Salotų auginimas
Atnaujinta: 2022-05-04

 Ar verta auginti salotas? Tenka susidurti kai į salotų auginimą žiūrima skeptiškai dėl didelio ir kasdienio salotų pasirinkimo parduotuvių daržovių skyriuose. Tačiau kulinarai daug labiau vertina ką tik nuskintas salotas. Salotos gana greitai praranda skysčius ir su juo traškumą ir skonines savybes. Tuo tarpu šviežių salotų galima turėti ištisus metus. Salotos puikiai auga namuose, šiltnamyje, lauke. Svarbu žinoti kelias taisykles kaip auginti salotas.

Salotų auginimas

 

  Salotų naudingos savybės

    Salotos yra itin mažai kaloringa daržovė su dideliu naudingų vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiu. Salotose yra B, C grupės vitaminų, kalis, kalcis, siera, jodas, fosforas. Salotose daug maistinių skaidulų kurios pagerina virškinimą ir teigiamai veikia žarnyną. Salotoms nedidelį kartumą priduoda laktucinas kuris mažina cholesterolio lygį kraujyje. Salotos pagerina plaukų, nagų, odos stovį. Yra teigiančių, kad salotos teigiamai veikia atmintį, regėjimą ir net mažina Alzheimerio ligos riziką.  

   Salotos nerekomenduojamos vartoti sergant podagra, kolitu, akmenlige, hepatitu, inkstų ligomis dėl didelio kiekio rūgštynių rūgšties.

Geriausios salotų veislės

    Salotų veislių yra šimtai, dažniausiai Lietuvoje siūloma kelios dešimtys salotų veislių. Sėklomis prekiaujančios kompanijos kaip Sėkluva kasmet atrenka naujesnių, gerai pasiteisinusių veislių. Renkantis salotas svarbu žinoti kokioms sąlygomis jos tinkamiausios bei kokios jų skoninės savybės. Pilną salotų veislių asortimentą galima sutasti paspaudus šią saugią nuorodą " Geriausios salotų veislės".

  Sparčiai išpopuliarėjusios gūžinės ledo salotos. Iceberg pavadinimą šios salotos gavo dvidešimto amžiaus pradžioje ūkininkams gabenant salotas lede. Iceberg salotos neturi kartumo, lapas kiek kietesnis, salotos traškesnės. Jos geriausiai tinkamos pramoniniams ūkiams, nes atsparios transportavimui ir ilgiau nevysta. Šiais metais verta išbandyti ledo salotas Platinas. Galima auginti ištisus metus, gūžės tvirtos, auga nuo ankstyvo pavasario iki rudens.  

   Tradiciškai Lietuvoje auginamos lapinės salotos. Jų taip pat yra daug veislių ir atmainų. Šiems metams verta išbandyti traškių ( ledinių) olandiškų lapinių salotų veislę Frillice. Šią veislę geriau sėti namuose ir lauke išsodinti daigus.

  

   Lauke auginamos salotos sėjamos balandžio mėnesį. Svarbu parinkti greitai augančias ir ilgai nežydinčias salotas. Šiais metais verta išbandyti per du mėnesius užaugančias gūžines, standžias ir sultingas čekišką ledo salotų veislę Maugli. Salotų sėklų galima įsigyti internetu paspaudus  nuorodą lauke auginamos salotos Maugli.

Daugiau salotų veislių rasite lentelėje straipsnio apačioje.

 

  Salotų sėjimas

     Dauguma salotų lauke ar šiltnamyje dauginamos daigais. Tai leidžia anksčiau gauti salotų derlių tiek šiltnamyje tiek lauke, racionaliai išnaudojamos sėklos ir lysvės. Salotas geriausia sėti į pirktinį mišinį. Bus gerokai mažiau piktžolių daigų. Jei naudojamas savo mišinys jis susideda iš 1 dalies daržo žemės, 2 dalių komposto, 1 dalies smėlio. Dirvožemis turėtų būti PH 6.0 - 6,8. Rūgštesnėms dirvoms reikėtų dėti dolomitmilčių.

 

Salotų sėklos

  Salotų sėklos yra smulkios ir jas sėti bus paprasčiau sumaišius su smėliu. Optimalus salotų sėjimo gylis 1 centimetras.  

 Tinkamiausia temperatūra daiginimui yra 10 - 15 laipsnių. Po sudygimo indas su daigais dedamas kiek vėsiau, 10 laipsnių temperatūroje. Žemesnėje temperatūroje daigai augs lėčiau, bet ir neišstyps. Salotų daigai persodinami kai užauga 5 - 6 tikrieji lapai.

  

Salotų daigų persodinimas

   Salotų daigai persodinami šiltnamyje arba lauke. Daigų persodinimas leidžia salotas auginti anksčiau, kai yra optimalus šviesios dienos periodas. ( 12 - 14 valandų šviesos per dieną). Nors žieminės veislės geriau jaučiasi kai šviesos mažiau.  Kai diena ilgesnė kaip 14 valandų salotos ima auginti žiedynus. Taip pat tai skatina ir aukštesnė kaip 20 laipsnių temperatūra, bei išsausėjęs dirvožemis. Pavasarį taip pat palankesnė natūrali dirvožemio drėgmė.

salotų daigų auginimas

 

   Salotų daigai priklausomai nuo veislės sodinama apie 15 - 20 centimetrų atstumu. Lapinės sodinamos arčiau, gūžinės toliau, net 30 centimetrų atstumu.  Daigai sodinami tokiu pat gyliu kaip ir augo daigykloje. 

Dirvožemis salotų auginimui

    Salotoms geriausiai tinka vidutinio sunkumo derlingos priesmėlio dirvos. Jau retokai dirvos tręšiamos mėšlu, tačiau jei tai daroma reikėtų tai daryti metai prieš salotas. Salotos toje pat vietoje neauginamos 3 - 4 metus. Taip pat toje pat vietoje netiks jei augo moliūgai. Geri priešsėliai bulvės, kopūstai, pomidorai.

   Salotos vienos iš labiausiai mineralines medžiagas naudojančios daržovės. Pavasarį joms reikės azoto, kalio ir fosforo trąšų. Vienintelio varianto kokias NPK proporcijas naudoti nėra. Galima būtų bandyti 15-15-10 .   Sumažinti mineralinių azoto trąšų galima įterpus komposto.       Natūraliau išeis dirvožemį praturtinti naudojant sideralinius augalus. Dabar pigiausiu humuso šaltiniu yra durpės. Tačiau jos sunkiai augalų įsisavinamos. Jas įterpiame metai prieš sodinant daržoves. Įterpiamas kibiras durpių į vieną kvadratinį metrą. Taip pat apie 1 kg dolomiltmilčių arba apie 3 kg pelenų į kvadratinį metrą. Užsėjama garstyčiomis, rapsais. Sužaliavus žalioji trąša kultivuojama. Taip daroma du - tris kartus per metus. Vasarą galima įterpti 30 - 50 g/m2 kalio chlorido. Jis pigesnis ir kenksmingesnis nei kalio magnezija, bet chloridui pasišalinus tai bus puikus kalio priedas. Rudenį galima įterpti fosforo trąšų.  Kitų metų pavasarį  turėsite fantastišką salotų derlių. 

Dirvožemis salotoms

Sideralinių augalų nadojimas pagerinti dirvožemį

Salotų sėjimas lauke

    Apie balandžio mėnesį salotas galima sėti lauke. Norint turėti ilgesnį derlių salotos sėjamos kas dvi savaitės. Taip galima auginti salotų derlių iki vėlyvo rudens. Vasarą sėtas derlius bus ne toks kokybiškas, lapai kietesni ir kai kurių veislių kartesni. Reikėtų pasirinkti specialias vasarines salotų veisles.  

    Viena iš didesnių problemų, kad dažniausiai pavasarį draugiškai su salotomis išdygsta ir piktžolės. Dygimo pradžioje jos dažnai auga greičiau nei salotos. Mažiausiai darbo reikalaujantis yra tarpueilių purenimas. Norint matyti kur pasėtos salotos į eilė verta kas 10 centimetrų įsėti ridikėlį. Tarpai tarp eilių paliekami tušti ir su kauptuku išpurenama. Galima įsėti į tarpus krapus kurie auga greičiau, išrovus lieka tušti tarpai tarp salotų.

Salotų sodinimas

 

  Salotos sėjamos negiliuose grioveliuose, kad išlyginus sėklos būtų apie 1 centimetro gylyje. Sėjama, kad sėklos būtų apie 1 - 3 centimetro atstumu viena nuo kitos. Atstumas tarp eilių apie 20 - 25  centimetrų. 

  Salotų auginimas

Salotos gana lepios ir neatsparios piktžolėms augimo pradžioje. Lauke išdygsta gležnas daigelis. Išaugis salotų ir piktžolių daigams porą centimetrų verta ravėti pirmą kartą. Ravima kai drėgna dirva, kad piktžolės  išsitrauktų be žemės  kuokšto. 

  Antras ravėjimas ir pirmas retinimas salotoms pasiekus apie 10 centimetrų. 

Lapinių salotų auginimas

Salotų priežiūra

Salotoms reikia drėgmės. Salotos laistomos iki pietų, kad nakčiai neliktų drėgmės ant lapų. Laistoma be piltuvėlio tarp eilių. Palaisčius verta supurenti, kad oras patektų prie šaknų.

Salotų priežiūra

 

Salotų ligos ir kenkėjai

    Jaunus salotų daigus labai mėgsta šliužai ir sraigės. Šliužai puola  ir suaugusias salotas. Šliužai dažniausiai slepiasi tarp piktžolių, akmenimis, grumstais. Padeda piktžolių naikinimas, šiukšlių, grumstų pašalinimas. Šalia daržo palaikoma trumpa ir tvarkinga veja.

  Salotas naikina amarai įtaisantys kolonijas lapų apačioje.  

   Puola salotas ir kelių rušių grbelinės ligos. Tai salotų netikroji miltligė. Simptomai neryškios žalios arba gelsvos pailgos, kampuotos dėmės. Apatinėje salotos lapo pusėje atsiranda baltos purios apnašos. Vysta salotų lapai. Geriausiai netikroji miltligė vystosi kai būna šilta ir drėgna. Tai būtinga auginamoms šiltnamiuose salotoms.

    Gana dažna būna salotų septoriozė. Ant salotų lapų atsiranda pilkšvai rudos arba rūdžių spalvos dėmės. Pirmiausia užkrečiami apatiniai lapai.   Baltoji kojelė ( salotų rizoktoniozė) puola salotų šaknies kaklelį. Šaknies kaklelis paruduoja, persismaugia, nulinksta, nudžiūsta. Pula baltoji kojelė kai auga per tankiai, daug laistoma, per drėgnas oras.   

 

 Veislė

Salotų tipas Kitos savybės
lapinės_salotos_Aficion Aficion Lapinės

Batavijos tipo lapinių salotų veislė, augintina šiltnamyje ir lauke. Pasižymi dideliu atsparumu ligoms, ilgai nesužydi. Lapai šviesiai žalios spalvos, smulkiai garbanotais kraštais. Patartina auginti daigais.

Gūžinės salotos Balmoral Balmoral Gūžinės Atspari ligoms, gūžinių (ledo) salotų veislė, augintina lauke nuo pavasario iki rudens. Gūžės stambios, iki 1 kg svorio, standžiai susisukusios. Lapai sultingi ir traškūs, nekietėja.
romanines_salotos_coventry Coventry Romaninės

Smulkiųjų salotų veislė, šiltnamiuose augintina visus metus, lauke – pavasarį, vasarą ir rudenį. Gūželės žalios, traškios, sultingos, labai saldžios. Patartina sodinti daigais.

lapinės salotos frillice Frillice Lapinės Ypatinga ledo salotų veislė, turinti visas geriausias savybes – atsparios ligoms, traškios, labai skanios ir dekoratyvios. Patartina sodinti daigais.
ledo gužinės salotos platinas Platinas Ledo gūžinės Puiki ankstyva „ledo“ salotų veislė, lauke augintina nuo pavasario iki rudens. Gūžės plokščiai apvalios, iki 0,5 kg svorio, standžiai susisukusios, puikios kokybės, užauga vienodos, gali ilgai stovėti lauke. Patartina sodinti daigais.
romaninės salotos rios Rios Romaninės

Salotų veislė, tinkama sėti visą sezoną. Gūželės standžiai susisukusios, traškios, sultingos, iki 15 cm ilgio. Nuėmus derlių ilgai nepraranda prekinės išvaizdos ir puikaus skonio.

lapinės salotos Amerikanischer brauner Amerikanischer brauner Lapinės Ankstyva salotų veislė. Užauga per 50-60 dienų.  Lapai traškūs, banguoti, rusvai žali, po pjovimo atželia.
gūžinės salotos Attraktion Attraktion Gūžinės Vidutiniškai ankstyva salotų veislė. Gūželės didelės, apvalios, šviesiai žalios, švelnios ir skanios. Augalai nelinkę žydėti. Tinka auginti pavasarį, vasarą ir rudenį. Patartina sodinti daigais.
lapinės salotos Grand Rapids Grand Rapids Lapinės Ankstyva veislė, derėti pradeda po 45 d. nuo sudygimo. Lapija vešli, kompaktiška, šviesiai žalia, skanios.

 

ledo gužinės salotos maugli Maugli Ledo gūžinės Veislė augintina visą sezoną lauke. Gūžės stambios, standžios, sultingos ir traškios, gerai uždengtos lapų, ilgai nesužydi, užauga per 77–87 dienas nuo sėjos.
lapines salotos lollo bionda Lollo Bionda Lapinės Vidutiniškai ankstyva lapinių salotų veislė. Tinka auginti pavasarį, vasarą ir rudenį. Užauga per 45-50 dienų nuo sudygimo. Lapai šviesiai žali, trapūs, skanūs. 
lapines salotos lollo rossa Lollo Rossa Lapinės Ankstyva veislė, užauga per 45 dienas nuo sudygimo. Lapija vešli, kompaktiška, rausvai žalia.
Gužinės salotos panter Panter Gūžinės

Vidutiniškai ankstyva čekiška veislė. Užauga per 65–75 dienas nuo sėjos. Lauke augintina nuo pavasario iki rudens, šiltnamiuose – visus metus. Augalai atsparūs netikrajai miltligei, ilgai nesužydi. Gūželės vidutinio dydžio, apvalios.

ledo gužinės salotos saladin Saladin Ledo gūžinės Vėlyva salotų veislė. Užauga per 75-85 dienas nuo sudygimo. Gūželės didelės, standžiai susisukusios, šviesiai žalios, traškios ir sultingos. Patartina sodinti daigais.

 

 

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Įmonės produktai

Paveikslėlis Pavadinimas Trumpas aprašymas Kaina
Žemės kultivatoriaus nuoma Vilniuje Žemės kultivatoriaus nuoma Vilniuje Benzininio žemės Kultivatoriaus Nuoma Vilniuje

Vedantieji

Žirnių auginimas

Kaip auginti daržo žirnius, dirvožemis žirniams, žirnių sėjimas, priežiūra, tręšimas, kenkėjai

Svogūnų auginimas

Svogūnų panaudojimas ir veislės, jų auginimas iš sodinukų. Koks dirvožemis, vieta, sodinimo laikas, priežiūra, tręšimas reikalingas. Kokios ligos ir kenkėjai puola svogūnus.

Bulvių auginimas

Kaip užsiauginti skanias ir gausiai derančias bulves, kokį bulvės mėgsta dirvožemį, kaip įdirbti žemę bulvėms, kokioje vietoje ir kokiu metu sodinti bulves, bulvių tręšimas, ligos, kenkėjai, priežiūra

Smidrų auginimas

Kaip sodinti smidrus - šparagus, smidrų daigai, smidrų auginimas, smidrų priežiūra

Ūkis

Smidrų auginimas

Kaip sodinti smidrus - šparagus, smidrų daigai, smidrų auginimas, smidrų priežiūra

Svogūnų auginimas

Svogūnų panaudojimas ir veislės, jų auginimas iš sodinukų. Koks dirvožemis, vieta, sodinimo laikas, priežiūra, tręšimas reikalingas. Kokios ligos ir kenkėjai puola svogūnus.

Žirnių auginimas

Kaip auginti daržo žirnius, dirvožemis žirniams, žirnių sėjimas, priežiūra, tręšimas, kenkėjai

Karkvabalių naikinimas

Grambuolių naikinimas, kaip naikinti grambuolių lervas. Grambuolių lervų naikinimas nematodais

Žiedinių kopūstų auginimas

Parduotuvėse žiediniai kopūstai beveik visada būna kreminės baltos spalvos, tačiau augindami savus galite mėgautis patraukliais ir skaniais geltonais, žaliais ar violetiniais.

Salotų auginimas

Salotos, salotų sėklos, salotų daiginimas ir sodinimas, salotų auginimas lauke ir šiltnamyje,

Braškių auginimas

Kaip sodinti braškes, braškių daigai, braškių sodinimas po plėvele, priežiūra. Braškių ligos ir kenkėjai. Braškių veislės

Ridikėlių auginimas

Ridikėlių sėjimas, auginimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai, geriausios ridikėlių veislės

Morkų auginimas

Kaip auginti morkas, morkų sėjimas, auginimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai, dirvos morkoms paruošimas ir tręšimas

Burokėlių auginimas

Kaip auginti burokėlius, burokėlių sodinimas, priežiūra, tręšimas. Burokėlių ligos

Cukinijų auginimas

Cukinijos, kaip auginti cukinijas, cukinijų daiginimas, sodinimas, tręšimas ir priežiūra

Moliūgų auginimas

Kaip auginti moliūgus. Moliūgų daigų auginimas. Moliūgų priežiūra ir ligos.

Kopūstų auginimas

Pagrindiniai kopūstų auginimo ypatumai: dirvožemis kopūstams, žemės kopūstams įdirbimas, kopūstų auginimo vieta, kopūstų daigų auginimas, kopūstų sodinimas, priežiūra, tręšimas, ligos ir kenkėjai.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį: