Paprikų auginimas
Atnaujinta: 2020-05-12

          Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje stabiliai auga paprikų vartojimas. Šie augalai yra  tropinio ir subtropinio klimato šilumą mėgstanti ir gana kaprizinga daržovė, tačiau jie turi daug privalumų. Be ryškių vaisių spalvų, kurios maloniai papuošia bet kokį patiekalą, paprikos gali pasigirti vitaminų, antioksidantų ir mineralų gausa, kurie padeda apsisaugoti ne tik nuo daugelio ligų, bet ir atsikratyti viršsvorio. Be to, paprikose daug karotinoidų ir augalinės kilmės antioksidantų, todėl jas reguliariai valgant gerokai sumažėja rizika susirgti vėžiu ir širdies ligomis. Užsiauginti paprikų nėra sudėtinga, tačiau paprikų auginimas skiriasi nuo kitų daržovių, todėl auginant jas, reikalinga laikytis atitinkamų taisyklių. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip užsiauginti paprikų daigų, kokį dirvožemį jos mėgsta, kokioje vietoje ir kokiu laiku sodinti, kaip prižiūrėti, tręšti ir saugoti nuo kenkėjų.

 

Kada sėti paprikas

         Ankstyva paprikų sėja yra pagrindinis sėkmingos šių daržovių auginimo technologijos veiksnys, todėl norint per trumpą vasarą gauti gerą derlių reikia jas sėti pakankamai anksti, t. y.   vasario antroje pusėje arba kovo pradžioje. Paprikų veislės būna ankstyvosios, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvosios, todėl šiek tiek skiriasi ir jų tinkamiausias sėjos laikas. Prieš sėją reikia susipažinti su tos veislės auginimo rekomendacijomis.  Pavyzdžiui, jeigu ant sėklų pakelio parašyta, kad vaisių nokinimas prasideda praėjus 100 -150 dienų nuo jų sudygimo, o daigai pasodinami sulaukus 60 - 80 dienų, todėl geriausia pradėti sėti nuo vasario 20 iki kovo 10 dienos.  Prieš paprikų sėją sėklas galima 20 - 30 minučių pamirkyti šiek tiek rausvame kalio permanganato tirpale. Šio laiko pakaks paprikų grybelinių ir virusinių ligų profilaktikai. 

          Ne paskutinis vaidmuo yra dirvožemio mišinys. Pirmenybė turėtų būti teikiama specialiam substratui, kurio galima įsigyti prekybos centruose. Šiuose substratuose yra subalansuotas trąšų ir mikroelementų kiekis, atitinkantis augalų poreikius. Į substratą papildomai dedamos medžiagos, gerinančios vandens sugeriamumą ir stabdančios jo išgaravimą, todėl substratas geriau nei paprastas dirvožemis laiko drėgmę, paprikų šaknys ilgiau neišdžiūsta, nereikia jų taip dažnai laistyti. Substratuose augantys paprikų daigai vešliau auga, nes trąšos ir mikroelementai parinkti taip, kad augalai lengvai juos įsisavintų. Be to, substratas nereikalauja papildomo paruošimo, prieš naudojimą jį tereikia tik sudrėkinti. 

         Sėjant paprikų sėklą geriausia naudoti specialius plastikinius konteinerius. Jeigu juos naudojate ne pirmi metai išplaukite juos kalio permanganato tirpalu. Pripildžius konteinerio turinį substratu šiek tiek jį rankomis patankinkite, kad substratas sukristų apie 2 cm ir išdėliokite sėklas 1,5 - 2 cm atstumu. Sėklų išdėliojimui galima pasinaudoti pincetu. Po to ant pasėtų sėklų  užpilkite 1-1,5 cm substrato sluoksnį ir vėl šiek tiek sutankinkite. Po sėjos atsargiai laistykite, kad neišplautumėte sėklų į dirvos paviršių. Veislių kontrolei pasiženklinkite, kur kokias sėklas pasėjote.          Pirmas dalykas, kuris yra svarbus paprikų sėklų dygimui, yra šiluma. Esant +23 - 25 °C temperatūrai sėklos sudygs palyginti greitai ir paprikų daigai pradės augti. 

 

Kaip teisingai pikuoti daigus

      Pikavimas – tai jaunų daigelių persodinimas iš mažesnės talpos, kuriame jie išdygo, į didesnę, kur turės pakankamai vietos toliau augti. Daugelis daržininkų į šią procedūrą žiūri nevienareikšmiškai. Kai kurie mano, kad norint išauginti geresnės kokybės sodinukus būtina pasirinkti šią procedūrą, nes tokiu būdu geriau vystosi šaknų sistema ir stiprinami augalai. Kiti, atvirkščiai, – kadangi paprikų šaknų sistema sunkiai atsikuria, iš karto siūlo sėti į didesnes laikinas talpas ir mažiau sukelti  nereikalingo streso augalams. Logikos tame yra. Jeigu pomidorams pikavimas labai patinka ir ši procedūra net sustiprina augalą, tai paprikos labai nemėgsta šaknų judinimo. Vadinasi, jei norite, kad kuo daugiau vaisių sunoktų laiku, sėkite po vieną sėklą į talpesnius vazonus. Tada pikuoti nebereikia, šiame vazone auginsite iki tol, kol persodinsite į dirvą, šio persodinimo jau neišvengsite. Tačiau jeigu nutarėte pikuoti, tai reikia atlikti praėjus 3 - 4 savaitėms nuo sudygimo, kada paprikų daigai išaugina 1- 2 tikruosius lapelius. 

 

paprikų daigai
Paprikų daigai 

          Prieš  pikavimą gerai paliekite daigų augimo vietą ir palaukite, kol perteklinis vanduo nutekės.  Paprikos auga lėtai, todėl geriau iš karto pikuoti į mažus plastikinius ar durpinius (100 -150 ml) vazonėlius. Tokio dydžio vazonėliuose paprikų daigų šaknys bus laisvesnės nes joms atsiranda daugiau vietos geriau, jos geriau įsisavina maisto medžiagas. 

          Pikavimo metu, kad nepažeistumėte daigo stiebo, atlaisvinę augimo vietą medine mentele ar kita priemone patraukite sodinuką už lapelių. Vazonėlyje paruošta vieta turi būti tokio dydžio, kad šaknys jame atsigultų laisvai, be užlenkimų. Po to šaknis užpilkite substratu ir lengvai paspauskite. Šaknies kaklelis turi būti įgilintas ne daugiau kaip 0,5 cm. Baigus pikavimą atsargiai ir iš lėto paliekite. Kai vanduo susigers, jei trūksta substrato, jo galite papildyti. Persodintus daigus keletą dienų būtina apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir sumažinti temperatūrą iki 14 - 16 °C šilumos. 

       Vazonėliuose auginami daigai papildomai tręšiami 2 ar 3 kartus kas 10 -12 dienų. Pirmą kartą tręšiama po 2 savaičių, pasirodžius 2 - 3 tikriesiems lapeliams. Išaugus 4 - 5 lapeliams, daigai tręšiami antrą kartą. Trąšų tirpalo koncentracija neturėtų būti didelė: 0,15 - 0,2 proc. (15 - 20 g kompleksinių trąšų / 10 l vandens). Daigus galite tręšti paukščių mėšlu, atskiedę jį vandeniu (1 : 20). Vieną kartą daigus galite patręšti pelenų ištrauka: 1 šaukštą pelenų užpilkite litru karšto vandens, palaikykite parą, paskui nukoškite ir laistykite augalus. Tai kalio, fosforo ir mikroelementų šaltinis.

 

Kokį dirvožemį mėgsta ir kaip jį paruošti 

          Paprikų auginimo vietą reikia ruošti iš anksto. Geriausiai šiems augalams tinka lengvo priemolio arba smėlio - priemolio dirvožemis, turintis mažų gumulėlių struktūrą ir turintis didelį humuso kiekį, turtingą maistinėmis medžiagomis. Šie augalai nemėgsta azoto pertekliaus, todėl dirvos ruošimui netinka šviežias mėšlas, o vidutinis azoto kiekis dirvoje rekomenduojamas 45 - 55 g / m². Todėl iš rudens galite sumaišyti perpuvusį mėšlą arba kompostą 5 kg/ m². Jeigu neturite komposto ar perpuvusio mėšlo, tačiau jūsų dirva yra pakankamai lengva paprikų auginimui, galite į ją įterpti mineralinių trąšų: į vieną kvadratinį metrą lengvo priemolio dirvos įterpkite 15 - 20 g karbamido, 40 - 50 g superfosfato ir 20 - 25 g kalio sulfato. Įprastuose vidutinio derlingumo dirvožemiuose azoto, fosforo ir kalio santykis turėtų būti 2: 2: 1 (tai ne trąšų svoris gramais, o tik maistinių medžiagų kiekis); lengvose smėlėtose dirvose – 2: 1,5: 1. 

          Jei turite galimybę, kartu su trąšomis įterpkite medžio pelenų, kadangi juose taip pat yra reikalingų maistinių medžiagų. Be to,  mažiau vargins paprikų kenkėjai ir ligos. Kad paprikos geriau augtų ir užaugintų stambesnius vaisius, o augalai mažiau sirgtų, labai svarbu stebėti sėjomainą. Auginant paprikas lauke laikykitės papratos sėjomainos taisyklės – toje pačioje vietoje galima auginti tik po 3 - 4 metų. Gerai, jei praėjusiais metais toje vietoje augo ankštiniai augalai, svogūnai, kopūstai. Nesodinkite iškart po bulvių, pomidorų, baklažanų.

 

Paprikų sodinimas 

         Stenkitės neperlaikyti daigų namuose, todėl praėjus 50 - 70 dienų po sudygimo paprikų  daigus jau reikia sodinti į nuolatinę vietą.  Kai daigai turi 7 - 8 tikrus lapus, didelius pumpurus ir pasiekia 20 - 25 cm aukštį bei kai ateina laikas sodinti į pastovią augimo vietą, paprikų daigus jau prieš 10 dienų reikia pradėti grūdinti, t. y. išnešti į lauką ar vėsią patalpą ir palaikyti žemesnėje, bet ne mažesnėje nei 13 °C temperatūroje. Persodinami daigai turi turėti baltas šaknis, kas rodo, kad jos greitai prisitaikys prie naujų sąlygų. Jei šaknys rudos, vadinasi, augalas jau susiformavęs – persodinti vis tiek jį galite, bet pats augalas nebus pakankamai aukštas, o derlius gali būti menkesnis. 

 

paprikų daigai nuolatinėje augimo vietoje
Paprikų daigai jau nuolatinėje augimo vietoje

         Paprikų daigai į nešildomą šiltnamį sodinami nuo gegužės pradžios. Auginant šiuos tropinių ir subtropinių kraštų emigrantus atvirame grunte –  gegužės pabaigoje - birželio viduryje. Stenkitės sodinti daigus į iš anksto paruoštas, palietas vandeniu duobeles. Persodinant į dirvą, stenkitės kuo mažiau judinti šaknis: perkelkite atsargiai su visomis žemėmis, nekratykite ir nedraskykite. Kadangi paprikos nemėgsta įgilinimo, todėl daigus rekomenduojama sodinti iki to paties gylio, kuriame augo daigai. 

         Nerekomenduojama sodinti saldžiųjų ir aštriųjų pipirų veislių arti viena kitos, kad būtų išvengta kryžminio apdulkinimo. Be to, daigus sodinkite tik į gerai paruoštą dirvą.

 

Kasdieninė priežiūra

          Pasodinus paprikų daigus, kad jos geriau šakotųsi, nugnybkite pagrindines augančias viršūnes. Kadangi sodinant paprikos jų daigai buvo palieti, pakartotinis laistymas rekomenduojamas tik praėjus 4 - 5 dienoms po sodinimo. Tiek auginant lauke, tiek šiltnamyje, reguliariai reikia laistyti paprikas kas 8 - 10 dienų, tačiau lauke reikia atsižvelgti į kritulius. Tokį laistymo režimą išlaikykite tol, kol pasirodys pirmieji vaisiai.  

          Praėjus 7 - 10 dienų, t. y. kai paprikos įsišaknijo ir pastebimai atgijo, lapai pasidarė tamsiai žali, atsirado nauji pumpurai bei pradėjo augti, rekomenduojama sodinukus apibarstyti pelenais. Į 1 kvadratinį metrą rekomenduojama išberti ir kauptuku įterpti vieną stiklinę pelenų. Paprikoms labai patinka pelenai, o amarai, voratinklinė erkė ir kiti kenkėjai pelenų nemėgsta. 

         Kai augalai pasieks 50 - 60 cm aukštį reikia tvirtinti pririšant. Auginant paprikas lauke, jei reikia, pridenkite polietilenine ar agroplėvele. Augimo metu paprikas tręškite subalansuotomis paprikoms skirtomis trąšomis, kuriose yra pakankamas kiekis azoto, kalio ir fosforo. Pirmą kartą reikia tręšti maždaug po dviejų savaičių nuo pasodinimo. Antrasis tręšimas atliekamas pasirodžius pirmiesiems vaisias, o trečiasis – praėjus maždaug 15 - 20 dienų po antrojo tręšimo.

 

paprikų auginimas
Nokstantys paprikų vaisiai 

          Nemažą reikšmę turi  dirvos purenimas apie augalus, tačiau tai atlikite labai atsargiai, kad nepažeistumėt šaknų. Dirvožemis tarp paprikų kelmų visą vegetacijos laiką tūri būti purus, todėl maždaug kas 10 - 12 dienų, geriausiai po kiekvieno laistymo, bet ne mažiau kaip kelis kartus per sezoną apie paprikų augimo vietą dirvožemis turi būti supurenamas. Jeigu paprikas auginate sunkesnėje dirvoje, reikalingas gilesnis purenimas, negu jas auginant lengvoje dirvoje. Kad mažiau reikėtų purenti ir geriau išsilaikytų drėgmė, mulčiuokite susmulkinta žole.

          Prižiūrint augančias paprikas reikia atminti kelias taisykles ir jų laikytis. Jeigu šiltnamyje nukrito temperatūra žemiau  +12 °C paprikos nustoja augti. Nukritus žemiau +6 °C prasideda lapų mirtis. Aukštesnėje kaip +30 °C temperatūroje krenta žiedų pumpurai ir vaisių užuomazgos. Žemos nakties temperatūros atideda žydėjimą arba keičia galutinę vaisiaus formą, vaisiai auga plokštesni ir platesni, turi netaisyklingą formą. 

         Norint sulaukti didesnio paprikų derliaus jų ūglius reikia formuoti. Tam reikalinga periodiškai atidžiai juos apžiūrėti ir ant kiekvieno paprikos kelmo palikti ne daugiau trijų stiprių uglių,  likusius vos užsimezgusius nugnybkite. O kad užsimezgę vaisiai spėtų užaugti iki rugsėjo šalnų, rugpjūčio pradžioje nukirpkite visiems krūmams viršūnes – tada procesas žymiai paspartėja.  

         Prie įprastinės priežiūros noriu paminėti dar keletą momentų, kurių laikydamiesi gausite didesnį paprikų derlių: 

  • kad suformuotumėte stiprų augalą nuskinkite pirmuosius žiedus; 
  • prasidėjus vaisių mezgimui neleiskite drėgmės trūkumo;
  • palaikykite būtinų maistinių medžiagų pusiausvyrą. Pastovus balansas yra būtina stabilaus augimo sąlyga;
  • pirmuosius vaisius nuimkite neprinokusius, taip paskatinsite nuolatinį vaisių augimą ir pašalinsite jų perteklių.

 

Paprikų augimo sutrikimai

        Jie gali atsirasti dėl kelių priežasčių: dėl blogos dirvos struktūros, neteisingo vandens režimo, maisto medžiagų trūkumo arba pertekliaus, neteisingo cheminių apsaugos priemonių naudojimo. Šie sutrikimai gali būti susiję ir su mikroklimatu, t. y. šviesa, temperatūra ir kt. Paprikų augimo sutrikimų priežasčių gali būti keletas, kaip pavyzdžiui, jeigu krenta užuomazgos – dirvoje trūksta azoto ir boro. Tačiau jei augalas yra užmezgęs per daug vaisių, užuomazgos taip pat krenta. Jų kritimo priežastis gali būti ir liga. 

         Jeigu vysta augalai. Visų pirma, vystantys augalai signalizuoja apie netinkamą priežiūrą. Tam įtakos turi per maža ar per didelė dirvos drėgmė, per žema dirvos temperatūra. Jei augalai pertręšti azoto trąšomis, jie taip pat gali pradėti vysti. Vytimo priežastis gali būti uždruskėjęs gruntas bei susidaręs kietas dirvos padas. 

          Gelsta lapai. Priežasčių, kodėl paprikų  lapai gali pakeisti spalvą, yra nemažai. Dažniausiai laiku išsiaiškinus priežastį galima išvengti masinės augalų žūties ir derliaus praradimo. Augalų lapai gelsta trūkstant azoto ar magnio. Jeigu šaknys blogai aprūpinamos oru, augalų lapai taip pat pradeda gelsti. Lapų geltimo priežastis gali būti ir geležies pasisavinimo sutrikimas. Jei gelsta tik apatiniai lapai, tai gali būti augalo senėjimo priežastis. Jei šaknys pažeistos kenkėjų, augalų lapai taip pat gali gelsti.

          Sukasi lapai. Augalų lapai gali suktis dėl kelių priežasčių. Viena jų – netolygus lapo augimas, t. y. lapo centrinė gysla auga greičiau negu lapalakštis. Kita priežastis – kalio bei boro trūkumas (kai sukasi apatiniai lapai), magnio, cinko, molibdeno trūkumas (kai sukasi viršutiniai lapai). Tam turi įtakos ir per aukšta oro temperatūra. Jei augalus puola kenkėjai (voratinklinės erkutės, amarai), jų lapai irgi gali suktis.

          Vaisiai ilgai nenusispalvina. Tam turi įtakos augalų pertręšimas azoto trąšomis. Per intensyvus augalų laistymas turi neigiamos įtakos vaisių nokimui. 

         Vaisiai smulkūs. Kai augalai auga itin vešliai, vaisiai būna smulkūs. Tam taip pat turi įtakos žemos ir aukštos temperatūros, žemas pH lygis. 

        Vaisiai nekokybiški, negražios formos. Tam įtakos turi žema temperatūra apsidulkinimo metu. Kai kurie kenkėjai gali pažeisti labai mažų vaisių audinius. Šie pažeidimai išryškėja vėlesniais vaisiaus brendimo etapais. Be to, kai trūksta šviesos, augalai nereguliariai laistomi, vaisiai irgi būna nekokybiški. 

Paprikų ligos 

           Daigų fuzarinis vytulys. Požymiai: apatinėje daigo stiebo dalyje atsiranda papilkėjimai, stiebas suminkštėja ir galiausiai žūsta daigai. Priežastys, dėl kurių serga daigai, yra šios: grybų užkratas Phytophtone ir Pythium, daigai buvo per gausiai liejami, didelė santykinė oro drėgmė ir žema temperatūra ( 10 - 18 °C ), daigai papildomai neapšviečiami. Prevencija: purkšti fungicidais.

          Pilkasis puvinys. Požymiai: augalo odelė lengvai atsiskiria nuo minkštimo. Po kai kurio laiko pasirodo baltos ir pilkos spalvos grybiena. Priežastys: liga vystosi, kai yra aukšta santykinė oro drėgmė ir žema temperatūra ( 10 - 17 °C), pertręšta azotinėmis trąšomis. Prevencija: Purškiama fungicidais.

          Baltasis puvinys. Požymiai: sodinukų viršus, ypač prie stiebo, apsuptas baltojo grybo apnašomis. Stiebo šerdis sunaikinta, joje atsiranda juodos grybų konidijos. Lapai atsiskiria nuo stiebo ir žūsta. Priežastys: liga pasireiškia tada kai, šiltnamyje aukšta drėgmė, lauke nebuvo laikomasi augalų sėjomainos kaitos. Prevencija: purškiama fungicidais.

          Verticiliozė. Požymiai: augalai vysta, lapų kraštai ir galai džiūsta. Užsikemša vandens indai, sustoja augalo augimas. Priežastys: liga pasireiškia tada, kai yra užkrėsta dirva, nesilaikoma sėjomainos, augalų sodinimo metu padaromi mechaniniai pažeidimai. Prevencija: prieš daigų sodinimą būtina dezinfekuoti dirvą.

         Alternariozė. Požymiai: pradžioje ant apatinių, o vėliau ir viršutinių lapų susidaro didelės iki 0,5 - 1 cm skersmens rudos dėmės. Po kurio laiko lapai apmiršta, pradeda džiūti. Ant vaisių, dažniausiai prie kotelio, susidaro juodos dėmės. Pažeidžiami daigai ir suaugę augalai. Priežastys: palankiausios sąlygos plitimui yra aukšta temperatūra ir drėgmės perteklius. Prevencija: laikytis sėjomainos ir vengti drėgmės pertekliaus.

          Sausasis paprikos vaisių puvinys. Požymiai: ant vaisių atsiranda pilkos, iš pradžių vandeningos dėmės, kurios didėja ir džiūsta. Reiškia, kad atsiranda antrinė liga – grybai. Tai rodo, kad augalui trūksta kalcio arba jis jį sunkiai paima iš dirvožemio. Priežastys: dažnas temperatūros ir drėgmės režimo nesilaikymas, labai suaktyvėjęs vegetatyvinis augimas, grunto uždruskėjimas, permainingos oro sąlygos ,pertręšta azoto, magnio ir kalio trąšomis, aukšta oro drėgmė ir temperatūra. Prevencija: tręšti pagal augalo augimo fazes, sistemingas augalų maitinimas tankiau ir mažesnėmis dozėmis, papildomai patręšti kalcio salietra.

 

Paprikų kenkėjai

          Amarai. Požymiai: vabzdžiai apie 2 mm dydžio, žalsvos, geltonos, pilkos spalvos. Viena generacija išsivysto per 12 dienų. Kenkia augalų lapams, stiebams, vaisiams, žiedams. Sustoja augalo auginimas. Amarai jau gali atsirasti ir augalų daigynuose. Ant jų išmatų išsivysto grybinės ligos, jie perneša virusines ligas, sutrikdo augalo fotosintezės procesus. Prevencija: purkšti pastebėjus pirmas kolonijas, keisti cheminius preparatus 2 - 3 kartus.

          Voratinklinės erkės. Požymiai: tai gelsvi arba raudoni vabalai iki 1 mm dydžio. Veisiasi apatinėje lapo pusėje. Viršutinėje lapo pusėje atsiranda pašviesėjimai, vėliau geltonuoja ir žūsta. Gali pakenkti ir žiedams. Maži augalai, pažeisti erkės, deformuojasi. Kenkėjų gausumą skatina aukšta temperatūra ir žema oro drėgmė. Prevencija: sunaikinti po sezono visas augalų liekanas šiltnamyje, naudoti cheminius preparatus.

          Tripsai. Požymiai: tamsios spalvos vabalas iki 1,5 mm ilgio. Ant lapų, rečiau ant vaisių, matomos smulkios sidabriškai pilkos dėmės. Žiedai ir lapai džiūsta. Tripsai perneša augalo virusines ligas. Prevencija: po sezono sunaikinti visas augalų liekanas šiltnamyje, naudoti geltonas gaudykles, kas leidžia anksti pastebėti kenkėjų atsiradimą šiltnamyje ir pradėti su jais kovoti. Naudoti chemines augalų apsaugos priemones.

          

Algis Mačiukas

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Įmonės produktai

Paveikslėlis Pavadinimas Trumpas aprašymas Kaina
Braškių daigai Molėtuose Braškių daigai Molėtuose Parduodami Gerų Veislių Elitiniai Braškių Daigai Molėtuose
statybinė mediena molėtuose Statybinė mediena Molėtuose Prekyba Statybine Mediena Molėtuose, Pigi Statybinė Mediena, Statybinė Mediena Gera Kaina
šparagų daigai Molėtuose Šparagų daigai Molėtuose Parduodami Smidrų (šparagų) Daigai Molėtuose

Smidrų auginimas

Kaip sodinti smidrus - šparagus, smidrų daigai, smidrų auginimas, smidrų priežiūra

Paprikų auginimas

Kaip užsiauginti paprikų daigų, kokį dirvožemį jos mėgsta, kokioje vietoje ir kokiu laiku sodinti paprikas, kaip prižiūrėti, tręšti ir saugoti nuo kenkėjų.

Pomidorų auginimas

Kaip užauginti pomidorų daigus, kokį dirvožemį jie mėgsta, kaip paruošti auginimo vietą, pasirinkti tinkamą sodinimo laiką, priežiūrą, tręšimą bei kokios yra pagrindinės pomidorų ligos ir kenkėjai.

Agurkų auginimas

Kaip auginti agurkus, agurkų veislės, agurkų sėjimo laikas, dirvožemis, agurkų auginimas lauke ir šiltnamyje, agurkų ligos ir kenkėjai, agurkų tręšimas

Šermukšnių auginimas

Kaip sodinti ir auginti šermukšnius, šermukšnių veislės ir priežiūra

Šilauogių auginimas

Šilauogių sodinimas, žemės mišinys, duobės dydis, geriausios šilauogių veislės, kaip auginti ir prižiūrėti šilauoges

Vaismedžių sodinimas

Kaip sodinti obelis, kriaušes, slyvas, vyšnias, abrikosus. Duobės dydis, žemės mišinys, sodinimo gylis, priežiūra

Vaismedžių skiepijimas

Kaip skiepyti vaismedžius, skiepo parinkimas, įrankiai skiepijimui, medžių skiepijimo instrukcija

Vaismedžių genėjimas ir formavimas

Kaip genėti obelis, kriaušes, slyvas ir vyšnias

Kategorijos receptai

Smidrų auginimas

Kaip sodinti smidrus - šparagus, smidrų daigai, smidrų auginimas, smidrų priežiūra

Vedantieji

Smidrų auginimas

Kaip sodinti smidrus - šparagus, smidrų daigai, smidrų auginimas, smidrų priežiūra

Paprikų auginimas

Kaip užsiauginti paprikų daigų, kokį dirvožemį jos mėgsta, kokioje vietoje ir kokiu laiku sodinti paprikas, kaip prižiūrėti, tręšti ir saugoti nuo kenkėjų.

Pomidorų auginimas

Kaip užauginti pomidorų daigus, kokį dirvožemį jie mėgsta, kaip paruošti auginimo vietą, pasirinkti tinkamą sodinimo laiką, priežiūrą, tręšimą bei kokios yra pagrindinės pomidorų ligos ir kenkėjai.

Kaip reklamuotis Google

Ar galima nemokamai reklamuotis google? Reklamos google paieškoje būdai, kaina, naujausi metodai