Periodontitas, dar liaudyje vadinamas paradantoze,  yra dantenų liga, pažeidžianti aplink dantis esančius minkštuosius audinius. Negydant periodontitas gali sunaikinti kaulą, kuris palaiko dantis, dėl to dantys gali pradėti klibėti ir galiausiai iškristi. Periodontitas gana retai pasitaiko jaunesniems nei 30 metų žmonėms, jis labiau tikėtinas vyresniame amžiuje. Vis dėlto didžiausias periodontito ligos faktorius - prasta burnos higiena. Taip pat periodontitas yra susijęs su genetika, jei jūsų biologiniai tėvai ar seneliai sirgo periodonto ligomis, didesnė tikimybė, kad jomis susirgsite ir jūs.

Negydomas periodontitas tirpdo kaulą ir galimas dantų netekimas

Periodontito simptomai

Apie periodonto ligas gali įspėti šie simptomai:

• Paraudusios, paburkusios/patinusios, jautrios dantenos;
• Kraujavimas iš dantenų, valantis dantų šepetėliu ar tarpdančių valymo priemonėmis;
• Blogas burnos kvapas;
• Klibantys dantys ar net jų netekimas;
• Skausmas kramtant;
• Dantenų recesija (apsinuoginę dantų kakleliai);
• Atsiradę didesni tarpai tarp dantų.

Periodontito priežastys

Pagrindinė periodontito priežastis - prasta burnos higiena. Bakterijos prisitvirtina prie apnašų ir dantų akmenų ant dantų paviršių, jos ardo audinius, kurie palaiko dantis, atsiranda infekcija, kaulų nykimas ir dantų netekimas. Taip pat yra ir kiti veiksniai, kurie gali padidinti periodontito atsiradimo riziką:

• Rūkymas;
• Cukrinis diabetas;
• Genetika;
• Hormoniniai pokyčiai susiję su nėštumu, kontraceptinių tablečių vartojimu ar menopauze;
• Įvairios ligos, pvz.: artritas, COVID-19, širdies ir kraujagyslių ligos;
• Prasta mityba.

Pagrindinė periodontito priežastis - prasta burnos higiena

Periodontito ligos stadijos

Periodontitas turi keturias ligos stadijas: nuo dantenų uždegimo, kurio negydant liga progresuoja ir išsivysto iki sunkaus periodontito ir dantų netekimo.

• Gingivitas - tai ankstyvosios stadijos dantenų uždegimas. Gingivito pažeistos dantenos parausta ir paburksta, atsiranda kraujavimas, tačiau dar nepradeda nykti kaulas aplink dantis. Gingivitą galima išgydyti valant dantis bei tarpdančius ir atlikus profesionalią burnos higieną.
• Lengvas periodontitas - kai dantenos tampa vis labiau uždegiminės, jos pradeda atsiskirti nuo dantų ir susidaro tarpai, vadinami periodonto kišenėmis. Jose pradeda kauptis maistas, bakterijos ir apnašas, atsiranda infekcija. Bakterijų toksinai ir imuninės sistemos reakcija į infekciją pažeidžia aplinkinį kaulą ir jis pradeda nykti.
• Vidutinio sunkumo periodontitas - progresuojant periodontitui, aplink dantis netenkama dar daugiau kaulo. Bakterijos toliau ardo periodonto raiščius ir minkštuosius audinius, kurie palaiko dantis. Šioje stadijoje dantenos gali tapti skausmingos ir jautrios, jaučiamas diskomfortas kramtant.
• Pažengęs periodontitas - toliau nykstant kaului, dantys pradeda klibėti ir gali iškristi. Be dantenų kraujavimo, dėl infekcijos atsiranda skausmingų pūlinių bei blogas burnos kvapas (halitozė). 

Periodontitą sukeliančios bakterijos per dantenų audinius gali patekti į kraujotaką ir sukelti kvėpavimo takų ligas, reumatoidinį artritą, išemine širdies ligą, priešlaikinį gimdą bei  sukelti cukraus kiekio kraujyje kontrolės sutrikimus sergant diabetu.

Periodontito gydymas

Periodontito gydymas priklauso nuo ligos stadijos, lengvose stadijose taikomas nechirurginiai gydymo metodai, o periodontitui pažengus - taikomi chirurginiai gydymo metodai. 

Nechirurginis gydymas:

• Profesionali burnos higiena - atliekama gilesnė burnos higiena, kuri skiriasi tuo, jog taikoma vietinė anestezija ir apnašos bei bakterijos valomos giliai po dantenomis. Šią procedūrą atlieka ne burnos higienistas, o periodontologas. Po procedūros labai svarbi ir gera individuali burnos higiena bei periodontologo priežiūra.
• Antibiotikai -  gydytojas odontologas ar periodontologas gali paskirti geriamųjų antibiotikų, kurie kovoja su infekcija. Taip pat gali būti suvedami vietinio poveikio antibiotikai po dantenomis, skirtui pažeistai vietai gydyti.

Chirurginis gydymas:

• Lopo operacija – procedūros metu periodontologas padaro pjūvį ties dantenų liniją ir atkelia dantenas nuo dantų. Atsidengia dantų šaknys ir jos kruopščiai išvalomos, jei dėl infekcijos nutirpęs kaulas, periodontologas gali iš naujo suformuoti po juo esantį kaulo keterą, po procedūros lopas prisiuvamas atgal.
• Dantų kaulo persodinimas - netekus daug kaulo gali būti atliekama kaulo transplantacija. Šios procedūros metu į tas vietas, kuriose nutirpęs kaulinis audinys, įdedama sintetinė kaulo pakaitalo medžiaga, kuri tarnauja kaip pastoliai naujam kaulo augimui. 
• Dantenų transplantatai - dėl periodontito dantenų audiniai gali atsitraukti nuo dantų, atsiranda dantenų recesija, dėl kurios išryškėja dantų šaknys, išilgėja dantys. Uždengti recesijas atliekama dantenų transplantaciją, operacijos metu aplink pažeistus dantis prisiuvamas iš gomurio paimtas lopas. 

Periodontitas nėra išgydomas, tačiau jį galima stabilizuoti tinkamai prižiūrint ir gydant. Sergant periodontitu ypatingai svarbi individuali burnos higieną ir nuolatinis lankymasis pas periodontologą.

Periodontito prevencija

Geriausia periodontito prevencija - gera individuali burnos higiena ir reguliarus lankymasis pas burnos higienistą.

Gera burnos higiena: dantis valykite dvi minutes bent du kartus per dieną - ryte ir prieš miegą bei bent kartą per dieną naudokite dantų siūlą. Tinkamai prižiūrint burnos ertmę, dantys ir dantenos išlieka švarūs, o bakterijos, sukeliančios periodonto ligas, pašalinamos.

Reguliarūs apsilankymai pas burnos higienistą: atlikite profesionalią burnos higieną kas 6-12 mėnesių, o jei turite rizikos veiksnių, didinančių periodontito tikimybę - kas 3 mėnesius.