Aviečių sodinimo laikas

Avietes Lietuvoje įprasta sodinti ir pavasarį, ir rudenį. Pavasarinis aviečių sodinimas vyksta balandžio mėnesį, naudojant sodinukus su dirvos gumulu ant šaknų. Pavasariui kartais vėluojant sodinimas perkeliamas į gegužės pradžią. 

Apie spalio 15 d. užsiima rudeniniu aviečių sodinimu. Reikia suspėti iki šalnų smūgio, antraip spalį pasodintos avietės rizikuoja neprigyti, žiemai artėjant. 

Kokią dirvą mėgsta avietės  

Avietės pirmenybę teikia priesmėliui ir priemoliui, silpno rūgštingumo ir neutraliam dirvožemiui (idealus būtų 5,5-6 pH), gerai praleidžiančiam vandenį. Visai netinkama nuolat drėgna dirva, molis ir smėlis. Aukštas dirvos rūgštingumas avietėms nepriimtinas. Požeminių vandenų lygis turi būti žemiau negu 1,5 m. 

Avietės mėgsta augti saulėje, užuovėjoje, pietinėje sklypo pusėje. Augimo problemos prasidės žemoje vietoje, duobėse, nuolatiniame šešėlyje, drėgnoje pelkėtoje sklypo dalyje, skersvėjuose. Sėjomaina nepataria sodinti avietes po braškių, bulvių ir pomidorų.

Šviesioje vietoje avietės mėgsta augti

Avietės gerai auga šalia serbentų, slyvų, obelų, kriaušių, rožių, agurkų ir česnakų. Bet jas blogai veikia šilauogių, žemuogių, braškių, vyšnių ir bulvių kaimynystė. 

Pakeisti ir pagerinti nepalankaus dirvos tipo struktūrą bei pakoreguoti pH lygį galima, naudojant preparato Blackjak suspensiją, kurioje visą darbą atlieka naudingos gamtinės rūgštys – huminė, ulminė, fulvinė. Dirvos pH subalansavimu ir derlingumo padidinimu užsiima ir biologinė tręšimo priemonė Yokosan, išskirdama į dirvą derlingo sliekų biohumuso ekstrakto medžiagas.

Mikoriziniai grybai Hifas padidina skurdžių dirvų derlingumą. Svarbu tik žinoti, kad Hifas grybienai taikomi tam tikri apribojimai – kartu su hifais negalima naudoti fungicidų, kurie gali neutralizuoti visą naudingą Hifas poveikį.

 

Kaip paruošti aviečių sodinukus

Atrankos etape pirmenybę reikia teikti tiems aviečių sodinukams, kurie turi ganėtinai tankias šaknis. Prireikus galima nukirpti šaknis iki 10 cm ir nupjauti akivaizdžiai brokuotas nesveikas šaknų dalis. Pats sodinukas neturėtų viršyti 20-25 cm aukščio. 

Prieš sodinimą sodinuko šaknis praverčia pamirkyti porą valandų vandenyje (sausomis šaknimis sodinti nerekomenduojama). 

Sodinukų šaknis prieš sodinimą labai naudinga pamirkyti ir dezinfekuojančiame Vario sulfato tirpale. Labai svarbu nepersistengti su koncentracijos stiprumu, kad neapdeginti sodinuko šaknų. Avietėms ruošiamas 1 %-inis Vario sulfato tirpalas, besilaikant griežtų proporcijų – 100 g : 10 l vandens.

O norint pagerinti sodinuko šaknų aklimatizaciją dirvinėje terpėje ir stimuliuoti jų sveiką augimą rekomenduojama 5 minutes pamirkyti jas ekologiško Kelpak ekstrakto tirpale. Mirkymui šis tirpalas ruošiamas santykiu 10 ml : 1 l vandens. Kelpak sudėtyje yra labai naudingų auksino ir citokinino hormonų, atsakingų už tokį teigiamą poveikį augalams.

 

Dirvos paruošimas aviečių sodinimui

Aviates tradiciškai sodina į specialiai joms iškastas duobes. Rekomenduojama duobių konfigūracija: skersmuo – 40 cm, gylis – 40 cm. Nuo vienos duobės iki kitos duobės privalu laikytis ne mažesnio negu pusė metro atstumo. Planuojant sodinti keletą aviečių eilių, tarp jų vertėtų palikti 2-2,5 metro laisvo ploto, atraip avietės augs per tankiai, temdys viena kitą, joms trūks apšvietimo ir vėdinimo. Norint apsaugoti avietes nuo piktžolių duobės vidų galima izoliuoti geotekstilės sluoksniu.

Iki sodinimo duobę užpildo trąšių mišinių iš derlingos žemės ir organinių/mineralinių medžiagų. Pvz., su žeme sumaišomas 1 kibiras komposto su 20 g kalio sulfato, 30 g superfosfato ir stikline medžių pelenų. Mišinys supilamas į duobę (bet ne iki kraštų) ir palaistomas, naudojant 1 kibirą vandens. 

Sodinukų šaknų prigijimą dirvoje ženkliai palengvina naudingų mikorizinių grybų Hifas mišinio mikroorganizmai. Mikorizinės grybienos hifai, aktyvizavus dirvoje, sudaro naudingą sąjungą su pasodintų aviečių sodinukų šaknimis. Hifams ir sodinukams bendradarbiaujant vyksta papildomos stiprios šaknų sistemos susiformavimas, ko dėka avietės pasisavins daugiau maistinių medžiagų ir vandens iš dirvos. Hifas suspensija pilama į duobes tiesiai prieš sodinukų sodinimą.

Tam, kad avietės ateityje nesusirgtų, dirvą verta apdoroti preparatu Previcur Energy. Tai fungicidas, apsaugantis avietes nuo susirgimų ir ligas sukeliančių bakterijų, stabdydamas jų plitimą. Svarbi sąlyga - fungicidą Previcur Energy galima purkšti tik praėjus 3 savaitėms po mikorizinių grybų Hifas panaudojimo, antraip fungicidas pristabdys teigiamą Hifas grybienos efektą.

 

Aviečių sodinimas 

Vandneiui įsigėrus į mišinį duobėje galima pradėti avietės sodiniko sodinimą, įsitikinus, kad jo šaknys pakankamai drėgnos. 

Sodinuko šaknis būtinai reikia išdėstyti laisvai, vengiant užsilenkimų ir susipainiojimų tarpusavyje. 

Po to sodinuko šaknis galima užberti žemėmis, kontroliuojant, kad tarp šaknelių neliktų neužpildytų laisvumų. Pats avietės šaknų kaklelis neturi būti užkastas žemės sluoksniu – daugumoje atvejų jis turi kišti porą centimetrų iš po žemės. Patapšnota žemė laistoma (10 litrų), o išvengti drėgmės išgaravimo padės mulčias. 

Aviečių sodinukai geriau prigis ir greičiau įsišaknys, jei šaknis iš kart po pasodinimo palaistyti Blackjak tirpalu iš huminių, fulvo, ulmo rūgščių, esančių dirvožemių sudėtyje. Blackjak ištirpdo santykiu 25 ml : 10 l vandens kiekvienam sodinukui.

Lauke avietėms gali grėsti negatyvūs aplinkos faktoriai: naktinės šalnos, kruša, sausra ir vidurvasario karštis. Saugiai ir sveikai išgyventi šiuos nemalonumus padeda preparatas Terra Sorb Foliar, kurio sudėtyje esančios amino rūgštys atgaivins avietes po patirto streso ir greičiau grąžins jas į normalią būklę. Terra Sorb Foliar ypatingai pagelbsti per sausrą, kadangi jo dėka augalo žiotelės užsidaro, išsaugodamos daugiau drėgmės viduje.

Sušvelninti nepalankių aplinkos sąlygų neigiamą įtaką avietėms gerokai padeda saugus produktas AMINO PRO, kurio amino rūgštys skatina augalų regeneraciją atsiradus įvairiems pažeidimams. Į produkto sudėtį įeina net 19 amino rūgščių, labai svarbių augalams. Naudojant AMINO PRO žymiai paspartinamas maistinių elementų įsisavinimas per lapus, šaknis, augalai prisotinami gyvybinės energijos.

 

Aviečių priežiūra

Aviečių tręšimas. Derlingo mišinio naudingų medžiagų, supiltų į duobę sodinimo etape, poveikio pakanka visiems pirmiems auginimo metams. Avietes tręšia per antrąjį ir trečiąjį augimo sezonus (vasarą), kurio metu duoda 50 g/m² azoto, 60 g/m² fosforo ir 40 g/m² kalio. Iš organinių trąšų naudoja karvių mėšlą, praskiestą santykiu 1:10, arba 0,5-1 kibirą komposto. Bet ketvirtame sezone avietėms bus reikalinga jau trečdalių didesnė mineralų norma - 60-70 g/m² azoto, 70-90 g/m² fosforo ir 50-60 g/m² kalio trąšų. 

Azoto deficitui malšinti verta imtis stabilizuoto karbamido trąšų KARBAMID STRONG. Jų pagalba galima kontroliuoti ir azoto perteklių. Šio produkto azoto granulės turi apvalkalą iš stabilizuojančios medžiagos, leidžiančios 15 procentų sumažinti trąšų išeigą.

Organinė skystą trąša Yokosan yra fosforo, kalio ir magnio tiekėjas, stimuliuojantis aviečių vystymąsi ir atsparumą, subalansuojantis dirvos pH.

Susitvarkyti su boro deficito problemomis padeda ir preparatas Matrinal B – boro elemento tiekėjas. Jam veikiant boras greičiau patenka ir įsisavina avietės organizme. Rekomenduojamas, norint išvengti tokių simptomų kaip: lapų dechromavimas (pilkų, gelsvų, rudų, rausvų dėmių atsiradimas), lapų susukimas ir susiraukšlėjimas, įtrūkiai ir skylės lapuose. Matrinal B geriausia naudoti iki žydėjimo santykiu 20 ml : 10 l vandens, vengiant karščio, lietaus, rasos ir kitų preparatų tuo pačiu metu.

Po žydėjimo aviečių lapams rekomenduojamas purškimas preparatu Matrifruit su amino rūgštimi, ypač kai jaučiasi cinko ir mangano trūkumas. Panaudojimas užkerta kelią lapų susukimui, susiraukšlėjimui, dėmių ir skylių atsiradimui, amarų puolimams, pagerina fotosintezę. Nenaudoti karštyje ir atviroje saulėje.

Padidinti aviečių atsparumą ir atkurti trūkstamų elementų balansą padeda trąšų poveikį turintys preparatai Mimox Zn, Alsupre S, Copfort, Drekkar ir aukščiau minėti Kelpak ir Blackjak. Purškiamų trąšų prilipimą prie lapų ir žiedlapių organizuoja priemonė Lip Top Gold - jos dėka medžiagos ilgai laikosi ir nenusiplauna lietuje.

Aviečių laistymas. Sausra daro kone pražūtingą poveikį avietėms, o užsitęsę lietūs žalos pridaro nemažiau. Drėgmės požiūriu avietės renkasi aukso vidurį. Sodininkystėje priimtas tradicinis vandens kiekis avietėms – 10-15 l vienam augalui vasarą, o rudenį - 7-10 l, kol neprasidėjo šalnos. 

Kada laistyti avietes? Pirmą kartą tai daroma gegužės mėnesį, kai visu pajėgumu auga aviečių pumpurai, duodant 20 l/m². Sekantys laistymai – birželį ir liepą, duodant po 40 l/m² kas 15 dienų. Jeigu rugpjūtis labai sausas – galima palaistyti irgi, bet, lijant, laistymo poreikia vasaros pabaigoje nėra. Naudingiausias laistymo poveikis būna tada, kai vanduo pilamas 30-50 cm spinduliu aplink avietės, bet ne tiesiai ant krūmelio. Mulčiavimas irgi būtinas.

Prasidėjus vegetacijai laistymui naudokite Blackjak naudingų rūgščių suspensiją, ištirpdant ją santykiu 25 ml : 10 l vandens kiekvienam sodinukui. Tai paskatins geresnį sodinuko augimą ir įsišaknijimą. Preparato Blackjak medžiagos skirtos ir vandens pH koregavimui. Aktyvaus augimo metu avietes verta purkšti biostimuliatoriumi Kelpak, pakartojant procedūrą 3-5 kartus kas 14 dienų. Proporcijos: 100 ml : 10 l vandens. 

Aviečių purškimui per lapus ir laistymui verta naudoti vandeniu praskiestą ekologinę skystą trąšą Copfort, prisodrintą vario. Copfort kompensuoja vario stoką ir rekomenduojamas sekančių simptomų prevencijai: rudų, baltų ir pilkų apnašų, chlorozės (kai pasikeičia lapų būdinga spalva), dėmių, lapų kritimo, šakelių sudžiūvimo ir deformacijos, audinių mirimo (nekrozės - augalo dalių mirties, lydymos pajuodavimo). Laistymui Copfort ruošiamas proporcijomis 150-400 ml : 100 l vandens.

 

Aviečių genėjimas 

Genėjimas priklauso nuo avietės rūšies – ar tai remontantinė, ar vasarinė. Genėti remontantines, derančias vasarą ir rudenį, galima kaskart po derliaus nuėmimo. Po vasarinio jų derliaus pašalina tuos stiebus, kurie jau atidėrėjo, neliečiant vienmečių. Nuėmus rudens derlių, po lapų kritimo paliekami 5-6 patys sveikiausi stiebai. 

Genėti vasarines avietes galima irgi po derliaus. Tuomet nugenėti iki žemės reikia šakninius ūglius, nepatikimus, sudžiūvusius stiebus ir tuos, kurie atidėrėjo. Neliečia vienmečių stiebų - jiems praretinama laisvesnė erdvė. Vienmečių turi likti apie 6-8.

Genėjimo žaizdelėms užgydyti verta rinktis purškiamą sodo tepalą Fort. Sodininkų palankumą jis nusipelnė tuo, kad juo patogu naudotis, purškiant iš balionėlio, o užpurkštas sluoksnis yra atsparus saulės spinduliams, nesutrūkinėja ir atrodo nepastebimas. Fort galima naudoti ir kitų augalo mechaninių pažeidimų gydymui. Žaizdoms užtepti tinka ir sodo tepalas BEE FORT. Jo pagrindinę dalį sudaro bičių vaškas, užtraukiantis žaizdelę saugiu sluoksniu, pro kurį neprasiskverbs nepalankūs faktoriai iš išorės. 

 

Aviečių ligos

Nesilaikant aviečių priežiūros ir sėjomainos taisyklių, laiku nesiimant apsaugos priemonių ir profilaktikos avietės gali susirgti. Jas kamuoja būdingos ligos – pilkasis puvinys, aviečių rūdys, deguliai ir šviesmargė. 

Apsisaugoti nuo aviečių ligų sukėlėjų gali padeti produktas REcharge , kuriuo pavasarį-rudenį rekomenduojama laistyti plotus po avietėmis. Medžiaga ne tik sustiprina augalo atsparumą, bet ir papildo dirvą naudingais mikroorganizmais. Negalima tik maišyti REcharge su fungicidais. 

Fungicidinį ir baktericidinį efektą turi tirpūs milteliai KYTOS, aktyvuojantys natūralius aviečių apsaugos procesus. KYTOS sudėtį sudaro gryna chitozano hidrochlorido medžiaga, veikianti kaip induktorius. 

Pilkasis (kekerinis) puvinys iš pradžių pasireiškia rudomis dėmėmis ant uogų. Kiek vėliau ant jų atsiranda pilkos apnašos. Uogos pradeda puti arba mumifikuojasi. Liga gali kilti dėl užsitęsusių lietingų orų ir vėjų, šviesos stokos. Uogos su žaizdomis galėjo užkrėsti sveikas. Ligos sukėlėjas gali slėptis ir žiemoti šalia aviečių – pernykščiuose lapuose ant žemės. 

Apsaugai nuo kekerinio puvinio rekomenduojamas sisteminio veikimo fungicidas Topas 100 EC, kurį reikia naudoti ligos plitimo pradžioje (norma 5 ml : 10 l vandens).

Aviečių degulių profilaktikai reikia taip pat užkirsti kelią ligos sukėlėjo veisimuisi rudeninių lapų sluoksnyje, šalinti sergančias šakas, saugoti avietę nuo užmirkimo. Apie susirgimą deguliais galima suprasti iš raudonų dėmių ant stiebų, o lapai pasidengia pilkom dėmėm.

Aviečių rūdys atrodo kaip rausvos tamsios apnašos ant lapų ir stiebų, kurie po to sudžiūva. Ligą sukelia perteklinė drėgmė, lietūs. Sukėlėjas žiemoja žemėje ir ant jos gulinčiuose lapuose. Profilaktikai purškiama per lapus fungicidais iki pumpurų sprogimo.

Nuo aviečių šviesmargės gelsta ir sudžiūva lapai ir stiebai. Lapai apsineša rudom dėmėm gegužę-birželį. Kalti būna sukėlėjai, sėkmingai peržiemoję senų lapų sluoksnyje, šalta lietinga vasara ir laiku nepraretintas aviečių krūmas. Pats sodinukas galėjo būti infekuotas.

 

Šviesmargės simptomai - pageltę lapai

Aviečių imunitetą ir atsparumą šviesmargei bei kitoms ligoms padidina preparatas - Alsupre S. Šis produktas yra naudingo sieros elemento tiekėjas ir baltymų struktūros stiprintojas.

Aviečių ligų prevencijai praverčia preparatai Copfort, Altosan B/Zn ir Mimox Zn. Mimox Zn sudėtyje esantis mimozos ekstraktas naikina ligų sukėlėjus, pagerina cinko kiekį augale ir padeda atsikratyti apnašų.

Profilaktikai nuo nepalankių aplinkos faktorių sukeliamų ligų ir negalavimų galima naudoti tirpią priemonę Cephyro (aktyvus varis), ypač kai krenta lapai iki žydėjimo. Nerekomenduojama naudoti Cephyro žydėjimo ir uogų nokimo laikotarpiais bei atviroje saulėje. 

O apsaugos priemonių prilipimą prie lapų ir žiedlapių paviršiaus užtikrina priemonė Lip Top Gold, kurios dėka medžiagos nenusiplauna ir ilgai laikosi.

 

Aviečių kenkėjai

Avietės soduose kenčia nuo amarų, avietinukų, žiedgraužių, grambuolių lervų ir avietinių gumbauodžių, kurie dažniausia peržiemoja dirvoje arba pernykščių lapų sluoksnyje šalia aviečių. 

Norint apsisaugoti nuo žemėje žiemojančių kenkėjų verta pavasarį-rudenį palaistyti plotus po avietėmis inovatyviu produktu REcharge. Jis ne tik stiprina aviečių atsparumą, bet ir pagerina dirvą naudingais gamtiniais mikroorganizmais. Negalima tik maišyti REcharge su fungicidais. 

Avietinukai peržiemoja neperkastoje žemėje šalia aviečių. Jiems palanku veistis tankiame nepraretintame krūme. Avietinukai išsekina žiedus ir užuomazgas, dėl ko uogoms atsiranda nebūdingai kartus skonis arba jos puva.

Žiedgraužis pažeidžia lapus ir žiedus, tuo kenkdamas derėjimui. Šis kenkėjas gali atkeliauti iš žemuogių ir braškių, augančių pernelyg arti aviečių arba iš pernykščių lapų ir žemės, kuriose žiemojo. 

Avietinio gumbauodžio veiklos pasekoje sudžiūva krūmo stiebai, o derlius labai sumenkėja. Prevencijai reikalingi insekticidai aviečių stiebų apipurškimui. 

Purškimo preparatas Drekkar pasižymi kaip atsparumo didinimo priemonė daugybei aviečių kenkėjų – avietinukams, žiedgraužiams, gumbauodžiams, erkutėms. Drekkar pagalba rekomenduojama, norint užkirsti kelią lapų susiraukšlėjimui ir susukimui, įvairių spalvinių dėmių, įtrūkimų ir skylių atsiradimui lapuose. Drekkar galima naudoti karštyje.

Tinklasparnis lapsukis veisiasi pernelyg tankiai augančiuose arba apleistuose aviečių krūmuose. Šio kenkėjo vikšrai išgraužia pumpurus iš vidaus. Naikinti tinklasparnius lapsukius dabar galima gudresniu ir efektyvesniu būdu – naudojant gamtinį feromoną Pherozipp. Ši medžiaga veikia tik lapsukių patinus, skleisdama jų patelių hormonų kvapus. Patinas, reaguodamas į kvapą, įviliojamas į lipnią gaudyklę ir joje žūsta. Naudingų vabzdžių feromonas Pherozipp neprivilioja ir nekenkia jiems. Kartu su feromonu Pherozipp siūloma trikampės formos popierinė gaudyklė Delta šlaitiniu stogeliu. Jos viduje dedamas lipnus įdėklas ir feromoninis masalas, skirtas privilioti tinklasparnių lapsukių patinus. Prilipę prie įdėklo lapsukiai pasmerkti sunaikinimui.

Popierinė tinklasparnių lapsukių gaudyklė Delta su masalu viduje.

Voratinklinei erkutei naikinti praverčia purškiamas insekticidas NeemAzal, aktyviai naikinantis ir amarus. Jo sudėtyje yra indinio nimbamedžio sėklų ekstraktas, žudantis minėtus kenkėjus.

Avietiniai amarai plinta per karščius ir sausras, veisiasi stiebų ir šakų žievėje. Amarai išsekina lapus ir žiedus, dėl ko krūmas negali derėti.

Sprendžiant amarų, avietinukų, erkučių ir gumbauodžių naikinimo klausimą sodininkai turėtų atkreipti dėmesį į naudingų plėšriųjų vabzdžių priviliojimą į vyšnių sodą. Viena iš efektyvesnių priemonių - draugiškų vabzdžių-entomofagų viliokliai MagiPal, kabinami ant vyšnių šakų "auskarų" pavidalu kas 5-10 metrų. "Auskarų" talpa užpildyta raudonu skysčiu su entomofagus priviliojančia medžiaga. Į svečius susilauksite naudingų žiedblakių, žiedmusių, boružių ir auksaakių. Faktas, kad boružės ir auksaakės ėda amarus. Tam siūloma įdomi priemonė BORUŽĖ BIOFRIENDS - tai gyvos boružių lervos, kurias reikia tik paskleisti amarų veisimosi židinyje (efektas – iki 100 suėstų amarų per dieną). Panašiai veikia AUKSAAKĖ BIOFRIENDS, kurioje esančios auksaakių lervos gali suėsti iki 600 amarų per dieną.

Kovai su amarais sukurtas kontaktinio veikimo insekticidas Mavrik, paralyžiuojantis kenkėjų nervinę sistemą. Naudoti 15-20 C ir aukštesnėje temperatūroje, pastebėjus pirmus amarus. Mavrik ruošiamas santykiu 5 ml : 10 l vandens.

Pasipriešinti amarams avietės gali preparato FIZIMITE dėka. Koncentrato aktyviosios medžiagos išvalo aviečių lapų paviršius nuo įvairių nešvarumų (jų tarpe ir amarų išmatos, kuriuose veisiasi jų palikuonys). Tuo pačiu stiprinamas aviečių atsparumas kenkėjams. FIZMITE reikia purkšti iš abiejų lapų pusių. 

Amarų naikinimui sodininkai turėtų atkreipti dėmesį ir į gaudyklę MAGNET yellow. Jos paviršius dengtas lipniais klijais, sugaudančiais kenkėjus. Tinka lauke, pakabinant gaudyklę virš augalų.

Išvengti grambuolio lervų kenkėjiškos veiklos padarinių padės efektyvi priemonė Nematodai. Sudėtyje yra didelė mikroskopinių nematodų kirmelių koncentracija, kurios įsiskverbia į grambuolių lervas po žeme ir žudo jas, paskleisdamos bakterijas. Nematodai naudojami nuo gegužės iki rugsėjo, dirvai įšilus iki 12-25º C, reguliariai drėkinant dirvą efektyvesniam poveikiui. 

 

Aviečių veislės

Aviečių veislės rūšiuojamos į remontantines ir vasarines. Remontantinės ypatingos tuo, kad dera vasarą ir rudenį – dukart per vieną sezoną, skirtingai nuo vasarinių aviečių, kurių derlius nuimamas tik vasarą.

Norint be vargo auginti savo avietes ir mėgautis jų uogomis augintojams-mėgėjams patariama pirmenybę teikti toms veislėms, kurios yra atsparios aviečių ligoms ir kitiems nepalankiems aplinkos faktoriams. O šiaip, aviečių veislių pasaulis nestovi vietoje ir kaskart atsinaujina, jame atsiranda savo madingos tendencijos. 

Pvz., populiarumą Lietuvoje turi labai neeilinė importinė vasarinė veislė Tayberry, kuri yra hibridas, gautas sukryžminus avietę su gervuoge. Tayberry uogos būna tamsiai raudonos, pailgos formos, saldaus skonio. Derlius nuimamas nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio.

Lietuviai labai aktyviai domisi ir kita madinga uoga – tai vasarinė juodųjų aviečių veislė Bristol. Ji išsiskiria pavydėtinu derlingumu ir juodomis didelėmis uogomis. Bristol turi saldų skonį bei atsparumą aviečių ligoms, be vargo perneša šaltį. Dera nuo liepos vidurio iki rugsėjo. 

 

Juodųjų aviečių veislė Bristol

Kitos vasarinių aviečių veislės:

• Radziejowa - derlinga. Derlius – birželio antroje pusėje. Uogos raudonos, kūginės, stambios. Skani. Atspari ligoms, bet ne šalčiui.
• Sokolica - derlius būna birželio pabaigoje. Uogos raudonos, stambios. Saldi, skani. Atspari šalčiui ir ligoms.
• Benefis – derlinga veislė. Derlius – liepos viduryje. Uogos tamsiai raudonos, kietos, stambios. Saldi, skani. Atspari šalčiui, puvimui ir ligoms.

Remontantinių aviečių veislės:

• Poranna Rosa - dera rugsėjo pradžioje. Uogos šviesiai geltonos, apvalios, stambios. Skani, saldi. Labai atspari šalčiui. Atspari ligoms. 
• Erika – dera rugpjūčio pabaigoje. Uogos raudonos arba rožinės su gelsvumu, stambios. Saldžiarūgštė. Atspari ligoms. 
• Polesie – dera nuo liepos pabaigos iki spalio pradžios. Uogos tamsiai raudonos, kūginės, stambios, skanios. 

Remontantinių aviečių veislė Poranna Rosa