Paprikų auginimas
Atnaujinta: 2021-04-13

Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje stabiliai auga paprikų vartojimas. Šie augalai yra  tropinio ir subtropinio klimato šilumą mėgstanti ir gana kaprizinga daržovė, tačiau jie turi daug privalumų. Be ryškių vaisių spalvų, kurios maloniai papuošia bet kokį patiekalą, paprikos gali pasigirti vitaminų, antioksidantų ir mineralų gausa, kurie padeda apsisaugoti ne tik nuo daugelio ligų, bet ir atsikratyti viršsvorio. Be to, paprikose daug karotinoidų ir augalinės kilmės antioksidantų, todėl jas reguliariai valgant gerokai sumažėja rizika susirgti vėžiu ir širdies ligomis. Užsiauginti paprikų nėra sudėtinga, tačiau paprikų auginimas skiriasi nuo kitų daržovių, todėl auginant jas, reikalinga laikytis atitinkamų taisyklių. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip užsiauginti paprikų daigų, kokį dirvožemį jos mėgsta, kokioje vietoje ir kokiu laiku sodinti, kaip prižiūrėti, tręšti ir saugoti nuo kenkėjų.

 

Kada sėti paprikas

Ankstyva paprikų sėja yra pagrindinis sėkmingos šių daržovių auginimo technologijos veiksnys, todėl norint per trumpą vasarą gauti gerą derlių reikia jas sėti pakankamai anksti, t. y. vasario antroje pusėje arba kovo pradžioje. Paprikų veislės būna ankstyvosios, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvosios, todėl šiek tiek skiriasi ir jų tinkamiausias sėjos laikas. Prieš sėją reikia susipažinti su tos veislės auginimo rekomendacijomis. Pavyzdžiui, jeigu ant sėklų pakelio parašyta, kad vaisių nokinimas prasideda praėjus 100 -150 dienų nuo jų sudygimo, o daigai pasodinami sulaukus 60 - 80 dienų, todėl geriausia pradėti sėti nuo vasario 20 iki kovo 10 dienos. Prieš paprikų sėją sėklas galima 20 - 30 minučių pamirkyti šiek tiek rausvame kalio permanganato tirpale. Šio laiko pakaks paprikų grybelinių ir virusinių ligų profilaktikai. 

Likus parai iki sėjos paprikų sėklas rekomenduojama mirktyti Blackjak koncentruotų huminių, fulvo, ulmo rūgščių ir mikroelementų suspensijos tirpale, kuris pagreitina sėklų dygymą, turi teigiamą poveikį augalo stiprumui ir vystymuisi.

Vėliau Blackjack tręšiant augalus per šaknis ir lapus, gerėja šaknų vystymasis, skatinamas augalų augimas, didėja, gerėja cukraus ir krakmolo susidarymas.

Ne paskutinis vaidmuo yra dirvožemio mišinys. Pirmenybė turėtų būti teikiama specialiam substratui, kurio galima įsigyti prekybos centruose. Šiuose substratuose yra subalansuotas trąšų ir mikroelementų kiekis, atitinkantis augalų poreikius. Į substratą papildomai dedamos medžiagos, gerinančios vandens sugeriamumą ir stabdančios jo išgaravimą, todėl substratas geriau nei paprastas dirvožemis laiko drėgmę, paprikų šaknys ilgiau neišdžiūsta, nereikia jų taip dažnai laistyti. Substratuose augantys paprikų daigai vešliau auga, nes trąšos ir mikroelementai parinkti taip, kad augalai lengvai juos įsisavintų. Be to, substratas nereikalauja papildomo paruošimo, prieš naudojimą jį tereikia tik sudrėkinti. 

Sėjant paprikų sėklą geriausia naudoti specialius plastikinius konteinerius. Jeigu juos naudojate ne pirmi metai išplaukite juos kalio permanganato tirpalu. Pripildžius konteinerio turinį substratu šiek tiek jį rankomis patankinkite, kad substratas sukristų apie 2 cm ir išdėliokite sėklas 1,5 - 2 cm atstumu. Sėklų išdėliojimui galima pasinaudoti pincetu. Po to ant pasėtų sėklų  užpilkite 1-1,5 cm substrato sluoksnį ir vėl šiek tiek sutankinkite. Po sėjos atsargiai laistykite, kad neišplautumėte sėklų į dirvos paviršių. Veislių kontrolei pasiženklinkite, kur kokias sėklas pasėjote.

Pirmas dalykas, kuris yra svarbus paprikų sėklų dygimui, yra šiluma. Esant +23 - 25 °C temperatūrai sėklos sudygs palyginti greitai ir paprikų daigai pradės augti. 

 

Kaip teisingai pikuoti daigus

Pikavimas – tai jaunų daigelių persodinimas iš mažesnės talpos, kuriame jie išdygo, į didesnę, kur turės pakankamai vietos toliau augti. Daugelis daržininkų į šią procedūrą žiūri nevienareikšmiškai. Kai kurie mano, kad norint išauginti geresnės kokybės sodinukus būtina pasirinkti šią procedūrą, nes tokiu būdu geriau vystosi šaknų sistema ir stiprinami augalai. Kiti, atvirkščiai, – kadangi paprikų šaknų sistema sunkiai atsikuria, iš karto siūlo sėti į didesnes laikinas talpas ir mažiau sukelti  nereikalingo streso augalams. Logikos tame yra. Jeigu pomidorams pikavimas labai patinka ir ši procedūra net sustiprina augalą, tai paprikos labai nemėgsta šaknų judinimo. Vadinasi, jei norite, kad kuo daugiau vaisių sunoktų laiku, sėkite po vieną sėklą į talpesnius vazonus. Tada pikuoti nebereikia, šiame vazone auginsite iki tol, kol persodinsite į dirvą, šio persodinimo jau neišvengsite. Tačiau jeigu nutarėte pikuoti, tai reikia atlikti praėjus 3 - 4 savaitėms nuo sudygimo, kada paprikų daigai išaugina 1- 2 tikruosius lapelius. 

 

paprikų daigai
Paprikų daigai 

Prieš pikavimą gerai paliekite daigų augimo vietą ir palaukite, kol perteklinis vanduo nutekės.  Paprikos auga lėtai, todėl geriau iš karto pikuoti į mažus plastikinius ar durpinius (100 - 150 ml) vazonėlius. Tokio dydžio vazonėliuose paprikų daigų šaknys bus laisvesnės nes joms atsiranda daugiau vietos geriau, jos geriau įsisavina maisto medžiagas. 

Pikavimo metu, kad nepažeistumėte daigo stiebo, atlaisvinę augimo vietą medine mentele ar kita priemone patraukite sodinuką už lapelių. Vazonėlyje paruošta vieta turi būti tokio dydžio, kad šaknys jame atsigultų laisvai, be užlenkimų. Po to šaknis užpilkite substratu ir lengvai paspauskite. Šaknies kaklelis turi būti įgilintas ne daugiau kaip 0,5 cm. Baigus pikavimą atsargiai ir iš lėto paliekite. Kai vanduo susigers, jei trūksta substrato, jo galite papildyti. Persodintus daigus keletą dienų būtina apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir sumažinti temperatūrą iki 14 - 16 °C šilumos. 

Vazonėliuose auginami daigai papildomai tręšiami 2 ar 3 kartus kas 10 -12 dienų. Pirmą kartą tręšiama po 2 savaičių, pasirodžius 2 - 3 tikriesiems lapeliams. Išaugus 4 - 5 lapeliams, daigai tręšiami antrą kartą. Trąšų tirpalo koncentracija neturėtų būti didelė: 0,15 - 0,2 proc. (15 - 20 g kompleksinių trąšų / 10 l vandens). Daigus galite tręšti paukščių mėšlu, atskiedę jį vandeniu (1 : 20). Vieną kartą daigus galite patręšti pelenų ištrauka: 1 šaukštą pelenų užpilkite litru karšto vandens, palaikykite parą, paskui nukoškite ir laistykite augalus. Tai kalio, fosforo ir mikroelementų šaltinis.

Sustiprinti natūralų augalo atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams galima naudojant sisteminio veikimo priemonę chitozano pagrindu Altosan B/Zn. Rekomenduojama apdoroti augalus spalvos pakitimo, deformacijų, dėmių, lapų kritimo, džiūvimo, juodavimo, baltųjų ir pilkųjų apnašų  susidarymo prevencijai.

 

Kokį dirvožemį mėgsta ir kaip jį paruošti 

Paprikų auginimo vietą reikia ruošti iš anksto. Geriausiai šiems augalams tinka lengvo priemolio arba smėlio - priemolio dirvožemis, turintis mažų gumulėlių struktūrą ir turintis didelį humuso kiekį, turtingą maistinėmis medžiagomis. Šie augalai nemėgsta azoto pertekliaus, todėl dirvos ruošimui netinka šviežias mėšlas, o vidutinis azoto kiekis dirvoje rekomenduojamas 45 - 55 g / m². Todėl iš rudens galite sumaišyti perpuvusį mėšlą arba kompostą 5 kg/ m². Jeigu neturite komposto ar perpuvusio mėšlo, tačiau jūsų dirva yra pakankamai lengva paprikų auginimui, galite į ją įterpti mineralinių trąšų: į vieną kvadratinį metrą lengvo priemolio dirvos įterpkite 15 - 20 g karbamido, 40 - 50 g superfosfato ir 20 - 25 g kalio sulfato. Įprastuose vidutinio derlingumo dirvožemiuose azoto, fosforo ir kalio santykis turėtų būti 2: 2: 1 (tai ne trąšų svoris gramais, o tik maistinių medžiagų kiekis); lengvose smėlėtose dirvose – 2: 1,5: 1. 

Jei turite galimybę, kartu su trąšomis įterpkite medžio pelenų, kadangi juose taip pat yra reikalingų maistinių medžiagų. Be to,  mažiau vargins paprikų kenkėjai ir ligos. Kad paprikos geriau augtų ir užaugintų stambesnius vaisius, o augalai mažiau sirgtų, labai svarbu stebėti sėjomainą. Auginant paprikas lauke laikykitės papratos sėjomainos taisyklės – toje pačioje vietoje galima auginti tik po 3 - 4 metų. Gerai, jei praėjusiais metais toje vietoje augo ankštiniai augalai, svogūnai, kopūstai. Nesodinkite iškart po bulvių, pomidorų, baklažanų.

 

Paprikų sodinimas 

Stenkitės neperlaikyti daigų namuose, todėl praėjus 50 - 70 dienų po sudygimo paprikų  daigus jau reikia sodinti į nuolatinę vietą.  Kai daigai turi 7 - 8 tikrus lapus, didelius pumpurus ir pasiekia 20 - 25 cm aukštį bei kai ateina laikas sodinti į pastovią augimo vietą, paprikų daigus jau prieš 10 dienų reikia pradėti grūdinti, t. y. išnešti į lauką ar vėsią patalpą ir palaikyti žemesnėje, bet ne mažesnėje nei 13 °C temperatūroje. Persodinami daigai turi turėti baltas šaknis, kas rodo, kad jos greitai prisitaikys prie naujų sąlygų. Jei šaknys rudos, vadinasi, augalas jau susiformavęs – persodinti vis tiek jį galite, bet pats augalas nebus pakankamai aukštas, o derlius gali būti menkesnis. 

 

paprikų daigai nuolatinėje augimo vietoje
Paprikų daigai jau nuolatinėje augimo vietoje

Paprikų daigai į nešildomą šiltnamį sodinami nuo gegužės pradžios. Auginant šiuos tropinių ir subtropinių kraštų emigrantus atvirame grunte –  gegužės pabaigoje - birželio viduryje. Stenkitės sodinti daigus į iš anksto paruoštas, palietas vandeniu duobeles. Persodinant į dirvą, stenkitės kuo mažiau judinti šaknis: perkelkite atsargiai su visomis žemėmis, nekratykite ir nedraskykite. Kadangi paprikos nemėgsta įgilinimo, todėl daigus rekomenduojama sodinti iki to paties gylio, kuriame augo daigai. 

Persodinamų augalų stresą sumažina ir šaknų vystymąsi stimuliuoja ekologiškas natūralių jūros dumblių ekstraktas Kelpak. Kelpak stiprina augalų aklimatizaciją karščiui, šalčiui, skatina augalų augimą, didina derlių ir jo išsilaikymą po nuėmimo.

Nerekomenduojama sodinti saldžiųjų ir aštriųjų pipirų veislių arti viena kitos, kad būtų išvengta kryžminio apdulkinimo. Be to, daigus sodinkite tik į gerai paruoštą dirvą.

Sodinant augalus verta naudoti mikorizinius grybus augalų šaknims HIFAS. Jie savo grybienos hifais sudaro sąjungą su augalo šaknimis ir veikia tarsi didžiulis papildomas šaknų tinklas.

Todėl padidėja persodinamų augalų prigyjimas, augalai efektyviau aprūpinami vandeniu bei maisto medžiagomis, tampa atsparesni sausrai, stresui ir kai kurioms pašaknio problemoms. HIFAS ypač tinka, jei dirvožemis skurdus ir nederlingas.  

Daugiau apie priemones paprikų sodinimui rasite paspaudę šią nuorodą

Kasdieninė priežiūra

Pasodinus paprikų daigus, kad jos geriau šakotųsi, nugnybkite pagrindines augančias viršūnes. Kadangi sodinant paprikos jų daigai buvo palieti, pakartotinis laistymas rekomenduojamas tik praėjus 4 - 5 dienoms po sodinimo. Tiek auginant lauke, tiek šiltnamyje, reguliariai reikia laistyti paprikas kas 8 - 10 dienų, tačiau lauke reikia atsižvelgti į kritulius. Tokį laistymo režimą išlaikykite tol, kol pasirodys pirmieji vaisiai.  

RechargePasodintas paprikas rekomenduojam palaistyti inovatyviu produktu Recharhe, į kurio sudėtį įeina Grybelis Metarhisium anisopliae var. anisopliae (šis grybelis natūraliai randamas dirvožemyje, visame pasaulyje).  

REcharge sudėtyje yra natūralūs gyvi mikroorganizmai, kurie gali augti ir daugintis dirvožemyje. Aktyvavus mikroorganizmus šaknų rizosferoje augalai tampa tvirtesni ir gali natūraliai priešintis kenksmingiems mikroorganizmams ir atlaiko nepalankias aplinkos sąlygas. Taip pat pagerinamas dirvožemyje esančių maisto medžiagų prieinamumas ir įsisavinimas. Augalai geriau apsirūpina vitaminais, mineralais, amino rūgštimis, aktyvuojama hormonų sintezė, atkuriama natūrali augalų imuninė sistema, dėl ko padidėja augalų produktyvumas.

Laistymą šiuo preparatu rekomenduojama pakartoti po mėnesio.

Praėjus 7 - 10 dienų, t. y. kai paprikos įsišaknijo ir pastebimai atgijo, lapai pasidarė tamsiai žali, atsirado nauji pumpurai bei pradėjo augti, rekomenduojama sodinukus apibarstyti pelenais. Į 1 kvadratinį metrą rekomenduojama išberti ir kauptuku įterpti vieną stiklinę pelenų. Paprikoms labai patinka pelenai, o amarai, voratinklinė erkė ir kiti kenkėjai pelenų nemėgsta. 

Kai augalai pasieks 50 - 60 cm aukštį reikia tvirtinti pririšant. Auginant paprikas lauke, jei reikia, pridenkite polietilenine ar agroplėvele. Augimo metu paprikas tręškite subalansuotomis paprikoms skirtomis trąšomis, kuriose yra pakankamas kiekis azoto, kalio ir fosforo. Pirmą kartą reikia tręšti maždaug po dviejų savaičių nuo pasodinimo. Antrasis tręšimas atliekamas pasirodžius pirmiesiems vaisias, o trečiasis – praėjus maždaug 15 - 20 dienų po antrojo tręšimo.

 

paprikų auginimas
Nokstantys paprikų vaisiai 

Nemažą reikšmę turi dirvos purenimas apie augalus, tačiau tai atlikite labai atsargiai, kad nepažeistumėt šaknų. Dirvožemis tarp paprikų kelmų visą vegetacijos laiką tūri būti purus, todėl maždaug kas 10 - 12 dienų, geriausiai po kiekvieno laistymo, bet ne mažiau kaip kelis kartus per sezoną apie paprikų augimo vietą dirvožemis turi būti supurenamas. Jeigu paprikas auginate sunkesnėje dirvoje, reikalingas gilesnis purenimas, negu jas auginant lengvoje dirvoje. Kad mažiau reikėtų purenti ir geriau išsilaikytų drėgmė, mulčiuokite susmulkinta žole.

Prižiūrint augančias paprikas reikia atminti kelias taisykles ir jų laikytis. Jeigu šiltnamyje nukrito temperatūra žemiau  +12 °C paprikos nustoja augti. Nukritus žemiau +6 °C prasideda lapų mirtis. Aukštesnėje kaip +30 °C temperatūroje krenta žiedų pumpurai ir vaisių užuomazgos. Žemos nakties temperatūros atideda žydėjimą arba keičia galutinę vaisiaus formą, vaisiai auga plokštesni ir platesni, turi netaisyklingą formą. 

Norint sulaukti didesnio paprikų derliaus jų ūglius reikia formuoti. Tam reikalinga periodiškai atidžiai juos apžiūrėti ir ant kiekvieno paprikos kelmo palikti ne daugiau trijų stiprių uglių,  likusius vos užsimezgusius nugnybkite. O kad užsimezgę vaisiai spėtų užaugti iki rugsėjo šalnų, rugpjūčio pradžioje nukirpkite visiems krūmams viršūnes – tada procesas žymiai paspartėja.  

Prie įprastinės priežiūros noriu paminėti dar keletą momentų, kurių laikydamiesi gausite didesnį paprikų derlių: 

  • kad suformuotumėte stiprų augalą nuskinkite pirmuosius žiedus; 
  • prasidėjus vaisių mezgimui neleiskite drėgmės trūkumo;
  • palaikykite būtinų maistinių medžiagų pusiausvyrą. Pastovus balansas yra būtina stabilaus augimo sąlyga;
  • pirmuosius vaisius nuimkite neprinokusius, taip paskatinsite nuolatinį vaisių augimą ir pašalinsite jų perteklių.

Smog Garlic dūminė šaškė - augalų priežiūros priemonė, skirta naudoti šiltnamiuose. Apsaugo augalus nuo nepalankių aplinkos veiksnių. Tai natūralus česnako pagrindo produktas be pesticidų.

Esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms, tokioms kaip šalnos ir sausra, ar po kenkėjų antplūdžio, po pesticidų ar mechaninių pažeidimų augalus galima gaivinti papildomai maitinant amino rūgščių ir mikroelementų preparatu Terra Sorb Foliar. Sudėtyje esančios L-a - amonorūgštys skatina šaknų ir smulkių šakelių augimą, skatina greitesnį vaisių susidarymą, cukraus susidarymo procesus, stabdo vytymą ir senėjimą. Nuo sausros gelbėja skatindamos žiotelių užsidarymą. 

Daugiau apie priemones paprikų auginimui rasite paspaudę šią nuorodą

Paprikų augimo sutrikimai

Jie gali atsirasti dėl kelių priežasčių: dėl blogos dirvos struktūros, neteisingo vandens režimo, maisto medžiagų trūkumo arba pertekliaus, neteisingo cheminių apsaugos priemonių naudojimo. Šie sutrikimai gali būti susiję ir su mikroklimatu, t. y. šviesa, temperatūra ir kt. Paprikų augimo sutrikimų priežasčių gali būti keletas, kaip pavyzdžiui, jeigu krenta užuomazgos – dirvoje trūksta azoto ir boro. Tačiau jei augalas yra užmezgęs per daug vaisių, užuomazgos taip pat krenta. Jų kritimo priežastis gali būti ir liga. 

Jeigu vysta augalai. Visų pirma, vystantys augalai signalizuoja apie netinkamą priežiūrą. Tam įtakos turi per maža ar per didelė dirvos drėgmė, per žema dirvos temperatūra. Jei augalai pertręšti azoto trąšomis, jie taip pat gali pradėti vysti. Vytimo priežastis gali būti uždruskėjęs gruntas bei susidaręs kietas dirvos padas. 

Gelsta lapai. Priežasčių, kodėl paprikų  lapai gali pakeisti spalvą, yra nemažai. Dažniausiai laiku išsiaiškinus priežastį galima išvengti masinės augalų žūties ir derliaus praradimo. Augalų lapai gelsta trūkstant azoto ar magnio. Jeigu šaknys blogai aprūpinamos oru, augalų lapai taip pat pradeda gelsti. Lapų geltimo priežastis gali būti ir geležies pasisavinimo sutrikimas. Jei gelsta tik apatiniai lapai, tai gali būti augalo senėjimo priežastis. Jei šaknys pažeistos kenkėjų, augalų lapai taip pat gali gelsti.

Sukasi lapai. Augalų lapai gali suktis dėl kelių priežasčių. Viena jų – netolygus lapo augimas, t. y. lapo centrinė gysla auga greičiau negu lapalakštis. Kita priežastis – kalio bei boro trūkumas (kai sukasi apatiniai lapai), magnio, cinko, molibdeno trūkumas (kai sukasi viršutiniai lapai). Tam turi įtakos ir per aukšta oro temperatūra. Jei augalus puola kenkėjai (voratinklinės erkutės, amarai), jų lapai irgi gali suktis.

Vaisiai ilgai nenusispalvina. Tam turi įtakos augalų pertręšimas azoto trąšomis. Per intensyvus augalų laistymas turi neigiamos įtakos vaisių nokimui. 

Vaisiai smulkūs. Kai augalai auga itin vešliai, vaisiai būna smulkūs. Tam taip pat turi įtakos žemos ir aukštos temperatūros, žemas pH lygis. 

Vaisiai nekokybiški, negražios formos. Tam įtakos turi žema temperatūra apsidulkinimo metu. Kai kurie kenkėjai gali pažeisti labai mažų vaisių audinius. Šie pažeidimai išryškėja vėlesniais vaisiaus brendimo etapais. Be to, kai trūksta šviesos, augalai nereguliariai laistomi, vaisiai irgi būna nekokybiški.

Augimo sutrikimai gali būti sumažinami ar pašalinami naudojant mikroelementų purškimą per lapus. Tai greičiausias kelias augalui įsisavinti trūkstamus mikroelementus. Atsiradus ant augalo tam tikriems kalcio, magnio, geležies, boro, mangano ar cinko trūkumo požymiams, purškiamas mikroelementų preparatas Microdoctor papildys augalo mitybą. Kadangi priemonė prisotinta prolinu, ji taip pat padės augalui atsigauti po karščio ir šalčio, užmirkimo, kenkėjų ir ligų pažeidimų, pesticidų poveikio.

 

Paprikų ligos 

Daigų fuzarinis vytulys. Požymiai: apatinėje daigo stiebo dalyje atsiranda papilkėjimai, stiebas suminkštėja ir galiausiai žūsta daigai. Priežastys, dėl kurių serga daigai, yra šios: grybų užkratas Phytophtone ir Pythium, daigai buvo per gausiai liejami, didelė santykinė oro drėgmė ir žema temperatūra (10 - 18 °C), daigai papildomai neapšviečiami. Prevencija: purkšti fungicidais.

Pilkasis puvinys. Požymiai: augalo odelė lengvai atsiskiria nuo minkštimo. Po kai kurio laiko pasirodo baltos ir pilkos spalvos grybiena. Priežastys: liga vystosi, kai yra aukšta santykinė oro drėgmė ir žema temperatūra (10 - 17 °C), pertręšta azotinėmis trąšomis. Prevencija: Purškiama fungicidais.

Baltasis puvinys. Požymiai: sodinukų viršus, ypač prie stiebo, apsuptas baltojo grybo apnašomis. Stiebo šerdis sunaikinta, joje atsiranda juodos grybų konidijos. Lapai atsiskiria nuo stiebo ir žūsta. Priežastys: liga pasireiškia tada kai, šiltnamyje aukšta drėgmė, lauke nebuvo laikomasi augalų sėjomainos kaitos. Prevencija: purškiama fungicidais.

Verticiliozė. Požymiai: augalai vysta, lapų kraštai ir galai džiūsta. Užsikemša vandens indai, sustoja augalo augimas. Priežastys: liga pasireiškia tada, kai yra užkrėsta dirva, nesilaikoma sėjomainos, augalų sodinimo metu padaromi mechaniniai pažeidimai. Prevencija: prieš daigų sodinimą būtina dezinfekuoti dirvą.

Alternariozė. Požymiai: pradžioje ant apatinių, o vėliau ir viršutinių lapų susidaro didelės iki 0,5 - 1 cm skersmens rudos dėmės. Po kurio laiko lapai apmiršta, pradeda džiūti. Ant vaisių, dažniausiai prie kotelio, susidaro juodos dėmės. Pažeidžiami daigai ir suaugę augalai. Priežastys: palankiausios sąlygos plitimui yra aukšta temperatūra ir drėgmės perteklius. Prevencija: laikytis sėjomainos ir vengti drėgmės pertekliaus.

Sausasis paprikos vaisių puvinys. Požymiai: ant vaisių atsiranda pilkos, iš pradžių vandeningos dėmės, kurios didėja ir džiūsta. Reiškia, kad atsiranda antrinė liga – grybai. Tai rodo, kad augalui trūksta kalcio arba jis jį sunkiai paima iš dirvožemio. Priežastys: dažnas temperatūros ir drėgmės režimo nesilaikymas, labai suaktyvėjęs vegetatyvinis augimas, grunto uždruskėjimas, permainingos oro sąlygos, pertręšta azoto, magnio ir kalio trąšomis, aukšta oro drėgmė ir temperatūra. Prevencija: tręšti pagal augalo augimo fazes, sistemingas augalų maitinimas tankiau ir mažesnėmis dozėmis, papildomai patręšti kalcio salietra.

Fizimite

Stiprinti ir apsaugoti augalus verta natūraliomis priemonėmis. Unikalus produktas yra FIZIMITE – tai koncentruotas, maitinantis, augalus apsaugantis mikroelementų derinys. Juo purškiant augalai sustiprinami, patikimai didinamas jų produktyvumas. FIZIMITE efektyviai nuplauna augalų paviršių nuo kenksmingų organizmų ir natūraliu būdu pagerina augalų gynybos sistemą. Dėl to augalai gali patys apsiginti nuo kenkėjų ir ligų. FIZIMITE padeda apsisaugoti nuo lapų susisukimo, deformacijų, apnašų, dėl pažeidimų atsirandančių gelsvų dėmelių abiejose lapų pusėse, voratinklių susidarymo tarp lapų, lapų kritimo, baltų apnašų susidarymo.

 

Paprikų kenkėjai

Amarai. Požymiai: vabzdžiai apie 2 mm dydžio, žalsvos, geltonos, pilkos spalvos. Viena generacija išsivysto per 12 dienų. Kenkia augalų lapams, stiebams, vaisiams, žiedams. Sustoja augalo auginimas. Amarai jau gali atsirasti ir augalų daigynuose. Ant jų išmatų išsivysto grybinės ligos, jie perneša virusines ligas, sutrikdo augalo fotosintezės procesus. Prevencija: purkšti pastebėjus pirmas kolonijas, keisti cheminius preparatus 2 - 3 kartus.

Voratinklinės erkės. Požymiai: tai gelsvi arba raudoni vabalai iki 1 mm dydžio. Veisiasi apatinėje lapo pusėje. Viršutinėje lapo pusėje atsiranda pašviesėjimai, vėliau geltonuoja ir žūsta. Gali pakenkti ir žiedams. Maži augalai, pažeisti erkės, deformuojasi. Kenkėjų gausumą skatina aukšta temperatūra ir žema oro drėgmė. Prevencija: sunaikinti po sezono visas augalų liekanas šiltnamyje, naudoti cheminius preparatus.

Tripsai. Požymiai: tamsios spalvos vabalas iki 1,5 mm ilgio. Ant lapų, rečiau ant vaisių, matomos smulkios sidabriškai pilkos dėmės. Žiedai ir lapai džiūsta. Tripsai perneša augalo virusines ligas. Prevencija: po sezono sunaikinti visas augalų liekanas šiltnamyje, naudoti geltonas gaudykles, kas leidžia anksti pastebėti kenkėjų atsiradimą šiltnamyje ir pradėti su jais kovoti. Naudoti chemines augalų apsaugos priemones.

Natūraliu būdu augalų kenkėjus padės išnaikinti naudingieji vabzdžiai. Juos į daržą pritrauksite naudodami MagiPal vabzdžių vilioklį. Tyrimais nustatyta, kad naudojant MagiPal naudingieji vabzdžiai kenkėjų skaičių sumažina net 40-80%. 

Padidinti natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams galima naudojant žalios linijos produktus su skirtingais augaliniais ekstraktais ir mikroelementais - Matrifruit, Matrinal B, Mimox Zn, Altozan B/Zn, Alsupre S, Drekkar, Copfort.

Efektyviai augalų kenkėjus naikina bioinsekticidas NeemAzal. Tai Indijoje augančio medžio Azadirachta indica A.Juss ekstraktas, išskirtas iš šio medžio sėklų. Nupurškus šiuo bioinsekticidu prieskonines ar kitas daržoves ir vaisius, juos galima skinti ir vartoti greičiau nei apdorojus augalą bet kokiu kitu insekticidu.

Daugiau apie priemones nuo paprikų ligų ir kenkėjų rasite paspaudę šią nuorodą. 

Algis Mačiukas

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Įmonės produktai

Paveikslėlis Pavadinimas Trumpas aprašymas Kaina
Benzininis generatorius nuoma Vilnius Benzininio generatoriaus nuoma Vilniuje Benzininis Generatorius
Braškių daigai Molėtuose Braškių daigai Molėtuose Parduodami Gerų Veislių Elitiniai Braškių Daigai Molėtuose
Dailylentės pirčiai Vilniuje Dailylentės pirčiai Vilniuje Pirties Dailylentės Vilniuje, Liepos, Juodalksnio, Drebulės Dailylentės Vilnius
drėgmės surinkėjo nuoma Vilniuje Drėgmės surinktuvo nuoma Vilniuje Drėgmės Surinktuvas, Drėgmės Surinkėjas, Oro Džiovintuvas, Oro Sausintuvas
Mediena karkasiniam namui Kaune Karkasinio namo statyba Kaune Karkasinių Namų Statytojai Kaune, Karkaso Surinkimas, Karkaso Montavimo Darbai, Karkasinio Namo įrengimas
karkasinio namo irengimas klaipedoje Karkasinio namo statyba Klaipėdoje Karkasinių Namų Statytojai Klaipėdoje, Karkaso Surinkimas, Karkaso Montavimo Darbai, Karkasinio Namo įrengimas
Karkasinio namo įrengimas Marijampolėje Karkasinio namo statyba Marijampolėje Karkasinių Namų Statytojai Marijampolėje, Karkaso Surinkimas, Karkaso Montavimo Darbai, Karkasinio Namo įrengimas Marijampolėje
Karkasinio namo įrengimas Panevėžyje Karkasinio namo statyba Panevėžyje Karkasinių Namų Statytojai Panevėžyje, Karkaso Surinkimas, Karkaso Montavimo Darbai, Karkasinio Namo įrengimas Panevėžyje
mediena karkasiniam namui_siauliuose Karkasinio namo statyba Šiauliuose Karkasinių Namų Statymas šiauliuose, Karkasinių Namų Statytojai šiauliuose, Karkaso Montavimo Darbai, Karkasinio Namo įrengimas
Lauko krosnelė Lauko krosnelė kazanui Kaune Lauko Krosnelės Kazanui, Kazanas, Lauko Krosnelė Kaune

Receptai

Obuolių vyno gamyba

Naminis obuolių vynas, gaminimo receptas ir pažingsninė vyno gamybos technologija, mielės, cukraus kiekis

Vedantieji

Aktinidijų auginimas

Kaip auginti aktinidijas, aktinidijų sodinimas, aktinidijų veislės, aktinidijų sodinukai. Aktinidijos nauda, kada skinti aktinidijas, aktinidijų uogos

Braškių auginimas

Kaip sodinti braškes, braškių daigai, braškių sodinimas po plėvele, priežiūra. Braškių ligos ir kenkėjai. Braškių veislės

Vaismedžių purškimas pavasarį

Pavasarinis vaismedžių purškimas, vario sulfato naudojimas, purškimas nuo grybelių, puvinio, kenkėjų, amarų

Ridikėlių auginimas

Ridikėlių sėjimas, auginimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai, geriausios ridikėlių veislės

Ūkis

Vaismedžių genėjimas ir formavimas

Kaip genėti obelis, kriaušes, slyvas ir vyšnias

Vaismedžių skiepijimas

Kaip skiepyti vaismedžius, skiepo parinkimas, įrankiai skiepijimui, medžių skiepijimo instrukcija

Vaismedžių sodinimas

Kaip sodinti obelis, kriaušes, slyvas, vyšnias, abrikosus. Duobės dydis, žemės mišinys, sodinimo gylis, priežiūra

Aktinidijų auginimas

Kaip auginti aktinidijas, aktinidijų sodinimas, aktinidijų veislės, aktinidijų sodinukai. Aktinidijos nauda, kada skinti aktinidijas, aktinidijų uogos

Braškių auginimas

Kaip sodinti braškes, braškių daigai, braškių sodinimas po plėvele, priežiūra. Braškių ligos ir kenkėjai. Braškių veislės

Vaismedžių purškimas pavasarį

Pavasarinis vaismedžių purškimas, vario sulfato naudojimas, purškimas nuo grybelių, puvinio, kenkėjų, amarų

Ridikėlių auginimas

Ridikėlių sėjimas, auginimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai, geriausios ridikėlių veislės

Morkų auginimas

Kaip auginti morkas, morkų sėjimas, auginimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai, dirvos morkoms paruošimas ir tręšimas

Burokėlių auginimas

Kaip auginti burokėlius, burokėlių sodinimas, priežiūra, tręšimas. Burokėlių ligos

Cukinijų auginimas

Kaip auginti cukinijas

Moliūgų auginimas

Kaip auginti moliūgus. Moliūgų daigų auginimas. Moliūgų priežiūra ir ligos.

Obelų auginimas

Kaip auginti obelis, obelų sodinimas, obelų priežiūra nuo ligų, obelų tręšimas, genėjimas ir skiepijimas

Kopūstų auginimas

Pagrindiniai kopūstų auginimo ypatumai: dirvožemis kopūstams, žemės kopūstams įdirbimas, kopūstų auginimo vieta, kopūstų daigų auginimas, kopūstų sodinimas, priežiūra, tręšimas, ligos ir kenkėjai.