Dekoratyvinis vaiskrūmis, lianinis augalas aktinidija laisvai gali būti vadinamas “šiaurės platumų kivis”. Plačiai ir aukštai besidriekiančios aktinidijų lianos ne tik puošia namų sienas, bet ir brandina vaisius – žalsvas saldžiarūgštes uogas, kurių skonis labai primena kivius, tik odelė yra beplaukė. Kai kurių aktinidijų veislių uogos pasižymi stebinančiai dideliu vitamino C tūriu. 

Aktinidijos yra azijietės. Šis pietietiškas augalas neprigytų mūsų klimate, bet Lietuvos selekcininkai pasistengė ir sukūrė šalčiui atsparias veisles. Daugiausiai Lietuvoje auginamos margalapės aktinidijos rūšies (Actinidia kolomikta) veislės: "Paukštės Šakarva", “Landė", “Lankė", “Laiba". Daugmaž pakenčiamai mūsų šalnas ištveria ir smailialapių aktinidijų rūšis (Actinidia arguta).

Aktinidijų sodinimo laikas

Kada geriau sodinti aktinidijas? Pavasarį arba rudenį. Sodinant pavasarį vertėtų rinktis balandžio pradžią, sodinukams esant miego būsenoje, kai jų pumpurai dar nesprogo. Rudeniniam sodinimui tinka laikotarpis iki pirmų šalnų, rugsėjis-spalio pradžia, nes aktinidijai reikia laiko paleisti šaknis ir mobilizuoti vidinius resursus žiemos miegui.

Dirva aktinidijų auginimui

• Aktinidijų šaknys gerai prigyja, esant neutraliam 5-6,5 pH dirvos rūgštingumui.

• Mėgstamas dirvos tipas – neutralus, priemolis, laidus orui ir vandeniui, derlingas, silpno rūgštingumo. 
• Nepriimtinas dirvos tipas – smėlis, lengvas ir išsausintas, sunkus, molingas, lėtai džiūnantis, nuolat drėgnas, kuriame gruntinis vanduo pernelyg arti. 

Pakeisti ir pagerinti nepalankaus dirvos tipo struktūrą bei pakoreguoti pH lygį galima, naudojant preparato Blackjak suspensiją, kurioje visą darbą atlieka naudingos gamtinės rūgštys – huminė, ulminė, fulvinė. Dirvos pH subalansavimu ir derlingumo padidinimu užsiima ir biologinė tręšimo priemonė Yokosan, išskirdama į dirvą derlingo sliekų biohumuso ekstrakto medžiagas.

Mikoriziniai grybai Hifas padidina skurdžių dirvų derlingumą. Svarbu tik žinoti, kad Hifas grybienai taikomi tam tikri apribojimai – kartu su hifais negalima naudoti fungicidų, kurie gali neutralizuoti visą naudingą Hifas poveikį.

Vieta aktinidijų auginimui

• Ideali vieta – šilta, bet ne karšta. Saikingai šviesi, bet ne pietų pusėje – kaitra pražūtinga jaunoms aktinidijoms. Tinka rytų ir vakarų pusės, puikiai prisitaiko ir šiaurės pusėje. 
• Bloga vieta aktinidijoms – svilinančiame pietų pusės karštyje, ypač prie įkaitusios namo sienos. Netinka pernelyg tamsios vietos ir labai žemos daubos, kurių niekada neapšviečia saulė.

Geri aktinidijų kaimynai - augalai, teigiamai sąveikaujantys su jomis, arba bent nedarantys blogų poveikių: visi ankštiniai, astrinių šeimos gėlės ir augalai, citrusiniai, avietės, serbentai (juodieji).

Aktinidijų sodinukai

Aktinidijų sodinukų paieškos ir atrankos metu pirmenybę teikite tik 2-3 metų amžiaus egzemplioriams. Vienmečiai sodinukai dar neturi tiek potencialo, kiek dvimečiai, o senesni jau nėra tokie stiprūs. Pažeidžiamiausia aktinidijų sodinukų vieta – šaknys. Rinkitės sveikas nepažeistas šaknis ir saugokite jas nuo karščio ir šaltų oro srovių, apvynioję minkšta medžiaga.

Sodinukų šaknis prieš sodinimą labai praverčia pamirkyti dezinfekuojančiame Vario sulfato tirpale. Labai svarbu nepersistengti su koncentracijos stiprumu, kad neapdeginti sodinuko šaknų. Aktinidijoms ruošiamas 1 %-inis Vario sulfato tirpalas, besilaikant griežtų proporcijų – 100 g : 10 l vandens.

O norint pagerinti sodinuko šaknų aklimatizaciją dirvinėje terpėje ir stimuliuoti jų sveiką augimą rekomenduojama 5 minutes pamirkyti jas ekologiško Kelpak ekstrakto tirpale. Mirkymui šis tirpalas ruošiamas santykiu 10 ml : 1 l vandens. Kelpak sudėtyje yra labai naudingų auksino ir citokinino hormonų, atsakingų už tokį teigiamą poveikį augalams.

Pasiruošimas aktinidijų sodinimui - duobė ir mišinys

Aktinidijų šaknys, augant po žeme, nesiekia didelio gylio ir leidžia sutaupyti laiką ir jėgas, kasant sąlyginai negilią duobę – 50 cm gylio ir 50 cm pločio. Tik labai sunkiame molyje reikėtų iškasti kiek gilesnę duobę, kad jos dugne suformuoti 10 cm drenažo sluoksnį iš žvyro. 

Sodinant aktinidijų eilę rekomenduojami atstumai – 1,5-2,5 m margalapių rūšiai arba 2-2,5 m smailialapių rūšiai. 

Derlingas mišinys, skirtas duobei užpildyti, ruošiamas iš komposto ir derlingos žemės. Vienam kibirui tokio mišinio pagerinti galima įnešti šaukštą superfosfato (15-20 g). Suverstą į duobę mišinį sutankina.

Mišinį duobėje galima iš anksto palaistyti kibiru vandens, jeigu bus sodinamas sodinukas su uždara šaknų sistema (šaknys žemės gumule), leidžiant vandeniui įsigerti iki pasodinimo. 

Aktinidijų sodinimas

Duobės mišinio centre praverstų suformuoti duobelę, kurioje tilptų aktinidijos sodinuko šaknys. 

Laikant stačia padėtimi aktinidijos sodinuką įstato į paruoštą duobelę centre. Jeigu šaknų sistema atvira (be žemės gumulo) - tuomet kiekvieną atskirą šaknelę reikia atsargiai ištiesinti tam, kad tarp jų būtų laisvos erdvės ir jos netrukdytų viena kitai. 

Sodinuko šaknis užberia žeme, užpildant visas tuštumas. Žemę patapšnoja, siekiant tankumo. Pasodintos aktinidijos šaknų kaklelis turi būti 2-3 cm po žeme. 

Baigus užkasimą aktinidijos sodinukui duoda vandens, laistant šviežią žemę 2-3 kibirais. Po laistymo mulčiuoja, naudojant šieną, neutralias durpes, pjuvenas. Mulčio sluoksnį pridengia juoda plėvele nuo ir piktžolių ir šalnų. 

Aktinidijos sodinukas geriau prigis ir greičiau įsišaknys, jei šaknis iš kart po pasodinimo palaistyti Blackjak tirpalu iš huminių, fulvo, ulmo rūgščių, esančių dirvožemių sudėtyje.

Sodinukų šaknų prigijimą dirvoje ženkliai palengvina naudingų mikorizinių grybų Hifas mišinio mikroorganizmai. Mikorizinės grybienos hifai, aktyvizavus dirvoje, sudaro naudingą aljansą su pasodintų aktinidijų sodinukų šaknimis. Hifams ir sodinukams bendradarbiaujant vyksta papildomos šaknų sistemos susiformavimas, ko dėka aktinidijos pasisavins daugiau maistinių medžiagų ir vandens iš dirvos. Hifas suspensija pilama į sodinimo duobes tiesiai prieš sodinukų sodinimą.

Lauke aktinidijoms gali grėsti negatyvūs aplinkos faktoriai: naktinės šalnos, kruša, sausra ir vidurvasario karštis. Saugiai ir sveikai išgyventi šiuos nemalonumus padeda preparatas Terra Sorb Foliar, kurio sudėtyje esančios amino rūgštys atgaivina aktinidijas po patirto streso ir greičiau grąžina jas į normalią būklę. Terra Sorb Foliar ypatingai pagelbsti per sausrą, kadangi jo dėka augalo žiotelės užsidaro, išsaugodamos daugiau drėgmės viduje.

Sodinant aktinidijas labai svarbu atsižvelgti į jų savotiškas apsidulkinimo ypatybes. Kai kurios aktinidijų veislės yra savidulkės, o kitos – ne. Tokios veislės turi skirtingų “lyčių" augalus - vyriškus ir moteriškus, augintojų terpėje vadinamus "berniukus” ir “mergaites". Todėl juos reikia sodinti kaimynystėje, besilaikant rekomenduojamo santykio 1:4 arba 1:10 – t.y. 1 “berniukui" reikia 4 ar 10 "mergaičių" (tikslų skaičių diktuoja konkreti aktinidijos veislė, teirautis pas pardavėją).

Moteriška aktinidija su baltom piestelėm

Dvilytė savidulkė aktinidija. Ji turi ir juodus vyriškus kuokelius, ir baltas piesteles.

Dar nesustiprėjusius aktinidijų sodinukus vėliau gali kankinti karštis, augant svilinančiuose saulės spinduliuose. Išmanantys sodininkai juos apsaugo “rūbeliais”, malšinančiais neigiamą spindulių poveikį – pvz., pridengia minkštu plonu popieriumi arba "kvėpuojančia” pusiau skaidria plėvele. Šios medžiagos praleidžia reikiamą dalį šviesos.

Kita aktinidijų sodinukų bėda – katės, kurias itin magnetiškai traukia aktinidijų kvapas. Katės labai neabejingos šio augalo kvapui, jos apėda ūglių viršūnes ir šaknis. Gamtininkai nustatė, kad jos tokiu būdu svaiginasi kaip valerijonu. Tigrai Azijoje su tenykštėmis aktinidijomis elgiasi taip pat. Todėl, turint sklype katiną, kol nevėlu sumeistraukite aptvarėlę iš metalinio ar plastikinio tinklo aplink augalo. 

O tam, kad aktinidijų lianos galėtų plačiai besidriekti į visas puses, šalia augalo įrengia atraminę konstrukciją, sumontuotą iš pailgų horizontalių ir vertikalių tašelių, karčių. Konstrukciją galima tvirtinti prie namo sienos (šiaurės, vakarų, rytų pusėje). Jeigu namo siena žiūri į pietus – tuomet būtina išlaikyti 0,5 m atstumą nuo sienos. Pietų pusėje sienos labai įkaista nuo saulės, o kartu su jomis perkais ir aktinidijos, nepernešančios karščio, ypač jaunos, neseniai pasodintos. 

Aktinidijų priežiūra 

Aktinidijų laistymas

Aktinidijos sunkiai perneša drėgmės trūkumą. Jaunus augalėlius pageidautina laistyti, besilaikant nusistovėjusių intervalų. Mulčiavimas padeda ilgiau išlaikyti drėgmę dirvoje, tačiau komposto ir puvenų mulčiui teks atsisakyti (geriausias variantas – šienas, žolės, neutralios durpės, pjuvenos). 

Sausringu metu laistoma dažniau – 2-3 laistymai per savaitę. Vandens kiekis – 6-7 kibirai kiekvienai aktinidijai. Smulkiais purslais iš purkštuvo atskirai laistomos ir lianos, o ne tik žemė aplink augalo. Daugiau drėgmės atiteks aktinidijoms, jeigu išravėsite piktžoles šalia jų. 

Prasidėjus vegetacijai laistymui naudokite Blackjak naudingų rūgščių suspensiją, ištirpdant ją santykiu 25 ml : 10 l vandens kiekvienam medeliui. Tai paskatins geresnį sodinuko augimą ir įsišaknijimą.

Aktyvaus augimo metu aktinidijas verta laistyti biostimuliatoriumi Kelpak 3 - 5 kartus, besilaikant 14 dienų intervalo. Proporcijos: 100 ml : 10 l vandens.

Aktinidijų tręšimas

Rudenį aktinidijas naudinga pamaitinti fosforo ir kalio trąšomis – superfosfatu (40-50 g), kalio sulfatu (10-15 g). Azoto rudenį, žiemai artėjant, neduoda. 

Organinė skystą trąša Yokosan taip yra fosforo, kalcio, kalio ir magnio tiekėjas, stimuliuojantis šermukšnių vystymąsi ir atsparumą, subalansuojantis dirvos pH.

Pavasarį galima patręšti azoto medžiagomis - amonio salietra (20-30 g). Kol neprasidėjo žydėjimas tręšia superfosfatu (15-20 g). 

Azoto deficitui malšinti verta imtis stabilizuoto karbamido trąšų KARBAMID STRONG. Jų pagalba galima kontroliuoti ir azoto perteklių. Šio produkto azoto granulės turi apvalkalą iš stabilizuojančios medžiagos, leidžiančios 15 procentų sumažinti trąšų išeigą. KARBAMID STRONG naudojamas tręšimui pavasarį iki pumpurų brinkimo ir rudenį, kai krenta lapai.

Aktinidijų purškimui per lapus ir laistymui verta naudoti vandeniu praskiestą ekologinę skystą trąšą Copfort, prisodrintą vario. Copfort kompensuoja vario stoką ir rekomenduojamas sekančių simptomų prevencijai: rudų, baltų ir pilkų apnašų, chlorozės (kai pasikeičia lapų būdinga spalva), dėmių, lapų kritimo, šakelių sudžiūvimo ir deformacijos, audinių mirimo (nekrozės - augalo dalių mirties, lydymos pajuodavimo).

Padidinti aktinidijų atsparumą ir atkurti trūkstamų elementų balansą padeda trąšų poveikį turintys preparatai Drekkar, Mimox Zn, Alsupre S, Copfort, Matrifuit, Matrinal B ir aukščiau minėti Blackjak ir Kelpak.

Profilaktikai nuo nepalankių aplinkos faktorių sukeliamų ligų galima naudoti tirpią priemonę Cephyro (aktyvus varis), ypač kai krenta lapai iki žydėjimo. Nerekomenduojama naudoti Cephyro žydėjimo ir nokimo laikotarpiais bei atviroje saulėje. 

O apsaugos priemonių prilipimą prie lapų ir ūglių paviršiaus užtikrina priemonė Lip Top Gold, kurios dėka medžiagos nenusiplauna ir ilgai laikosi.

Aktinidijų genėjimas

Pirmais metais pavasarį užsiima tik jaunos aktinidijos formavimo procedūromis. Stipriausiam ir sveikiausiam stiebui po apkarpymo iki 30 cm atitenka teisė vystytis toliau. 

Antrais metais iki pumpurų brinkimo prasideda ūglių genėjimas, po kurio lieka augti 4-5 stipriausi, patrumpinti aukščiau 10 pumpuro. Praretinamas krūmo tankumas, šalinamos neperspektyvios šakelės, ligotos, su žaizdelėmis. Svarbu žinoti, kad antrametės ir trečiametės aktinidijos pradeda brandinti vaisius. 

Trečiais metais visą vasarą iki rudens galima genėti aktinidijų viršūnes. Rudenį jų genėti negalima, nes tokio genėjimo pasekmės gali neigiamai atsiliepti sekantį pavasarį – aktinidija bus silpnesnė, jai bus sunkiau atlaikyti šalnas.

Genėjimo žaizdelėms užgydyti verta rinktis purškiamą sodo tepalą Fort. Sodininkų palankumą jis nusipelnė tuo, kad juo patogu naudotis, purškiant iš balionėlio, o užpurkštas sluoksnis yra atsparus saulės spinduliams, nesutrūkinėja ir atrodo nepastebimas. Fort galima naudoti ir kitų augalo mechaninių pažeidimų gydymui.

Aktinidijų dauginimas

Aktinidijų dauginimu atlankomis dažniausiai užsiima pavasario pabaigoje, gegužę. Vienas iš lanksčių aktinidijos ūglių atlenkiamas apačion į supurentos žemės plotelį. Išlinkimo vietą užpilama žeme. Per vasarą atlanka spės paleisti į žemę šakneles. Sekančiais metais pavasarį tokiu būdu įšaknytą atlanką atskiria nuo tėviškos aktinidijos ir naudoja kaip atskirą sodinuką su savo šaknimis. 

Aktinidijų uogų skynimas

Aktinidijų derliaus nuėmimas vidutiniškai prasideda rugpjūtį, bet tikslų laikotarpį lemia veislė. Augintojus-naujokus gali nustebinti bręstančių aktinidijų uogų kaprizai – jos prisirpsta ne sinchroniškai, o padrikai. Kai vienos uogos jau pasiekia valgomosios brandos, likusios jų seserys – neskuba, nors ir auga tame pačiame krūme. 

Neskubančias uogas rekomenduojama nuskinti ir nokinti šešėlinėje patalpos dalyje, vengiant saulės.

Aktinidijų veislės 

Daugiau galimybių sveikai augti ir gausiai derėti Lietuvos oro sąlygomis turi margalapė aktinidija ir jos lietuviškos veislės, atsparios šalčiui. Didžiausią atsparumą šalčiui turi veislė “Paukštės Šakarva”. Derlingiausios veislės yra “Lankė” ir “Landė”. Stambiausiomis uogomis gali pasigirti rusiška veislė “Krupnoplodnaja”, kuri yra ir pati ankstyviausia (liepą).

Veislė	Savybės
Paukštės Šakarva	Lietuviška. Vėlyvoji. Derlius – rugpjūčio pabaigoje-rugsėjį. Vidutinio derlingumo (3 kg). Uogos stambios, daug vitamino C. Ypatingai atspari šalčiui
Lankė	Lietuviška. Vidutinio ankstyvumo. Labai derlinga (9-10 kg). Derlius – rugpjūtį. Uogos mažos. Atspari šalčiui.
Landė	Lietuviška. Ankstyvoji. Labai derlinga (7-8 kg). Derlius – rugpjūčio pradžioje. Uogos stambios ir saldžios, daug vitamino C. Atspari šalčiui ir sausroms.
Laiba	Lietuviška. Vidutinio ankstyvumo. Derlius – rugpjūtį. Vidutinio derlingumo veislė (5-6 kg uogų nuo krūmo). Uogos mažos. Atspari šalčiui.
Krupnoplodnaja	Rusiška. Ankstyvoji. Vidutinio derlingumo (2,3 kg). Derlius – liepos pabaigoje. Uogos labai stambios, daug vitamino C. Neatspari šalnoms.
Pavlovskaja	Rusiška. Vidutinio ankstyvumo. Derlius – rugpjūčio viduryje. Derlinga (4 kg). Uogos stambios, saldžios, aromatingos. Atspari šalčiui. Turi dekoratyvinių savybių.
VIR-1	Rusiška. Vidutinio ankstyvumo. Derlius – rugpjūčio pradžioje. Derlinga (4 kg). Uogos stambios, saldžiarūgštės, aromatingos, daug vitamino C. Turi ir dekoratyvinių savybių, lapai margi.

 

Parengė Piotr Šičiov