Renkantis sodybą itin dažnai svarstoma ar renovuoti seną sodybą ar statyti naują. Tenka susidurti,kad daugelyje atvejų susigundoma renovuoti seną sodybą. Dažnai neįvertinus visų niuansų. Nors sodybos pasirinkimas labai priklauso ir nuo jos naudojimo planų. Kaip taisyklė pradžioje sodyba planuojama naudoti šiltuoju metų laiku. Tačiau atsižvelgiant į patirtį galiausiai sodybą norima naudoti ištisus metus. O jau paruoštą vasariniam poilsiui sodybą  sudėtinga perdaryti į demisezoninę.

Rąstinė sodyba priimtinas variantas jei nusimato poilsis tik šiltuoju metų laiku

Sodybos vertinimas

Didžioji dalis parduodamų sodybų yra rąstinės, gana prastame stovyje.  Apie energinio efektyvumo klasę net neverta kalbėti. Tokios trobos kiauros kaip rėtis ir žiemą jose sunaudojama kubai malkų.

    Vertinimas prasideda nuo pamatų. Dažnos sodybos pastatytos ant akmenų kampuose. Vėliau perimetrų sudėti papildomi akmenys ir sumūryti. Tai beveik beviltiškas variantas apšiltinimui. Tektų nukasti, pagilinti pamatus, išlyginti ir tik tada apklijuoti šiltinančiomis plokštėmis.  Antroje dvidešimto amžiaus pusėje sodybose imti kasti gilūs pamatai per visą sodybą. Tai patrauklus variantas taip kaip sodyboje gilus rusys tampa puikia vieta saugoti daržo, sodo gėrybes, konservus. Tačiau ir jį reikės apšiltinti bent 1,5 metro gyliu. Pamatus reikia atidžiai apžiūrėti, trūkiai rodo, kad jie nekokybiškai padaryti ar nepritaikyti konstrukcijos svoriui. Ypač pavojingi trūkiai ties kampais, greičiausiai nebuvo dėta armatūra. Jei pamatas ant šlaito ir yra tokie įtrūkimai pamatas nenaudotinas.

Senos sodybos pamatai sudėti iš didelių ir mažesnių akmenų. Dažnai ant jų padėti rąstai be hidroizoliacijos. Apšiltinti beveik neįmanoma.

  Vertingas modernus juostinis ir apšiltintas pamatas. Tik su tokiais pamatais bus sodybos nuo apie 2010 mėtų statybos. Tačiau didele dalimi šie namai bus iš rąstų. Pamatų įrengimas tai apie 5 - 10 procentų namo statybos sąmatos.

Prieškarinės ir didele dalimi pokarinės statybos namai iš gana plonų rąstų. Dažniausiai jie neturi estetinės išvaizdos, neturi ir šilumos izoliacinių savybių. Norint gauti pakankamai geras šilumos izoliacines savybes reikės šiltinti iš išorės. Tokia siena neturi jokios praktinės vertės. Ją paprasčiau išgriauti ir  pastatyti naują karkasą. 

Dauguma sodybų yra iš apie 15 - 20 centimetrų storio rąstų. Papildomai nešiltinant tai d arba  e energinio efektyvumo klasė.

Tačiau kartais pasitaiko tikri rąstinės statybos perliukai, senovinės sodybos iš storų, didelių rąstų. Rąstų paviršių galima atnaujinti naudojant smėliasrovę. Tokią sodybą geriau palikti kaip vasaros rezidenciją, kiek atnaujinus. Sienos konstrukcija tai apie 20 procentų namo sąmatos. 

Tinkamas ir teisingai izoliuotas stogas pasitaikys mažiau nei 1 procente sodybų. Vargu ar įmanoma tikėtis senoje sodyboje difuzinės plėvelės. Senesniuose namuose po šiferiu buvo dedamas ruberoidas. Aišku tarpusavyje nesuklijuotas. Dauguma sodybų bus su apvaliomis, nevienodų išmatavimų gegnėmis. Todėl daugumoje atvejų teks keisti stogą. 

Senos sodybos gegnės. Dideli tarpai, neužtikrinamas viršutinio sluoksnio sandarumas, neįmanoma įdėto šiltinamo sluoksnio apsaugoti nuo pelių, paukščių, vabzdžių.

Tinkamai įrengti stogai nuo apie 2014 - 15 metų. Nors taip pat tik dalis. Šlaitinio stogo įrengimas su apšiltinimu apie 25 - 30 procentų namo sąmatos.

  Grindys be pamato apšiltinimo iš vidaus taip pat bus šaltos. Renovuoti senas grindis gražu, bet reikalauja daug darbo ir kainuoja brangiau nei sudėti naujas grindis.

Nušlifuotos ir lakuotos senos sodybos pušinės grindys. Raštai ir spalvos daro įspūdį. Renovavimo sąnaudos didesnės nei naujų grindų įrengimas.

  Durys ir langai gali būti jau naujesnės kartos.  Tačiau abejotina ar izoliavimas bus teisingas. Dažniausiai montavimo putos nėra uždengtos izoliacine plėvele. Permontuoti nebeapsimoka, naujesnis langai ir durys turi geresnes izoliacines savybes. Teks keisti viską. 

  Visumoje seno naujo renovacija kainuos brangiau nei naujos sodybos statyba. Deja sodybos pardavėjas galvoja kitaip ir parduoda sodybos pastatą kaip vertingą namą. Todėl geriausia pirkti visai sukežusią sodybą, o dar geriau sklypą. Nors galimi ir kitokie variantai. Pats geriausias variantas palikti seną sodybą kaip vasaros rezidenciją, o tvartą nugriauti ir jo vietoje pastatyti naują namą. Nedidelį, aukšto energetinio efektyvumo, puikiai tinkantį žiemojimui. 

Sodybos statyba

   Atrodytų labai paprasta - nugrioviau ir pasistačiau naują žiemojimo sodybą. Tačiau bus kiek problemų saugomose teritorijose. Vadovaujant Rūtai Baškytei prikurpta visokių įstatymų ir pataisų  kurios sunkiai suvokiamos sveiku protu. Didelę problemą kels Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 punktas kuris leidžia tik vieno gyvenamojo namo statybą. Tai gana ženkliai gali stabdyti statybas sodyboje ir naujo gyvenamojo įrengimą. Dažniausiai antras gyvenamas namas deklaruojamas kaip svečių namelis. Ar tai bus patvirtinta priklausys nuo vietinio teritorijų specialisto požiūrio ir neduok dieve kokio valdininko iš Vilniaus noro pasirodyti. 

 Statybos prasideda nuo didelės malkinės statybos. Į ją sueis nesupuvusi  mediena iš išrinkto pastato, puikiai tiks vėliau kūrenti.
   Taip pat verta padaryti laikiną stoginę vertingesnei medienai. Rąstų sienojai nuo pastovaus saulės poveikio įgauna nepakartojamą spalvą, atspalvius. Jie idealiai tiks vidaus apdailai, įrengiant garsui mažai laidžias vidines pertvaras. Dažnai ir perdangos rąstai būna gana gerame stovyje ir nušlifavus bus puiki lubų dekoracija,  o gal net ir laikanti konstrukcija. Grindinės lentos per laiką įgauna įdomias spalvas ir tvirtumą. Aišku tokie interjero elementai gražūs, originalūs, bet imlūs darbui. 

 Pastato išrinkimas ir utilizavimas nėra itin paprasta procedūra. Didžioji dalis sodybų turi šiferio stogą. Teks palakstyti norint šiferį priduoti į sąvartyną.

  Sodyboje labai praverčia rūsys. Jį nebūtina daryti po visu namu. Rūsys kiek pabrangina statybas, tačiau kas turi labai jį rekomenduoja.   Sodybos namą žiemai  verta daryti karkasinį, nesunku pasiekti A klasę. Tokiame name su komfortu bus leidžiamos žiemos dienos. 

    Rąstinis namas geriausiu atveju pasieks B energinio efektyvumo klasę. Tačiau jei nebus papildomai apšildomas tai gereiausiu atveju  pasieks  C klasę. O apšiltinus rąstinį namą prarandama rąsto panaudojimo prasmė. Jei norima gražaus natūralaus rąsto vaizdo fasadą  galima padengti rąsto imitacijos lentomis.

Pažingsninę sodybos statybos instrukciją  galima surasti straipsnyje “ karkasinio namo statyba”. 

Sekantis sodybos statinys - pirtis ir įrankių sandėlys. Apie pirties statybą, planavimą galima gauti daugiau informacijos " karkasinės pirties statyba".