Kada sodinti vyšnias Lietuvoje

Mūsų klimatinėmis sąlygomis vyšnių sodinukus atviromis šaknimis priimta sodinti balandžio mėnesį, kai dirva jau užtektinai šilta. 

Praktikuojamas ir rudeninis vyšnių sodinimas, pasibaigus vegetacijos procesams, bet tokiam laikotarpiui naudojami sodinukai su uždara šaknų sistema, siekiant užtikrinti šilumą šaknims.

 

Kokioje dirvoje vyšnios gerai auga

Vyšnios labai mėgsta dirvožemį su 5,5-7 pH rūgštingumu. Priimtiniausi dirvos tipai – laidūs vandeniui lengvi priesmėliai ir priemoliai, neužtrunkantys įšilti. Lėtai įšilančių, vėsių, nuolat drėgnų dirvožemių vyšnios netoleruoja kaip ir labai aukštų požeminių vandenų. 

Vyšnios yra šilumamėgės ir šviesamėgės, todėl pagrindiniai kriterijai – šiluma, daug saulės ir šviesos, užuovėja, pietūs. Jokių pavėsių ir prietemų, skersvėjų iš šiaurės ir daubų. Auginti vyšnias šalia obelų irgi nepatariama. 

Pakeisti ir pagerinti nepalankaus dirvos tipo struktūrą bei pakoreguoti pH lygį galima, naudojant preparato Blackjak suspensiją, kurioje visą darbą atlieka naudingos gamtinės rūgštys – huminė, ulminė, fulvinė. Dirvos pH subalansavimu ir derlingumo padidinimu užsiima ir biologinė tręšimo priemonė Yokosan, išskirdama į dirvą derlingo sliekų biohumuso ekstrakto medžiagas.

Mikoriziniai grybai Hifas padidina skurdžių dirvų derlingumą. Svarbu tik žinoti, kad Hifas grybienai taikomi tam tikri apribojimai – kartu su hifais negalima naudoti fungicidų, kurie gali neutralizuoti visą naudingą Hifas poveikį.

 

Kaip paruošti vyšnių sodinukus

Pavasariniam sodinimui imami sodinukai, kuriems dar neprasidėjo vegetacija ir nepsrogo pumpurai. 

Geriausia prigyja vyšnių sodinukai su didesniu kiekiu šaknelių. Šaknų sistema turi būti sveika, be sudžiūvimo ar puvimo požymių. Labai ilgos šaknų atšakos patrumpinamos sodo žirklėmis iki bendro visų šakelių ilgio. 

Pastebėjus, kad šaknys pernelyg sausos, jas vertėtų profilaktiškai iki sodinimo pamirkyti vandenyje apie 1 dieną.

Sodinukų šaknis prieš sodinimą labai praverčia pamirkyti dezinfekuojančiame Vario sulfato tirpale. Labai svarbu nepersistengti su koncentracijos stiprumu, kad neapdeginti sodinuko šaknų. Vyšnioms ruošiamas 1 %-inis Vario sulfato tirpalas, besilaikant griežtų proporcijų – 100 g : 10 l vandens.

O norint pagerinti sodinuko šaknų aklimatizaciją dirvinėje terpėje ir stimuliuoti jų sveiką augimą rekomenduojama 5 minutes pamirkyti jas ekologiško Kelpak ekstrakto tirpale. Mirkymui šis tirpalas ruošiamas santykiu 10 ml : 1 l vandens. Kelpak sudėtyje yra labai naudingų auksino ir citokinino hormonų, atsakingų už tokį teigiamą poveikį augalams.

 

Dirvos paruošimas vyšnių sodinimui

Vyšnių sodinukams kasamos sodinimo duobės. Atsižvelgiant į vyšnios šaknų bendrą skersmenį ir ilgį laikomasi duobių dydžio standarto: skersmuo – 70-80 cm, gylis - 60-80 cm. Atstumai tarp sodinimo duobių kraštų – apie 2-3 m eilėje. Planuojant auginti vyšnių sodą kasamos duobių eilės, išlaikant 4 metrus tarp eilių.

Sklype esant aukštam gruntinių vandenų lygiui (iki 1 m) duobių dugną galima iškloti drenuojančiu sluoksniu iš molio (iki 10 cm storio). 

Organizuoti trąšią terpę vyšnių sodinukų šaknims galima dar sodinimo etape, pilant derlingą mišinį į duobes prieš sodinimą. 

Mišinys ruošiamas iš vyšnioms palankios dirvos (priemolis, priesmėlis), komposto arba durpių ir mineralinių trąšų. Dirva sumaišoma su kibiru komposto, į juos įberia 150 g kalio druskos ir 300 g superfosfato. Kalio druską gali pakeisti stiklinė pelenų. Jeigu sklype, kuriame iškastos sodinimo duobės, dominuoja smėlis – mišiniui geriau naudoti kibirą durpių (ne itin rūgščių). Mišinio turėtų pakakti, kad užpildyti juo apie 75 % visos duobės.

 

Vyšnių sodinimas

Derlingame mišinyje, supiltame į sodinimo duobę, iškasama mažesnio dydžio duobutė, kurioje turėtų tilpti sodinuko šaknys. Šaknys netūri painiotis tarpusavyje, jų galiukai turi būti nukreipti žemyn, o ne viršūn. Šaknų sistemą ir šaknų kaklelį užpila tuo pačiu derlingu mišiniu, stebint, kad laisvumai tarp šaknų būtų tolygiai užpildyti. (Rudenį sodina vyšnios sodinuką su uždara šaknų sistema, t.y. konteineryje, vazone arba su žemės gumulu ant šaknų). Į mišinį vertikaliai įstatomas atraminis kuolas, prie kurio pririšamas vyšnios sodinukas. 

Čia pat įkastas sodinukas laistomas, duodant 20-30 l vandens. Naujakurius sodinukus laisto ir vėliau, savaitės intervalu, po vieną kartą. Mulčio sluoksnis iš durpių neleis drėgmei per greitai išgaruoti.  

Vyšnių sodinukus galima bus patręšti azoto trąšomis, kai po sodinimo praeis mėnuo. 

Vyšnių sodinukai geriau prigis ir greičiau įsišaknys, jei šaknis iš kart po pasodinimo palaistyti Blackjak tirpalu iš huminių, fulvo, ulmo rūgščių, esančių dirvožemių sudėtyje. Tirpalą ištirpdo santykiu 25 ml : 10 l vandens kiekvienam medeliui.

Sodinukų šaknų prigijimą dirvoje ženkliai palengvina naudingų mikorizinių grybų Hifas mišinio mikroorganizmai. Mikorizinės grybienos hifai, aktyvizavus dirvoje, sudaro naudingą sąjungą su pasodintų vyšnių sodinukų šaknimis. Hifams ir sodinukams bendradarbiaujant vyksta papildomos stiprios šaknų sistemos susiformavimas, ko dėka vyšnios pasisavins daugiau maistinių medžiagų ir vandens iš dirvos. Hifas suspensija pilama į sodinimo duobes tiesiai prieš sodinukų sodinimą.

Lauke vyšnioms gali grėsti negatyvūs aplinkos faktoriai: naktinės šalnos, kruša, sausra ir vidurvasario karštis. Saugiai ir sveikai išgyventi šiuos nemalonumus padeda preparatas Terra Sorb Foliar, kurio sudėtyje esančios amino rūgštys atgaivins vyšnias po patirto streso ir greičiau grąžins jas į normalią būklę. Terra Sorb Foliar ypatingai pagelbsti per sausrą, kadangi jo dėka augalo žiotelės užsidaro, išsaugodamos daugiau drėgmės viduje.

Sušvelninti nepalankių aplinkos sąlygų neigiamą įtaką vyšnioms gerokai padeda saugus produktas AMINO PRO, kurio amino rūgštys skatina augalų regeneraciją atsiradus įvairiems pažeidimams. Į produkto sudėtį įeina net 19 amino rūgščių, labai svarbių augalams. Naudojant AMINO PRO žymiai paspartinamas maistinių elementų įsisavinimas per lapus, šaknis, augalai prisotinami gyvybinės energijos.

 

Vyšnių tręšimas

Dauguma sodininkų netręšia vyšnias pirmus 2-3 metus po pasodinimo, kadangi sodinimo metu buvo įterpta pakankamai trąšų. Imtis papildomų azoto trąšų (10-15 g/m²) per pirmąjį sezoną vertėtų tik tuomet, kai akivaizdžiai matosi azoto trūkumas vyšnių lapuose – nebūdingai šviesi jų spalva.

Antrais vyšnių augimo metais duodama daugiau azoto (20-40 g/m²). Tačiau, reikia žinoti saiką ir vengti perteklinės azoto dozės – tai susilpnina vyšnių imunitetą ligoms ir šalnoms.

Azoto deficitui malšinti verta imtis stabilizuoto karbamido trąšų KARBAMID STRONG. Jų pagalba galima kontroliuoti ir azoto perteklių. Šio produkto azoto granulės turi apvalkalą iš stabilizuojančios medžiagos, leidžiančios 15 procentų sumažinti trąšų išeigą.

Vyšnioms sulaukus 3-4 metų amžiaus įterpia fosforo ir kalio trąšų. Daroma tai pasibaigus vegetacijos laikotarpiui, rudens metu. Organinė skystą trąša Yokosan yra fosforo, kalcio, kalio ir magnio tiekėjas, stimuliuojantis vyšnių vystymąsi ir atsparumą, subalansuojantis dirvos pH.

Susitvarkyti su boro deficito problemomis padeda ir preparatas Matrinal B – boro elemento tiekėjas. Jam veikiant boras greičiau patenka ir įsisavina vyšnios organizme. Rekomenduojamas, norint išvengti tokių simptomų kaip: lapų dechromavimas (pilkų, gelsvų, rudų, rausvų dėmių atsiradimas), lapų susukimas ir susiraukšlėjimas, įtrūkiai ir skylės lapuose. Matrinal B geriausia naudoti iki žydėjimo santykiu 20 ml : 10 l vandens, vengiant karščio, lietaus, rasos ir kitų preparatų tuo pačiu metu.

Po žydėjimo vyšnių lapams rekomenduojamas purškimas preparatu Matrifruit su amino rūgštimi, ypač kai jaučiasi cinko ir mangano trūkumas. Panaudojimas užkerta kelią lapų susukimui, susiraukšlėjimui, dėmių ir skylių atsiradimui, amarų puolimams, pagerina fotosintezę. Nenaudoti karštyje ir atviroje saulėje.

Padidinti vyšnių atsparumą ir atkurti trūkstamų elementų balansą padeda trąšų poveikį turintys preparatai Mimox Zn, Alsupre S, Copfort, Drekkar ir aukščiau minėti Kelpak ir Blackjak. Purškiamų trąšų prilipimą prie lapų ir žiedlapių organizuoja priemonė Lip Top Gold - jos dėka medžiagos ilgai laikosi ir nenusiplauna lietuje.

 

Vyšnių laistymas

Didelis kiekis vandens vyšnioms nerekomenduojamas, kadangi jos nesunkiai perneša sausras, o perteklinė drėgmė veikia jas neigiamai. Per vieną auginimo sezoną vyšnioms pakanka 4-5 laistymo procedūrų – pasibaigus žydėjimui (gegužė-birželis), užuomazgų formavimosi metu (birželis), vaisių nokimo metu (liepa), po derliaus nuėmimo ir artėjant rudeninėms šalnoms.

Vandens kiekis – 5-6 kibirai kiekvienam medžiui. Išmanantys vyšnių augintojai nelaisto kamieną – jie pila vandenį ties lajos kraštų projekciją (būtent ten po žeme susitelkę šaknų galiukai), mulčiuodami po laistymo. 

Prasidėjus vegetacijai laistymui naudokite Blackjak naudingų rūgščių suspensiją, ištirpdant ją santykiu 25 ml : 10 l vandens kiekvienam sodinukui. Tai paskatins geresnį sodinuko augimą ir įsišaknijimą. Preparato Blackjak medžiagos skirtos ir vandens pH koregavimui. Aktyvaus augimo metu vyšnias verta purkšti biostimuliatoriumi Kelpak, kai pražysta 50% žiedų, kartojant procedūrą 2 kartus kas 10 -14 dienų. Proporcijos: 100 ml : 10 l vandens. 

Vyšnių purškimui per lapus ir laistymui verta naudoti vandeniu praskiestą ekologinę skystą trąšą Copfort, prisodrintą vario. Copfort kompensuoja vario stoką ir rekomenduojamas sekančių simptomų prevencijai: rudų, baltų ir pilkų apnašų, chlorozės (kai pasikeičia lapų būdinga spalva), dėmių, lapų kritimo, šakelių sudžiūvimo ir deformacijos, audinių mirimo (nekrozės - augalo dalių mirties, lydymos pajuodavimo). Laistymui Copfort ruošiamas proporcijomis 150-400 ml : 100 l vandens.

 

Vyšnių genėjimas

Kada ir kaip genėti vyšnias? Pradėti genėjimą galima jau kovo ir balandžio mėnesiais, užbaigti genėjimą – žydėjimo laikotarpio pabaigoje. Rudenį - spalio gale ir lapkritį. Darbai atliekami, vengiant drėgnų orų, steriliais įrankiais.

Sodinukui pavasarį pašalina neperspektyvias šonines šakas – jam pakaks 4-5 stiprių. O viršūnę reikia nugenėti iki 1 m nuo žemės.

Rimtas genėjimas taikomas jau trymetėms vyšnioms. Tokiame amžiuje vyšniai genimos šakos, kurios auga į lajos centrą. Praretinamas šakų tankumas, išlaikant apie 30 cm nuotolį tarp šakų. Po to - šakos, augančios pernelyg smailiu kampu. Reikia atsikratyti besikryžiuončiomis šakomis. 

Genėjimo žaizdoms užgydyti verta rinktis purškiamą sodo tepalą Fort. Sodininkų palankumą jis nusipelnė tuo, kad juo patogu naudotis, purškiant iš balionėlio, o užpurkštas sluoksnis yra atsparus saulės spinduliams, nesutrūkinėja ir atrodo nepastebimas. Fort galima naudoti ir kitų augalo mechaninių pažeidimų gydymui. Žaizdoms užtepti tinka ir sodo tepalas BEE FORT. Jo pagrindinę dalį sudaro bičių vaškas, užtraukiantis žaizdelę saugiu sluoksniu, pro kurį neprasiskverbs nepalankūs faktoriai iš išorės.

 

Vyšnių ligos 

Kaip ir kiti vaismedžiai vyšnios serga monilioze, kokomikoze, ruduoju puviniu, šratlige, sidabralige. Fungicidinį ir baktericidinį efektą turi tirpūs milteliai KYTOS, aktyvuojantys natūralius vyšnių apsaugos procesus. KYTOS sudėtį sudaro gryna chitozano hidrochlorido medžiaga, veikianti kaip induktorius. 

Vyšnių moniliozė pasireiškia lapų parudavimu ir džiūvimu, pilkomis apnašomis ant lapų. Vaisius dengia rudos puvančios dėmės ir apnašos. Vaisiai mumifikuojasi ir krenta. Moniliozė plinta drėgnu ir šaltu oru arba per žaizdeles vaisiuose. Kaltinami ir vabzdžiai-kenkėjai.

Vyšnių moniliozės simptomai - sudžiūvę lapai

Vyšnių apsaugai nuo moniliozės skirtas sisteminis fungicidas Score 250 EC, veikiantis 10-14 dienų.

Vyšnių kokomikozė gali prasidėti drėgnomis lietingomis dienomis. Ligos požymiai – pageltonavę lapai, rudos ir rausvos dėmės ant lapų. Sumažėja derėjimas, vyšnių vaisiai džiūva. Apsaugai nuo kokomikozės rekomenduojamas sisteminio veikimo fungicidas Topas 100 EC, kurį reikia naudoti ligos plitimo pradžioje (norma 5 ml : 10 l vandens).

Rudasis puvinys pasižymi rudomis pūvančiomis dėmėmis ant vaisių. Vaisiai tampa rudi su baltomis apnašomis. Ligą perneša sukėlėjai, žiemojantys mumifikuotuose vaisiuose. Sveiki vaisiai užsikrečia per sergančių vaisių atviras žaizdas, kalti ir drėgni orai. Norint apsisaugoti nuo žemėje žiemojančių kenkėjų ar ligų sukėlėjų verta pavasarį-rudenį palaistyti plotus po vyšniomis inovatyviu produktu REcharge. Jis ne tik stiprina vyšnių atsparumą, bet ir pagerina dirvą naudingais gamtiniais mikroorganizmais. Negalima tik maišyti REcharge su fungicidais. 

Vyšnių šratligė prasideda nuo pernelyg drėgnų orų ir nuo žaizdų šakose. Nuo šratligės mažėja derlius, prarandama vyšnių prekinė išvaizda. 

Sidabraligę sukelia voratinklinė erkutė, boro ir drėgmės trūkumas arba azoto trąšų  perteklius. Išsenka visas vyšnios medis ir nėra užuomazgų. 

Vyšnių ligų prevencijai praverčia preparatai Copfort, Matrinal B ir Mimox Zn.

Vyšnių profilaktikai nuo nepalankių aplinkos faktorių sukeliamų ligų ir negalavimų galima naudoti tirpią priemonę Cephyro (aktyvus varis), ypač kai krenta lapai iki žydėjimo. Nerekomenduojama naudoti Cephyro žydėjimo ir vaisių nokimo laikotarpiais bei atviroje saulėje. 

O apsaugos priemonių prilipimą prie lapų ir žiedlapių paviršiaus užtikrina priemonė Lip Top Gold, kurios dėka medžiagos nenusiplauna ir ilgai laikosi.

 

Vyšnių kenkėjai

Pagrindiniai vyšnių vabzdžiai-kenkėjai – vyšninė musė, gleivėtasis pjūklelis, vyšniniai amarai ir grambuolio lervos po žeme. 

Vyšninė musė puola vyšnias šiltu oru, išgrauždama vaisių minkštimą. Vaisiai paskui puva ir krenta. 

Naikinti vyšninę musę dabar galima gudresniu ir efektyvesniu būdu – naudojant gamtinį feromoną Pherozipp. Ši medžiaga veikia tik vyšninių musių patinus, skleisdama jų patelių hormonų kvapus. Patinas, reaguodamas į kvapą, įviliojamas į lipnią gaudyklę ir joje žūsta. Naudingų vabzdžių feromonas Pherozipp neprivilioja ir nekenkia jiems.

Feromonas vyšninei musei kabinamas kartu su lipnia gaudykle MAGNET yellow. Pakelį su feromonu reikia priklijuoti prie lipnaus gaudyklės paviršiaus, o pačią gaudyklę su feromonu kabinti ankstyvą pavasarį, prieš žydėjimą iki vyšnių brendimo. Gaudyklė MAGNET yellow kabinama lajos viduryje, vakarų-pietvakarių pusėje, vengiant tiesioginių saulės spindulių patekimo ant jos. Feromonus būtina keisti kas 6 savaites.

Geltona lipni gaudyklė MAGNET yellow, pakabinta vyšnios lajos viduje.

Gleivėtasis pjūklelis atsiranda užsitęsusiomis drėgnomis šiltomis dienomis arba iš po žeme peržiemojusių lervų, jeigu žemė laiku nebuvo perkasta. Pjūklelis apgražia lapus ir užuomazgas, išsekina visą vyšnią, ko pasekoje smarkiai mažėja derlius. 

Purškimo preparatas Drekkar pasižymi kaip atsparumo didinimo priemonė daugybei vyšnių kenkėjų – pjūkleliams, musėms, amarams. Drekkar pagalba rekomenduojama, norint užkirsti kelią lapų susiraukšlėjimui ir susukimui, įvairių spalvinių dėmių, įtrūkimų ir skylių atsiradimui lapuose. Drekkar galima naudoti karštyje.

Amarai atkeliauja iš piktžolių sausu laikotarpiu, iš žaizdų kamiene. Jie išsekina lapus, pražudo užuomazgas ir derlių. 

Vyšniniai amarai

Sprendžiant amarų, pjūklelių ir vyšninių musių naikinimo klausimą sodininkai turėtų atkreipti dėmesį į naudingų plėšriųjų vabzdžių priviliojimą į vyšnių sodą. Viena iš efektyvesnių priemonių - draugiškų vabzdžių-entomofagų viliokliai MagiPal, kabinami ant vyšnių šakų "auskarų" pavidalu kas 5-10 metrų. "Auskarų" talpa užpildyta raudonu skysčiu su entomofagus priviliojančia medžiaga. Į svečius susilauksite naudingų žiedblakių, žiedmusių, boružių ir auksaakių. Faktas, kad boružės ir auksaakės ėda amarus. Tam siūloma įdomi priemonė BORUŽĖ BIOFRIENDS - tai gyvos boružių lervos, kurias reikia tik paskleisti amarų veisimosi židinyje (efektas – iki 100 suėstų amarų per dieną). Panašiai veikia AUKSAAKĖ BIOFRIENDS, kurioje esančios auksaakių lervos gali suėsti iki 600 amarų per dieną.

Kovai su amarais sukurtas kontaktinio veikimo insekticidas Mavrik, paralyžiuojantis kenkėjų nervinę sistemą. Naudoti 15-20 C ir aukštesnėje temperatūroje, pastebėjus pirmus amarus. Mavrik ruošiamas santykiu 5 ml : 10 l vandens.

Pasipriešinti amarams vyšnios gali preparato FIZIMITE dėka. Koncentrato aktyviosios medžiagos išvalo vyšnių lapų paviršius nuo įvairių nešvarumų (jų tarpe ir amarų išmatos, kuriuose veisiasi jų palikuonys). Tuo pačiu stiprinamas vyšnių atsparumas kenkėjams. FIZMITE reikia purkšti iš abiejų lapų pusių. 

Amarų naikinimui sodininkai gali naudotis ir į anksčiau minėta gaudykle MAGNET yellow. Jos paviršius dengtas lipniais klijais, sugaudančiais kenkėjus. 

Išvengti grambuolio lervų kenkėjiškos veiklos padarinių padės efektyvi priemonė Nematodai. Sudėtyje yra didelė mikroskopinių nematodų kirmelių koncentracija, kurios įsiskverbia į grambuolių lervas po žeme ir žudo jas, paskleisdamos bakterijas. Nematodai naudojami nuo gegužės iki rugsėjo, dirvai įšilus iki 12-25º C, reguliariai drėkinant dirvą efektyvesniam poveikiui. 

 

Vyšnių veislės 

Tautiečiai tikrai gali pasigirti garsiomis lietuviškomis veislėmis – Žagarvyšne, Vytėnų Žvaigžde ir Note. Nuo senų laikų auginamos ir užsienietiškos vyšnios – Lotynė (kitaip vadinama Šatenmorelė), Žukovskaja, Malinovka. 

Lietuviškos veislės pasižymi ankstyvumu: 

• Legendinė Žagarvyšnė deri liepos pradžioje (skonis saldžiarūgštis, vaisiai sultingi, tamsaus raudonumo). Veislei būdingas atsparumas šalčiams. 
• Vytėnų žvaigždės derlius būna pirmoje liepos pusėje (skonis saldžiarūgštis, vaisiai sultingi, tamsiai raudonos spalvos). Garsėja atsparumu šalčiui ir ligoms.
• Notė deri liepos viduryje. Jos vyšnių skonis saldžiarūgštis ir sultingas, veislė nebijo šalčio ir moniliozės.

Šatenmorelės derliaus nuėmimu užsiima liepos pabaigoje. Stambūs tamsūs vaisiai turi rūgštoką skonį. 

Žukovskaja veislė deri liepai įžengus į antrąją pusę. Saldžiai rūgštaus skonio, gerai atlaiko šalnas.