Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad paprasčiau auginti ne gėles, o veją. Kas čia sudėtingo - retsykiais nupjovei ir viskas, žolė juk pati auga... Tačiau tiesa ta, kad norint turėti gražią veją, reikia įdėti nemažai darbo. Vejos įrengimo klaidos.

Norint turėti gražią vėją neužtenka tik išbarstyti žolių sėklas. Vejos įrengimui reikia kantrybės ir nemžai laiko. Pirmas etapas - dirvos paruošimas. Kiti etapai - sėja, laistymas, tręšimas, pjovimas. Vejos rezultatas daug priklauso nuo dirvos paruošimo ir laistymo.

Dirvožemio paruošimas vejai

Apie veją dar sakoma, kad, kuo lėčiau ji įrengiama, tuo bus kokybiškesnė. Pradėti jos įrengimo darbus reikia iš rudens.

Iš rudens vejos plotą reikia sukasti ar suarti maždaug 25 cm gyliu, būtinai išrinkti akmenis, šiukšles, kiaulpienių ir usnių šaknis, patręšti kompostu ir išlyginti. Jeigu plotas didelis, piktžoles išnaikinti padės herbicidai (glifosatai). Kaip naudoti, instrukciją rasite rasite ant bet kurios herbicido pakuotės.

Pavasarį dirvą reikia supurenti 10 cm gyliu, susmulkinti grumstus ir gerai išlyginti žemės paviršių, kad neliktų įdubų. Jei bus įdubų - juose laikysis vanduo ir tose vietose žolė nebus graži.

Vejos ploto dirvos kokybė ir lygumas - vieni iš pagrindinių gražios vejos sąlygų. Jeigu viršutinis dirvos sluoksnis nederlingas, jame yra statybinių šiukšlių, jį reikia pašalinti: viršutinį sluoksnį nustumti ir užpilti 10 apie cm juodžemio, sumaišyto su kompostu.

Jei dirva yra sunkus molis, į kurį sunkiai įsigeria vanduo, rekomenduojama ant jo užpilti sluoksnį žvyro ir tik tada paskleisti juodžemį. Vejos žolėms reikalingas derlingas, laidus orui ir drėgmei sluoksnis. Dirvos rūgštingumas irgi svarbus faktorius. Vejos žolės mėgsta silpnai rūgštų dirvožemį - pH 6-7.

Vejos sėklos ir sėja

Paprastai pardavinėjami paruošti žolių mišiniai, tad sukti galvos dėl jų neverta. Reikia tik pasirinkti žoles pagal dekoratyvumą, gruntą.

Sėjos normos irgi paprastai būna nurodytos - maždaug 30 g į kvadratinį metrą. Jei norisi, kad veja suželtų greičiau, galima sėti tankiau, tačiau vėliau, pernelyg sužėlus velėnai, žolėms gali trūkti oro, maisto, drėgmės. Labai svarbu pasėti, kol dar dirva pakankamai drėgna (balandžio pabaigoje - gegužės mėnesį). Pasėjus dviem kryptimis, žemės paviršių reikia sugrėbstyti, taip pasėtos sėklos sumaišomos su viršutiniu dirvožemio sluoksniu (iki 1,5 cm gylio). Paskui visą plotą reikia privoluoti.

Sėklas galima sėti ir kitaip, pavyzdžiui, mulčiuojant durpėmis, maišant sėklas su smėliu, dengiant agroplėvele, tačiau šie būdai ne visada efektyvūs. Juolab, kad net jei pavyko viską atlikti teisingai, pasėtas sėklas gali išplauti liūtis arba ilgesnis lietus, išpustyti vėjas, išrinkti paukščiai arba graužikai. Ar tikrai viskas pavyko, bus galima pasakyti tik kitais metais. Todėl visgi patikimiausias būdas yra, atsižvelgus į orų prognozę, pasirinkti tinkamą laiką, pasėti veją savo jėgomis ir laukti.

Galima sėti ir rudeniop, rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais, kuomet liūčių tikimybė mažesnė. Tačiau veja, pasėta pavasarį, peržiemoja geriau palyginti su pasėta rudenį.

Vejos laistymas

Karšta vasaros saulė iki žolių šaknų gylio prasiskverbia, todėl jauni žolių daigeliai trumpomis šaknimis nudžiūna. Be to, veja paprastai sėjama naudojant ne pavienes žolių rūšis, o jų mišinius. Kadangi skirtingų rūšių ir veislių žolių sudygimo laikas skiriasi, tai atėjus sausroms nudžiūna ne visos, o tik kai kurios žolių rūšys. Likusios gyvybingos sudygsta, tačiau veja praranda puošnumą - sudygsta kuokštais bei pridygsta daug piktžolių. Žinoma, jeigu sklype įrengta laistymo sistema, ji puikiai padeda išvengti tokių problemų. Tačiau jeigu laistymo sistema įrengta nekokybiškai, laistant iš karto po sėjos ji gali iš kai kurių vietų išplauti sėklas, formuoti nuolatines balas, vandens nuobėgas, kurios nevienodai išnešioja pasėtas sėklas. Tačiau bene skaudžiausių nuostolių naujai pasėtai vejai pridaro vasaros liūtys. Dažnai po tokios liūties atvykus į sklypą paaiškėja, kad ne tiktai sėklos išplautos, bet ir visą sklypą reikia iš naujo lyginti. Todėl nespėjus pasėti žolės pavasarį, geriau tai daryti ne vasarą, o rudenį. Tiesa, tokiu laiku dirvožemis dažnai būna šlapias ir jį sudėtinga paruošti sėjai, tačiau jeigu pavyko pasėti, šansai išauginti gražią veją smarkiai padidėja.

Kitas vejos aprūpinimo drėgme būdas yra automatinė vejos laistymo sistema.

Automatinė laistymo sistema

Kad netektų dėl drėgmės trūkumo prarasti daug įdėto darbo tiek po vejos sėjos, tiek jau prižiūrinti suaugusią veją, geriausia iš anksto pasirūpinti laistymo sistema. Automatinė laistymo sistema - tai vejos ir kitų augalų aprūpinimas vandeniu kada reikia ir kiek reikia. Laistymo sistemas įrengiančios MB „Vandens lašai" vadovas sako, kad automatinę požeminę laistymo sistemą geriausia įrengti dar iki derlingo žemės sluoksnio suformavimo, bet galima ją įrengti ir jau paruoštame plote ar net žaliuojančioje vejoje. Įmonė turi turi specialią techniką, su kuria požeminiam vamzdynui iškasamos 20-30 cm gylio, vos 10 cm pločio tranšėjos. Paklojus vamzdžius, tranšėjos užpilamos gruntu ar uždengiamos nuimta velėna.

Automatinė laistymo sistema - tai ne vandens žarna su antgaliu. Pirmiausia tai augalų laistymas laiku ir pagal poreikius, vandens taupymas, o šeimininkams - laisvė, kai galima išvažiuoti nepergyvenant, kad veja nuruduos.

Susisiekus MB „Vandens lašai" specialistais, jie prmiausia išsiaiškina, kokį plotą numatote laistyti, kokio automatizacijos lygio ir laistymo tipo pageidaujate, koks vandens šaltinis - vandenį imsite iš gręžinio, centralizuoto vandentiekio ar natūralaus vandens telkinio. Individualiuose sklypuose populiariausios yra automatinės požeminės laistymo sistemos, o jeigu laistomas daržas, jam dažnai pasirenkama dar ir lašelinė laistymo sistema.

Atsiuntus sklypo planą, laistymo sistemų meistrai parengia preliminarų laistymo sistemos projektą su linijų, atšakų, purkštukų išdėstymu ir preliminaria laistymo sistemos įrengimo kaina.

Laistymo planas: A, B ir C zonose naudojami purkštukai ir rotaciniai purkštukai. E srityje naudojami purkštuvai ir specialūs purkštukai. D plotas yra yra didelis, todėl bus naudinga naudoti tolimo nuotolio purkštuką Hunter PGP Ultra®. F plote, atsižvelgiant į augmenijos tipą ir tankumą, turėtų būti naudojama lašelinio drėkinimo įranga.

Bet kokio dydžio laistymo plotui parengiamas atitinkamas planas, jis reikalingas tikslesniam vandens debito nustatymui, atitinkamos galios ir atstumų purkštukų, antgalių parinkimui. MB „Vandens lašai" dirba su Hunter - amerikiečių laistymo įranga, kuri laikoma aukščiausios kokybės etalonu.

Hunter rotoriniai purkštuvai - tai purkštuvų tipas, kurie sukasi, kad paskirstytų vandenį didesniame plote. Skirtingai nuo stacionarių purkštuvų, rotoriniai siekia tolimesnius atstumus ir dažnai naudojami vidutinio dydžio ir dideliems plotams drėkinti.

MB „Vandens lašai" galima įsigyti visą laistymo sistemos įrangą ir ją susimontuoti patiems, gali sumontuoti ir įmonės darbuotojai. Bet kuriuo atveju reikalingas purkštukų išdėstymo planas, nes reikia apskaičiuoti atstumus, kad vanduo pasiektų visus augalus. Be to, labai svarbu yra vandens šaltinio debitas ir slėgis, dažnai reikalingas slėginis vandens siurblys. Pasirašius sutartį laistymo sistemą iki 15 arų sklype įrengiama per 2-3 darbo dienas.  Daugiau informacijos rasite MB „Vandens lašai" interneto svetainėje arba vejosdraugai.lt

Vejos tręšimas

Azotas - svarbiausia, suteikianti vejai žalumą trąša. Žolė auga sparčiai, tad ir azoto reikia nemažai. Daugiausia pavasarį ir vasarą. Vidutinė metinė gryno azoto norma - 12-17 g/kv.m. Sunkioje dirvoje trąšų reikia mažiau, lengvoje - daugiau, nes dalis jų išsiplauna. Trąšų norma priklauso ir nuo to, ar veja dažnai pjaunama, kruopščiai prižiūrima. Kuo dažniau pjaunama - tuo mažiau sukaupia maisto medžiagų. Paskutinį kartą tręšti azotu rekomenduojama rugpjūčio gale. Greito veikimo trąšų poveikis žolėms trunka apie 5 savaites.

Ilgo veikimo kompleksinių trąšų būna įvairių. Kai kurias iš jų rekomenduojama naudoti tik kartą per sezoną. Kai kurios veikia net pora metų.

Normaliai augančią veją kompleksinėmis trąšomis patogiausia patręšti du sykius per sezoną. Pavasarį, pradėjus žolei augti, ir liepos mėnesį. Bet tai priklauso ir nuo vejos būklės, ir nuo trąšų sudėties. Yra kompleksinių trąšų pritaikytų sunkesnei ir lengvesnei dirvai.

Nupjauta ir vejoje palikta žolė irgi yra trąša ir sutaupo apie ketvirtadalį mineralinių trąšų. Be to, palikta žolė neleidžia greitai išgaruoti drėgmei, tad saugo per sausrą.

Vidutinė metinė fosforo trąšų norma - 15-20 g/kv.m. Neypatingai prižiūrimai vejai - dar ir mažesnė. Fosforo trąšos veikia ilgai, tad jomis galima tręšti ir kas antri metai. Naudinga fosforo trąšomis patręšti veją prieš žiemą, kad žolių šaknys sėkmingai peržiemotų. Optimalus laikas - rugsėjo pabaiga.

Kalio vejų žolėms reikia daugiau nei fosforo. Todėl juo tręšti rekomenduojama kasmet. Vidutinė metinė norma - 20-25 g/kv.m.

Vejos įrengimo klaidos

Gerai nesunaikinama sena velėna.

Jei toje vietoje, kurią norite užsėti dekoratyvinėmis vejų žolėmis, yra sena velėna, ją geriausia nuimti, išnaikinti daugiamečių piktžolių šakniastiebius. Galimas ir kitas kelias - nupurkšti herbicidais, kad išnyktų piktžolės, o po 2-3 savaičių suarti ar sukasti. Po to dar reikia laiko, kad žemė susigulėtų, susiformuotų dirvos struktūra.

Pripilama atliekų ar šiukšlių.

Ant būsimo vejos ploto podirvio negalima pilti jokių atliekų, jų deginti, užkasti. Vėliau dėl to vejos plote gali atsirasti dėmių.

Per plonas derlingos žemės sluoksnis.

Dekoratyvinei vejai derlingas žemės sluoksnis turi būti ne plonesnis kaip 15-20 cm. Paprastai, dažnai mindomai vejai, kuriai ir priežiūros reikia mažiau, užteks 15 cm derlingo žemės sluoksnio.

Sėjama neišnaikinus piktžolių.

Jei paruoštoje dirvoje dar matyti piktžolių šakniastiebių, reikia palaukti, kol piktžolės sudygs ir nupurkšti herbicidu. Galutinį dirvos paruošimą galima pradėti tik tuomet, kai joje nebelieka daugiamečių piktžolių, didesnių nei 2 cm skersmens akmenų.

Per mažai voluojama.

Prieš sėjant vejos žoles, dirvą reikia 2-3 kartus suvoluoti sunkiu (120-130 kg) volu. Atsiradusius įdubimus užlyginti grėbliu ir vėl voluoti. Dirva turi būti lygi ir suspausta tiek, kad vaikštant po ją liktų ne gilesni kaip 0,6 cm pėdsakai. Suspaustos dirvos viršutinį sluoksnį galima lengvai supurenti, kad nebūtų grumstų, tik lygi smulki žemė.

Paskubėsi - pralaimėsi.

Norint turėti kokybišką veją, negalima skubėti. Vejos grožio paslaptis - dirvos paruošime. Netinkamai paruošus dirvą, negelbės net geriausios žolių sėklos.

Kodėl veja ruduoja?

Netręšiama veja anksti nuruduoja. Trąšos palaiko vejos žalumą, pailgina amžių, atsparumą nepalankioms salygoms. Pavasarį nepatręšta veja paprastai labai anksti nuruduoja rudenį. Bet negalima tręšti ir per vėlai, ir per daug. Pagrindinės trąšos - azotas, fosforas ir kalis.

 

ASA.LT informacija, parengta bendradarbiaujant su MB „Vandens lašai"