Žirnių auginimas
Atnaujinta: 2020-06-29

          Žirnių tėvyne yra laikoma  Pietvakarių Azija, kurioje jie buvo auginami jau akmens amžiuje. Tai – vienmečiai augalai, išaugantys nuo 45 cm iki daugiau negu 2 m aukščio, kurių lapai baigiasi antenomis, palaikančiomis šį augalą vertikaliai. Žirniai, kaip ir kiti ankštiniai augalai, yra puiki žalioji trąša, praturtinanti dirvą azotu, todėl šie augalai priklauso geriausių priešsėlių grupei. Šaknų zonoje žirniai išskiria naudingus mikroorganizmus, kurie sugeba absorbuoti atmosferos azotą ir kaupti jį dirvožemyje. 

         Pagal subrendimo laiką žirniai skirstomi į ankstyvuosius, kurių pirmasis derlius būna po 45-60 dienų, vidutinio ankstyvumo (60-70 dienų) ir vėlyvuosius (80-90 dienų). Be to, žirniai skirstomi ir pagal aukštį: žemi – iki 60 cm, vidutinio aukščio – 60-80 cm ir aukšti – 0,8-2,5 m. 

        Toliau pabandysime trumpai apžvelgti, kaip auginti daržo žirnius, kokį dirvožemį jie mėgsta, truputį apie dirvos paruošimą, sėjos vietą ir laiką, priežiūrą, tręšimą ir kenkėjus.  

 

Reikalavimai dirvožemiui

          Rekantis vietą žirnių auginimui atminkite, kad šie augalai labai mėgsta derlingą, lengvą dirvožemį ir negali pakęsti nederlingų augimo vietų ar lengvai prieinamo azoto pertekliaus. Nuo azoto pertekliaus šis augalas prastai įsišaknija. Žirniai taip pat nemėgsta rūgščių dirvų, nes ant žirnių šaknų gyvenančios gumbelinės bakterijos rūgščioje dirvoje negali daugintis, todėl augalai neaprūpinami azotu ir skursta. Žirniai taip pat yra gana reiklūs šviesai, todėl stenkitės juos sėti saulėtoje vietoje, kuri būtų kuo labiau apsaugota nuo vėjų. 

           Norint užsiauginti žirnių nedidelio sklypo teritorijoje ar jauno sodo vietose galite juos sėti prie jaunų obelaičių. Jaunų vaismedžių vainikai dar maži, todėl žirniams užteks pakankamai šviesos, o obelaitėms tokia kaimynystė buvo naudinga – dirvožemis bus praturtintas azotu, jame geriau išsilaikys drėgmė. Ši kultūra geriau įsišaknija ten, kur anksčiau buvo auginami agurkai, bulvės, kopūstai ir moliūgai. Nesėkite žirnių po žirnių, nes tai labai padidina kai kurių grybelinių ligų, o ypač fuzariozės išplitimą. Į tą pačią vietą žirniai galėtų sugrįžti tik po 4 - 5 metų. Ruošiant dirvą žirniams reikia žinoti ir kas augs kaimynystėje – geriausi žirnių kaimynai yra morkos ir agurkai. Žirniai taip pat puikiai gyvena kopūstų, bulvių, bet kokių žalių augalų (petražolių, salotų, krapų) bendruomenėje.

          Parinkus tinkamą vietą žirnių auginimui ją reikia pradėti ruošti iš rudens, tai yra prieš dirvos dirbimą į 10 m² reikėtų išberti 500 g superfosfato ir 300 g kalio chlorido. Šios kompleksinės trąšos duos švelnesnį žirnių skonį. Dirvą taip pat galite pagerinti kompostu. Tačiau jeigu dirvos nepatręšėte ir nepagerinote kompostu iš rudens, tai galite atlikti ir prieš pavasarinį dirvos dirbimą. Amonio salietra 150 g /10 m² beriama prieš žirnių sėją arba papildomai tik sudygus žirniams, kol gumbelinės bakterijos dar neišsivysčiusios ir negali aprūpinti augalų oro azotu.

 

Sėjos laikas

          Anksti pasėti žirniai lengvai perneša žemesnę temperatūrą, žirnių daigai gali išgyventi šalnas iki -5 °C. Todėl ši kultūra sėjama viena iš pirmųjų ir pakankamai anksti, kai tik dirva pradžiūsta. Paprastai tai daroma balandžio antroje pusėje ar pabaigoje. Iš pradžių sėkite ankstyvąsias veisles, o norėdami žirnių derliumi džiaugtis daug anksčiau, galite pridengti juos plėvele. 

          Norint turėti žirnių visą vasaros laikotarpį skirtingos brandos veisles sėkite kas 14 dienų, tačiau paprastai po liepos 10 dienos jų sėti neberekomenduojama. Trumpėja dienos ir baigiasi aktyvasis vegetacijos laikotarpis, todėl vėliau pasėtų žirnių derliaus galite paprasčiausiai nebesulaukti.   

          Žirnius galima sėti tiek daigintus, tiek sausomis sėklomis. Ruošiantis žirnių sėjai ar sėklų daiginimui nepamirškite iš anksto apdoroti jų sėklų boro rūgšties tirpalu. Rekomenduojama į 40 °C temperatūros 10 l vandens kiekį įlašinti 2 g rūgšties ir 5 minutėms į tirpalą įmerkti žirnių sėklas. Tos sėklos, kurios iškilo, jau nedygs, todėl jas išrinkite. Taip paruoštos sėklos net ir be augimo stimuliatorių duoda gerus ūglius. Be to, šis paprastas išankstinio sėklų apdorojimo metodas žymiai sumažina tikimybę susirgti grybelinėmis ligomis.

Žirnių-sėjimas-į-paruoštą-dirvą
Žirnių sėjimas į paruoštą dirvą

          Prieš žirnių sėją padarykite 5 - 7 cm gylio ir 15 - 20 cm pločio vageles.  Į jas galite įpilti komposto, sumaišyto su pelenais. Jeigu žirnius sėjate nedaigintus, vageles priliekite vandeniu. Žirniai sėjami 4 - 5 cm gylyje ir vidutiniškai į vieną vagelės metrą sėjama 15 - 17 sėklų, išlaikant  6 cm atstumą tarp sėklų. Norint, kad pasėtų ir pradėjusių dygti žirnių neišlestų paukščiai, juos denkite agroplėvele arba tankiu tinklu. Esant dirvos temperatūrai 4 - 7 ºC sėklos sudygsta per 7 - 10 dienų, tačiau pati jaukiausia dygimo temperatūra yra +10 ºC. Esant aukštesnei temperatūrai paprasčiausiai žirniai jos neperneša, todėl saulės atokaitoje pasėti žirniai, ilgesnį laiko tarpą esant temperatūrai virš 30 ºC, gali net nežydėti. 

 

Priežiūra

          Pagrindinė žirnių priežiūra yra tinkamas laistymas, purenimas, papildomas tręšimas ir aukštų stiebų prilaikymas virš žemės, tai yra rišimas.

          Laistymas. Nors žirniai yra nepretenzingi ir jų auginimui nereikia ypatingos priežiūros, tačiau šie augalai  mėgsta drėgmę. Esant sausesnei vasarai nelaistydami žirnių neturėsite sultingų ir kvapnių žirnių. Žirnių laistymo taisyklės nėra sudėtingos, tiesiog kartą per savaitę juos reikia palieti. Tačiau jeigu vasarą sausa ir karšta – laistykite 2 kartus į savaitę. Žirnius reikia pradėti laistyti, kai atsiranda žiedų užuomazgos, vidutiniškai 10 l vandens į 1 m² dirvos. Atkreipkite dėmesį, kad laistymui visai netinka šaltas vanduo. 

          Purenimas. Pirmasis paviršinis dirvos purenimas yra žirniams sudygus, tai yra po 7 - 10 dienų. Antrą kartą purenama jau po 10 - 15 d sėkloms sudygus. Auginant žirnius sunkesnėje dirvoje per sezoną dirvą purenti galima net iki keturių kartų. Be to, purenimus atlikte prisiderindami prie žirnių laistymo. Reguliariai purenant kartu yra sunaikinamos ir piktžolės.

          Papildomas tręšimas. Žirnių papildomas tręšimas taip pat gali būti derinamas su laistymu. Pvz., prieš laistydami žirnius 10 l vandens ištirpinkite šaukštą nitroamofoskos ir paliekite 1 m² žirnių augimvietės. Tačiau azotu nepiktnaudžiaukite, o papildomai tręškite tik tada, jeigu žirnių lapai tampa šviesesnės spalvos. Kalio - fosforo trąšomis galite papildomai patręšti prieš žydėjimą, antrą kartą – po jo. Ypač svarbios yra fosforo trąšos, nes jomis maitinasi ir žirniai, ir gumbelinės bakterijos. Iš mikroelementų didesnę įtaką žirnių augimui ir azoto fiksacijai turi varis, boras, molibdenas, kobaltas, cinkas ir kiti. Todėl siūloma naudoti vieną iš šių kompleksinių trąšų: NPK 5-15-30+3S+1,2Mg, NPK 6-26-30, NPK 7-20-28+3,2S. Kadangi veiklių medžiagų skirtingose kompleksinėse trąšose yra skirtingai, trašų normą nusistatykite pagal gamintojo rekomendacijas žirniams. 

          Žirnių rišimas. Žirnių stiebai yra silpni, todėl, pradėjus formuotis ankštims, nuo jų svorio žirniai sugula. Norint, kad ankštys neatsigultų ant žemės ir gauti didesnį derlių, stiebus reikia pakelti nuo žemės, tai yra suteikti galimybę žirniams patiems kabintis už atitinkamų atramų. Žirniams paaugus iki 10 - 15 cm aukščio reikia ūglius paremti atramomis. Tam tinka mediniai ploni tašeliai, vytelės ar kitos atramos, kurios paruošiamos vidutiniškai 0,8 - 1 metro ilgio ir įbedamos prie augančių žirnių stiebų. 

          Paprastesnis žirnių rišimo būdas yra ištempti vertikalias virvutes ar šapagatą ir žirniams augant leisti jiems patiems ant jų kabintis. Tačiau špagatas ar virvutė turi būti ištempiami keliomis eilėmis, pvz., nuo žemės kas 15 cm. Kadangi augantys žirniai turi ūselius, prie paruoštų atramų ar vertikalaus špagato  užsikabina patys. Kartais žirniai sėjami šalia kukurūzų, kurių aukšti stiebai veikia kaip stiprios atramos.

Nerišami-žirniai-nuo-pribrendusių-ankščių-svorio-sugula
Nerišami žirniai nuo pribrendusių ankščių svorio sugula

Žirnių kenkėjai ir ligos 

          Žirnių derlių gali žymiai sumažinti ligos ir kenkėjai, todėl prieš pasirenkant žirnių veislę, rekomenduojama atkreipti dėmesį ne tik į derlingumą, bet ir į atsparumą ligoms. Pavojingiausi žirnių kenkėjai yra vaisgraužiai ir lapsukiai. Šių kenkėjų vikšrai žiemoja žemėje, o iš kokonų jų drugeliai pavasarį išskrenda tada, kai žirniai ima žydėti. Kiekvienas drugelis ant žirnių lapų, žiedų ir stiebų sudeda po 200 ir daugiau kiaušinėlių. Priklausomai nuo oro sąlygų, po 5 - 10 dienų iš kiaušinėlių išsirita vikšrai, kurie įsigraužia į ankščių vidų ir čia gyvena misdami jaunomis žirnių sėklomis. Neretai šie vikšrai pražudo ir visą žirnių derlių. Po 15 - 20 dienų po savęs palikdami ekskrementus vikšrai voratinkliais nusileidžia ant žemės. Kai tenka nuimti žirnių ankštis, dauguma vikšrų jau būna apsigyvenę dirvoje 2 - 2,5 cm gylyje. 

Vaisgraužio-pažeiti-žirniai
Vaisgraužio pažeiti žirniai

          Verta pažymėti, kad vaisgraužiai ir lapsukiai ankstyvąsias žirnių rūšis pažeidžia mažiau nei vėlyvąsias. Šie kenkėjai taip pat mažiau pažeidžia ir anksčiau pasėtus žirnius. Kovodami su vaisgraužiais ir lapsukiais, žirnius būtina reguliariai purkškite insekticidais. 

         Žirnių augintojai taip pat susiduria su tripsais ir gumbeliniais straubliukais, kurie mažina augalų produktyvumą, tačiau vieni iš žalingiausių žirnių kenkėjų, galinčių padaryti didžiausius derliaus nuostolius, yra žirniniai amarai, kurie naikina žirnių lapus. Visi kenkėjai naikinami purškiant sisteminiais insekticidais. 

         Tačiau tiek nuo žirnių vaisgraužio ir lapsukio, tiek nuo kitų kenkėjų norisi patarti naudoti liaudyje išbandytą natūralų kenkėjų atbaidymo būdą. Tam prieš žydėjimą žirnių stiebus reikia apipurkšti česnakų tirpalu. Jo paruošimas tikrai nesudėtingas: 5 l vandens, 150 g sutarkuotų ar išspaustų čenako skiltelių, tirpalą išmaišyti ir palikti 12 val.  kambario temperartūroje. Po to jau galimqa apipurkšti žirnių stiebus. Dėl didesnės garantijos procesą pakartokite po savaitės, tai yra jau žirniams žydint. Ši natūrali priemonė nekenkia nei žirniams, nei žydėjimo metu juos lankančioms bitėms. Be šios priemonės, kovai su vaisgraužiais ir lapsukiais žirnių siebus galite apibarstyti medžio pelenais.

          Taip pat nepamirškite žirnių kaimynystėje pasodinti augalų, kurie savo kvapu baido kenkėjus. Tai galėtų būti pomidorai, kurie savo kvapu atstumia daugelį kenksmingų vabzdžių, garstyčios, kurių vengia žirnių kandys ir pan.

          Žirnių pasėliuose paplitusios ligos yra šios: askochitozė, miltligė, netikroji miltligė, fuzariozė ir šaknų puvinys. Žalingiausia žirnių liga – askochitozė, kuri pažeidžia įvairias augalo dalis, sėklas ir jose žiemoja. Ant lapų ir ankščių atsiranda apskritų arba ovalių pilkšvai gelsvų, kartais beveik baltų dėmių, apjuostų tamsiai rudu apvadu, lapkočiai ir stiebai būna išmarginti pailgomis dėmėmis. Pažeidžiamos ir požeminės augalo dalys. Ligų požymiams pasirodžius žirnius reikia apdoroti fungicidais. Tačiau kovai su miltlige galie naudoti net senelių išbandytą apsaugos priemonę: du kartus žirnius nupurkšti kiaulpienių lapų antpilu. Antpilui pasiruošti reikia 5 l vandens ir 150 g kiaulpienių lapų, kurie užmerkiamai ne mažiau kaip 8 - 10 valandų. Po to jau drąsiai purkškite žirnius. 

          Niekada nepamirškite, kad viena iš pagrindinių priemonių kovai su žirnių ligomis yra tik beicuotos sėklos naudojimas. Sėklų beicavimas yra viena pigiausių ir saugiausių augalų apsaugos nuo ligų priemonių, galinčių užkirsti kelią ligų plitimui ankstyvuoju žirnių augimo tarpsniu bei leidžiančių išsaugoti nemažą derliaus dalį. Beicuose naudojamos veikliosios medžiagos sukurtos būtent sėklų apsaugai, todėl beicų efektyvumas yra aukštesnis ir mažėja rizika išsivystyti ligų atsparumui. Todėl tik pirkdami sėklą specializuotose parduotuvėse įsigysite sėklą, atitinkančią svarbiausius rodiklius, tai sėklos daigumą ir švarumą, ir galėsite mėgautis gausiu ir sveiku žirnių derliumi.

Algis Mačiukas

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Įmonės produktai

Paveikslėlis Pavadinimas Trumpas aprašymas Kaina
Braškių daigai Molėtuose Braškių daigai Molėtuose Parduodami Gerų Veislių Elitiniai Braškių Daigai Molėtuose
Krosnelė kazanui Kaune Lauko krosnelė kazanui Kaune Lauko Krosnelės Kazanui, Kazanas, Lauko Krosnelė Kaune
Malkinė pirties krosnelė Kaune Malkinė pirties krosnelė Kaune Malkinė Krosnelė Pirčiai Kaune, Prekyba Malkinėmis Pirties Krosnelėmis Kaune Ir Kauno Rajone, Kaišiadoryse
Metalinė pavėsinės grilinė Kaune Metalinė pavėsinės grilinė Kaune Metalinė Lauko Krosnelė Pavėsinei Kaune Ir Kauno Rajone, Lauko Krosnelių Gamyba Kaišiadoryse
Obuolių traškytuvas Obuolių sulčių presas Sraigtinis, Rankinis Presas Obuoliams Spausti, Pirkite Internetu
statybinė mediena molėtuose Statybinė mediena Molėtuose Prekyba Statybine Mediena Molėtuose, Pigi Statybinė Mediena, Statybinė Mediena Gera Kaina
šparagų daigai Molėtuose Šparagų daigai Molėtuose Parduodami Smidrų (šparagų) Daigai Molėtuose

Žirnių auginimas

Kaip auginti daržo žirnius, kokį dirvožemį jie mėgsta, truputį apie dirvos paruošimą, sėjos vietą ir laiką, priežiūrą, tręšimą ir kenkėjus.

Svogūnų auginimas

Svogūnų panaudojimas ir veislės, jų auginimas iš sodinukų. Koks dirvožemis, vieta, sodinimo laikas, priežiūra, tręšimas reikalingas. Kokios ligos ir kenkėjai puola svogūnus.

Bulvių auginimas

Kaip savo sklype užsiauginti skanias ir gausiai derančias bulves, kokį jos mėgsta dirvožemį, kaip įdirbti žemę, kokioje vietoje ir kokiu metu sodinti, tręšti, kaip prižiūrėti bei apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų.

Smidrų auginimas

Kaip sodinti smidrus - šparagus, smidrų daigai, smidrų auginimas, smidrų priežiūra

Paprikų auginimas

Kaip užsiauginti paprikų daigų, kokį dirvožemį jos mėgsta, kokioje vietoje ir kokiu laiku sodinti paprikas, kaip prižiūrėti, tręšti ir saugoti nuo kenkėjų.

Pomidorų auginimas

Kaip užauginti pomidorų daigus, kokį dirvožemį jie mėgsta, kaip paruošti auginimo vietą, pasirinkti tinkamą sodinimo laiką, priežiūrą, tręšimą bei kokios yra pagrindinės pomidorų ligos ir kenkėjai.

Agurkų auginimas

Kaip auginti agurkus, agurkų veislės, agurkų sėjimo laikas, dirvožemis, agurkų auginimas lauke ir šiltnamyje, agurkų ligos ir kenkėjai, agurkų tręšimas

Šermukšnių auginimas

Kaip sodinti ir auginti šermukšnius, šermukšnių veislės ir priežiūra

Šilauogių auginimas

Šilauogių sodinimas, žemės mišinys, duobės dydis, geriausios šilauogių veislės, kaip auginti ir prižiūrėti šilauoges

Vaismedžių sodinimas

Kaip sodinti obelis, kriaušes, slyvas, vyšnias, abrikosus. Duobės dydis, žemės mišinys, sodinimo gylis, priežiūra

Receptai

Obuolių vyno gamyba

Naminis obuolių vynas, gaminimo receptas ir pažingsninė vyno gamybos technologija, mielės, cukraus kiekis

Vedantieji

Karkasinio namo statyba

Karkasinio namo konstrukcija, mediena karkasiniam namui, statybos etapai, izoliacija, šiltinimas, stogo įrengimas

Žirnių auginimas

Kaip auginti daržo žirnius, kokį dirvožemį jie mėgsta, truputį apie dirvos paruošimą, sėjos vietą ir laiką, priežiūrą, tręšimą ir kenkėjus.

Svogūnų auginimas

Svogūnų panaudojimas ir veislės, jų auginimas iš sodinukų. Koks dirvožemis, vieta, sodinimo laikas, priežiūra, tręšimas reikalingas. Kokios ligos ir kenkėjai puola svogūnus.

Bulvių auginimas

Kaip savo sklype užsiauginti skanias ir gausiai derančias bulves, kokį jos mėgsta dirvožemį, kaip įdirbti žemę, kokioje vietoje ir kokiu metu sodinti, tręšti, kaip prižiūrėti bei apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų.