Kas yra mikrotraumos?

Mikrotraumos – tai pasikartojančio fizinio krūvio arba mechaninio dirginimo sukelti smulkūs audinių pažeidimai, dažniausiai lokalizuoti raumenyse, sausgyslėse ar sąnarių struktūrose. Nors pradinėje stadijoje skausmas ar uždegimas gali būti nepastebimi, šie pažeidimai linkę progresuoti į lėtines uždegimines būkles, tokias kaip tendinitas, fascitas ar net streso lūžiai.

Mikrotraumos gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau ypač dažnos tarp sportininkų, muzikantų, sunkų fizinį darbą dirbančių asmenų ar net biuro darbuotojų, kurie ilgą laiką atlieka monotoniškus judesius.

Mikrotraumos sportuojant priežastys

Dažniausios mikrotraumų priežastys:

• Perkrovos – per didelis fizinis krūvis be tinkamo atsistatymo;
• Netinkama technika – judesių atlikimas be biomechaninės kontrolės;
• Pasikartojantys judesiai – dažniausiai paveikia alkūnes, riešus, kelius, Achilo sausgyslę;
• Nepakankamas raumenų lankstumas ar silpnumas – sukelia netolygų krūvio pasiskirstymą;
• Nepakankamas poilsis – neleidžia audiniams atsinaujinti;
• Netinkama avalynė ar sporto įranga.

Mikrotraumų sportuojant klasifikacija

Pagal pažeidimo tipą skiriamos:

• Minkštųjų audinių mikrotraumos – raumenų skaidulos, sausgyslės, fascijos.
• Kaulų mikrotraumos – streso lūžiai, kuriuos sukelia ilgalaikės vibracijos ar spaudimas.
• Sąnarių mikrotraumos – meniskų, sąnarių kapsulių ar kremzlių sudirginimas.

Pagal trukmę:

• Ūminės mikrotraumos – atsiranda per trumpą laiką po intensyvaus krūvio.
• Lėtinės mikrotraumos – vystosi per savaites ar mėnesius dėl pasikartojančios apkrovos.

Mikrotraumų sportuojant simptomai

Pagrindiniai simptomai – tai diskomfortas, kuris pradžioje pasireiškia tik fizinės veiklos metu, o vėliau tampa nuolatinis.

Priklausomai nuo pažeistos vietos, simptomai gali būti:

• Maudžiantis ar deginantis skausmas fizinio krūvio metu;
• Patinimas, paraudimas ar šilumos pojūtis pažeistoje vietoje;
• Sumažėjusi raumenų jėga ar jautrumas;
• Judesių ribotumas ar tempimo jausmas;
• „Sustingimas“ po poilsio;
• Lėtinis skausmas, neišnykstantis net pailsėjus.

Mikrotraumų sportuojant diagnostika

Mikrotraumas sportuojant dažniausiai nustato šeimos gydytojas, ortopedas-traumatologas ar sporto medicinos specialistas.

Diagnostikai taikomi šie metodai:

• Fizinė apžiūra – palpacija, judesių amplitudės testai;
• Ultragarsas – įvertina minkštųjų audinių būklę;
• MRT – leidžia tiksliai nustatyti smulkius pažeidimus;
• Rentgenograma – naudinga įtariant streso lūžius;
• Funkciniai testai – vertinami raumenų disbalansai ar netinkami judesių modeliai.

Mikrotraumų sportuojant gydymas

Pirmas žingsnis – sumažinti arba nutraukti traumuojantį krūvį, leidžiant pažeistiems audiniams atsigauti.

Konservatyvus gydymas apima:

• Poilsį ir krūvio mažinimą;
• Šaltį (krioterapiją) – uždegimo ir skausmo mažinimui;
• NVNU – tiek lokaliai, tiek sisteminiu būdu;
• Kompresiją ir fiksaciją – sumažina tinimą ir stabilizuoja pažeistą vietą;
• Fizioterapiją – ultragarsas, lazeris, magnetoterapija, TENS, UHF;
• Kineziterapiją – tempimo, jėgos, stabilizavimo pratimai;
• Ergonomikos korekciją – ypač svarbu darbo vietose;
• Individualios reabilitacijos programos sudarymą – apimant poilsį, mitybą ir treniruočių planavimą.

Galimos komplikacijos

• Tendinitas ar tendinozė;
• Raumenų plyšimai;
• Streso lūžiai;
• Lėtinis skausmo sindromas (dažniausiai peties, juosmens ar kelio srityje).

Mikrotraumų sportuojant prevencija

• Palaipsniui didinti fizinį krūvį;
• Kruopštus apšilimas ir tempimo pratimai prieš bei po treniruotės;
• Taisyklinga pratimų atlikimo technika ir laikysenos kontrolė;
• Reguliarus poilsis tarp fizinių veiklų;
• Tinkamai parinkta sportinė avalynė ir įranga;
• Raumenų disbalanso mažinimas;
• Subalansuota mityba ir tinkama hidratacija audinių regeneracijai.