Ar verta auginti salotas? Dažnai į salotų auginimą žiūrima skeptiškai, nes parduotuvių daržovių skyriuose didelis jų pasirinkimas.Tačiau kulinarai daug labiau vertina ką tik nupjautas salotas. Salotos gana greitai praranda skysčius, o su jais traškumą ir skonines savybes. Tuo tarpu šviežių salotų galima turėti ištisus metus. Salotos puikiai auga namuose, šiltnamyje, lauke. Svarbu žinoti kelias taisykles kaip auginti salotas.

Salotų naudingos savybės

Salotos yra itin mažai kaloringos daržovės su dideliu naudingų vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiu. Salotose yra B, C grupės vitaminų, kalis, kalcis, siera, jodas, fosforas. Salotose daug maistinių skaidulų, kurios pagerina virškinimą ir teigiamai veikia žarnyną. Salotoms nedidelį kartumą suteikia laktucinas, kuris mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Salotos pagerina plaukų, nagų, odos būklę. Yra teigiančių, kad salotos teigiamai veikia atmintį, regėjimą ir net mažina Alzheimerio ligos riziką.

Salotas nerekomenduotina vartoti sergant podagra, kolitu, akmenlige, hepatitu, inkstų ligomis dėl jose esančios rūgštynių rūgšties.

 

Geriausios salotų veislės

Salotų veislių yra šimtai, dažniausiai Lietuvoje siūloma kelios dešimtys salotų veislių. Sėklomis prekiaujančios įmonės kaip Sėkluva kasmet atrenka naujesnes, gerai pasiteisinusias veisles. Renkantis salotas svarbu žinoti kokiomis sąlygomis jos geriausiai auga, kokios jų skoninės savybės. Pilną salotų veislių asortimentą galima surasti paspaudus šią saugią nuorodą " Geriausios salotų veislės".

Sparčiai išpopuliarėjo gūžinės ledo salotos. Iceberg pavadinimą šios salotos gavo dvidešimto amžiaus pradžioje ūkininkams gabenant salotas lede. Iceberg salotos neapkarsta, jų lapai standesni, traškesni. Jos augintinos ir pramoniniuose ūkiuose, nes tinkamos pakuoti ir pervežti, ilgiau nevysta. Rekomenduotinos ledo salotos Saula . Jos tinkamos auginti ištisus metus. Gūžės tvirtos, didelės, standžiai susisukusios. Lauke augintinos nuo ankstyvo pavasario iki vasaros pabaigos. Geriausiai sodinti daigais.

Gūžinės ledo salotos Saula

Lietuvoje populiarios lapinės salotos. Jų taip pat yra daug veislių ir atmainų. Rekomenduotina traški (ledo) lapinių salotų veislė Frillice iš Nyderlandų. Šią veislę geriau sėti namuose ar šiltnamyje ir vėliau sodinti daigais.

Lapinės salotos Frillice

Lauke auginamos salotos sėjamos balandžio mėnesį. Svarbu parinkti greitai augančias ir ilgai nesužydinčias salotas. Lauke verta auginti daigais sodintiną gūžinių ledo salotų veislę Platinas. Salotų sėklų galima įsigyti internetu paspaudus  nuorodą  salotos .

Daugiau salotų veislių rasite lentelėje straipsnio apačioje.

 

Salotų sėjimas

Dauguma salotų lauke ar šiltnamyje sodintinos daigais. Tai leidžia anksčiau gauti salotų derlių tiek šiltnamyje, tiek lauke, racionaliai išnaudoti sėklas ir lysves. Salotas geriausia sėti į pirktinį mišinį. Bus gerokai mažiau piktžolių daigų. Jei naudojamas savo mišinys jis susideda iš 1 dalies daržo žemės, 2 dalių komposto, 1 dalies smėlio. Dirvožemis turėtų būti PH 6.0 - 6,8. Rūgštesnėms dirvoms reikėtų dėti dolomitmilčių.

Salotų sėklos yra smulkios ir jas sėti bus paprasčiau sumaišius su smėliu. Optimalus salotų sėjimo gylis 1 centimetras. Dažnai geresnių veislių sėklos dražuojamos. Granulės didesnės, todėl patogu jas iš karto sėti reikiamu atstumu, nereikia retinti, lengva pasėti į daigyklas daigams auginti.

Tinkamiausia temperatūra daiginti yra 10 - 15 laipsnių. Po sudygimo indas su daigais pernešamas į vėsesnę, 10 laipsnių temperatūros patalpą. Žemesnėje temperatūroje daigai augs lėčiau, bet ir neišstyps. Salotų daigai persodinami kai užauga 5 - 6 tikrieji lapai.

Salotų daigų persodinimas

Salotų daigai persodinami šiltnamyje arba lauke. Daigų persodinimas leidžia salotas auginti anksčiau, kai yra optimalus šviesios dienos periodas. ( 12 - 14 valandų šviesos per dieną). Žieminės veislės geriau auga, kai šviesusis periodas trumpesnis. Jei diena ilgesnė kaip 14 valandų, salotos suformuoja žiedynus. Šį procesą skatina ir aukštesnė kaip 20 ^oC laipsnių temperatūra, bei išsausėjęs dirvožemis. Pavasarį palankesnė natūrali dirvožemio drėgmė.

Gūžinių salotų daigai sodinami apie 15 - 20 centimetrų atstumu. Lapinės sodinamos arčiau, gūžinės toliau, net iki 30 centimetrų atstumu.  Daigai sodinami tokiu pat gyliu kaip ir augo daigykloje.

 

Dirvožemis salotoms auginti

Salotoms geriausiai tinka vidutiniškai sunkios, derlingo priesmėlio dirvos. Dirvą mėšlu tręšti rekomenduotina tik salotų priešsėlius. Salotas toje pat vietoje patartina auginti po 3 - 4 metų. Netinka salotas auginti po moliūgų. Geri priešsėliai bulvės, kopūstai, pomidorai.

Salotos sunaudoja daug mineralinių trąšų. Pavasarį joms reikės azoto, kalio ir fosforo trąšų. Kiekvienai salotų grupei reikia šiek tiek skirtingo NPK. Specialistai pataria N-P-K 15-15-10. Sumažinti mineralinių azoto trąšų galima įterpus komposto. Natūraliai praturtinti dirvožemį mineralinėmis medžiagomis galima auginant sideratinius augalus. Dabar pigiausias humuso šaltinis yra durpės, tačiau jos sunkiai augalų įsisavinamos. Jas patartina naudoti auginant salotų priešsėlius, į vieną kvadratinį metrą įterpiant kibirą durpių, apie 1 kg dolomiltmilčių arba apie 3 kg pelenų. Galima dirvą užsėti garstyčiomis, rapsais ar kitais sideraliniais augalais. Paugusi žalioji trąša kultivuojama. Taip daroma du - tris kartus per metus. Vasarą galima papildomai įterpti 30 - 50 g/kv.m kalio chlorido. Jis pigesnis, bet kenksmingesnis nei kalio magnezija. Tačiau iki kito sezono chloridai pasišalins ir tai bus puikus kalio priedas. Rudenį galima įterpti fosforo trąšų. Kitų metų pavasarį užaugs fantastiškas salotų derlius.

Sideralinių augalų nadojimas dirvožemiui pagerinti

 

Salotų sėjimas lauke

Balandžio mėnesį salotas galima sėti lauke. Norint ilgiau turėti salotų, jas reikia sėti kas dvi savaites. Taip auginti galima iki vėlyvo rudens. Vasarą augintinų salotų lapai būna kietesni, o kai kurių veislių gali ir apkarsti, todėl reikia rinktis specialias vasarines salotų veisles.

Viena iš didesnių problemų yra kartu dygstančios piktžolės. Dygimo pradžioje jos auga greičiau nei salotos. Paprasčiausiai jų atsikratyti galima purenant tarpueilius. Norint greičiau matyti pasėtų salotų eilutes, reikia kas 10 cm įsėti ridikėlį. Sparčiau augančių ridikėlių dėka tarpueiliai greitai išryškėja. Tarpai tarp eilių kauptuku išpurenami.

Salotos sėjamos į negilius griovelius 1-3 cm atstumu ir užberiamos 1 cm žemių sluoksniu. Atstumas tarp eilių apie 20 - 25  centimetrų.

 

Salotų auginimas

Salotos gana lepios, nemėgsta piktžolėtų dirvų, ypač augimo pradžioje. Išdygę salotų daigeliai būna gležni, todėl juos reikia ravėti kuo anksčiau. Pirmą kartą, kai daigeliai yra maždaug 2 cm aukščio. Antrą kartą ravėti ir retinti rekomenduotina 10 cm aukščio salotas.

 

Salotų priežiūra

Salotoms reikia drėgmės. Patartina laistyti ryte tarp eilių, kad įdienojus ir naktį lapai būtų sausi. Palaisčius tarpueilius supurenti.

 

Salotų ligos ir kenkėjai

Jaunus salotų daigus labai mėgsta šliužai ir sraigės. Šliužai puola ir suaugusias salotas. Jie dažniausiai slepiasi tarp piktžolių, po akmenimis, grumstais. Apsisaugoti nuo šių kenkėjų padeda piktžolių naikinimas, grumstų pašalinimas. Šalia daržo esančią veją rekomenduotina šienauti žemai.

Salotas puola ir amarai, sukuriantys kolonijas lapų apačioje.

Salotoms pavojingos grybelinės ligos. Viena iš jų netikroji miltligė. Pagrindiniai ligos požymiai yra neryškios žalios arba gelsvos pailgos, kampuotos dėmės. Apatinėje lapų pusėje atsiranda baltos purios apnašos. Vysta salotų lapai. Greičiausiai netikroji miltligė vystosi kai būna šilta ir drėgna. Tai būtinga auginamoms šiltnamiuose salotoms.

Gana dažnai salotos serga septorioze. Ant salotų lapų atsiranda pilkšvai rudos arba rūdžių spalvos dėmės. Greičiausiai užsikrečia apatiniai lapai. Baltoji kojelė (salotų rizoktoniozė) puola salotų šaknies kaklelį. Šaknies kaklelis paruduoja, suplonėja, nulinksta, džiūsta. Baltąja kojele suserga, kai salotos auga per tankiai ar būna per drėgnas dirvožemis ir oras.

 

SALOTŲ VEISLĖS 2023 m.

		Veislė	Salotų tipas	Kitos savybės
		Aficion	Lapinės	Batavijos tipo lapinių salotų veislė, augintina šiltnamyje ir lauke. Pasižymi dideliu atsparumu ligoms, ilgai nesužydi. Lapai šviesiai žalios spalvos, smulkiai garbanotais kraštais. Patartina auginti daigais.
		Balmoral	Gūžinės	Atspari ligoms, gūžinių (ledo) salotų veislė, augintina lauke nuo pavasario iki rudens. Gūžės stambios, iki 1 kg svorio, standžiai susisukusios. Lapai sultingi ir traškūs, nekietėja.
		Coventry	Romaninės	Smulkiųjų salotų veislė, šiltnamiuose augintina visus metus, lauke – pavasarį, vasarą ir rudenį. Gūželės žalios, traškios, sultingos, labai saldžios. Patartina sodinti daigais.
		Derel	Ledo gūžinės	Ledo salotų veislė, augintina šiltnamiuose ir lauke. Gūželės nedidelės, labai skanios ir dekoratyvios, šviesiai žalios, išoriniai lapai ir vidinių lapų pakraščiai tamsiai raudoni.
		Frillice	Lapinės	Ypatinga ledo salotų veislė, turinti visas geriausias savybes – atsparios ligoms, traškios, labai skanios ir dekoratyvios. Patartina sodinti daigais.
		Platinas	Ledo gūžinės	Puiki ankstyva „ledo“ salotų veislė, lauke augintina nuo pavasario iki rudens. Gūžės plokščiai apvalios, iki 0,5 kg svorio, standžiai susisukusios, puikios kokybės, užauga vienodos, gali ilgai stovėti lauke. Patartina sodinti daigais.
		Rios	Romaninės	Salotų veislė, tinkama sėti visą sezoną. Gūželės standžiai susisukusios, traškios, sultingos, iki 15 cm ilgio. Nuėmus derlių ilgai nepraranda prekinės išvaizdos ir puikaus skonio.
		Saula	Gūžinės	Gūžinės „ledo“ salotos, augintinos nuo pavasario iki vasaros pabaigos. Augalai gerai pakelia karščius, temperatūrų svyravimus, ilgai nesužydi. Gūžės didelės, plokščiai apvalios, tinka sandėliuoti.
		Amerikanischer brauner	Lapinės	Ankstyva salotų veislė. Užauga per 50-60 dienų.  Lapai traškūs, banguoti, rusvai žali, po pjovimo atželia.
		Attraktion	Gūžinės	Vidutiniškai ankstyva salotų veislė. Gūželės didelės, apvalios, šviesiai žalios, švelnios ir skanios. Augalai nelinkę žydėti. Tinka auginti pavasarį, vasarą ir rudenį. Patartina sodinti daigais.
		Gentle Naujiena	Lapinės	Lapinių salotų veislė, augintina visą sezoną lauke. Lapai didesni ir storesni nei kitų veislių, garbanoti, šviesiai žali. Augalai nupjauti greitai atželia, atsparūs ligoms, gerai pakelia karščius, ilgai nesužydi. Tinka sėti tiesiai į dirvą ar sodinti daigais.
		Grand Rapids	Lapinės	Ankstyva veislė, derėti pradeda po 45 d. nuo sudygimo. Lapija vešli, kompaktiška, šviesiai žalia, skanios.

 

		Maugli	Ledo gūžinės	Veislė augintina visą sezoną lauke. Gūžės stambios, standžios, sultingos ir traškios, gerai uždengtos lapų, ilgai nesužydi, užauga per 77–87 dienas nuo sėjos.
		Little Gem	Romantinės	Ankstyva veislė, priklausanti mažų romaninių salotų grupei. Salotos tinkamos auginti po priedangomis ir lauke visą sezoną. Gūželės mažos, sudarytos iš traškių, sultingų ir saldžių lapų. Patartina sodinti daigais.
		Lollo Bionda	Lapinės	Vidutiniškai ankstyva lapinių salotų veislė. Tinka auginti pavasarį, vasarą ir rudenį. Užauga per 45-50 dienų nuo sudygimo. Lapai šviesiai žali, trapūs, skanūs.
		Lollo Rossa	Lapinės	Ankstyva veislė, užauga per 45 dienas nuo sudygimo. Lapija vešli, kompaktiška, rausvai žalia.
		Panter	Gūžinės	Vidutiniškai ankstyva čekiška veislė. Užauga per 65–75 dienas nuo sėjos. Lauke augintina nuo pavasario iki rudens, šiltnamiuose – visus metus. Augalai atsparūs netikrajai miltligei, ilgai nesužydi. Gūželės vidutinio dydžio, apvalios.
		Paris White	Romaninės	Ankstyva romaninių salotų veislė, augintina lauke nuo pavasario iki rudens. Užauga per 90 dienų nuo sėjos. Gūželės pailgai ovalios, šviesiai žalios spalvos. Lapai traškūs, mėsingi ir sultingi.
		Saladin	Ledo gūžinės	Vėlyva salotų veislė. Užauga per 75-85 dienas nuo sudygimo. Gūželės didelės, standžiai susisukusios, šviesiai žalios, traškios ir sultingos. Patartina sodinti daigais.