Kas yra raumenų patempimas?

Raumenų patempimas – tai trauma, kai dėl staigaus arba per stipraus judesio yra pažeidžiamos raumens skaidulos. Priklausomai nuo pažeidimo sunkumo, patempimas gali būti lengvas (mikroskopiniai plyšimai) arba sunkus (dalinis ar visiškas plyšimas).

Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių sportinių traumų, įvykstanti atliekant staigius judesius arba nepakankamai apšilus prieš fizinę veiklą. Dažniausiai patempimai nustatomi apatinėse galūnėse – šlaunų, blauzdų, taip pat nugaros ir peties srityse.

Raumenų patempimai pasitaiko tiek profesionaliems sportininkams, tiek fizinėmis veiklomis užimtiems mėgėjams, ypač tais atvejais, kai treniruotės atliekamos netinkamai arba viršijant raumenų galimybes.

Raumenų patempimo priežastys

Dažniausios raumenų patempimo priežastys:

• Nepakankamas apšilimas prieš fizinį krūvį;
• Staigūs judesiai ar šuoliai;
• Per didelis fizinis krūvis, viršijantis raumenų galimybes;
• Nuovargis ir sumažėjusi raumenų kontrolė;
• Netinkama pratimų atlikimo technika;
• Anksčiau patirti raumenų sužalojimai, raumenų silpnumas ar lankstumo stoka;
• Per greitas treniruočių intensyvumo didinimas.

Raumenų patempimo klasifikacija

Raumenų patempimai klasifikuojami pagal pažeidimo sunkumą:

• 1 laipsnio patempimas – lengvas, su mikro įtrūkimais, be ryškaus tinimo ar hematomų.
• 2 laipsnio patempimas – vidutinio sunkumo, su daliniu raumenų skaidulų plyšimu, patinimu, skausmu ir kraujosrūvomis.
• 3 laipsnio patempimas – sunkus, su visišku arba beveik visišku raumens plyšimu, lydimas intensyvaus skausmo, patinimo, hematomos ir judesių ribotumo.

Raumenų patempimo požymiai

• Aštrus arba tempiantis skausmas traumos vietoje.
• Patinimas ir paraudimas.
• Mėlynės (hematoma) dėl kraujo išsiliejimo.
• Sumažėjusi raumens jėga arba silpnumas.  Judesių ribotumas ar sunkumas judant.
• Skausmas, stiprėjantis judesio metu ar spaudžiant raumenį.
• Sunkesniais atvejais – „plyšimo“ pojūtis ar įdubimas raumenyje.

Raumenų patempimo diagnostika

Diagnozė nustatoma remiantis  anamneze, paciento fizine apžiūra bei papildomais instrumentiniais tyrimais. Gydytojas vertina skausmo pobūdį, patinimo mastą bei raumenų funkcionalumą.

Instrumentiniai tyrimai:

• Ultragarsas – parodo raumens struktūrą, skaidulų pažeidimus, kraujosrūvas;
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – taikoma sudėtingesniais atvejais, esant įtarimui dėl plyšimo;
• Kraujo tyrimai – padeda atmesti kitos kilmės sisteminius ar uždegiminius procesus.

Konservatyvus gydymas apima:

Pirmasis  žingsnis – nedelsiant nutraukti  fizinį krūvį pažeistam raumeniui ir laikytis poilsio režimo.

Konservatyvus gydymas apima:

• Šalčio kompresai per pirmąsias 48 valandas – siekiant sumažinti skausmą ir tinimą;
• Elastinis bintavimas arba įtvaras – stabilizacijai;
• Gali būti reikalingi nuskausminamieji vaistai;
• Laipsniškas fizinio aktyvumo atnaujinimas – reabilitasija, specialisto priežiūroje;
• Fizioterapija: tempimo ir stiprinimo pratimai, masažai, ultragarsas, lazerio terapija.

Sunkiais atvejais, ypač esant visiškam raumens plyšimui, gali būti taikomas chirurginis gydymas. Reabilitacijos trukmė priklauso nuo pažeidimo masto ir gali siekti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių.

Galimos komplikacijos

Negydant ar netinkamai gydant raumenų patempimą gali išsivystyti:

• Lėtinis raumenų skausmas ar nuolatinė įtampa;
• Ilgalaikis jėgos ar funkcijos sumažėjimas;
• Pasikartojantys patempimai toje pačioje vietoje;
• Randiniai pakitimai ar sąaugos, ribojančios judesius.

Raumenų patempimo prevencija

Norint išvengti raumenų patempimų, rekomenduojama:

• Visada atlikti visavertį apšilimą prieš fizinę veiklą;
• Laipsniškai didinti fizinį krūvį;
• Lavinti raumenų lankstumą ir jėgą;
• Vengti fizinės veiklos esant nuovargiui ar skausmui;
• Naudoti tinkamą avalynę ir sportinę įrangą;
• Mokytis taisyklingos pratimų atlikimo technikos.