Šermukšniai mums įprastas augalas. Tačiau soduose vis dar mažai kultūrinių šermukšnių. Kultūriniai šermukšniai išvesti iš kelių protėvių. Tai Nevežinskio ir Moravijos šermukšniai. Abu šermukšniai buvo rasti atsitiktinai, platinti ir su laiku išvestos kultūrinės veislės. Kultūriniai neturi laukiniams šermukšniams būdingo kartumo. Todėl puikiai tinka valgyti švieži, gaminti sultis, uogienes. Yra uogų artėjančių dydžiu prie vyšnios. Šermukšniai yra labai perspektyvus vaismedis pramoninėms plantacijoms. 

Šermukšnių veislių yra pakankamai daug ir Lietuvoje. Mažiau kartumo, daugiau saldumo tinkamiausios veislės valgymui ir konservavimui. 

  Šermuksnio sodinukai

    Šermukšnių selekcija vystoma mažinant kartumą, didinant vaisių ( šermukšnių yra ne uogos, bet vaisiai) dydį. Atsparumas šalčiui ir ligoms pas šermukšnius išlikęs aukštas iš jų laukinių giminaičių. 
 
    Vieta šermukšniui parenkama saulėtoje vietoje. Augs šermukšnis ir pavėsyje, tačiau saulėtoje vietoje derės gausiau. Geriausiai tiks sunkesni dirvožemiai nes šermukšnių šaknys išsidėsto gana sekliai. 
   Sutaupyti sodinukams galima skiepijant. Pasodinus laukinį šermukšnį, kitais metais jam prigijus galima įskiepyti stiprią veislę. Skiepai renkami vasario mėnesį po šalčių, iki skiepijimo gegužės mėnesį laikomi šaltame rūsyje arba šaldytuve.  Skiepijama apie savaitę anksčiau nei obelis, kai žievė lengvai lupasi nuo stiebo. 

Šermukšniai gana nesunkiai skiepijasi. Į laukinio šermukšnio stiebą įskiepyta kultūrinė veislė. Puikiai prigyja skiepijant sudūrimu ir požieviniu skiepijimu. Geriausiai prigyja skiepui naudojant viršutinę šakos dalį su 3 - 4 pumpurais, būtinai paliekant viršutinį. 
  Medelis auga saulėtoje aikštelėje su daug rytinės - pietinės saulės. Apatinės šakos gana aukštai, kad būtų patogu tvarkyti žolę su vejos traktoriuku. Paliekami tarpai tarp šakų po pusmetrį. Šakos leidžiamos maksimaliai horizontaliai. 

Šermukšnių sodinimas

Šermukšniams paruošiama apie 70 - 100 centimetrų diametro ir 50 - 70 centimetrų gylio duobė. Galima daryti gilesnę duobę ir į jos dugną suversti viršutinį velėnos sluoksnį . Derlingo mišinio pakaks 50 centimetrų. 

Padaryta 80 centimetrų duobė į kurios dugną sumesta velėna. Karutis skurdžios žemės išvežtas. Į jo vietą sugražinta komposto ir durpių. 

  Mišinys daromas iš trečdalio neutralių durpių, komposto ir dirvožemio. Iš trašų galima įdėti kiek kalio ir forforo  trašų jei kompostas ir dirvožemis skurdesnis. Azoto nededama, ypač rudenėjant. 
  Sudėjus į duobę žemių mišinį supilamas kibiras vandens. Kai vanduo susigers dedamas šermukšnis tokiu gyliu kokiu jis ir buvo pasodintas prieš tai. Užpilama kiek žemės mišiniu, jį palaipsniui spaudžiant.

    Įkalami kuoliukai iš dviejų pusių. Pririšama, kad vėjas nejudintų šaknų. 

Šermukšnių auginimas

   Pirmaisiais metais po pasodinimo šermukšnį reikėtų laistyti, kad šaknys neperdžiūtų. Genėti šermukšnio pirmaisiais ir antraisiais metais neverta. Taip pat verta nuskinti žiedus, kad stiprėtų stiebai ir šaknys. 

   Ir vėliau keletą metų šermukšniai nelabai mėgsta genėjimo. Reikėtų iš karto numatyti perspektyvias šakas šalinant vainiką tankinančias šakeles.

  Šermuknių uogos ir konservavimas

Šermukšnius galima naudoti šviežius, juos galima džiovinti, šaldyti. Iš kultūrinių šermukšnių išeina puikios uogienės. Jei laukiniams šermukšniams dedama daugiau cukraus nei uogų, tai kultūriniams pakanka kiek daugiau nei pusės cukraus kiekio.