Kriaušių auginimą Lietuvoje įvairiai vertina žemės ūkio specialistai. Vis dėl to dauguma žiūri skeptiškai ir pesimistiškai į pramoninį  kriaušių auginimą. Nors kriaušė gimininga ištvermingai obeliai, tačiau pas kriaušę lepumo daug daugiau. Problemų kriaušių auginime daug, puola ligos, daugybė veislių neatsparios šalčiams. Mažas poskiepių pasirinkimas riboja auginimo variantus. Tačiau užaugintas kokybiškas  kriaušės vaisius kompensuoja į medį investuotą laiką ir medžiagas.

 

Kriaušių veislės

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į pasirenkamą kriaušių veislę. Jei pavyks surasti tinkamą kriaušių veislę natūraliai dings daugybė problemų. Renkantis veislę svarbu, kad kriaušė būtų atspari ligoms, nebijotų šalčių ir aišku būtų skani. Specialistų nuomone Lietuvoje gali būti keletas šimtų veislių. Tačiau iš jų suderinti maksimaliai gerąsias savybes gana sudėtinga. Dar svarbu atrinkti skirtingo brendimo laikotarpio kriaušes, kad turėti kriaušes kuo ilgesnį laikotarpį.

Kriaušėms didelis trūkumas kai kriaušės vidus greitai suminkštėja ir praranda skonį. Dažnai tai būdinga senovinėms ankstyvoms veislėms. Sutręšusi kriaušė ne tik neskani, bet ir iš jos sunku išgauti sultis.Dažniausiai apie šį trūkumą prie veislės nerašoma ir medelynai retai perspėja.              

Todėl vienas iš geriausių būdų išsirinkti kriaušę tai ją paragauti. Į etnografines veisles taip pat verta atkreipti dėmesį, jei jos išliko tiek metų - reiškia jos atsparios ligoms ir šalčiams. Puvimas ant medžio dar nereiškia, kad jos neatsparios puvimui, dažniausiai jos apleistos. Taip pat daug kam nepatinka granuliuotas kriaušės minkštimas. 

Renkantis sodinuką` išsiaiškinama apie poskiepį. Kriaušių poskiepiams naudojami sėklinių laukinių kriaušių sodinukai ir vegetatyviniai ir sėkliniai  cidonijos ( cydonia oblonga -  daug kur vadinamas svarainiu) sodinukai. Kriaušės medelis ant sėklinio poskiepio bus augesnis, tačiau derės vėliau nei ant cidonijos. Cidonijos augumas mažesnis, pirmasis derlius būna po kelerių metų. Tyrimais nustatyta, kad ant Cydonia oblonga poskiepio skiepytos kriaušės veda didesnius vaisius ir sunoksta greičiau, pastebėta, kad ir vaisiai būna minkštesni.  Tačiau dažniausiai kriaušės ant cidonijos poskiepių mažiau atsparios šalčiams ir nemėgsta šarminio dirvožemio.  

Ankstyvos kriaušių veislės

Bene ankstyviausia tarp kriaušių yra Nova veislė. Vidutinio dydžio kriaušė (apie 100 - 120 g), traški, sultinga, prieš saulę nusidažo rausva spalva. Atspari šalčiams, rūdims, vaisiai gana atsparūs rauplėms ir puviniui.

Ankstyva kriaušių veislė Jules Guyot (Žiul Gijo) vaisius subrandina rugpjūčio viduryje. Vaisiai vidutinio dydžio (120 - 150 g), žalsvai gelsvi, prinokę geltoni, saulėtos pusės rausvi. Minkštimas sultingas, saldus, tirpstantis. Vidutiniškai atsparus šalčiams, gana atsparus rauplėms ir puviniams. 

Citrininė kriaušė viena iš senesnių etnografinių vasarinių kriaušių veislių. Labai skani, puikaus aromato, saldi, kiek grūdiška, subręsta rugpjūčio mėnesį. Išsilaiko tik keletą savaičių, bet skonis įsimins ilgam. Atspari ligoms ir šalčiams. 

Rudeninės kriaušių veislės

Labai paplitusi yra amerikietiška Kliapo mėgiamoji kriaušių veislė. Vaisiai sunoksta rugsėjo pradžioje, gana satmbūs ( 180 - 200 g), saldūs, skanūs, žalsvai gelsvi su raudonumu saulėtoje pusėje. Veislė gana atspari rauplėms ir rudajam puviniui. Minkštimas sultingas, tirpstantis, bet netręštantis.

Kliapo mėgiamoji 

Sparčiai dėl savo savybių populiarėjanti veislė. Mažesnio augimo, labai derlinga, atspari ligoms ir nebijo šalčių. Kriaušės sunoksta rugsėjo viduryje, vaisiai nedideli apie 80 - 100 g, sultingi. 

Rossošanskaja Desertnaja

Labai giriama rugsėjo pabaigoje prinokstanti veislė. Derlinga, vaisiai apie 200 g, apvalios formos, sultingi, skanūs, negrūdėti. Kriaušė atspari rauplėms. 

Liubimica Osienniaja

Rugsėjo pabaigos rauplėms, vėžiui atspari kriaušė. Vaisiai dideli ( 130 - 180 g), gerai laikosi sandėliuojant, sultingi, saldūs, aromatingi. 

Žieminės kriaušių veislės

Labai atspari šalčiams  General Lecklerk kriaušių veislė. Vaisiai dideli ( apie 250 g ), sunoksta spalio pradžioje, aromatingi, skanūs. Veislė atspari ligoms, gali prireikti kasmetinio genėjimo. 

Pramoninės kriaušių veislės

Kriaušės prekyboje dažniausiai kainuoja brangiau nei obuoliai. Pramoninis kriaušių auginimas Lietuvoje daugybei specialistų sukelia skepsį. Lietuvoje sunku susilyginti  auginimo rentabilumu su kiek piečiau esančiais kriaušių sodais. 

Pasaulyje pramoniniuose soduose daugiausiai auginama Conference veislės vėlyva kriaušė. Kriaušės prinoksta spalio pradžioje, laikosi sandėliuojant apie  3 - 4 mėnesius. Konference gana atspari ligoms, rauplėms, rudąjam puviniui. Nėra labai atspari šalčiams. Kriaušės žalios spalvos, prinokusios, gelsvos spalvos, saldžios, sultingos. Veislė iš dalies kryžmadulkė, tinka Kliapo mėgiamoji, Mramornaja, Patten.  

Kriaušė Conference ilgai laikosi, nemiltėja, saldi.

 

Kriaušių sodinimas

Kriaušėms reikėtų parinkti saulėtą ir nuo vėjų apsaugotą vietą. Ypatingai tiks lėkštas pietinis ar pietvakarinis šlaitas. Dažniausiai iššals vietose kur kaupiasi rūkas, dažniausiai slėniuose. Gruntiniai vandenys ne aukščiau kaip 1,5 metro nuo žemės paviršiaus. Dirvožemis silpnai rūgštus (5- 6,5 pH), ypač sodinukams su cidonijos poskiepiu. Cidonijos poskiepiai reiklesni dirvožemiui, reikalingi gana purūs dirvožemiai. Gali augti priesmėlio ir lengvo priemolio dirvose. Su laukinės kriaušės sėkliniu poskiepiu augs net ir molio dirvožemyje. Tačiau norint gausesnio derliaus verta daryti didelę duobę ir maišyti su humusingu dirvožemiu.

Pakeisti ir pagerinti nepalankaus dirvos tipo struktūrą bei pakoreguoti pH lygį galima, naudojant preparato Blackjak suspensiją, kurioje visą darbą atlieka naudingos gamtinės rūgštys – huminė, ulminė, fulvinė. Dirvos pH subalansavimu ir derlingumo padidinimu užsiima ir biologinė tręšimo priemonė Yokosan, išskirdama į dirvą derlingo sliekų biohumuso ekstrakto medžiagas.

Mikoriziniai grybai Hifas padidina skurdžių dirvų derlingumą. Svarbu tik žinoti, kad Hifas grybienai taikomi tam tikri apribojimai – kartu su hifais negalima naudoti fungicidų, kurie gali neutralizuoti visą naudingą Hifas poveikį.

Derlinguose ir puriuose dirvožemiuose kasama apie 50 centimetrų skersmens ir 60 centimetrų gylio duobė. Kuo dirvožemis sunkesnis ir skurdesnis tuo duobės diametrą ir gylį didinam. Skurdžiuose moreniniuose priemoliuose kasame 1 metro skersmens ir 80- 100 cm gylio duobę. Pašalinę apatinę moreną į jos vietą supilame viršutinį derlingą sluoksnį. Pačią duobę užpildome kompostu, durpėmis ir daržo ar kitokia humusinga žeme lygiomis dalimis. Verta įdėti apie 100 - 150 g superfosfato, 100 - 150 g kalio magnezijos arba sulfato, gerai išmaišoma. Azoto trąšų ( mineralinių/mėšlo) nededama. Augalui pailgės vegetacijos periodas ir kriaušė  nepasiruoš žiemai. 

Pažengę ir profesionalūs sodininkai labiau mėgsta pirkti ir sodinti kriaušes su atviromis šaknimis. Tai leidžia įvertinti šaknų stovį. Konteineriuose dažnai būna užlenktos, neaiškios šaknys. Prieš sodinant net ir konteineryje augančias kriaušes verta šaknis ištiesinti, yapč jei matoma, kad žemės įdėtos neseniai. Per ilgas šaknis galima patrumpinti, geriau prigyja palaikius bent 2 - 24 valandas molio tirpale. 

Sodinukų šaknis prieš sodinimą labai praverčia pamirkyti dezinfekuojančiame Vario sulfato tirpale. Labai svarbu nepersistengti su koncentracijos stiprumu, kad neapdeginti sodinuko šaknų. Kriaušėms ruošiamas 1 %-inis Vario sulfato tirpalas, besilaikant griežtų proporcijų – 100 g : 10 l vandens.

O norint pagerinti sodinuko šaknų aklimatizaciją dirvinėje terpėje ir stimuliuoti jų sveiką augimą rekomenduojama 5 minutes pamirkyti jas ekologiško Kelpak ekstrakto tirpale. Mirkymui šis tirpalas ruošiamas santykiu 10 ml : 1 l vandens. Kelpak sudėtyje yra labai naudingų auksino ir citokinino hormonų, atsakingų už tokį teigiamą poveikį augalams.

Pats geriausias laikas kriaušių sodinimui gegužės, rugsėjo, spalio pirma pusė. Atstumas tarp kriaušių priklauso nuo augumo. Kriaušės su cidonijos poskiepiu ( jų yra gana daug ir skirtingo augumo - teirautis pas pardavėją) sodinamos tankiau 1,5 - 4 metrai, atstumas tarp eilių  4 -5 metrai. Kriaušėms ant laukinio poskiepio reikėtų palikti mažiausiai 4- 5 metrus, ir atstumai tarp eilių 5 - 7 metrai. 

Daroma šaknų dydžio duobė, pripilama vandens. Vandeniui susigėrus įstatomas kriaušės sodinukas, kad būtų apie 5 centimetrai aukščiau i skiepo vietos. Ištiesinama šaknis, atsargiai užpilam sijotu dirvožemiu, patankinam rankomis. Medelis pririšamas prie kuoliukų. Tai svarbu, taip kaip vėjas nors ir neišverčia, bet pastoviai trauko šaknis. Tai apsunkina prigijimą. 

Žemaūgė kriaušės veislė. Pasodinus paliekamos apatinės šakos. Aukštaūgiams apkarpomos apatinės šakos, nukerpama viršūnė 10 centimetrų aukščiau nei bus apatinės šakos. Sodyboje patogiausia apatines šakas pradėti formuoti 1 - 1,5 metrų aukštyje. Po pasodinimo kriaušė palaistoma  po kibirą vandens kas savaitę. 

Kriaušių sodinukai geriau prigis ir greičiau įsišaknys, jei šaknis iš kart po pasodinimo palaistyti Blackjak tirpalu iš huminių, fulvo, ulmo rūgščių, esančių dirvožemių sudėtyje. Tirpalą ištirpdo santykiu 25 ml : 10 l vandens kiekvienam medeliui.

Sodinukų šaknų prigijimą dirvoje ženkliai palengvina naudingų mikorizinių grybų Hifas mišinio mikroorganizmai. Mikorizinės grybienos hifai, aktyvizavus dirvoje, sudaro naudingą sąjungą su pasodintų kriaušių sodinukų šaknimis. Hifams ir sodinukams bendradarbiaujant vyksta papildomos stiprios šaknų sistemos susiformavimas, ko dėka kriaušės pasisavins daugiau maistinių medžiagų ir vandens iš dirvos. Hifas suspensija pilama į sodinimo duobes tiesiai prieš sodinukų sodinimą.

Lauke kriaušėms gali grėsti negatyvūs aplinkos faktoriai: naktinės šalnos, kruša, sausra ir vidurvasario karštis. Saugiai ir sveikai išgyventi šiuos nemalonumus padeda preparatas Terra Sorb Foliar, kurio sudėtyje esančios amino rūgštys atgaivins kriaušes po patirto streso ir greičiau grąžins jas į normalią būklę. Terra Sorb Foliar ypatingai pagelbsti per sausrą, kadangi jo dėka augalo žiotelės užsidaro, išsaugodamos daugiau drėgmės viduje.

Sušvelninti nepalankių aplinkos sąlygų neigiamą įtaką kriaušėms gerokai padeda saugus produktas AMINO PRO, kurio amino rūgštys skatina augalų regeneraciją atsiradus įvairiems pažeidimams. Į produkto sudėtį įeina net 19 amino rūgščių, labai svarbių augalams. Naudojant AMINO PRO žymiai paspartinamas maistinių elementų įsisavinimas per lapus, šaknis, augalai prisotinami gyvybinės energijos.

 

Kriaušių skiepijimas

Kriaušių skiepijimas vienintelis būdas padauginti veislę be pokyčių. Skiepyti galima ir savarankiškai, tai nėra sudėtingas užsiėmimas. Savarankiškas kriaušių skiepijimas leidžia gauti tikrai žinomą ir patinkančią veislę. Labai dažnai tenka susidurti,kad net medelynai parduoda visai ne tos veislės kriaušę kurią deklaravo, nekalbant apie prekybą turguose.

Derėjimo metu kriaušė paragaujama, žiemos pabaigoje paimamas skiepas ir gegužės pradžioje įskiepijama.  

Poskiepiui dažniausiai naudojamas kriaušės sėjinukas. Jų pilna pamiškėse, pakelėse. Kiškiai dažniausiai laukinės kriaušės neapgraužia. Galima surasti sveikų trejų metų medelių kurie geriausiai tiks persodinimui. 

Taip pat galima perskiepyti seną, prastos veislės kriaušę. Galima netgi įskiepyti kelias šakas į gerą, bet kryžmadulkę kriaušę. Tai padidins pagrindinio medžio derlių.  Seno medžio perskiepyjimas turi daug privalumų. Kai kurių veislių, ypač ilgai nesilaikančių neverta turėti viso medžio. Pakanka turėti keletą šakų ir to pilnai pakaks visai šeimai. 

Žaizdeles, likusias po skiepijimo, greitai užgydo specialus sodo tepalas BEE FORT su natūraliu bičių vašku. Vaško sluoksnis neleidžia infekcijai ir drėgmei patekti per pjūvį į atvirą žaizdą. Svarbu užtepti, kol mediena dar yra sausa ir nesušlapo. BEE FORT gali būti naudojamas genėjimo skerspjūviams užtepti bei įtrūkusiai ar apgraužtai žievei gydyti. 

Geriausias senos perskiepijimo būdas sudurti su vilkūgliais. Dažniausiai sulaukiama vėlyvesnio derliaus, bet užauga stiprios šakos. Senas medis stipriai išgenimas ir bus aktyvuotas vilkūglių augimas. Kitais metais galima įskiepyti į išaugusius vilkūglius. 

 

Galimas požievinis skiepijimas, kriaušės gana gerai prigyja. Geriausiai nuopjova užauga naudojant skiepijimui iki  3 centimetrų skersmens šaką. Vertikalių šakų geriau nenaudoti, geriausios artimos horizontalumui šakos. Daugiau apie kriaušių skiepijimą straiupsnyje “ Vaismedžių skiepijimas” https://www.viskas.lt/straipsniai/medziu-skiepijimas

 

Kriaušių genėjimas

Norint gauti gausų, kokybišką ir kasmetį derlių kriaušę reikia pastoviai genėti. Ypač svarbu sumažinti šakų kiekį metais kai nusimato gausus derėjimas. Teisingai apgenėtos kriaušės vaisiai užauga didesni, sukaupia daugiau cukraus ir naudingų medžiagų. Tokios kriaušės skanesnės ir ilgiau sandėliuojasi.

Genėjimą galima pradėti vasario pabaigoje, kovo pradžioje. Šiuo laikotarpiu nupjaunamos storiausios šakos. Išpjaunamos į vidų augančios, statmenos, besikryžiuojančios šakos. Aukštaūgių ir žemaūgių, mėgėjų ir pramoninių sodų genėjimas skirsis. Mėgėjų soduose kriaušės auginamos kaip augus medis, dažniausiai verpstės formos. Kriaušių veislės turi skirtingą šakų augimą. Yra kriaušės kurių šakos eina daugiau mažiau horizontaliai, yra kurios eina beveik vertikaliai.

Beveik vertikaliai augančios šakos nuleistos pririšus prie aukštų kuolų. Po kurio laiko šakos lieka tokioje padėtyje jas atrišus. Vėlesnį horizontalumą palaikys nusvirimas nuo vaisių. Auginant ilgas šakas jos netgi svyra žemyn nuo vaisių svorio. Pramoniniame sode dažniausiai kriaušės šakos trumpesnės ant jų paliekant daugiau vaisinių šakučių.

Pačios produktyviausios būna jaunos šakutės. Dažniausiai stiprūs žiediniai pumpurai susiformuoja ant trečiamečių šakučių. Šiuo atveju vaisinės šakutės suformuotos pinceriuojant vilkūglius. 

Kriaušės dažniausiai išleidžia didelį kiekį vilkūglių kurių dalį reikia pašalinti pavasarį. Naujai augančius vilkūglius galima išskabyti vasarą ir rudenį. Dalis vilkūglių paliekama su 3 - 6 pumpurais. Tai pinceriavimas kai iš vilkūglio bus formuojama vaisinė šakutė. Pinceriavimas stabdo vilkūglių leidimą, nes medis skiria daugiau jėgų vaisinėms šakutėms  ir veliau vaisiams. 

Genėjimo žaizdoms užgydyti verta rinktis purškiamą sodo tepalą Fort. Sodininkų palankumą jis nusipelnė tuo, kad juo patogu naudotis, purškiant iš balionėlio, o užpurkštas sluoksnis yra atsparus saulės spinduliams, nesutrūkinėja ir atrodo nepastebimas. Fort galima naudoti ir kitų augalo mechaninių pažeidimų gydymui. Žaizdoms užtepti tinka ir sodo tepalas BEE FORT. Jo pagrindinę dalį sudaro bičių vaškas, užtraukiantis žaizdelę saugiu sluoksniu, pro kurį neprasiskverbs nepalankūs faktoriai iš išorės.

 

Kriaušių priežiūra

Kriaušė nereiklus augalas, tačiau tinkamai prižiūrint galima tikėtis gausesnio ir kokybiškesnio derliaus. Kriaušes reikia tręšti, genėti, laistyti, purkšti nuo ligų ir kenkėjų.

 

Prasidėjus vegetacijai laistymui naudokite Blackjak naudingų rūgščių suspensiją, ištirpdant ją santykiu 25 ml : 10 l vandens kiekvienam sodinukui. Tai paskatins geresnį sodinuko augimą ir įsišaknijimą. Preparato Blackjak medžiagos skirtos ir vandens pH koregavimui. Aktyvaus augimo metu kriaušes verta laistyti biostimuliatoriumi Kelpak 3 - 5 kartus, besilaikant 14 dienų intervalo. Proporcijos: 100 ml : 10 l vandens. 

Kriaušių purškimui per lapus ir laistymui verta naudoti vandeniu praskiestą ekologinę skystą trąšą Copfort, prisodrintą vario. Copfort kompensuoja vario stoką ir rekomenduojamas sekančių simptomų prevencijai: rudų, baltų ir pilkų apnašų, chlorozės (kai pasikeičia lapų būdinga spalva), dėmių, lapų kritimo, šakelių sudžiūvimo ir deformacijos, audinių mirimo (nekrozės - augalo dalių mirties, lydymos pajuodavimo). Laistymui Copfort ruošiamas proporcijomis 150-400 ml : 100 l vandens.

Po žydėjimo kriaušių lapams rekomenduojamas purškimas preparatu Matrifruit su amino rūgštimi, ypač kai jaučiasi cinko ir mangano trūkumas. Panaudojimas užkerta kelią lapų susukimui, susiraukšlėjimui, dėmių ir skylių atsiradimui, amarų puolimams, pagerina fotosintezę. Nenaudoti karštyje ir atviroje saulėje.

 

Kriaušių tręšimas

Kriaušės tręšiamos barstant pagrindinių elementų trąšas ir purškiant mikrolelementus per lapus. Nors pramoniniai ūkiai didina ir pagrindinių elementų purškimą per lapus. Barstomų trašų gana daug prarandama jas išplaunant, jungiantis į sunkiai įsisavinamus cheminius junginius. 

Pagrindiniai kriaušei reikalingi elementai yra Azotas (N), fosforas (P), Kalis (K). Tręšimui naudojamos NPK barstomos trąšos kur granulėje yra visi trys elementai. Dažnai būna pamaišyta ir mikroelementų. Reikalingas trąšų kiekis skaičiuojamas atsižvelgiant į dirvožemyje esantį trąšų kiekį ir per metus sunaudojamą trąšų kiekį. Skaičiuojama atsižvelgiant į derlių. Tonai kriaušių išauginti sunaudojama apie 1,5 kg kalio ir apie 0,4 kg fosforo. Jei NPK formulė yra 10-10-10 reiškia trąšos turi po 10 procentų įsisavinamo azoto, fosforo ir kalio. Teoriškai jei medis užaugino 100 kg kriaušių, jam reikėtų apie 1- 1,5 kilogramo tokių trąšų per metus. Tačiau jam turėtų pakakti apie 500 g jei dirvožemis gana gerai prisotintas elementais. Ko medžiui trūksta sužinoma iš jo būvio. 

Padidinti kriaušių atsparumą ir atkurti trūkstamų elementų balansą padeda trąšų poveikį turintys preparatai Mimox Zn, Alsupre S, Copfort, Matrifuit, Matrinal B ir aukščiau minėtas Kelpak.

Kalio trūkumas kriaušei matomas  jei rausta lapų kraštai, didelis trūkumas jei jie po kurio laiko džiūna. Galima tręšti barstoma  kalio magnezija ( apie 30 proc įsisavinamo kalio), purkšti kalio sulfatu. Kalis labai svarbus cukraus susidarymo procesuose. Nuo jo priklauso ne tik vaisių skonis, bet ir pumpurų peržiemojimas. Tręšiama pagrinde rudenį ir pavasarį barstantį ir vasarą tręšiant  per lapus. 

Fosforo trūkumas kriaušei matomas raustant lapo tarpgyslėms. Galima naudoti superfosfatą (apie 20 proc fosforo oksido). Fosforas atsakingas už pirminį augimą, tręšiama rudenį ar ankstyvą pavasarį. Organinė skystą trąša Yokosan yra fosforo, kalcio, kalio ir magnio tiekėjas, stimuliuojantis kriaušių vystymąsi ir atsparumą, subalansuojantis dirvos pH.

Azoto trūkumas kriaušei atpažįstamas iš silpnai augančių naujų šakelių, šviesesnės lapų spalvos. Su azotu reikia atsargiau, kadangi azoto perteklius yra kenksmingas žmogui. Vaisiuose susidaro nitratai ir nitritai. Azotas tai mėšlas, kompostas, barstomos azoto mineralinės trąšos, purškiamas karbamidas. Geriausias azoto pertekliaus indikatoriaus tai vaisių nerausvėjimas, labai stiprūs ūgliai. Tręšiama barstant pavasarį. Rudenį kai nukrenta dalis lapų purškiama nuo ligų/kenkėjų ( 2 -3 proc tirpalas), tokiu pačiu tirpalu nuo ligų/kenkėjų pavasarį pirmojo purškimo metu. Vėliau 0,1 - 0,2 procentų tirpalu galima purkšti esant azoto trūkumui. Skatina pumpurų greitesnį brinkimą, kokybiškesnį lapų formavimąsi.  

Azoto deficitui malšinti verta imtis stabilizuoto karbamido trąšų KARBAMID STRONG. Jų pagalba galima kontroliuoti ir azoto perteklių. Šio produkto azoto granulės turi apvalkalą iš stabilizuojančios medžiagos, leidžiančios 15 procentų sumažinti trąšų išeigą.

Magnio ir mangano trūkumas kriaušei matomas iš chlorozės. Šie mikroelementai atsakingi už fotosintezės procesus. Dažniausiai tręšiama per lapus. Kai kriaušėms trūksta magnio ir kalcio – šių medžiagų tiekimą atkurs skysta tręšimo priemonė Microdoctor Ca/Mg. Be to, naudojant šią trąšą, obelų sveikata sparčiau atsigauna po šalčio, karščio ir kenkėjų padarinių.

Boro trūkumo požymis skilinėjanti vaisių odelė. Tręšiama per lapus. Boro deficitą malšina purškiamoji priemonė Microdoctor B. Susitvarkyti su boro deficito problemomis padeda ir preparatas Matrinal B – boro elemento tiekėjas. Jam veikiant boras greičiau patenka ir įsisavina kriaušės organizme. Rekomenduojamas, norint išvengti tokių simptomų kaip: lapų dechromavimas (pilkų, gelsvų, rudų, rausvų dėmių atsiradimas), lapų susukimas ir susiraukšlėjimas, įtrūkiai ir skylės lapuose. Matrinal B geriausia naudoti iki žydėjimo santykiu 20 ml : 10 l vandens, vengiant karščio, lietaus, rasos ir kitų preparatų tuo pačiu metu.

 

Kriaušių ligos

Kriaušių ligos silpnina medį ir dažniausiai sumažina jo natūralų imunitetą. Tai pasireiškia sumažėjusiu atsparumu šalčiui. Taip pat kriaušėms būdingi vaisių puviniai.

Kova su ligomis prasideda nuo teisingos agrotechnikos. Pastovus genėjimas, išlaikomi atstumai tarp šakų mažina grybelių dauginimąsi. Sergant medžiui svarbu šalinti susirgusias šakas, sugrėbti ir sudeginti lapus. Fungicidinį ir baktericidinį efektą turi tirpūs milteliai KYTOS, aktyvuojantys natūralius kriaušių apsaugos procesus. KYTOS sudėtį sudaro gryna chitozano hidrochlorido medžiaga, veikianti kaip induktorius. 

Kriaušių medienos vėžį galima gydyti, išpjaunant pažeistą audinį ir užtepant žaizdas BEE FORT bičių vašku su vario sulfatu. Atsiradus pirmiems kriaušių vėžio požymiams reikia nedelsiant pasitelkti preparato Copfort pagalba (purškiant ir laistant). Copfort padidina kriaušių medienos audinių atsparumą  tolesniam ligos plitimui ir nekrozei, užpildydamas ląsteles ir stiprindamas imunitetą, bei atsparumą vaisių puviniui, kriaušių rauplėms, rūdims.

Kai vaisių ir lapų paviršiuose pasireiškia kriaušių rauplių simptomai - pats laikas purkšti ir laistyti vaismedžius preparatu Mimox Zn. Jo sudėtyje esantis mimozos ekstraktas naikina rauplių sukėlėjus, pagerina cinko kiekį augale ir padeda atsikratyti apnašų. 

Kriaušių imunitetą ir atsparumą rauplėms stiprina ir kitas preparatas - Alsupre S. Šis produktas yra naudingo sieros elemento tiekėjas ir baltymų struktūros stiprintojas.

Apsaugai nuo kriaušių rūdžių (gleivėtrūdės) skirtas sisteminio veikimo fungicidas Topas 100 EC, kurį reikia naudoti ligos plitimo pradžioje (norma 5 ml : 10 l vandens). 

Kriaušių profilaktikai nuo nepalankių aplinkos faktorių sukeliamų ligų ir negalavimų galima naudoti tirpią priemonę Cephyro (aktyvus varis), ypač kai krenta lapai iki žydėjimo. Nerekomenduojama naudoti Cephyro žydėjimo ir vaisių nokimo laikotarpiais bei atviroje saulėje. 

O apsaugos priemonių prilipimą prie lapų ir žiedlapių paviršiaus užtikrina priemonė Lip Top Gold, kurios dėka medžiagos nenusiplauna ir ilgai laikosi.

 

Kriaušių kenkėjai

Kriaušes puola lapų ir vaisių kenkėjai. Lapų kenkėjai silpnina medį, užauginami prastesnės kokybės vaisiai. 

Norint apsisaugoti nuo žemėje žiemojančių kenkėjų ar ligų sukėlėjų verta pavasarį-rudenį palaistyti plotus po kriaušėmis inovatyviu produktu REcharge. Jis ne tik stiprina kriaušių atsparumą, bet ir pagerina dirvą naudingais gamtiniais mikroorganizmais. Negalima tik maišyti REcharge su fungicidais. 

Lapsukiai. Naikinti lapsukius dabar galima gudresniu ir efektyvesniu būdu – naudojant gamtinį feromoną Pherozipp. Ši medžiaga veikia tik lapsukius, skleisdama jų patelių hormonų kvapus. Patinas, reaguodamas į kvapą, įviliojamas į lipnią gaudyklę ir joje žūsta. Naudingų vabzdžių feromonas Pherozipp neprivilioja ir nekenkia jiems.

Kartu su feromonu Pherozipp siūloma trikampės formos popierinė gaudyklė Delta šlaitiniu stogeliu. Jos viduje dedamas lipnus įdėklas ir feromoninis masalas, skirtas privilioti lapsukių patinus. Prilipę prie įdėklo lapsukiai pasmerkti sunaikinimui.

Purškimo preparatas Drekkar pasižymi kaip atsparumo didinimo priemonė daugybei kriaušių kenkėjų – lapsukiams, žiemsprindžiams, blakutėms, gumbauodžiams, amarams. Drekkar pagalba rekomenduojama, norint užkirsti kelią lapų susiraukšlėjimui ir susukimui, įvairių spalvinių dėmių, įtrūkimų ir skylių atsiradimui lapuose. Drekkar galima naudoti karštyje. O apsaugos priemonių prilipimą prie lapų ir žiedlapių paviršiaus užtikrina Lip Top Gold, kurio dėka medžiagos nenusiplauna ir ilgai laikosi.

Rudieji kriaušiniai amarai. Sprendžiant amarų, lapsukių, gumbauodžių, blakučių naikinimo klausimą sodininkai turėtų atkreipti dėmesį į naudingų plėšriųjų vabzdžių priviliojimą į kriaušių sodą. Viena iš efektyvesnių priemonių - draugiškų vabzdžių-entomofagų viliokliai MagiPal, kabinami ant kriaušių šakų "auskarų" pavidalu kas 5-10 metrų. "Auskarų" talpa užpildyta raudonu skysčiu su entomofagus priviliojančia medžiaga. Į svečius susilauksite naudingų žiedblakių, žiedmusių, boružių ir auksaakių. Faktas, kad boružės ir auksaakės ėda amarus. Tam siūloma įdomi priemonė BORUŽĖ BIOFRIENDS - tai gyvos boružių lervos, kurias reikia tik paskleisti amarų veisimosi židinyje (efektas – iki 100 suėstų amarų per dieną). Panašiai veikia AUKSAAKĖ BIOFRIENDS, kurioje esančios auksaakių lervos gali suėsti iki 600 amarų per dieną.

Kovai su amarais sukurtas kontaktinio veikimo insekticidas Mavrik, paralyžiuojantis kenkėjų nervinę sistemą. Naudoti 15-20 C ir aukštesnėje temperatūroje, pastebėjus pirmus amarus. Mavrik ruošiamas santykiu 5 ml : 10 l vandens. Šis insekticidas nekenkia bitėms. 

Amarų ir blakučių naikinimui sodininkai turėtų atkreipti dėmesį į gaudyklę MAGNET yellow. Jos paviršius dengtas lipniais klijais, sugaudančiais sparnuotus kenkėjus. Tinka lauke, pakabinant gaudyklę virš augalų.

Grambuolio lervų, gyvenančių po žeme ir graužiančių kriaušių šaknis, naikinimui galima naudotis efektyvia priemone Nematodai. Tai yra mikroskopinės nematodų kirmėlės. Dirvoje jos įsiskverbia į grambuolių lervas ir apkrečia jas savo bakterijomis, sukeliančiomis lervų mirtį. Nematodus geriausia naudoti gegužę-rugsėjį, nuolat palaikant dirvos drėgnumą, siekiant didesnio poveikio.