Kas yra ulongo arbata

Ulongo arbata, dar vadinama oolong arba ulun, yra ypatinga stambialapė arbata, pasižyminti vidutine fermentacija. Tai vienas aromatingiausių kiniškos arbatos rūšių, todėl ji dažnai naudojama tradicinėms arbatos ceremonijoms Kinijoje.

Ulongo arbatos plantacijų galima rasti Fudziano aukštikalnėse, Ansi provincijoje ir Taivano saloje. Kitas ulongo arbatos pavadinimas yra Qingcha, kuris iš kinų kalbos verčiamas kaip „turkio“ arba „žaliai mėlyna“ arbata. Taip pat ši arbata vadinama „Juoduoju drakonu“, simbolizuojant lapų spalvos pokyčius kontaktuojant su vandeniu.

Kinijoje ulongo arbata užima tarpinę vietą tarp juodosios ir žaliosios arbatos, apjungdama geriausias jų savybes. Juodosios arbatos fermentacija siekia 100 %, žaliosios – 10–12 %, o ulongo fermentacija svyruoja nuo 20 % iki 50 %. Paruoštas ulongo arbatos užpilas yra šviesiai geltonos spalvos, pasižymi žolelių ir gėlių natomis.

Ulongo arbatos kaloringumas

Kaloringumas priklauso nuo užplikymo būdo ir saldiklių naudojimo. 100 g sausos ulongo arbatos yra:

• 140 kcal;
• 20 g baltymų;
• 5,1 g riebalų;
• 4 g angliavandenių.

1 valgomasis šaukštas sausos arbatos sudaro:

• 4,2 kcal;
• 0,6 g baltymų;
• 0,153 g riebalų;
• 0,12 g angliavandenių.

Vieno puodelio ulongo arbatos kaloringumas neviršija 2 kcal.

Ulongo arbatos kilmė ir gamyba

Pirmą kartą ulongo arbatos krūmai buvo aptikti 1982 metais Taivano saloje. Antrojo pasaulinio karo metu šią teritoriją okupavo japonai, kurie saloje įkūrė tyrimų institutą. Profesoriumi Vu vadovaujami mokslininkai iš Kinijos atrado ulongo krūmus, kurie pasižymėjo atsparumu ligoms.

Tradiciškai laikoma, kad Taivane auginamas ulongo arbatos variantas yra daugialypiškiausias. Tačiau Kinijos meistrai pasiekė įspūdingų rezultatų tobulindami receptūras ir naudodami vietinius arbatos krūmus. XVII a. pradžioje ulongo arbata buvo eksportuojama į Europą, kur greitai pelnė aristokratų dėmesį ir meilę, todėl buvo pradėta laikyti moterų gėrimu.

Šiandien ulongo arbatos plantacijose rankomis renkami pumpurai ir lapeliai, dažniausiai pavasarį. Ulongo arbatos ypatumas – arbatos gamybai naudojama visa šakelė su pumpuru ir 1–4 lapeliais. Lapai turi būti visiškai išsiskleidę, sultingi ir ryškūs. Geriausi arbatos variantai gaunami iš „motininių krūmų“, kurie yra originalių ulongo arbatos rūšių pagrindas.

Ulongo arbatos gamybos procesas

Ulongo arbatos gamyba priklauso nuo rūšies, tačiau bendras procesas apima šiuos etapus:

1. Džiovinimas. Surinkti lapai iš pradžių paliekami saulėje 1–1,5 valandos, po to perkeliami į šešėlį.
2. Fermentacija. Lapai švelniai maišomi ore, leidžiant kraštams išskirti sultis. Fermentacija tęsiasi tol, kol lapai ima tamsėti.
3. Kaitinimas.
4. Sukimas.
5. Pakartotinis džiovinimas. Šis etapas pašalina perteklinę drėgmę. Gaminant tamsų ulongą, lapai dar papildomai skrudinami, kad įgautų lengvą dūminę natą.
6. Pakavimas.

Tikras ulongo arbatos produktas gaminamas iš sveikų ir vienodų lapų. Jei randama suskilusių lapų, šakelių ar dulkių, tai žemos kokybės arbata.