Žirnių tėvyne yra laikoma  Pietvakarių Azija, kurioje jie buvo auginami jau akmens amžiuje. Tai – vienmečiai augalai, išaugantys nuo 45 cm iki daugiau negu 2 m aukščio, kurių lapai baigiasi antenomis, palaikančiomis šį augalą vertikaliai. Žirniai, kaip ir kiti ankštiniai augalai, yra puiki žalioji trąša, praturtinanti dirvą azotu, todėl šie augalai priklauso geriausių priešsėlių grupei. Šaknų zonoje žirniai išskiria naudingus mikroorganizmus, kurie sugeba absorbuoti atmosferos azotą ir kaupti jį dirvožemyje. 

Pagal subrendimo laiką žirniai skirstomi į ankstyvuosius, kurių pirmasis derlius būna po 45-60 dienų, vidutinio ankstyvumo (60-70 dienų) ir vėlyvuosius (80-90 dienų). Be to, žirniai skirstomi ir pagal aukštį: žemi – iki 60 cm, vidutinio aukščio – 60-80 cm ir aukšti – 0,8-2,5 m. 

Toliau pabandysime trumpai apžvelgti, kaip auginti daržo žirnius, kokį dirvožemį jie mėgsta, truputį apie dirvos paruošimą, sėjos vietą ir laiką, priežiūrą, tręšimą ir kenkėjus.  

 

Reikalavimai dirvožemiui

Rekantis vietą žirnių auginimui atminkite, kad šie augalai labai mėgsta derlingą, lengvą dirvožemį ir negali pakęsti nederlingų augimo vietų ar lengvai prieinamo azoto pertekliaus. Nuo azoto pertekliaus šis augalas prastai įsišaknija. Žirniai taip pat nemėgsta rūgščių dirvų, nes ant žirnių šaknų gyvenančios gumbelinės bakterijos rūgščioje dirvoje negali daugintis, todėl augalai neaprūpinami azotu ir skursta. Žirniai taip pat yra gana reiklūs šviesai, todėl stenkitės juos sėti saulėtoje vietoje, kuri būtų kuo labiau apsaugota nuo vėjų. 

Norint užsiauginti žirnių nedidelio sklypo teritorijoje ar jauno sodo vietose galite juos sėti prie jaunų obelaičių. Jaunų vaismedžių vainikai dar maži, todėl žirniams užteks pakankamai šviesos, o obelaitėms tokia kaimynystė buvo naudinga – dirvožemis bus praturtintas azotu, jame geriau išsilaikys drėgmė. Ši kultūra geriau įsišaknija ten, kur anksčiau buvo auginami agurkai, bulvės, kopūstai ir moliūgai. Nesėkite žirnių po žirnių, nes tai labai padidina kai kurių grybelinių ligų, o ypač fuzariozės išplitimą. Į tą pačią vietą žirniai galėtų sugrįžti tik po 4 - 5 metų. Ruošiant dirvą žirniams reikia žinoti ir kas augs kaimynystėje – geriausi žirnių kaimynai yra morkos ir agurkai. Žirniai taip pat puikiai gyvena kopūstų, bulvių, bet kokių žalių augalų (petražolių, salotų, krapų) bendruomenėje.

Parinkus tinkamą vietą žirnių auginimui ją reikia pradėti ruošti iš rudens, tai yra prieš dirvos dirbimą į 10 m² reikėtų išberti 500 g superfosfato ir 300 g kalio chlorido. Šios kompleksinės trąšos duos švelnesnį žirnių skonį. Dirvą taip pat galite pagerinti kompostu. Tačiau jeigu dirvos nepatręšėte ir nepagerinote kompostu iš rudens, tai galite atlikti ir prieš pavasarinį dirvos dirbimą. Amonio salietra 150 g /10 m² beriama prieš žirnių sėją arba papildomai tik sudygus žirniams, kol gumbelinės bakterijos dar neišsivysčiusios ir negali aprūpinti augalų oro azotu.

Žirnių veislės

 

   Žirnių veislių yra labai daug. Savo darže verta auginti aukštesnes veisles su didelėmis ankštimis. Tokie žirniai dažniausiai yra švelnesnio ir saldesnio skonio. Norint ištęsti žirnių sezoną perkamos skirtingo vegetacijos periodo veislės. Ankstyva itin skani  Alexandra žirnių veislė. Daugiau veislių apsirinksite lentelėje apačioje.

 

 

 

Žirnių sėklų galite įsigyti internetu

 

Veislė Firma (šalis)		Aprašymas
Alexandra		Ankstyva veislė, pakanti miltligei ir kitoms ligoms. Derėti pradeda po 65-70 dienų nuo sudygimo. Augalai 60-70 cm aukščio. Ankštys 10-11 cm ilgio. Jose subręsta po 8-9 labai skanias sėklas.
Altesse Naujiena!		Vidutiniškai ankstyva veislė. Augalai 70–80 cm aukščio, atsparūs ligoms.Ankštys 11–12 cm ilgio. Kiekvienoje subręsta maždaug po 9–10 raukšlėtų sėklų. Žirneliai stambūs, labai saldūs. Tinka vartoti šviežius, konservuoti, šaldyti.
Ambrosia Naujiena!		Vidutiniškai ankstyva veislė. Vartojimui subręsta per 65 dienas nuo sudygimo. Augalai išauga 70–75 cm aukščio. Jaunos ankštys be pergamentinio sluoksnio, todėl jas galima vartoti kartu su saldžiomis sėklomis. Tinka šaldyti ir konservuoti.
Ambasador		Tai šiek tiek vėlyvesnė veislė už labai ankstyvąją Premium. Augalai 75-80 cm aukščio, išsiskiria atsparumu miltligei, todėl gerai dera iki vegetacijos pabaigos, tinka vėlyvesnei sėjai. Ankštyse subręsta 8-9 vidutinio dydžio tamsiai žali žirneliai. Jų skonis įvertintas penkiais balais iš penkių galimų. Tinka konservuoti, šaldyti, virti.
Avola		Labai ankstyva veislė. Vartojimui subręsta per 55-60 dienų nuo sudygimo. Augalai užauga iki 60 cm aukščio. Ankštyse subręsta po 6-8 puikaus skonio sėklas. Žirnelius tinka vartoti šviežius ir šaldyti.
Johan		Vidutiniškai ankstyva veislė, atspari daugeliui ligų, puikiai dera esant nepalankioms klimato sąlygoms. Ankštys ilgos ir tiesios. Jose subręsta po 8-10 didelius tamsiai žalius žirnelius. Derlių galima imti mechanizuotai. Tinka vartoti šviežius, konservuoti ir šaldyti.
Karina		Labai derlinga ankstyva veislė, vartojimui subręsta per 58-60 dienų nuo sudygimo. Augalai 60-75 cm aukščio. Ankštyse subręsta po 8-10 tamsiai žalių žirnelių. Tinka vartoti šviežius ir šaldyti
Kudrnač Naujiena!		Vidutiniškai ankstyva veislė. Ankštys skinamos po 80 dienų nuo sėklų sudygimo. Augalai 60–80 cm aukščio, turi mažai lapų, tarpusavyje sukimba gausybe ūsų, todėl tinkami auginti be atramų. Ankštys apie 9 cm ilgio. Jose subręsta po 8–10 sėklų.
Markana		Geriausia Vokietijos firmos „Sperli" veislė. Augalai neaukšti, atsparūs ligoms, turi mažai lapų, tarpusavyje sukimba ūsais, todėl auginami be atramų. Ankštys stambios, tamsiai žalios. Žirneliai raukšlėti, balti su žalsvu atspalviu, labai gero skonio.
Oskar		Labai ankstyva veislė, vartojimui subręsta per 68 dienas. Augalai 70-80 cm aukščio, išsiskiria gausiu žalių žirnelių derliumi. Ankštys apie 9 cm ilgio, jose subręsta po 10-12 stambių tamsiai žalių žirnelių. Tinka vartoti šviežius, konservuoti ir šaldyti.
Premium		Derlinga labai ankstyva veislė, atspari ligoms. Žirnelius tinka vartoti šviežius ir konservuoti. Augalai neaukšti, 60-65 cm, derėti pradeda po 58-60 d. nuo sėjos. Ankštys žalios, jose subręsta 7-8 didelės ar labai didelės sėklos.
Progress N. 9		Vidutiniškai vėlyva veislė, derėti pradeda po 62-67 dienų nuo sėjos. Augalai žemi, 50-55 cm aukščio. Ankštys tiesios, apie 10 cm ilgio, jose subręsta 8-9 raukšlėtos sėklos.
Telefon		Mėgėjiška vėlyva veislė iš Lenkijos. Augalai aukšti, 1,5-2,5 m. Jiems reikalingos atramos. Derėti pradeda po 100-110 dienų nuo sėjos. Dera ilgai ir gausiai. Ankštys stambios, 10-11 cm ilgio. Žirneliai dideli ir saldūs.
Gloriosa		Derlinga ankstyva veislė. Augalai 65-75 cm aukščio. Ankštys ilgos, žalios, jose subręsta po 7-8 stambius žirnelius. Tinka vartoti šviežius, šaldyti, konservuoti. Sunokusios sėklos raukšlėtos, žalsvai baltos.
Kelvedon Wonder		Derlinga ankstyva veislė. Užauga per 68-72 dienas. Augalai žemi, 45-65 cm aukščio. Žirneliai stambūs, sunokusios sėklos žalsvos, raukšlėtos.
Utrillo		Vidutiniškai ankstyva veislė. Augalai 70-80 cm aukščio. Ankštys 12-13 cm ilgio, kiekvienoje subręsta maždaug po 10 raukšlėtų sėklų. Žirneliai stambūs, labai saldūs.
Jessy		Vidutiniškai ankstyva veislė. Vartojimui subręsta per 65 dienas nuo sudygimo. Augalai išauga 70-75 cm aukščio. Jaunos ankštys be pergamentinio sluoksnio, todėl jas galima vartoti kartu su saldžiomis sėklomis. Tinka šaldyti ir konservuoti.
Sienna		Labai ankstyva veislė, atspari ligoms. Sėklos gerai dygsta ir vėsiose dirvose. Derėti pradeda po 60–65 dienų nuo sėklų sudygimo. Augalai 45–65 cm aukščio, pavasarį puikiai prisitaiko prie besikeičiančių oro sąlygų. Lapų pažastyse dažniausiai išauga po dvi vidutinio dydžio ankštis. Jose subręsta labai saldūs ir skanūs žirneliai, kuriuos galima vartoti šviežius ir šaldyti.
Sultana Naujiena!		Ypatinga vidutiniškai ankstyva veislė iš Prancūzijos. Augalai turi mažai lapų, tarpusavyje sukimba gausybe ūsų, todėl auginami be atramų. Ankštys 11-12 cm ilgio, tamsiai žalios. Jose subręsta po 10-11 sėklų.
Korvin Naujiena!		Labai ankstyva veislė. Derėti pradeda po 55–60 dienų nuo sudygimo. Augalai 62–65 cm aukščio, atsparūs ligoms, duoda gausų derlių. Ankštys 8–10 cm ilgio, jose subręsta 7–9 sėklos. Švieži žirneliai dideli, iki 1 cm skersmens, tamsiai žali,  labai skanūs ir saldūs. Tinka perdirbti.

 

 

Sėjos laikas

Anksti pasėti žirniai lengvai perneša žemesnę temperatūrą, žirnių daigai gali išgyventi šalnas iki -5 °C. Todėl ši kultūra sėjama viena iš pirmųjų ir pakankamai anksti, kai tik dirva pradžiūsta. Paprastai tai daroma balandžio antroje pusėje ar pabaigoje. Iš pradžių sėkite ankstyvąsias veisles, o norėdami žirnių derliumi džiaugtis daug anksčiau, galite pridengti juos plėvele. 

Norint turėti žirnių visą vasaros laikotarpį skirtingos brandos veisles sėkite kas 14 dienų, tačiau paprastai po liepos 10 dienos jų sėti neberekomenduojama. Trumpėja dienos ir baigiasi aktyvasis vegetacijos laikotarpis, todėl vėliau pasėtų žirnių derliaus galite paprasčiausiai nebesulaukti.   

Žirnius galima sėti tiek daigintus, tiek sausomis sėklomis. Ruošiantis žirnių sėjai ar sėklų daiginimui nepamirškite iš anksto apdoroti jų sėklų boro rūgšties tirpalu. Rekomenduojama į 40 °C temperatūros 10 l vandens kiekį įlašinti 2 g rūgšties ir 5 minutėms į tirpalą įmerkti žirnių sėklas. Tos sėklos, kurios iškilo, jau nedygs, todėl jas išrinkite. Taip paruoštos sėklos net ir be augimo stimuliatorių duoda gerus ūglius. Be to, šis paprastas išankstinio sėklų apdorojimo metodas žymiai sumažina tikimybę susirgti grybelinėmis ligomis.

Likus parai iki sėjos žirnių sėklas rekomenduojama mirktyti Blackjak koncentruotų huminių, fulvo, ulmo rūgščių ir mikroelementų suspensijos tirpale, kuris pagreitina sėklų dygymą, turi teigiamą poveikį augalo stiprumui ir vystymuisi.

Vėliau Blackjack tręšiant augalus per šaknis ir lapus, gerėja šaknų vystymasis, skatinamas augalų augimas, didėja derlius.

Žirnių sėjimas į paruoštą dirvą

Prieš žirnių sėją padarykite 5 - 7 cm gylio ir 15 - 20 cm pločio vageles.  Į jas galite įpilti komposto, sumaišyto su pelenais. Jeigu žirnius sėjate nedaigintus, vageles priliekite vandeniu. Žirniai sėjami 4 - 5 cm gylyje ir vidutiniškai į vieną vagelės metrą sėjama 15 - 17 sėklų, išlaikant  6 cm atstumą tarp sėklų.

Sėjant žirnius verta naudoti mikorizinius grybus augalų šaknims HIFAS. Jie savo grybienos hifais sudaro sąjungą su augalo šaknimis ir veikia tarsi didžiulis papildomas šaknų tinklas. Todėl augalai efektyviau aprūpinami vandeniu bei maisto medžiagomis, tampa atsparesni sausrai, stresui ir kai kurioms pašaknio problemoms. HIFAS ypač tinka, jei dirvožemis skurdus ir nederlingas.  

Norint, kad pasėtų ir pradėjusių dygti žirnių neišlestų paukščiai, juos denkite agroplėvele arba tankiu tinklu. Esant dirvos temperatūrai 4 - 7 ºC sėklos sudygsta per 7 - 10 dienų, tačiau pati jaukiausia dygimo temperatūra yra +10 ºC. Esant aukštesnei temperatūrai paprasčiausiai žirniai jos neperneša, todėl saulės atokaitoje pasėti žirniai, ilgesnį laiko tarpą esant temperatūrai virš 30 ºC, gali net nežydėti. 

 

Priežiūra

Pasėtus žirnius rekomenduojama palaistyti inovatyviu produktu Recharhe, į kurio sudėtį įeina Grybelis Metarhisium anisopliae var. anisopliae (šis grybelis natūraliai randamas dirvožemyje, visame pasaulyje).  

REcharge sudėtyje yra natūralūs gyvi mikroorganizmai, kurie gali augti ir daugintis dirvožemyje. Aktyvavus mikroorganizmus šaknų rizosferoje augalai tampa tvirtesni ir gali natūraliai priešintis kenksmingiems mikroorganizmams ir atlaiko nepalankias aplinkos sąlygas. Taip pat pagerinamas dirvožemyje esančių maisto medžiagų prieinamumas ir įsisavinimas. Augalai geriau apsirūpina vitaminais, mineralais, amino rūgštimis, aktyvuojama hormonų sintezė, atkuriama natūrali augalų imuninė sistema, dėl ko padidėja augalų produktyvumas.

Pagrindinė žirnių priežiūra yra tinkamas laistymas, purenimas, papildomas tręšimas ir aukštų stiebų prilaikymas virš žemės, tai yra rišimas.

Laistymas. Nors žirniai yra nepretenzingi ir jų auginimui nereikia ypatingos priežiūros, tačiau šie augalai  mėgsta drėgmę. Esant sausesnei vasarai nelaistydami žirnių neturėsite sultingų ir kvapnių žirnių. Žirnių laistymo taisyklės nėra sudėtingos, tiesiog kartą per savaitę juos reikia palieti. Tačiau jeigu vasarą sausa ir karšta – laistykite 2 kartus į savaitę. Žirnius reikia pradėti laistyti, kai atsiranda žiedų užuomazgos, vidutiniškai 10 l vandens į 1 m² dirvos. Atkreipkite dėmesį, kad laistymui visai netinka šaltas vanduo. 

Purenimas. Pirmasis paviršinis dirvos purenimas yra žirniams sudygus, tai yra po 7 - 10 dienų. Antrą kartą purenama jau po 10 - 15 d sėkloms sudygus. Auginant žirnius sunkesnėje dirvoje per sezoną dirvą purenti galima net iki keturių kartų. Be to, purenimus atlikte prisiderindami prie žirnių laistymo. Reguliariai purenant kartu yra sunaikinamos ir piktžolės.

Papildomas tręšimas. Žirnių papildomas tręšimas taip pat gali būti derinamas su laistymu. Pvz., prieš laistydami žirnius 10 l vandens ištirpinkite šaukštą nitroamofoskos ir paliekite 1 m² žirnių augimvietės. Tačiau azotu nepiktnaudžiaukite, o papildomai tręškite tik tada, jeigu žirnių lapai tampa šviesesnės spalvos. Kalio - fosforo trąšomis galite papildomai patręšti prieš žydėjimą, antrą kartą – po jo. Ypač svarbios yra fosforo trąšos, nes jomis maitinasi ir žirniai, ir gumbelinės bakterijos. Iš mikroelementų didesnę įtaką žirnių augimui ir azoto fiksacijai turi varis, boras, molibdenas, kobaltas, cinkas ir kiti. Todėl siūloma naudoti vieną iš šių kompleksinių trąšų: NPK 5-15-30+3S+1,2Mg, NPK 6-26-30, NPK 7-20-28+3,2S. Kadangi veiklių medžiagų skirtingose kompleksinėse trąšose yra skirtingai, trašų normą nusistatykite pagal gamintojo rekomendacijas žirniams. 

Augimo sutrikimai gali būti sumažinami ar pašalinami naudojant mikroelementų purškimą per lapus. Tai greičiausias kelias augalui įsisavinti trūkstamus mikroelementus. Atsiradus ant augalo tam tikriems kalcio, magnio, geležies, boro, mangano ar cinko trūkumo požymiams, purškiamas mikroelementų preparatas Microdoctor papildys augalo mitybą. Kadangi priemonė prisotinta prolinu, ji taip pat padės augalui atsigauti po karščio ir šalčio, užmirkimo, kenkėjų ir ligų pažeidimų, pesticidų poveikio.

Žirnių rišimas. Žirnių stiebai yra silpni, todėl, pradėjus formuotis ankštims, nuo jų svorio žirniai sugula. Norint, kad ankštys neatsigultų ant žemės ir gauti didesnį derlių, stiebus reikia pakelti nuo žemės, tai yra suteikti galimybę žirniams patiems kabintis už atitinkamų atramų. Žirniams paaugus iki 10 - 15 cm aukščio reikia ūglius paremti atramomis. Tam tinka mediniai ploni tašeliai, vytelės ar kitos atramos, kurios paruošiamos vidutiniškai 0,8 - 1 metro ilgio ir įbedamos prie augančių žirnių stiebų. 

Paprastesnis žirnių rišimo būdas yra ištempti vertikalias virvutes ar šapagatą ir žirniams augant leisti jiems patiems ant jų kabintis. Tačiau špagatas ar virvutė turi būti ištempiami keliomis eilėmis, pvz., nuo žemės kas 15 cm. Kadangi augantys žirniai turi ūselius, prie paruoštų atramų ar vertikalaus špagato  užsikabina patys. Kartais žirniai sėjami šalia kukurūzų, kurių aukšti stiebai veikia kaip stiprios atramos.

Nerišami žirniai nuo pribrendusių ankščių svorio sugula

Esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms, tokioms kaip šalnos ir sausra, ar po kenkėjų antplūdžio, po pesticidų ar mechaninių pažeidimų augalus galima gaivinti papildomai maitinant amino rūgščių ir mikroelementų preparatu Terra Sorb Foliar. Sudėtyje esančios L-a - amonorūgštys skatina šaknų ir smulkių šakelių augimą, skatina greitesnį vaisių susidarymą, cukraus susidarymo procesus, stabdo vytymą ir senėjimą. Nuo sausros gelbėja skatindamos žiotelių užsidarymą. 

 

Žirnių kenkėjai ir ligos 

Žirnių derlių gali žymiai sumažinti ligos ir kenkėjai, todėl prieš pasirenkant žirnių veislę, rekomenduojama atkreipti dėmesį ne tik į derlingumą, bet ir į atsparumą ligoms. Pavojingiausi žirnių kenkėjai yra vaisgraužiai ir lapsukiai. Šių kenkėjų vikšrai žiemoja žemėje, o iš kokonų jų drugeliai pavasarį išskrenda tada, kai žirniai ima žydėti. Kiekvienas drugelis ant žirnių lapų, žiedų ir stiebų sudeda po 200 ir daugiau kiaušinėlių. Priklausomai nuo oro sąlygų, po 5 - 10 dienų iš kiaušinėlių išsirita vikšrai, kurie įsigraužia į ankščių vidų ir čia gyvena misdami jaunomis žirnių sėklomis. Neretai šie vikšrai pražudo ir visą žirnių derlių. Po 15 - 20 dienų po savęs palikdami ekskrementus vikšrai voratinkliais nusileidžia ant žemės. Kai tenka nuimti žirnių ankštis, dauguma vikšrų jau būna apsigyvenę dirvoje 2 - 2,5 cm gylyje. 

Vaisgraužio pažeiti žirniai

Verta pažymėti, kad vaisgraužiai ir lapsukiai ankstyvąsias žirnių rūšis pažeidžia mažiau nei vėlyvąsias. Šie kenkėjai taip pat mažiau pažeidžia ir anksčiau pasėtus žirnius. Kovodami su vaisgraužiais ir lapsukiais, žirnius būtina reguliariai purkškite insekticidais. 

Žirnių augintojai taip pat susiduria su tripsais ir gumbeliniais straubliukais, kurie mažina augalų produktyvumą, tačiau vieni iš žalingiausių žirnių kenkėjų, galinčių padaryti didžiausius derliaus nuostolius, yra žirniniai amarai, kurie naikina žirnių lapus. Visi kenkėjai naikinami purškiant sisteminiais insekticidais. 

Tačiau tiek nuo žirnių vaisgraužio ir lapsukio, tiek nuo kitų kenkėjų norisi patarti naudoti liaudyje išbandytą natūralų kenkėjų atbaidymo būdą. Tam prieš žydėjimą žirnių stiebus reikia apipurkšti česnakų tirpalu. Jo paruošimas tikrai nesudėtingas: 5 l vandens, 150 g sutarkuotų ar išspaustų čenako skiltelių, tirpalą išmaišyti ir palikti 12 val.  kambario temperartūroje. Po to jau galimqa apipurkšti žirnių stiebus. Dėl didesnės garantijos procesą pakartokite po savaitės, tai yra jau žirniams žydint. Ši natūrali priemonė nekenkia nei žirniams, nei žydėjimo metu juos lankančioms bitėms. Be šios priemonės, kovai su vaisgraužiais ir lapsukiais žirnių siebus galite apibarstyti medžio pelenais.

Taip pat nepamirškite žirnių kaimynystėje pasodinti augalų, kurie savo kvapu baido kenkėjus. Tai galėtų būti pomidorai, kurie savo kvapu atstumia daugelį kenksmingų vabzdžių, garstyčios, kurių vengia žirnių kandys ir pan.

Žirnių pasėliuose paplitusios ligos yra šios: askochitozė, miltligė, netikroji miltligė, fuzariozė ir šaknų puvinys. Žalingiausia žirnių liga – askochitozė, kuri pažeidžia įvairias augalo dalis, sėklas ir jose žiemoja. Ant lapų ir ankščių atsiranda apskritų arba ovalių pilkšvai gelsvų, kartais beveik baltų dėmių, apjuostų tamsiai rudu apvadu, lapkočiai ir stiebai būna išmarginti pailgomis dėmėmis. Pažeidžiamos ir požeminės augalo dalys. Ligų požymiams pasirodžius žirnius reikia apdoroti fungicidais. Tačiau kovai su miltlige galie naudoti net senelių išbandytą apsaugos priemonę: du kartus žirnius nupurkšti kiaulpienių lapų antpilu. Antpilui pasiruošti reikia 5 l vandens ir 150 g kiaulpienių lapų, kurie užmerkiamai ne mažiau kaip 8 - 10 valandų. Po to jau drąsiai purkškite žirnius. 

Stiprinti ir apsaugoti augalus verta natūraliomis priemonėmis. Unikalus produktas yra FIZIMITE – tai koncentruotas, maitinantis, augalus apsaugantis mikroelementų derinys. Juo purškiant augalai sustiprinami, patikimai didinamas jų produktyvumas. FIZIMITE efektyviai nuplauna augalų paviršių nuo kenksmingų organizmų ir natūraliu būdu pagerina augalų gynybos sistemą. Dėl to augalai gali patys apsiginti nuo kenkėjų ir ligų. FIZIMITE padeda apsisaugoti nuo lapų susisukimo, deformacijų, apnašų, dėl pažeidimų atsirandančių gelsvų dėmelių abiejose lapų pusėse, voratinklių susidarymo tarp lapų, lapų kritimo, baltų apnašų susidarymo.

Niekada nepamirškite, kad viena iš pagrindinių priemonių kovai su žirnių ligomis yra tik beicuotos sėklos naudojimas. Sėklų beicavimas yra viena pigiausių ir saugiausių augalų apsaugos nuo ligų priemonių, galinčių užkirsti kelią ligų plitimui ankstyvuoju žirnių augimo tarpsniu bei leidžiančių išsaugoti nemažą derliaus dalį. Beicuose naudojamos veikliosios medžiagos sukurtos būtent sėklų apsaugai, todėl beicų efektyvumas yra aukštesnis ir mažėja rizika išsivystyti ligų atsparumui. Todėl tik pirkdami sėklą specializuotose parduotuvėse įsigysite sėklą, atitinkančią svarbiausius rodiklius, tai sėklos daigumą ir švarumą, ir galėsite mėgautis gausiu ir sveiku žirnių derliumi.

Natūraliu būdu augalų kenkėjus padės išnaikinti naudingieji vabzdžiai. Juos į daržą pritrauksite naudodami MagiPal vabzdžių vilioklį. Tyrimais nustatyta, kad naudojant MagiPal naudingieji vabzdžiai kenkėjų skaičių sumažina net 40-80%. 

Padidinti natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams galima naudojant žalios linijos produktus su skirtingais augaliniais ekstraktais ir mikroelementais - Matrifruit, Matrinal B, Mimox Zn, Altozan B/Zn, Alsupre S, Drekkar, Copfort.

Efektyviai augalų kenkėjus naikina bioinsekticidas NeemAzal. Tai Indijoje augančio medžio Azadirachta indica A.Juss ekstraktas, išskirtas iš šio medžio sėklų. Nupurškus šiuo bioinsekticidu prieskonines ar kitas daržoves ir vaisius, juos galima skinti ir vartoti greičiau nei apdorojus augalą bet kokiu kitu insekticidu.

 

Algis Mačiukas