Medelio lapai staiga nuvysta, sukasi, lieka kaboti, ruduoja, vėliau juoduoja žievė. Žievė gali trūkinėti, veržtis lipiai. Seni medžiai skursta, vaisiai mažėja, deformuojasi. Sunkiai gydoma, stipriai pažeistus augalus geriau išrauti, sudeginti. Purškiama rudenį ir pavasarį. Šienaujama žolė. Dažnai dezinfekuojami įrankiai.

Kaulavaisių vėžys gydomas, išpjaunant pažeistą audinį ir užtepant žaizdas BEE FORT bičių vašku su vario sulfatu. Atsiradus pirmiems vėžio požymiams reikia nedelsiant pasitelkti preparato Copfort pagalba (purškiant ir laistant). Copfort padidina abrikosų medienos audinių atsparumą  tolesniam ligos plitimui ir nekrozei, užpildydamas ląsteles ir stiprindamas imunitetą, bei atsparumą kitoms ligoms - citosporozei, verticiliozei, šratligei, moniliozei ir miltligei.

Abrikosų miltligė pažeidžia lapus, jaunus ūglius ir vaisius. Lapus i rūgliu sdengia baltos, miltingos apnašos. Lapai gelsta, parausta, garbanojasi, ūgliai nudžiūsta. Gelbėjama fungicidais nuo miltligės.

Visų minėtų abrikosų ligų prevencijai praverčia preparatai Matrinal B ir Mimox Zn.

Fungicidinį ir baktericidinį efektą turi tirpūs milteliai KYTOS, aktyvuojantys natūralius abrikosų apsaugos procesus. KYTOS sudėtį sudaro gryna chitozano hidrochlorido medžiaga, veikianti kaip induktorius. 

Abrikosų profilaktikai nuo nepalankių aplinkos faktorių sukeliamų ligų ir negalavimų galima naudoti tirpią priemonę Cephyro (aktyvus varis), ypač kai krenta lapai iki žydėjimo. Nerekomenduojama naudoti Cephyro žydėjimo ir vaisių nokimo laikotarpiais bei atviroje saulėje. 

O apsaugos priemonių prilipimą prie lapų ir žiedlapių paviršiaus užtikrina priemonė Lip Top Gold, kurios dėka medžiagos nenusiplauna ir ilgai laikosi.

 

Abrikosų kenkėjai

Dažniausiai abrikosus apninka amarai. Amarų kolonijos susirenka naujų šakelių viršūnėse po jaunais lapeliais. 

Sprendžiant amarų naikinimo klausimą sodininkai turėtų atkreipti dėmesį į naudingų plėšriųjų vabzdžių priviliojimą į kriaušių sodą. Viena iš efektyvesnių priemonių - draugiškų vabzdžių-entomofagų viliokliai MagiPal, kabinami ant abrikosų šakų "auskarų" pavidalu kas 5-10 metrų. "Auskarų" talpa užpildyta raudonu skysčiu su entomofagus priviliojančia medžiaga. Į svečius susilauksite naudingų žiedblakių, žiedmusių, boružių ir auksaakių. Faktas, kad boružės ir auksaakės ėda amarus. Tam siūloma įdomi priemonė BORUŽĖ BIOFRIENDS - tai gyvos boružių lervos, kurias reikia tik paskleisti amarų veisimosi židinyje (efektas – iki 100 suėstų amarų per dieną). Panašiai veikia AUKSAAKĖ BIOFRIENDS, kurioje esančios auksaakių lervos gali suėsti iki 600 amarų per dieną.

Kovai su amarais sukurtas kontaktinio veikimo insekticidas Mavrik, paralyžiuojantis kenkėjų nervinę sistemą. Naudoti 15-20 C ir aukštesnėje temperatūroje, pastebėjus pirmus amarus. Mavrik ruošiamas santykiu 5 ml : 10 l vandens.

Amarų naikinimui sodininkai turėtų atkreipti dėmesį ir į gaudyklę MAGNET yellow. Jos paviršius dengtas lipniais klijais, sugaudančiais kenkėjus. Tinka lauke, pakabinant gaudyklę virš augalų.

Purškiamas insekticidas NeemAzal aktyviai naikina amarus. Jo sudėtyje yra indinio nimbamedžio sėklų ekstraktas, žudantis minėtus kenkėjus.

Grambuolio lervų, gyvenančių po žeme ir graužiančių abrikosų šaknis, naikinimui galima naudotis efektyvia priemone Nematodai. Tai yra mikroskopinės nematodų kirmėlės. Dirvoje jos įsiskverbia į grambuolių lervas ir apkrečia jas savo bakterijomis, sukeliančiomis lervų mirtį. Nematodus geriausia naudoti gegužę-rugsėjį, nuolat palaikant dirvos drėgnumą, siekiant didesnio poveikio.

Norint apsisaugoti nuo žemėje žiemojančių kenkėjų ar ligų sukėlėjų verta pavasarį-rudenį palaistyti plotus po abrikosais inovatyviu produktu REcharge. Jis ne tik stiprina abrikosų atsparumą, bet ir pagerina dirvą naudingais gamtiniais mikroorganizmais. Negalima tik maišyti REcharge su fungicidais.