Smidrai arba šparagai yra viena iš populiariausių daržovių Vakaruose. Yra regionai kurių ekonomiką stipriai įtakoja smidrų auginimas. Pavyzdžiui Vokietijos Heide regione yra netgi šparagų kelias kuriame daugybė turistų kasmet apie mėnesį dalyvauja kuo tikriausiame šparagų festivalyje. Užsipildo viešbučiai, ošia restoranai, pėsčiųjų ir dviratininkų pilnos apylinkės. Jie keliauja nuo ūkio iki ūkio, miestelio, užeigos kuriuose ragauja įvairiais būdais paruoštus šparagus.
    Smidrų auginimui puikiai tinka Lietuvos klimatas ir dirvožemis. Smidrai  nereiklūs, pasodinti gali derėti dešimtmečiais. Tai labai perspektyvus augalas tiek asmeniniame, tiek pramoniniame darže.

 

 

Smidrų daigai

Viena iš šparagų taisyklių yra valgyti kaip galima mažiau laikytą po skynimo. Net praėjus kelioms valandoms nuo nupjovimo šparagas ima prarasti skonines sąvybes. Dėl to verta šparagus auginti patiems. Sočiai pavalgyti ir kiek pavaišinti draugus pakaktų apie 15 krūmų keturių asmenų šeimai. 
   Šparagus galima išsiauginti iš sėklų, tačiau daug paprasčiau nusipirkti brandžius smidrų daigus. Juos galima atsisiųsti internetu. 

  

Pirmamečiai smidrų daigai gauti iš sėklų. Derlių bus galima ragauti tik po trijų metų. Daiginant reikėtų puresnės žemės.

Daug paprasčiau pasodinti brandžius smidrų daigus. Smidrai sodinami gegužės mėnesį, daigus galima užsisakyti ir atsisiųsti internetu. Šie daigai buvo atsisiųsti iš Vilmanto Dilkos ūkio kuris prekiauja veisliniais daigais iš Olandijos. Yra keletas skirtingų veislių, žalieji ir baltieji šparagai. Veisliniai smidrai storesni, geresnio skonio ir duoda gausesnį derlių. Pilnavertis  derliaus nuėmimas galimas kitais metais. 

 Smidrų sodinimas

 Šparagai mėgsta derlingą ir purų dirvožemį. Augs jie beveik visuose dirvožemiuose, tačiau sunkiuose ir skurdžiuose dirvožemiuose turėsite skurdų derlių. 

Skurdžiame ir sunkiame dirvožemyje verta pakeisti visą dirvožemio sluoksnį. Idealus mišinys kuris užtikrins derlių dešimtmečiais bus iš trečdalio drupių, trečdalio komposto ir trečdalio derlingo dirvožemio. Durpes reikėtų neutralizuoti dolomito miltais, verta mišinį kiek praturtinti fosforo ( superfosfatas) ir kalio ( kalio magnezija) trašomis. Vilmanto Dilkos ūkyje galima užsisakyti specialiai smidrams atitaikytų kompleksinių trašų. 
  Kasama apie 50 centimetrų gylio duobė kuri 2/3  užpildoma trąšomis praturtintu žemės mišiniu. Kaip aukščiau parodyta, kas 30 - 40 centimetrų išdėliojami smidrų daigai. Smidro daigo šaknys turi būti išskleistos kaip aštuonkojo čiuptuvai. Daigas užpilamas apie 5 centimetrų storio žemės mišiniu. Kai smidrai išdygs užpilamas dar 5 centimetrų dirvožemio sluoksnis. Duobė liks pilnai neužpildyta, ją palaipsniui užpildysite kasmet daigui užpildami po 0,5 - 1  kibirą žemės mišinio. Tai bus pastovus humuso papildymas ir veiks kaip mulčiavimas. 

  Šparagams geriau parinkti saulėtą vietą, nors jie augs ir nedideliame pavėsyje. Didelis saulės kiekis užtikrins stiprų žaliosios masės augimą, kas labai stipriai įtakoja kitų metų krūmo stiprumą ir daigų kiekį. 

  Ruošiant smidrus auginti pramoniniu būdu tranšėjų kasimas būtų per sudėtingas darbas. Reikėtų įvertinti pramoninio daržo dirvožemio sunkumą, humuso kiekį ir rudenį giliai suarus įterpti durpių, komposto, perpuvusio mėšlo. Tinkamai paruoštoje ar natūraliai derlingoje ir purioje žemėje smidrų daigai dedami į 15- 20 centimetrų gylio vagas. Vagos daromos kas 1,2 - 1,5 metro įvertinant ir turimą kultivavimo techniką. 

 Smidrų auginimas

Kitais metais po pasodinimo smidras sustiprėja ir leidžia daigus kuriuos galima skinti valgymui. Pirmaisiais derliaus metais rekomenduotina sezoną kiek trumpinti, skinti apie 20 dienų. Skinami visi stiebai, palikus peraugusį stiebą jis stabdys naujų stiebų augimą. Sekančiais metais sezonas ilginamas iki 40 dienų. 

  Smidro daigas pjaunamas kiek žemiau ar ties dirvos paviršiumi stengiantis nepažeisti šalia augančių, bet dar į paviršių neišlindusių stiebų. 
  Ankstyvą pavasarį, pasitraukus įšalui verta lysves giliai išpurenti pašalinant visas piktžolių šaknis ir ir dirvą paruošiant lengvam stiebų praėjimui. Baltieji šparagai apkaupaimi arba užpilamas papildomas purios žemės sluoksnis, kuris derliui pasibaigus išlyginamas. Šparagai bus skanesni ir turės ilgesnį minkštą stiebą jei bus dengimi plėvele. Plėvelė apsaugos ir nuo nušalimo, kas dažnai įvyksta pirmiesiems daigams.

Smidrų stiebai, kairėje buvo pridengtas žole. Jis bus baltas ir minkštesnis.

  Augdami smidrai sunaudoja daug vandens, todėl juos reikia laistyti. Žemė ties šaknimis turėtų būti drėgna, tačiau ir užmirkusios žemės smidrai nemėgsta. 

Smidrai nereikalauja įpatingos priežiūros, dažniausiai nukonkuruoja piktžoles. Pakanka kelis kartus per metus iš šonų apipjauti žolę. Ją galima panaudoti kaip mulčių po smidrais. Tai mažins piktžolių augimą po smidrais ir neleis garuoti drėgmei. 

 Smidrų tręšimas

  Pasibaigus derliaus nuėmimui smidrai patręšiami. Naudojamos NPK trąšos, geriausia naudoti specialų trąšų mišinį smidrams kurį galima įsigyti Vilmanto Dilkos ūkyje. Jis paruoštas pagal Olandų specialistų rekomendacijas, tačiau galimi ir individualūs variantai. Pramoniniame ūkyje geriau naudoti individualias trašų proporcijas ištiriant dirvožemį ir įvertinant trukstančius mineralinių medžiagų kiekius. 
   Pavasarį NPK optimalus apie 15- 6-15, svarbus didelis ( apie 5 proc) Magnio kiekis ir kiek Mangano.

Smidrų priežiūra, ligos

Smidrai natūraliai gana atsparūs ligoms ir neturi daug kenkėjų. Tačiau itin tankiai susodinus smidrus įmanomos grybelinės ligos. 

Grybelinei ligai pažeidus smidrą reikia pašalinti pažeistus stiebus. Smidro krūmą ir aplinkinius krūmus nupurkšti vario sulfato tirpalu. 

 

 

 

Smidrų paruošimas

Smidrai labai plačiai naudojami kulinarijoje. Jie labai skanūs termiškai neapdororoti, primena švelnų lazdyno riešutų skonį. Smidro skonį puikiai išryškina sviestas, grietinėlė, kiaušiniai. Puikus skonių derinys su voveraitėmis, briedžiukais, sūriu. Sušvelnina ir suteikia kontarstingumo rūkytai mėsai, žuviai, paukštienai. 

Pats paprasčiausias smidrų paruošims yra trumpai pavirti. Galima apie minutę virti pasūdytame vandenyje ( dedama jau į verdantį vandenį). Arba porą minučių palaikyti virš karštų garų. Galima dar papildomai pavolioti keptuvėje svieste, ar minutę pakepinti šviežius įkaitintame svieste. Termiškai apdorojant aliejus nenaudojamas nes ištraukia smidro skonį.  Išvirti smidrai gali būti padedami ant sviesto, apibarstomi sūriu. Valgoma mirkant sviesto - sūrio padaže.

Kulinarinii eksperimentai laukia gaminant apkepus ir pyragus su smidrais. Jie ruošiami keptuvėje arba orkaitėje. Naudojant kiaušinius, miltus, grietinėle gausis purus ir sultingas pyragas kuris patiks ir išrankiam valgytojui. Skaniausi pyragai su šviežiomis voveraitėmis arba briedžiukais. Kuo mažiau terminio apdorojimo tuo turtingesni skoniai.

4 kiaušiniai,
400 g. smidrų,
30 g. kalendos Confetti,
3 šaukštai miltų,
100 g kieto sūrio drožlių,
200 ml. pieno,
50 g. sviesto,

Sumaišome ir išplakame kiaušinius, miltus, peiną arba giretinėlę. Keptuvėje pakaitiname sviestą ir sudedame smidrus, voveraites. Supilame kiaušinių mišinį ir pabarstome sūrio drožlėmis. Sūris pasiskirstys po visą apkepą. Uždengiame dangčiu ir po 10 minučių ( priklusomai nuo apkepo storio) patiekiam ant stalo. Orkaitėje laikom iki 20 minučių apie 180 laipsnių temperatūroje. 

Dar daugiau gerų smidrų receptų " Receptai su smidrais".