Nuotekų valymo įrengimas
Atnaujinta: 2023-05-17

Privačiame sektoriuje individualius nuotekų valymo įrenginius turi trečdalis Lietuvos nuosavų sklypų ir namų savininkų. Praktika rodo, kad, net ir turint nuotekų valymo įrenginius, jų savininkams vis kyla klausimų, kaip jais teisingai naudotis ir prižiūrėti. O planuojantys įsirengti teiraujasi, kaip išsirinkti tinkamą, kaip sumontuoti, išdėstyti sklype ir kokie reikalavimai keliami individualiam nuotekų valymo įrenginiui.

nuotekų valymo įrengimas

Nuotekų valymo sistemos sutrumpintai vadinamos NVĮ (nuotekų valymo įrenginys) arba BVĮ (biologinis valymo įrenginys).

 

Biologiniai nuotekų valymo įrenginiai

Biologiniame nuotekų valymo įrenginyje (BNVĮ) vyksta nuotekose esančių biologinių atliekų ir nuo jų susidarančio dumblo skaidymas į neorganines medžiagas.

Įrenginio talpos viduje yra keletas atskirų kamerų, kuriose vyksta tam tikri skirtingi nuotekų valymo procesai: įtekėjimo kamera (dar vadinama anaerobine arba nusodinimo kamera), aeracinė kamera, antrinė nusodinimo kamera (priklausomai nuo modelio), išvalyto vandens kamera.

kaip veikia nuotekų valymo įrenginiai

1. Įtekėjimo (pradinio nusodinimo, beorio anaerobinio valymo) kamera yra pirmoji nuotekų kelyje - į ją suteka dar neišvalytos buitinės nuotekos su jose esančiomis pašalinėmis medžiagomis (tualetiniu popieriumi, buitine chemija, kt.). Čia nuotekos susimaišo su veikliuoju komponentu - dumblu. Orui nedalyvaujant vyksta anaerobinis pašalinių medžiagų atskyrimas nuo vandens.

2. Nuotekos su dumblu nukeliauja į aeracinę kamerą, kurioje, dalyvaujant orui, nuotekas veikia bakterijos, skaidančios cheminius junginius į neorganines medžiagas. Bakterijų veiklai reikalingas deguonis į aeracinę kamerą tiekiamas orapūtės.

3. Po antros nusodinimo kameros, kurioje nusėda dumblas, apvalytų nuotekų skystis nukreipiamas į išvalyto vandens kamerą. Dumblas keliamas į pradinę nusodinimo kamerą. 

biologiniai valymo įrenginiai
UAB „Švaistė" inovatyvi BVĮ konstrukcija su palengvintu priėjimu viršuje, skirtu patogesniam dumblo pertekliaus išsiurbimui. Tuomet siurblio žarna be vargo nutiesiama į patį BVĮ iš viršaus. 

Išvalytos nuotekos tampa techniniu vandeniu ir praktiškai nėra kenksmingos aplinkai (neleistinas tik jų patekimas į požeminius gruntinius vandenis). Jas galima išleisti į gruntą, melioracinius griovius, naudoti gėlių laistymui, automobilių plovimui, tualetui (klozeto bakeliui pripildyti). Švaresniam išvalymui išleidžiamas nuotekas galima filtruoti per drenažinį sluoksnį. Nerekomenduojama techninio nuotekų vandens naudoti maisto gaminimui, gėrimui, vaisių ir daržovių laistymui arba išleisti jo ganyklose.

biologinių nuotekų valymo įrenginių veikimas

Jeigu nėra galimybių išleisti išvalytas nuotekas į gruntą (dėl netinkamų grunto sąlygų, dėl aukštų požeminių vandenų) arba į griovius, tuomet įrengiamas nuotekų kaupimo rezervuaras. Siekiant išvengti nuotekų patekimo į gruntinius vandenis, kaupimo rezervuarui būtina hidroizoliacija ir užtikrintas dugno ir sienelių sandarumas. Įrengiant rezervuarą po žeme aplink jį sukuriamas drenažo sluoksnis iš smėlio, žvyro, skaldos, akmenų, o iš viršaus pravedamas vėdinimo vamzdis (kanalizacinis alsuoklis), kad galima būtų išvengti nuotekų rūgimo be deguonies.  

Iš septikų, skirtingai nuo BVĮ, negalima išleisti į aplinką nuotekų vandens (pagal naujausią reglamentą). Iš septiko visas turinys turi būti išsiurbtas ir išvežtas į didžiąsias valymo vietas. 

 

Buitinių nuotekų įrenginio talpa

Kadangi nuotekų valymo talpa įrengiama po žeme, talpos konstrukcinei medžiagai keliami tam tikri reikalavimai – juk ji turi atlaikyti ilgalaikį grunto spaudimą ir užtikrinti, kad nuotekos nepatektų į gruntą. Anksčiau BVĮ talpų medžiagų pasirinkimas svyravo tarp metalinių, plastikinių, stiklo pluošto ir betoninių, kiekvienai medžiagai turint savo privalumų ir trūkumų. Šiuo metu praktiškai naudojamos tik plastikinės ir stiklo pluošto talpos. Metalinės – tik nuotekų kaupimo rezervuarams. 

Plastikinės nuotekų talpos (iš polietileno, polipropileno) tapo populiarios dėl lengvumo bei patogumo jas transportuoti ir montuoti. Bet plastiko problema ta, kad tokios talpos ne visada atlaiko grunto apkrovas, susispaudžia sunkiame grunte, ypač įkastos giliau nei 70 cm. Todėl lengvesnio plastiko talpos įleidžiamos į gelžbetonio šulinį. Plastiko tvirtumas priklauso nuo jo kokybės, storio ir konstrukcijos pažangumo – grunto slėgį ir gniuždymo jėgas atlaiko gaminiai  su dvigubomis sienelėmis, su sustiprintomis standumo briaunomis. UAB “Švaistė” plastikines talpas gamina iš storesnio lakštinio polipropileno su standumo briaunomis aplink korpusą, dėl kurių gaminiai nesideformuoja nuo grunto daromo spaudimo ir gali būti įrengiami didesniame negu 80 cm gylyje – iki 1,7 m. Sustiprintoms talpoms nereikalingi gelžbetonio žiedai.

nuotekų valymo įrenginio talpa
UAB “Švaistė” valymo įrenginių talpų korpusas turi standumo briaunas.

Dar tvirtesnės yra stiklo pluošto talpos. Jos pasižymi dideliu atsparumu fiziniams poveikiams, ilgai tarnauja, mažai sveria, lengvai įrengiamos ir sulaukia daug gerų atsiliepimų, bet tik tuo atveju, jeigu pagamintos pagal vyniojimo technologiją. Apie kitus stiklo pluošto talpų variantus atsiliepimai prieštaringi. 

Metalinės nuotekų talpos yra užtikrintai sandarios, nelaidžios skystoms medžiagoms, skirtingai nuo plastikinių polimerų korpusas nesideformuoja nuo grunto slėgio, bat dabar naudojamos tik rezervuarams. Nerūdijančio plieno ir emaliuoto plieno talpyklos turi padidintą atsparumą drėgmės, biologinių skysčių ir cheminių medžiagų poveikiui. Bet jų kaina gana didelė, nors ir verta metalinio gaminio savybių ir kokybės. 

Betoninė nuotekų talpa (gelžbetonio) iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti patrauklesnė dėl to, kad užtikrintai atlaiko statines grunto apkrovas, o pats betonas kainuoja palyginti nedaug. Bet betoninės talpos, lyginant su talpomis iš kitų medžiagų, žymiai daugiau sveria, tuo apsunkindamos įrengimo darbus ir padidindamos jų kaštus.

Be to, gelžbetoninės talpos sandarinimas ir pats įrengimas yra brangesni. Sandarinimas reikalingas todėl, kad betonas praleidžia skysčius. Valymo įrenginiams gaminamos specialios nepralaidžios ir padidinto sandarumo gelžbetoninės talpos ir šuliniai, siekiant išvengti nuotekų patekimo į gruntą, bet jų kainos aukštos. Todėl talpos iš paprasto betono skirtos tik infiltracijai, ilgą laiką nuotekų jose laikyti negalima – jeigu sandarumas nėra užtikrintas, nuotekų skystis prasiskverbs į gruntą, gali patekti į gruntinius vandenis. Pastebėta, kad laikui bėgant fekalinių masių medžiagos suėsdina betoną. 

 

Azoto ir fosforo išvalymas iš nuotekų

Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. sugriežtinus aplinkosauginius reikalavimus, individualiuose nuotekų įrenginiuose  privaloma iki tam tikro lygio pašalinti  azoto ir fosforo junginius. Savininkai, kurių senesni įrenginiai nepašalina azoto ir fosforo, iki 2030 m. privalės juos pakeisti į reikalavimus atitinkančius naujus modelius.

Kaip  buitinės nuotekos valomos, įsigaliojus naujiems reikalavimams dėl azoto ir fosforo? Nuotekos, judėdamos įtekėjimo vamzdžiu, nukeliauja į talpos įtekėjimo kamerą. Veiklusis dumblas irgi atkeliauja į įtekėjimo kamerą tuo pat metu. Šioje kameroje nuotekos susimaišo su dumblu. 

Bendras nuotekų-dumblo mišinys patenka į aeracinę kamerą. Joje darbuojasi bakterijos, skaidančios nuotekų ir dumblo mišinio organines medžiagas. Skaidymo metu dumblas sugeria taršias medžiagas iš nuotekų, taipogi vyksta medžiagų oksidacija. Sekančioje stadijoje nitrifikuojamos amonio druskos, kuomet jos virsta neorganinemis medžiagomis. Aktyvią veikliųjų bakterijų veiklą palaiko deguonis, kuris tiekiamas per orapūtę į aeracinę kamerą suslėgto oro pavidalu. 

Išvalytas nuotekų ir dumblo mišinys nukreipiamas į nusodintuvo skyrių. Jame dumblas nusėda, o po to liftu pakeliamas į įtekėjimo kamerą, kurioje viskas prasideda iš naujo. 

Pagal Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus į gamtinę aplinką išleidžiamose išvalytose nuotekose gali likti tik nedidelis kiekis teršalų bei azoto ir fosforo junginių (azoto - iki 25 mg/l, fosforo - iki 5 mg/l). Kaip parodė bandymai, UAB “Švaistė" buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginiai BV-GP dėl atitikimo EN 12566-3 standartui ir Statybos produktų Direktyvai 89/06/EEC, su azoto ir fosforo junginių pašalinimu sustvarko puikiai. Rezultatai pateikti UAB “Švaistė" gaminių atitikties deklaracijoje: 

  • azoto medžiagų išvalymo efektyvumas – 61,6 %,
  • fosforo išvalymo efektyvumas – 66,5 %,
  • BDS7 (biocheminio deguonies kiekis organinių teršalų oksidavimui) – 95,8 %,
  • ChDS (cheminio deguonies kiekis oksidacijai iki mineralų) – 89,3 %,
  • SS (skendinčių medžiagų) – 96,2 %,

Šie rodikliai liudija, kad išvalytose nuotekose taršių medžiagų kiekis mažas, o likusių junginių kiekis sudaro tik apie trečdalį normos ir mažiau. Ne visiems NVĮ gamintojams Lietuvoje pavyksta pasiekti tokių rezultatų.

 

Sanitariniai atstumai nuotekų valymo įrenginiams

Naujausias STR nurodo, kad individualiam nuotekų valymo įrenginiui būtinas minimalus leistinas sanitarinis atstumas iki kaimyninio sklypo ribos – 1 metras. Kitaip tariant, iki kaimyno tvoros turi būti mažiausiai 1 m. Jeigu minimalus atstumas iki kaimyno  sklypo ribos mažesnis nei 1 m, privaloma gauti raštišką kaimyno sutikimą, patvirtinantį, kad jis tokiam įrengimui neprieštarauja ir pretenzijų jums neturi. 

Tai yra leistinas atstumas tik iki kaimyno tvoros, bet ne iki kaimyno namo. STR leidžiamas sanitarinis atstumas iki kaimynų gyvenamojo namo – 8 metrai. Pavyzdžiui, jeigu kaimyno namas stovi 2 m atstumu nuo tvoros, ribojančios jūsų sklypus, tuomet jūs turėsite savo nuotekų valymo įrenginį įsirengti, išlaikant 6 m atstumą nuo tvoros. Taip bus išsaugota 8 m sanitarinė zona. O atstumas nuo kaimyno namo iki jūsų nuotekų kaupimo rezervuaro (ir lauko tualeto, jeigu toks yra) turi sudaryti mažiausia 10 m. 

Sanitarinių atstumų reikalavimai galioja ne tik kaimyno namui ir tvorai, bet ir kitiems inžineriniams statiniams, turintiems maisto ir geriamojo vandens paskirtį:

  • iki geriamojo vandens šachtinio šulinio arba artezinio gręžinio turi būti išlaikytas 15 m atstumas nuo nuotekų valymo įrenginio. Tai galioja ir jūsų šuliniui, ir kaimyno, ir kolektyviniam gręžiniui;
  • nuotekų kaupimo rezervuaras (ne valykla) turi būti atitolęs mažiausia 25 m atstumu nuo artezinio gręžinio;
  • atstumas nuo vandentiekio įvado į namą iki nuotekų valyklos turi sudaryti mažiausia 7 metrus;
  • šiltnamį ir vietinę nuotekų valyklą turi skirti 3 m atstumas. 

Schemoje pavaizduoti visi sanitariniai atstumai nuo BVĮ iki visų inžinerinių objektų savininko ir gretimuose sklypuose: 

nuotekų valymo įrenginio atstumas nuo namo

 

Kokiame grunte galima įrengti nuotekų valymo įrenginį

Dirvos tipas (smėlingas ar molingas) turi reikšmės nuotekų valymo sistemos įrengimui. Palankiu laikomas smėlingas gruntas, bet molingas įjungia “raudoną šviesą”. Reikalas tas, kad išvalytos nuotekos infiltruojamos į gruntą, bet esant  sunkiam grunto tipui (moliui arba priemoliui) teks atsisakyti požeminės nuotekų talpos ir ieškoti kitų optimalių nuotekų išleidimo variantų, tinkančių molingos struktūros dirvai. Jeigu gruntas molingas dažniausiai įrengiamas infiltracinis laukas su alsuokliu. 

Tam iš pradžių ir atliekami inžineriniai geologiniai grunto tyrimai, iškviečiami konsultantai ir specialistai. Jie ne tik ištirs grunto sudėtį, bet ir nustatys požeminių gruntinių vandenų lygį, kuris ne mažiau svarbus. Nes jeigu vandenys aukšti, teks rūpintis nuotekų pakėlimu ir imtis papildomų inžinerinių sprendimų. 

Nuotekų valymo įrenginiams tinkamiausi yra smėlingi plotai, žvyrai, gruntai su didesniais aeracijos sluoksniais ir gruntai, kuriuose požeminis vanduo slūgso kuo giliau. Molingo grunto atveju siūloma įsirengti infiltracinį lauką.  

valymo įrenginio apsaugos zona
Priesmėlio gruntas yra tinkamas NVĮ įrengimui.

Grunto tyrimo metu specialistai atsižvelgia į jo filtracijos koeficientą - laidumo vandeniui rodiklį. Jis rodo vandens kiekį, kurį gruntas sugeba praleisti per laiko vienetą. Pvz., molio laidumas siekia apie 0,001 metrų per parą, o priemolio - 0,005-0,05 m/parą. Priesmėlio laidumas - 0,1-0,5 m/parą, smulkaus smėlio - 1-5, vidutinio smėlio – 10-20, žvyro – iki 50-100 m/parą.

Matuojama ir grunto aeracijos zona – sluoksnis tarp žemės paviršiaus ir požeminių gruntinio vandenų, kuriame laikosi drėgmė, garai ir oras. Priklausomai nuo aeracijos sluoksnio charakteristikų, ieškoma sprendimo – ar galima tokiame grunte įrengti filtracijos sistemą. Pvz., jeigu aeracijos sluoksnyje dominuoja molingos nuogulos, kurių laidumas vandeniui nesiekia 0,01 m/parą - filtracijos sistemų įrengimo teks atsisakyti. 

Jeigu gruntiniai vandenys aukšti, o jų atstumas iki žemės paviršiaus, iki nuotekų išleidimo vamzdžio, iki infiltracinio šulinio dugno yra mažiau nei 1 metras - tuomet sklype siūloma statyti nuotekų siurblinę – tam, kad pakelti nuotekas į valymo įrenginį, esantį pakankamu atstumu virš gruntinių vandenų. Įrenginiui daromas dirbtinis reikiamo aukščio pylimas, kuriame įrengia ir infiltracinį šulinį, iš kurio išvalytos nuotekos išleidžiamos į gruntą. 

nuotekų siurblynė
Nuotekų siurblinė iš vidaus.

Pastebėta, kad sklypuose su aukštu gruntiniu vandeniu, kurių savininkai nesivargino įrengti pylimo ir siurblinės, po smarkių liūčių suintensyvėja nemalonūs nuotekų kvapai.

nuotekų pakėlimo siurblys
Nuotekų pakėlimo siurbliai

Esant aukštam gruntinio vandens lygiui specialistai dar pataria įbetonuoti (ir papildomai hidroizoliuoti) nuotekų valymo įrenginį, o šalia jo įrengti kontrolinį šulinėlį. Per jį savininkas gali nuolat stebėti vandens lygį ir, susidarius vandens pertekliui, imtis jo išpumpavimo. Jeigu įbetonavimas netinka, galima įkasti plieninę arba plastikinę nuotekų talpą.

Labai svarbu nustatyti gruntinio vandens srovės tekėjimo kryptį. Jeigu srauto krypties neįmanoma nustatyti arba ji nuolat keičiasi, tuomet filtracijos sistemos įrengti negalima. Požeminio vandens srovė, tekanti nuo biologinių nuotekų išleidimo zonos (tegul ir esančios saugiu sanitariniu atstumu vienoje sklypo dalyje) link artezinio gręžinio arba šulinio (įrengto visai kitame sklypo gale), gali atplukdyti teršalus: amoniaką ir kitus azoto, fosforo junginius, nitritus, nitratus bei fekalijų irimo proceso teršalus.

 

Kokio dydžio nuotekų valymo įrenginį pasirinkti

Apytiksliai vienas gyventojas per mėnesį sugeneruoja apie 3-4 m³ nuotekų, keliaujančių į kaupimo rezervuarą. NVĮ, skirti individualiems namams, gali išvalyti 0,8-10 m³ buitinių nuotekų per dieną. Svarbu neapsirikti ir pasirinkti tinkamo tūrio ir dydžio NVĮ, antraip šeimai per mažas arba per didelis įrenginys negalės kokybiškai tenkinti nuotekų valymo poreikių.

Planuojantys įsirengti NVĮ iš pradžių turi įvertinti vandens sąnaudas, priklausomai nuo namo gyventojų kiekio. Po to įvertinamas galimas generuojamų nuotekų kiekis, skaičiuojamas įmanomų nuotekų debitas (paros ir valandos vidutiniai ir maksimalūs debitai, išskyrus lietaus vandenį). 

Pavyzdžiui, 3-4 žmonių šeimai (2 tėvai ir 1-2 vaikai) pakanka 0,8 m³ talpos “Švaistės” biologinio valymo įrenginio BV-GP-0,8. Didesniam žmonių kiekiui – 6-8 gyventojams galima rinktis 1 m³ talpos įrenginį BV-GP-1. 

Kartais patariama rinktis truputį didesnės talpos BVĮ  – “su atsarga” ateičiai, tarkim, šeimos pagausėjimo atvejui. Pažįstama 4 žmonių šeima  pasirinko “Švaistės” modelį BV-GP-1, skirtą 6-8 žmonėms, kadangi jų name dažnai lankosi svečiai ir ilgam laikui atvažiuoja giminaičiai. Pasak šeimos atsiliepimų, “Švaistės” valymo įrenginys BV-GP-1, kurio našumas yra 1 m³ nuotekų per parą, nepriekaištingai susitvarko su visomis name susidarančiomis nuotekomis.  

Per mažas įrenginys nesugebės laiku išvalyti nuotekų, jos liks nepakankamai išvalytos arba iš viso neišvalytos. Nedideliam gyventojų kiekiui klaidingai pasirinkus pernelyg didelės talpos NVĮ jame esantis veiklusis dumblas nebus pilnai užpildytas nuotekomis iki reikiamo lygio. Tuomet, pritrūkus nuotekų, bakterijos pradės nykti. 

Jeigu pagal išankstinius skaičiavimus matyti, kad planuojamų išleisti nuotekų tūris gali viršyti 5 m³ per parą, tuomet infiltracijos sistemos įsirengti nerekomenduojama.

 

Buitinio nuotekų valymo įrengino priežiūra

Nuotekų surinkimo talpoje nuolat kaupiasi dumblas. Jo perteklių periodiškai reikia išsiurbti ir išvežti. Perteklinis dumblas gali užkimšti nuotekų vamzdį, nutiestą į infiltracijos zoną. Kaip dažnai reikia išsiurbti buitinių nuotekų valymo įrenginį?

Priklausomai nuo gamintojo, kai kuriuose nuotekų valymo įrenginio modeliuose būna įrengta signalizacija, kuri praneša, kad dumblas pasiekė tam tikros leistiną ribą.

Jeigu buitinio nuotekų valymo įrenginys eksploatuojamas tiksliai pagal taisykles ir teisingai sureguliuotas, tuomet perteklinį dumblą pakanka pašalinti tik 1 kartą per metus, daugiausia - 2-3 kartus per metus. Išsiurbimo metu patariama šiek tiek dumblo palikti įrenginyje, kad greičiau pradėtų daugintis veikliosios bakterijos. Išsiurbus visą dumblą  paskui gali tekti laukti apie 1 mėnesį, kol nuotekų valymo sistemos darbas grįš į ankstesnę normą. 

Nuosavame name gyvenanti 4 žmonių šeima (2 tėvai, 2 vaikai), turinti gerai sureguliuotą UAB “Švaistė” įrenginį BV-GP-1, labai teigiamai atsiliepia apie jo darbą ir sako, kad dumblo perteklių pakanka išsiurbti tik kartą per metus.

Pagal kokius požymius savininkas gali nustatyti, kad atėjo laikas išsiurbti dumblą? Kai turimame BVĮ modelyje nėra signalizacijos, įspėjančios apie dumblo perteklių, toks klausimas gana dažnas. Požymiai būna tokie:

  • dumblas po truputį jau patenka į infiltracijos šulinį;
  • infiltraciniame šulinyje nesusigeria vanduo;
  • pasisėmus nuotekų vandens mėginį iš antros nusėdimo kameros, reikia apie 30 minučių stebėti – kiek dumblo nusėdo mėginyje. Jeigu mėginio dumblas nenusėda ir sudaro didesnę dalį (apie 60-75 %), tuomet atėjo laikas išsiurbti jį iš NVĮ. 

Šiai problemai spręsti UAB „Švaistė" savo gaminamuose valymo įrenginiuose įdiegė inovacinį sprendimą: dumblo išsiurbimui ir kanalų valymui juose sukonstruotas specialus palengvintas priėjimas įrenginio viršutinėje dalyje. Siurbimo žarna tuomet nuleidžiama tiesiai į NVĮ, to dėka per žymiai trumpesnį laiką galima išsiurbti dumblo perteklių. 

nuotekų valymo įrenginių priežiūra

Jeigu dumblą tenka išsiurbti dažniau nei 3 kartus per metus, tuomet gali būti, kad pažeistas NVĮ vandens rūgštingumas (kuris turi būti apie 6,5-8 pH). Galimai buvo pilama per daug buitinių ploviklių ir kitų chemikalų arba pateko aktyvaus deguonies perteklius (iš specializuotų skalbimo miltelių). 

 

Ar buitinė chemija gali kenkti nuotekų valymui

Ar buitinė chemija ir skalbimo milteliai, patenkantys į valymo įrenginį kartu su nuotekomis, sutrikdo NVĮ veikimą? Kiekviena cheminė plovimo priemonė naikina NVĮ esančias veikliąsias bakterijas, skaidančias nuotekų teršalus. Naudingų bakterijų skaičius nuo agresyvių skalbimo priemonių poveikio smarkiai mažėja ir tampa nepakankamas sklandžiam nuotekų valymo procesui. Ar tai atsitinka, priklauso nuo konkretaus NVĮ techninių savybių – jeigu jame yra buitinės chemijos filtravimo funkcija, tuomet sistema atskirs cheminius teršalus nuo valomo nuotekų vandens. 

Reikia vengti benzino, kitų naftos produktų, statybinių skiediklių, įvairių agresyvių rūgščių ir toksinų patekimo į NVĮ, kadangi reakcijos metu pažeidžiamas subalansuotas nuotekų valymo sistemos rūgštingumas, žūsta veikliosios bakterijos. 

Nors atrodo keista, bet NVĮ reikia saugoti ir nuo lietaus vandens bei tirpstančio sniego patekimo į valomas nuotekas – juose yra įvairių druskų ir rūgščių, užteršiančių talpos vandenį. Negalima į NVĮ leisti ir kritulių nuotekų kanalų iš garažo. Jeigu lietaus ar sniego vandenį planuojama naudoti laistymui, tuomet rekomenduojama tam padaryti atskirą lietaus kanalizaciją su drenažu – kritulių surinkimo šulinį. 

Ar galima nuvesti į NVĮ vandenį, likusį nuo vandens filtrų plovimo? Rizikinga, jeigu tai nukalkinimų filtrų vanduo – dėl druskų, kurios nepriimtinos biologiniam nuotekų valymui ir dumblui. Bet, jeigu NVĮ talpa yra didelė (7-10 m³), tuomet nuotekų vandenyje patekusių kalkių ir druskų koncentracija nebus didelė, ji daugiau prasiskiedžia ir ištirpsta didesniame vandens tūryje bei mažiau paveikia pH (taip teigia vartotojai, kurie pabandę tokį variantą, bet geriau nerizikuoti). 

Nugeležinimo filtrų vanduo nekenkia NVĮ, jeigu nugeležinimui buvo naudojama oro oksidacija. Bet kenkia vanduo tų nugeležinimo filtrų, kuriuose naudojamas kalio permanganatas ir chloras. 

 

Bakterijos nuotekų valymui

Aktyviosios bakterijos, skaidančios nuotekų medžiagas, pačios dauginasi milžiniškais kiekiais – jeigu NVĮ apsaugotas nuo buitinės chemijos patekimo, tuomet bakterijų pakanka kokybiškam valymui ir poreikio nuolat papildyti jų kiekį nėra. Tačiau jas gali išnaikinti buitiniai plovikliai ir kita nerekomenduojama chemija. 

Išnykus veikliosioms bakterijoms suktriks nuotekų valymo procesas ir medžiagų skaidymas, neliks veikliojo dumblo, nuotekų vanduo bus neišvalytas. Tuomet būtina pradėti naują bakterijų veisimosi ciklą, pilant jų naują “porciją”. Įprastai naujų bakterijų tiekimo klausimu kreipiamasi į BNVĮ pagaminusią ir įrengusią įmonę. 

Bakterijos gali išnykti ir BVĮ ilgalaikės prastovos metu, negavusios “maisto” – naujų nuotekų. Pats įrenginys nuo prastovos nenukentės, bet teks atkurti bakterijų populiaciją. 

 

Ar galimas buitinių nuotekų valymo įrenginys be dugno

Ar galima įsirengti NVĮ be dugno, iš kurio nuotekos būtų išleidžiamos tiesiai į gruntą pro atvirą dugną? Sertifikuotas NVĮ, pažymėtas CE atitikties ženklu, negali turėti atviro dugno. Naudojant įrenginį be dugno būtų nuolat teršiamas gruntas ir požeminiai gruntiniai vandenys, kurie galimai keliauja į geriamojo vandens gręžinius ir šulinius savininko ar gretimuose sklypuose. 

 

Nuotekų valymo sistemos planavimas sklype

Viskas prasideda nuo NVĮ projekto parengimo, kuriam reikalingos projektavimo sąlygos. Buitinių nuotekų valymo įrenginiams reikia gauti statybos leidimą. NVĮ vietą sklype reikia suplanuoti taip, kad aplink 8-10 m spinduliu ateityje nebūtų vykdomi jokie statybos darbai. Jeigu sklypas yra mažesnis nei 4 arai, tuomet įsirengti NVĮ  neleidžiama (sklypeliuose iki 4 arų neleidžiami jokie nauji inžineriniai statiniai). 

Žemės darbus reikia suplanuoti taip, kad vandentiekio ir nuotekų vamzdynai, geoterminio šildymo trasos netrukdytų vieni kitiems, išlaikant tarp jų reikiamus atstumus. 

Kokiame gylyje po žeme galima kloti buitinių nuotekų vamzdžius? Iš esmės pakanka ir 50-70 cm gylio, priklausimai nuo NVĮ vamzdžių gamintojo - nuotekos vamzdžiuose neužšals, kadangi jos yra šiltos. Jeigu NVĮ įrengiamas nedideliu atstumu nuo nuosavo namo (keli metrai), tuomet nuotekų trasa yra trumpa ir 50-70 cm gylyje nuotekos tikrai neužšals. Bet jeigu NVĮ dėl tam tikrų priežasčių planuojama įsirengti žymiai didesniu atstumu nuo namo - tokiu atveju, norint išvengti užšalimo, patariama ilgą nuotekų vamzdyną apkloti termoizoliacijos sluoksniu.

nuotekų valymo įrenginiai reikalavimai

Kiek drenažo vamzdžių vertėtų pakloti po infiltracija? Ekspertai rekomenduoja kloti juos 2 kartus tankiau nei pačioje infiltracijoje, pvz., vieną po kitu, 2 eilėmis. Didesnių NVĮ infiltracijai įrengti reikalingas didesnis plotas sklype. 

Mažame sklype, planuojant mažą NVĮ, jei grunto sąlygos leidžia, galima įsirengti šulinį su infiltracijos dugnu arba požeminę infiltracinę talpą. Iš jų išvalytą nuotekų vandenį galima naudoti laistymui, automobilio plovimui.

 

Jungtis prie centralizuotos kanalizacijos ar įsirengti vietinę (nuosavą)?

Centralizuota kanalizacija ir prisijungimas prie jos  leidžia savininkui būti užtikrintu, kad, įvykus gedimui vandentiekio arba nuotekų šalinimo sistemoje, situacija būtų pataisyta per trumpesnį laiką. Bet naudojimasis centralizuota kanalizacija yra brangesnis. 

Kartais sklype su nuosavu NVĮ gali būti tokia situacija, kad individuali nuotekų sistema yra įrengta apie 0,5 m žemiau centralizuotos nuotekų kanalizacijos lygio, esančios 50 m ribose. Trumpiau tariant - vietinei NVĮ nepakanka aukščio ir nuolydžio savaiminiam nuotekų nutekėjimui į magistralę. Tokiais atvejais, jeigu nuosavas NVĮ neturi natūralaus nuolydžio nuotekų nuvedimui į kanalizaciją, savininkui reikia įsirengti kompaktišką mažagabaritę automatinę kanalizacinę stotelę, kurios siurblys pumpuotų sklypo buitines nuotekas ir nukreiptų jas į centralizuotą kanalizaciją. 

automatinė nuotekų kėlimo stotys
Automatinė nuotekų kėlimo stotis.

Nuosava vietinė nuotekų kanalizacija negarantuoja stabilumo, joje gali kilti gedimų, kuriuos teks taisyti dažniausia savarankiškai, priklausomai nuo asmeninių techninių-inžinerinių gabumų. Bet taupumo ir autonomijos požiūriu nuosavas nuotekų valymo įrenginys yra patrauklesnis su sąlyga, jeigu individualus NVĮ eksploatuojamas apgalvotai ir pagal taisykles, laikantis tam tikrų apribojimų: susilaikyti nuo buitinės chemijos patekimo į įrenginį, o skalbykle naudotis rečiau (pvz., ne kelis kartus per dieną, o vieną kartą per 1-2 dienas). 

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Kategorijos straipsniai

Siloso gamyba

Silosas, žolės ir kukurūzų siloso ruošimas, kaip teisingai paruošti silosą, siloso fermentacija, siloso gamybos priedai

Azimina - naujas augalas kuris nustebins net patyrusį sodininką

Aziminos auginimas, aziminos sodinimas, aziminos dauginimas

Geriausi traktoriai

Kaip išsirinkti traktorių. Geriausių traktorių techninės charakteristikos

Raudonųjų serbentų auginimas

Raudonieji ir baltieji serbentai, serbentų sodinimas, serbentų priežiūra, serbentų ligos, serbentų kenkėjai, serbentų veislės

Žiedinė ekonomika regionuose

Kaip atgaivinti Lietuvos miestelius, miestelių žiedinės ekonomikos grandinės, verslai regionuose palaikantys vienas kitą

Automatinės katilinės įrengimas

Išmaniosios katilinės įrengimas, automatizuotos katilinės su akumuliacine talpa, katilinės ir akumuliacinės talpos galingumo skaičiavimas, katilinės sujungimas su atsinaujinančios energijos įranga

Triušių auginimas

Triušių auginimo sąlygos, triušių šėrimas, triušių veisimo patarimai. Geriausios triušių veislės

Namo statyba iš polistireno blokelių

Liktiniai klojiniai iš ICF neoporo blokelių, monolintinės sienos betonavimas. Pamatų, lauko sienų, angokraščių, kampų armavimas

Nuotekų valymo įrengimas

Buitiniai nuotekų valymo įrenginiai, biologinio nuotekų valymo įrengimas, kaip įrengti buitinius nuotekų valymo įrenginius

Įmonės produktai

Paveikslėlis Pavadinimas Trumpas aprašymas Kaina
Benzininis generatorius nuoma Vilnius Benzininio generatoriaus nuoma Vilniuje Benzininio Generatoriaus Nuoma Vilniuje, Buitinio Elektros Generatoriaus Nuoma
Braškių daigai Molėtuose Braškių daigai Molėtuose Parduodami Gerų Veislių Elitiniai Braškių Daigai Molėtuose
Dailylentės pirčiai Vilniuje Dailylentės pirčiai Vilniuje Pirties Dailylentės Vilniuje, Liepos, Juodalksnio, Drebulės Dailylentės Vilnius
drėgmės surinkėjo nuoma Vilniuje Drėgmės surinktuvo nuoma Vilniuje Drėgmės Surinktuvas Nuoma Vilnius, Drėgmės Surinkėjas, Oro Džiovintuvas Nuoma Vilniuje, Oro Sausintuvo Nuoma Vilnius
Mediena karkasiniam namui Kaune Karkasinio namo statyba Kaune Karkasinių Namų Statytojai Kaune, Karkaso Surinkimas, Karkaso Montavimo Darbai, Karkasinio Namo įrengimas
karkasinio namo irengimas klaipedoje Karkasinio namo statyba Klaipėdoje Karkasinių Namų Statytojai Klaipėdoje, Karkaso Surinkimas, Karkaso Montavimo Darbai, Karkasinio Namo įrengimas
Karkasinio namo įrengimas Marijampolėje Karkasinio namo statyba Marijampolėje Karkasinių Namų Statytojai Marijampolėje, Karkaso Surinkimas, Karkaso Montavimo Darbai, Karkasinio Namo įrengimas Marijampolėje
Karkasinio namo įrengimas Panevėžyje Karkasinio namo statyba Panevėžyje Karkasinių Namų Statytojai Panevėžyje, Karkaso Surinkimas, Karkaso Montavimo Darbai, Karkasinio Namo įrengimas Panevėžyje
mediena karkasiniam namui_siauliuose Karkasinio namo statyba Šiauliuose Karkasinių Namų Statymas šiauliuose, Karkasinių Namų Statytojai šiauliuose, Karkaso Montavimo Darbai, Karkasinio Namo įrengimas
Laistymo įrengimas Klaipėda Laistymo sistemos Klaipėda Laistymo Sistema Klaipėdoje, Laistymo įrengimas Klaipėda, Vejos Laistymo įranga Klaipėda, Automatinio Laistymo Sistemos Dalys Klaipėda, Purkštukai Klaipeda, Daržo Laistymo Sistemos įrengimas Kliapėda

Vedantieji

Siloso gamyba

Silosas, žolės ir kukurūzų siloso ruošimas, kaip teisingai paruošti silosą, siloso fermentacija, siloso gamybos priedai

Azimina - naujas augalas kuris nustebins net patyrusį sodininką

Aziminos auginimas, aziminos sodinimas, aziminos dauginimas

Ridikėlių auginimas

Ridikėlių sėjimas, auginimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai, geriausios ridikėlių veislės

Karkasinio namo statyba

Karkasinio namo konstrukcija, mediena karkasiniam namui, statybos etapai, izoliacija, šiltinimas, stogo įrengimas, statybos užbaigimas

Ūkis

Vaismedžių genėjimas ir formavimas

Kaip genėti obelis, kriaušes, slyvas ir vyšnias

Vaismedžių skiepijimas

Kaip skiepyti vaismedžius, skiepo parinkimas, įrankiai skiepijimui, medžių skiepijimo instrukcija

Vaismedžių sodinimas

Kaip sodinti obelis, kriaušes, slyvas, vyšnias, abrikosus. Duobės dydis, žemės mišinys, sodinimo gylis, priežiūra

Triušių auginimas

Triušių auginimo sąlygos, triušių šėrimas, triušių veisimo patarimai. Geriausios triušių veislės

Namo statyba iš polistireno blokelių

Liktiniai klojiniai iš ICF neoporo blokelių, monolintinės sienos betonavimas. Pamatų, lauko sienų, angokraščių, kampų armavimas

Arkiniai angarai

Arkinio angaro statyba, arkinio angaro konstrukcija, angaro šiltinimas

Rožių auginimas

Rožių sodinukų paruošimas ir sodinimas. Rožių priežiūra: laistymas, tręšimas, genėjimas. Rožių veislės, ligos ir kenkėjai

Plačiakaktis

Plačiakakčių auginimas tvenkiniuose, plačiakakčių mityba, plačiakakčių mailius, prekyba plačiakakčiais

Skruzdėlių naikinimas

Skruzdėlių naikinimo būdai, biologinės ir cheminės priemonės skruzdžių naikinimui

Slyvų auginimas

Kaip auginti slyvas. Slyvų sodinimas ir priežiūra, slyvų ligos ir kenkėjai. Slyvų veislės

Aviečių auginimas

Aviečių sodinimas ir priežiūra. Aviečių ligos ir kenkėjai. Aviečių veislės: remontantinės ir vasarinės

Vyšnių auginimas

Kaip auginti vyšnias, vyšnių sodinimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai, vyšnių veislės

Abrikosų auginimas

Kaip sodinti abrikosą. Abrikosų veislės, priežiūra, ligos ir kenkėjai

Geriausios video instrukcijos

Česnakų auginimas

Kaip auginti česnakus, česnakų sodinimas ir dirvožemis česnakams, filmas apie česnakų auginimą, česnakų tręšimas

SEO straipsniai

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį: