Ruošdamasis rašyti šį straipsnį perskaičiau nemažai literatūros apie svogūnus ir tiesiog nustebau, kiek svogūnai turi naudingų savybių, kaip priemonė kovoje su vėžiu, diabetu, astma. Be to, tai priemonė greitesniam žaizdų, nudegimų gijimui, skatina ir lengvina atsikosėjimą, turi antiskorbutinių, antiaritminių, antibakterinių, priešgrybelinių, antisklerozinių, antitrombozinių, antispazminių, hipotenzinių ir daug kitų naudingų savybių. Terapiniais tikslais svogūnai gali būti naudojami bet kokia forma: žali, virti, kepti, džiovinti, šviežiais laiškais, sulčių, minkštimo pavidalu ar nuovirais ir užpilais.

Svogūnai auginami kaip vienmetės daržovės. Pagal formą jie būna apvalūs, plokšti, pailgi arba net torpedos formos.  Paprastai jie turi rudos arba  geltonos spalvos išorinius ir baltus vidinius lukštus, tačiau kai kurių veislių išoriniai lukštai gali būti raudoni, o vidiniai – rausvi, arba išoriniai ir vidiniai – balti. Vis tik šiame straipsnyje kalbėsime ne apie svogūnų panaudojimą ir veisles, bet apie jų auginimą iš sodinukų, dirvožemį, žemės dirbimą, vietą, sodinimo laiką, priežiūrą, tręšimą, ligas ir kenkėjus. 

 

Kokią dirvą mėgsta svogūnai

Tinkamai paruošta dirva svogūnams yra viena pagrindinių sodraus derliaus sąlygų. Ši kultūra reikalauja humusingo dirvožemio, priesmėlio arba ne per drėgnos priemolio dirvos, todėl jų auginimui rinkitės aukštesnes, šiltesnes, greitai išdžiūstančias dirvas. Auginti svogūnus po medžiais netinka, nes pavėsyje žalumos bus mažai ir juose bus nepakankamai maistinių medžiagų. Svogūnų auginimui parinkite tokią vietą, kuri būtų pakankamai apšviesta saulės. 

Geriausia svogūnus auginti kitais metais po kopūstų, agurkų, cukinijų, moliūgų, žirnių, pomidorų, salotų, kurių auginimui dirva buvo pakankamai pritręšta. Jei tokios vietos nėra, tada jau  rudenį paruoškite dirvą ją pagerindami į 1 m²/5 kg perpuvusio mėšlo ar komposto, 1 šaukštą superfosfato, 1 šaukštelį nitrofosfato, 2 šaukštus dolomito miltų ar kreidos ir sukaskite. Pavasarį, balandžio pradžioje arba viduryje, dirvą vėl reikia naujai giliai sudirbti ją sukasant ir supurenant. 

 

Sodinukų paruošimas ir sodinimas

Svogūnai gali būti auginami iš sėklų ir sodinukų, tačiau mėgėjams  daržininkams labiau priimtinas auginimas iš sodinukų. Tai greitesnis ir paprastesnis svogūnų auginimo būdas. Tuo labiau, kad sodinukų įsigyti galima bet kuriame prekybos centre. Geriau, žinoma, sodinukus pirkti  specializuotose sėklų parduotuvėse. 

Norint apsaugoti svogūnus nuo ligų ir sulaukti gausaus derliaus reikia pradėti ruoštis dar prieš sodinimą. Likus dviems savaitėms iki sodinimo, svogūnėlius reikėtų pašildyti šalia krosnies ar kitos šildymo priemonės  40 - 45 ° C temperatūroje 8 - 10 valandų. Tai apsaugo svogūnėlius nuo kaklelio puvinio, netikrosios miltligės ir grybo skleročiaus. Prieš sodinimą būtinai reikia pašalinti paviršinius, atsilupusius lukštus, kurie laikymo metu apsaugo svogūnėlį nuo ligų. Pasodinus su visais lukštais į svogūno organizmą išsiskiria medžiagos, kurios slopina svogūnėlių augimą, todėl svogūnai pradės leisti laiškus vėliau negu jų nepašalinus. Toliau reikia nupjauti sausą kaklelio dalį, neliečiant daigų, ir 24 valandas pamirkyti šiltame vandenyje. Siekiant padidinti  atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams 10 minučių galite įmerkti svogūnų sodinukus į vario sulfato tirpalą (1 šaukštelis į 10 litrų vandens). Svogūnų dezinfekavimui nemažai daržininkų juos apdoroja kalio permanganato tirpalu: 1 g į 1 l vandens. Šiuo atveju reikia svogūnėlius pamerkti į tirpalą 20 - 30 min.

Prieš sodinimą svogūnėlius galima apdoroti ir pelenais, kurie padeda išauginti gerus, stiprius svogūnus ir apsaugo nuo įvairių rūšių puvėsių. Šiuo atveju 10 l vandens ištirpinkite 500 g pelenų ir 7 - 10 minučių palaikykite įmerktus svogūnėlius. Ir tik svogūnėliams apdžiūvus jau galima juos sodinti.

Svogūnėlių mirkymas prieš sodinimą

Pats paprasčiausias ir patogiausias svogūnėlių paruošimo sodinti būdas yra pamerkti juos į paprastą karštą vandenį. Šiuo atveju galite apdoroti svogūnėlius prieš pat sodinimą: supilkite sodinukus į kibirą ir kelioms minutėms užpilkite 70 °C temperatūros vandeniu, po to – maždaug 1-2 minutėms užpilkite šaltu vandeniu. Naudojamas natūralus vanduo be jokių preparatų ar trąšų. 

Likus parai iki sodinimo svogūnų sodinukus rekomenduojama mirktyti Blackjak koncentruotų huminių, fulvo, ulmo rūgščių ir mikroelementų suspensijos tirpale, kuris pagreitina jų dygimą, turi teigiamą poveikį augalo stiprumui ir vystymuisi.

Iš išvardytų priemonių nenaudokite visų iš karto, nes kelių variantų naudojimas svogūnėlių nesustiprins, o gali net ir pakenkti, todėl pasirinkite tik vieną jums patogų variantų.  

Svogūnėliai sodinami į iš anksto paruoštą dirvą.

Sodinant verta naudoti mikorizinius grybus augalų šaknims HIFAS. Jie savo grybienos hifais sudaro sąjungą su augalo šaknimis ir veikia tarsi didžiulis papildomas šaknų tinklas. Todėl augalai efektyviau aprūpinami vandeniu bei maisto medžiagomis, tampa atsparesni sausrai, stresui ir kai kurioms pašaknio problemoms. HIFAS ypač tinka, jei dirvožemis skurdus ir nederlingas.  

Tikslią sodinimo datą sunku nustatyti, nes ji tiesiogiai susijusi su pavasario orais. Seni žmonės sako, kad sodinti svogūnus reikia ievai sužaliavus, baltažiedei plukei pražydus, kregždei parskridus ir gegutei užkukavus. Kiti sako, kad sodinti reikia per šv. Stanislovą, tai yra gegužės 7 dieną, tačiau sodinti svogūnėlius galima balandžio mėnesio antroje pusėje ar gegužės pradžioje, kai dirva sušyla iki 10 - 12 °C šilumos 8 - 10 cm gylyje. Geriausia yra orientuotis į jau paminėtų augalų požymius. Dar vienas pavyzdys būtų sode auginami žieminiai česnakai –  svogūnus sodinkite tada, kada česnakų daigai pasiekia 7 - 10 cm ūgį. Tokio dydžio česnakų daigai rodo, kad žemė yra pakankamai įšilusi. Pasodinus į mažai sušilusią dirvą, galite sulaukti neigiamo rezultato – mažesnio atsparumo ligoms ir kenkėjams.

Svogūnai sodinami 8 - 10 cm atstumais, paliekant 20 - 30 cm tarpueilius. Galima sodinti svogūnus dviem ir daugiau eilių šachmatų tvarka. Pasodintų svogūnėlių  kakleliai turi būti maždaug 0,5 cm gylyje. Giliau pasodinti svogūnai ilgiau dygsta, vėliau užauga. Pasodinę svogūnėlius apspauskite juos žeme, kad beaugančios šaknys neišstumtų pasodintų svogūnėlių į dirvos paviršių. 

Pasodintus svogūnus rekomenduojam palaistyti inovatyviu produktu Recharhe, į kurio sudėtį įeina Grybelis Metarhisium anisopliae var. anisopliae (šis grybelis natūraliai randamas dirvožemyje, visame pasaulyje).  

REcharge sudėtyje yra natūralūs gyvi mikroorganizmai, kurie gali augti ir daugintis dirvožemyje. Aktyvavus mikroorganizmus šaknų rizosferoje augalai tampa tvirtesni ir gali natūraliai priešintis kenksmingiems mikroorganizmams ir atlaiko nepalankias aplinkos sąlygas. Taip pat pagerinamas dirvožemyje esančių maisto medžiagų prieinamumas ir įsisavinimas. Augalai geriau apsirūpina vitaminais, mineralais, amino rūgštimis, aktyvuojama hormonų sintezė, atkuriama natūrali augalų imuninė sistema, dėl ko padidėja augalų produktyvumas.

Laistymą šiuo preparatu rekomenduojama pakartoti po mėnesio.

 

Svogūnų priežiūra

Svogūnų priežiūra nereikalauja daug laiko ir energijos, tačiau šioje straipsnio dalyje išskirsiu svarbiausius dalykus, kurių reikia laikytis ir nepraleisti. Pradėsiu nuo purenimo, kuris padeda svogūnų šaknims gauti daugiau oro. Kas dvi savaites apie svogūnų augimvietes reikia dirvą purenti, o ypač po lietaus ar palaisčius. Purenimų skaičius ir dažnumas priklauso nuo dirvožemio: kuo jis sunkesnis, tuo dažniau reikia purenti. Purenimas turėtų būti atliekamas  2 - 3 cm žemės sluoksnyje.

Labiausiai vargina pirmasis ravėjimas, tuo tarpu svogūnų ūgliai dar maži, o piktžolės aktyviai auga. Todėl neleiskite suvešėti piktžolėms, nes jos padidina dirvos drėgnumą, ir svogūnai gali susirgti grybinėmis ligomis. Piktžolės ravimos esant drėgnai dirvai, kai jos išauga iki 3 - 5 cm. Svogūnai, išauginti neravėtuose sklypeliuose, turi storą sultingą kaklelį ir blogai laikosi žiemą.

Šachmatiškai, dviem eilėm pasodintų svogūnų tarpueilių purenimas

Svogūnams reikia daug drėgmės, ypač pirmuosius 2,5 mėnesio (gegužę, birželį ir pusę liepos). Todėl jeigu pavasaris - vasaros pradžia sausa, svogūnus reikia laistyti. Svogūnai turėtų būti laistomi nedidele srove, kad nenulūžtų laiškai. Gegužės mėn. jie laistomi kiekvieną savaitę išliejant 6 - 10 l/ m², birželio mėn. – kas 8 -10 dienų po 10 -12 l/ m², pirmoje liepos pusėje – kas 8 - 10 dienų po 8 - 10 l/ m². Jeigu antroje liepos pusėje vyrauja karšti orai, galima laistyti 1 - 2 kartus kas 8 - 10 dienų po 5 - 6 l/ m². Likus 15 - 18 d. iki svogūnų nuėmimo laistyti neberekomenduojama. Atkreipkite dėmesį, kad negalima svogūnų laistyti šaltu (žemesnės kaip 18 °C temperatūros) vandeniu, nes svogūnai gali susirgti netikrąja miltlige.

Esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms, tokioms kaip šalnos ir sausra, ar po kenkėjų antplūdžio, po pesticidų ar mechaninių pažeidimų augalus galima gaivinti papildomai maitinant amino rūgščių ir mikroelementų preparatu Terra Sorb Foliar. Sudėtyje esančios L-a - amonorūgštys skatina šaknų ir smulkių šakelių augimą, skatina greitesnį vaisių susidarymą, cukraus susidarymo procesus, stabdo vytymą ir senėjimą. Nuo sausros gelbėja skatindamos žiotelių užsidarymą. 

Norint gauti didesnį derlių vegetacijos laikotarpiu svogūnai turėtų būti tręšiami 2 - 3 kartus. Pirmą kartą tręšiama, kai svogūnų laiškai silpnai auga, yra šviesios spalvos. 10 l vandens ištirpinamas 1 šaukštas karbamido arba kristalino ir laistoma po 2 - 3 l/ m². Antrą kartą tręšiama praėjus 12 - 15 dienų po pirmojo tręšimo. Antrajam tręšimui 10 l vandens ištirpinami 2 šaukštai nitrofoskos ir tręšiama po 5 l/ m². Trečią kartą tręšiama, kai svogūnų roputės būna maždaug graikinio riešuto dydžio. 10 l vandens ištirpinami 2 šaukštai superfosfato ir išlaistoma  po 5 l/ m². Tačiau jeigu matote, kad svogūnai auga vešliais žaliais laiškais, jų viršūnės vešlios, reiškia, kad svogūnai auga ir vystosi normaliai, todėl papildomai tręšti nebūtina. 

Normaliai besivystantys svogūnai

Svogūnų laiškams išaugus iki 12 - 15 cm aukščio, būtina profilaktiškai purkšti prieš grybinius susirgimus (netikrąją miltligę). 10 l vandens ištirpinkite 1 šaukštelį vario sulfato ir 1 šaukštą skysto muilo. Šiuo tirpalu laiškai purškiami po 0,5 l/ m².

Augimo sutrikimai gali būti sumažinami ar pašalinami naudojant mikroelementų purškimą per lapus. Tai greičiausias kelias augalui įsisavinti trūkstamus mikroelementus. Atsiradus ant augalo tam tikriems kalcio, magnio, geležies, boro, mangano ar cinko trūkumo požymiams, purškiamas mikroelementų preparatas Microdoctor papildys augalo mitybą. Kadangi priemonė prisotinta prolinu, ji taip pat padės augalui atsigauti po karščio ir šalčio, užmirkimo, kenkėjų ir ligų pažeidimų, pesticidų poveikio.

 

Svogūnų ligos ir kenkėjai

Netikroji miltligė yra viena pavojingiausių svogūnų ligų. Jos sukėlėjas – svogūninė peronospora (Peronospora Sehleidenii Unger). Liga pažeidžia daigais bei ropelėmis sodintus svogūnus. Praėjus maždaug 3 - 4 savaitėms po pasodinimo, lysvėse išryškėja apsikrėtę ir sergantys augalai: jie lėčiau auga ir vienur kitur jau pastebimas ant laiškų pelenų spalvos apnašas. Vėliau laiškai gelsta, nusvyra, aplūžta. Ant laiškų susidariusias grybo konidijas nuo vieno augalo ant kito išnešioja vėjas. Drėgnu oru liga greitai plinta, ir per trumpą laiką visi augalai jau būna su ligos požymiais. Liga plinta per apsikrėtusią sėklą, per ligotus svogūnėlius ir persirgusių svogūnų laiškų liekanas dirvoje.  

Apsaugos priemonės. Apsaugai nuo svogūnų netikrosios miltligės apsikrėtusias ropeles reikia palaikyti 40 °C temperatūroje: stambias galvutes – 24 val., vidutinio stambumo – 16 val., smulkias – 8 val. Į tą patį lauką svogūnai sodintini ne anksčiau kaip po 3 metų. Dirva svogūnams parenkama aukštesnėje, gerai vėjo perpučiamoje vietoje, toliau nuo žieminių svogūnų, nes pastarieji gali būti infekcijos židiniai. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, purškiama fungicidais. Nuėmus derlių, sunaikinamos visos sirgusių augalų liekanos.

Kekerinis puvinys. Žalingiausia sandėliuose laikomų svogūnų liga yra kekerinis puvinys (pilkasis puvinys). Ligos sukėlėjas – svogūninis kekeras (Botrytis allii Munn.). Šia liga jie apsikrečia dar augdami lauke, bet ji vystosi labai lėtai, paslėpta forma ir, sandėliuojant svogūnus žiemai, yra sunkiai pastebima. Praėjus maždaug 1,5 - 2 mėn. liga pradeda smarkiai vystytis. Svogūno kaklelio srityje susidaro pilkos dulkančios apnašos. Dulkančiosios sporos patenka ant sveikų svogūnų ir juos apkrečia. Šiek tiek vėliau pilkose apnašose susidaro juodi kūneliai – skleročiai. Perpjautas sergantis svogūnas atrodo lyg virtas, suminkštėjęs. Vėliau toks svogūnas išdžiūsta ir mumifikuojasi. Liga plinta su sodinamąja medžiaga ir per dirvą, manoma, kad persiduoda su sėkla. 

Apsaugos priemonės. Apsaugai nuo kekerinio puvinio reikia nevėluoti pasodinti svogūnų. Kol laiškai žali, nereikia skubėti nuimti svogūnų derliaus, ypač jei sausas, saulėtas ruduo. Nuimtą derlių svarbu gerai išdžiovinti. Saulėtu metu džiovinama lauke, o lietingu – gerai vėjo perpučiamoje patalpoje. Džiovinant džiovykloje, svogūnai laikomi 8 - 10 dienų 30 - 35 °C temperatūroje. Patalpoje, kur svogūnai laikomi per žiemą, oro drėgmė turi būti ne didesnė kaip 65 - 75 %.

Nuimtų svogūnų džiovinimas lauke

Stiprinti ir apsaugoti augalus verta natūraliomis priemonėmis. Unikalus produktas yra FIZIMITE – tai koncentruotas, maitinantis, augalus apsaugantis mikroelementų derinys. Juo purškiant augalai sustiprinami, patikimai didinamas jų produktyvumas. FIZIMITE efektyviai nuplauna augalų paviršių nuo kenksmingų organizmų ir natūraliu būdu pagerina augalų gynybos sistemą. Dėl to augalai gali patys apsiginti nuo kenkėjų ir ligų. FIZIMITE padeda apsisaugoti nuo lapų susisukimo, deformacijų, apnašų, dėl pažeidimų atsirandančių gelsvų dėmelių abiejose lapų pusėse, voratinklių susidarymo tarp lapų, lapų kritimo, baltų apnašų susidarymo.

Kenkėjai. Pavojingiausias svogūnų kenkėjas – svogūninė musė (Delia antigua Mg.). Tai  apie 7 mm  ilgio, pilkas dvisparnis vabzdys, panašus į kambarinę musę, tik kiek šviesesnis ir juodomis kojomis. Lervos kirmėliškos, begalvės ir bekojės, baltos, iki 10 mm ilgio. Kenkia tiktai lervos, kurios gyvena ropelių viduje, grauždamos netaisyklingas landas. Pažeisti augalai skursta, laiškai nuo viršūnių gelsta, o vėliau ir visiškai nudžiūsta, ropelės dažnai pradeda pūti. Kenkia ir kitiems svogūniniams augalams. Lėliukės žiemoja dirvoje. Per metus išsivysto dvi generacijos: pirmos generacijos musės skraido alyvoms žydint, antros – liepos  rugpjūčio mėnesiais. 

Apsaugos priemonės. Laikytis sėjomainos, rudenį dirvą giliai suarti, sodinti svogūnus ievoms sužaliavus. Apie augalus mulčiuoti dirvą durpėmis. Pradėjus gelsti laiškų viršūnėms, svogūnus laistyti karštu medžio pelenų šarmu (1 kg pelenų 10 1 vandens). Vienam augalui reikia maždaug stiklinės (200 ml) tirpalo. Cheminiais preparatais laistomų svogūnų laiškų nevartoti maistui. Šalinti iš daržo nudžiūvusius augalus.

Natūraliu būdu augalų kenkėjus padės išnaikinti naudingieji vabzdžiai. Juos į daržą pritrauksite naudodami MagiPal vabzdžių vilioklį. Tyrimais nustatyta, kad naudojant MagiPal naudingieji vabzdžiai kenkėjų skaičių sumažina net 40-80%. 

Padidinti natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams galima naudojant žalios linijos produktus su skirtingais augaliniais ekstraktais ir mikroelementais - Matrifruit, Matrinal B, Mimox Zn, Altozan B/Zn, Alsupre S, Drekkar, Copfort.

Efektyviai augalų kenkėjus naikina bioinsekticidas NeemAzal. Tai Indijoje augančio medžio Azadirachta indica A.Juss ekstraktas, išskirtas iš šio medžio sėklų. Nupurškus šiuo bioinsekticidu prieskonines ar kitas daržoves ir vaisius, juos galima skinti ir vartoti greičiau nei apdorojus augalą bet kokiu kitu insekticidu.

Daugiau apie priemones nuo svogūnų ligų ir kenkėjų rasite paspaudę šią nuorodą 

Algis Mačiukas