Žmogaus kūnas – tai sudėtingas mechanizmas, kuriame darniai veikia raumenys, kaulai, sąnariai ir daugelis kitų organų ir sistemų, leidžiančių judėti, sportuoti bei siekti fizinio tobulumo. Sportinė veikla – tai ne tik galimybė gerinti sveikatą, ištvermę ir fizinę būklę, bet ir nemažas iššūkis žmogaus kūnui. Kuo aktyviau sportuojame, tuo labiau gali didėti  traumų rizika. Nesvarbu, ar sportuojame profesionaliai, ar mėgėjiškai – raumenų patempimai, raiščių plyšimai, sausgyslių uždegimai ar sąnarių skausmai gali ištikti bet kurią akimirką. Dažniausiai traumos pasireiškia silpniausiose vietose: raumenų ir sausgyslių perėjose, sausgyslių tvirtinimosi taškuose, raiščių prisitvirtinimo prie sąnarių vietose. Net ir laikantis visų saugumo reikalavimų bei treniruojantis prižiūrint treneriui, rizika  išlieka – ypač atliekant sudėtingus, staigius  judesius. Net menkiausias netikslus veiksmas – neatsargus pasisukimas, šuolis ar kryptelėjimas – gali tapti ilgalaikės pertraukos nuo sporto priežastimi. Be to, dažnos traumų priežastys yra netinkama treniruočių technika, prasta sporto įranga arba netinkamai parinkta apranga ar avalynė. Visa tai rodo, kad traumos sportuojant yra neišvengiama aktyvios fizinės veiklos dalis. Todėl svarbu jas suprasti, atpažinti ir mokėti tinkamai valdyti.

 

Dažniausiai pasitaikančios traumos sportuojant

 

Raumenų patempimai (tempimai)

Raumenų patempimas – tai viena dažniausiai pasitaikančių sportinių traumų, atsirandanti tuomet, kai raumuo pertempiamas arba net dalinai plyšta. Toks sužeidimas dažniausiai įvyksta staiga, atliekant intensyvų judesį, ypač jei raumenys nebuvo tinkamai paruošti  - „apšildyti“ -  prieš fizinę veiklą. Patempimo metu pažeidžiamos raumenų skaidulos, todėl iškart jaučiamas aštrus, tempiantis skausmas. Gali atsirasti patinimas, kraujosruvos ir judesių apribojimas. Šio tipo trauma dažniausiai pasitaiko sportuojant, kai atliekami staigūs judesiai: pavyzdžiui, sprintuojant, šokant ar smūgiuojant. Dažniausiai pažeidžiami šlaunų, blauzdų, nugaros ir pečių raumenys. Tai rodo, kad net ir trumpalaikis neatsargumas ar nepakankamas pasiruošimas fizinei veiklai gali lemti rimtas pasekmes, todėl svarbu tinkamai pasiruošti kiekvienai treniruotei, atlikti pasiruošimo – apšilimo pratimus ir klausytis savo kūno signalų.

Raumenų patempimai skirstomi:

• Ūminės traumos
• Lėtinės (pasikartojančios) traumos

Raumenų patempimo priežastys:

Raumenų patempimo priežastys dažniausiai susijusios su staigiais judesiais, kai raumenys dar nėra tinkamai pasirengę fiziniam krūviui. Tokios situacijos ypač dažnos, kai praleidžiamas apšilimas arba treniruotės metu taikomas pernelyg intensyvus fizinis krūvis. Dėl nepakankamo raumenų lankstumo ar silpnumo, ypač kai judesiai atliekami netiksliai arba netaisyklingai, didėja tikimybė, kai raumuo bus pertempiamas,  jo skaidulos – pažeidžiamos.

Svarbų vaidmenį atlieka ir raumenų nuovargis – pavargę raumenys praranda gebėjimą efektyviai susitraukti bei stabilizuoti judesius. Patempimo riziką taip pat didina per greitai didinamas fizinis krūvis, netinkama pratimų atlikimo technika bei anksčiau patirti raumenų sužalojimai, dėl kurių audiniai tampa jautresni pakartotiniam pažeidimui.

Raumenų patempimo simptomai:

• Skausmas: staigus, aštrus skausmas traumos vietoje, kuris sustiprėja judant ar spaudžiant pažeistą raumenį.
• Patinimas ir paraudimas: pažeista vieta gali patinti ir parausti dėl uždegiminės reakcijos.
• Mėlynės (hematoma): kraujosruvos atsiranda dėl kraujagyslių pažeidimo.
• Sumažėjusi raumens jėga arba raumens silpnumas: dėl skausmo ir audinių pažeidimo gali sumažėti raumens stiprumas, t.y. gebėsimas atlikti judesį.
• Judesio apribojimas: sunku atlikti tam tikrus judesius dėl skausmo, patinimo, raumens nusilpimo.
• Skausmas spaudžiant ar tempiant raumenį: skausmas sustiprėja bandant tempti ar spausti sužalotą vietą, mėginant antlikti judesį.
• Plyšimo pojūtis ar įdubimas raumenyje: sunkesniais atvejais juntamas plyšimo jausmas ar matoma įduba pažeistoje vietoje.

Išsamesnį straipsnį apie raumenų patempimus ir jų gydymą galite rasti čia: [Raumenų patempimai]

Sąnarių patempimai

Sąnarių pažeidimas (patempimas)  – tai dažna trauma, atsirandanti tuomet, kai pertempiami arba dalinai plyšta sąnarį stabilizuojantys raiščiai. Skirtingai nei sąnario išnirimas, patempimo metu kaulai išlieka savo anatominėse vietose, tačiau pažeidžiami juos stabilizuojantys raiščiai. Ši trauma dažniausiai pasitaiko aktyvios fizinės veiklos metu, ypač atliekant staigius judesius ar netinkamai pastačius galūnę. Dažniausiai pažeidžiami čiurnų, kelių, riešų, alkūnių ir pečių sąnariai.

Sąnarių patempimai skirstomi:

• Ūminės traumos – įvyksta staiga dėl kritimo, smūgio ar netikėto judesio;
• Lėtinės (pasikartojančios) traumos – atsiranda dėl ilgalaikio raiščių pertempimo arba jų silpnumo, dažnai kartojasi toje pačioje vietoje.

Sąnarių patempimo priežastys:

Sąnarių patempimo priežastys dažniausiai susijusios su staigiais, netikėtais sąnario judesiais, kai sąnarys pasisuka nenatūralia kryptimi, o raiščiai nesugeba atlaikyti tenkančios apkrovos. Tai gali įvykti staiga sustojus, šokant ar nusileidžiant ant netvirtos dangos. Dažnos priežastys taip pat yra kritimai bei tiesioginiai smūgiai į sąnarį. Riziką didina silpni aplinkiniai raumenys, nuovargis, netinkama avalynė ir anksčiau patirti raiščių pažeidimai, kurie mažina jų elastingumą ir stiprumą.

Sąnarių patempimo simptomai:

• Skausmas – staigus, dažnai aštrus skausmas pažeisto sąnario srityje, stiprėjantis judant;
• Patinimas ir paraudimas – uždegiminės reakcijos požymiai, dažniausiai pasireiškia netrukus po traumos;
• Mėlynės (hematomos) – kraujosruvos, atsirandančios dėl vidinio kraujavimo;
• Sąnario nestabilumas – ypač esant stipresniam raiščių pažeidimui, juntamas nenatūrauls sąnario „lankstumas“ arba „klibėjimas“;
• Judesio ribotumas – sunkumai atliekant judesius dėl skausmo, tinimo ar silpnumo;
• Skausmas spaudžiant ar judinant sąnarį – padidėjęs skausmingumas esant mechaniniam dirginimui;

Išsamesnį straipsnį apie sąnarių patempimus ir jų gydymą galite rasti čia: [Sąnarių patempimai]

Sausgyslių uždegimas (tendinitas)

Sausgyslių uždegimas, dar vadinamas tendinitu, – tai būklė, kai dėl ilgalaikio pertempimo, mikrotraumų ar pernelyg didelio fizinio krūvio sausgyslėje išsivysto uždegimas. Sausgyslė – tai jungiamojo audinio struktūra, jungianti raumenį su kaulu. Ši patologija dažniausiai pasireiškia asmenims, nuolat atliekantiems pasikartojančius judesius arba per greitai didinantiems fizinio aktyvumo intensyvumą. Tendinitas dažnai išsivysto sportuojant (pavyzdžiui, tenise, bėgime, plaukime), taip pat dirbant fiziškai aktyvų darbą. Dažniausiai pažeidžiamos peties, alkūnės, kelio, Achilo ar riešo srities sausgyslės.

Tendinitas skirstomas:

• Ūminis tendinitas – atsiranda staiga po stipraus krūvio ar traumos, pasireiškia ryškiais uždegimo simptomais;
• Lėtinis tendinitas – išsivysto palaipsniui dėl ilgalaikio sausgyslės dirginimo ar pasikartojančių mikrotraumų.

Tendinito pažeidimų priežastys:

Tendinitą dažniausiai sukelia pasikartojanti mechaninė apkrova arba per didelis fizinis krūvis, kuriam sausgyslė nesugeba prisitaikyti. Ilgalaikis monotoniškas judesys (pvz., metimas, bėgimas, svorių kilnojimas) sukelia mikrotraumas, kurios, nesant tinkamos priežiūros, perauga į uždegimą. Taip pat tendinito priežastimi gali būti netinkama judesių biomechanika, raumenų disbalansas, netaisyklinga laikysena, netinkama avalynė ar sporto įranga. Uždegimą gali skatinti ir nepakankamas atsistatymo laikotarpis tarp treniruočių, netinkamas apšilimas bei anksčiau buvę sausgyslių pažeidimai.

Tendinito simptomai:

• Skausmas – lokalizuotas, bukas, maudžiantis arba aštrus skausmas sausgyslės srityje, stiprėjantis judėjimo metu;
• Patinimas ir paraudimas – uždegimo vieta gali parausti, patinti, būti karštesnė;
• Jautrumas liečiant – skausmas ar diskomfortas spaudžiant sausgyslę;
• Judesių ribotumas – sumažėjusi judesių amplitudė, kartais jaučiamas sustingimas;
• Skausmas fizinio krūvio metu – diskomfortas dažniausiai sustiprėja treniruotės metu ar po jos;
• Traškėjimo pojūtis – juntamas girgždėjimas ar sausgyslės trintis judant;
• Sumažėjusi jėga – laikui bėgant sumažėja raumenų jėga dėl skausmo ir uždegimo.

Išsamesnį straipsnį apie tendinitą ir jo gydymą galite rasti čia: [Tendinitas]

Raiščių plyšimai

Raiščių plyšimas – tai rimta sportinė trauma, atsirandanti, kai sąnarį stabilizuojantys raiščiai yra smarkiai pertempiami arba visiškai plyšta. Raiščiai – tai jungiamojo audinio dariniai, jungiantys kaulus tarpusavyje ir palaikantys sąnario stabilumą. Šių struktūrų pažeidimas sukelia reikšmingus biomechaninius pokyčius. Dažniausiai raiščių plyšimai pasitaiko čiurnos, kelio, riešo ar peties sąnariuose. Trauma dažniausiai įvyksta netikėtai – šuolio metu, staigiai keičiant judėjimo kryptį, nusileidus netinkama koja arba susidūrus su kitu asmeniu. Tokiu atveju jaučiamas ūmus, aštrus skausmas, sąnarys tampa nestabilus, atsiranda patinimas ir dažnai – hematomos. Raiščių plyšimai reikalauja ilgalaikio gydymo ir nuoseklios reabilitacijos.

Raiščių plyšimai skirstomi:

• Ūminiai plyšimai – įvyksta staiga, dažniausiai dėl sportinių ar buitinių traumų;
• Lėtiniai (pasikartojantys) plyšimai – atsiranda dėl ilgalaikio raiščių silpnumo, nepakankamos reabilitacijos arba biomechaninio disbalanso.

Raiščių plyšimo priežastys:

Raiščių plyšimus dažniausiai sukelia staigūs, intensyvūs judesiai arba tiesioginiai smūgiai, kai sąnariui tenka netikėta apkrova. Dažniausi rizikos veiksniai:

• Nepakankamas apšilimas prieš fizinį krūvį;
• Netinkama judesių technika;
• Disbalansas tarp raumenų grupių;
• Ankstesni sąnarių sužalojimai;
• Nelygi ar slidi danga;
• Netinkama avalynė.

Raiščių plyšimo simptomai:

• Skausmas – ūmus, veriantis arba deginantis, jaučiamas sąnario viduje;
• Patinimas ir paraudimas – atsiranda per pirmąsias valandas po traumos;
• Mėlynės (hematomos) – dėl kraujo išsiliejimo į minkštuosius audinius;
• Sąnario nestabilumas – juntamas "klibėjimas", sunku išlaikyti atramą;
• Judesio apribojimas – sumažėjusi sąnario judesių amplitudė;
• Skausmas spaudžiant ar judinant – stiprėjantis mechaninio poveikio metu;
• "Plyšimo" pojūtis ar garsas – juntamas ar girdimas traumos metu.

Išsamesnį straipsnį apie raiščių plyšimus ir jų gydymą galite rasti čia: [Raisčių plyšiai]

Peties sąnario išnirimas

Peties sąnario išnirimas – tai dažna trauma, pasitaikanti tiek profesionaliems sportininkams, tiek aktyviai gyvenantiems žmonėms. Dėl peties sąnario anatominės sandaros – didelės judesių amplitudės ir sąlyginai mažos sąnarinės duobės – šis sąnarys yra vienas dažniausiai išnyrančių žmogaus organizme. Išnirimo metu žastikaulio galva pasislenka arba visiškai išslysta iš mentės sąnarinės duobės, sukeldama stiprų skausmą, deformaciją, patinimą ir funkcijos sutrikimą. Peties išnirimas dažniausiai įvyksta atliekant staigius judesius, krentant ant ištiestos rankos ar patyrus stiprų smūgį. Ši trauma reikalauja skubaus gydymo ir ilgalaikės reabilitacijos, o pasikartojantys išnirimai gali sukelti peties sąnario nestabilumą.

Peties sąnario išnirimai skirstomi:

• Dalinis išnirimas (subluksacija) – žastikaulio galva tik dalinai pasislenka iš sąnario.
• Visiškas išnirimas – žastikaulio galva visiškai išslysta iš mentės sąnarinės duobės.
• Pagal kryptį: priekinis, užpakalinis ir apatinis išnirimas. Dažniausias – priekinis.

Peties sąnario išnirimo priežastys:

Peties sąnario išnirimo priežastys dažniausiai susijusios su staigiais judesiais ar trauminiu poveikiu. Kritimas ant ištiestos rankos, smūgis į peties sritį ar netikėtas tempimas gali lemti žastikaulio galvos pasislinkimą iš sąnario. Dėl peties sąnario anatominių ypatumų (sekli mentės duobė, didelis judesių spektras) šis sąnarys yra mažiau stabilus. Jei šalia esantys raumenys ar raiščiai yra silpni arba nepakankamai stiprūs, sąnario stabilizacija tampa neefektyvi. Dažnai pasikartojantys išnirimai rodo, kad peties struktūros jau yra pažeistos ir negali išlaikyti žastikaulio galvos vietoje.

Peties sąnario išnirimo simptomai:

• Skausmas: stiprus, staigus skausmas peties srityje, dažnai veriantis, sustiprėja bandant judinti ranką.
• Patinimas ir paraudimas: pažeista vieta patinsta, oda gali parausti ar įkaisti.
• Mėlynės (hematoma): kraujosruvos gali atsirasti dėl vidinio kraujavimo traumos metu.
• Sumažėjusi jėga ar tirpimas: dėl aplinkinių nervų ar raumenų įsitempimo ranka gali tapti silpnesnė ar nutirpus.
• Judesio apribojimas: neįmanoma pakelti ar laisvai judinti rankos, net ir minimalūs judesiai tampa skausmingi.
• Skausmas spaudžiant ar judinant sąnarį: jautrumas sustiprėja bandant paliesti ar judinti petį.
• Matoma deformacija: peties sąnarys gali atrodyti „išlindęs“ ar pakitusios formos, dažnai ranka pakimba nenatūralioje padėtyje.

Išsamesnį straipsnį apie peties sąnarių išnirimus ir jų gydymą galite rasti čia: [Peties sąnarių išnirimai]

Mikrotraumos sportuojant

Mikrotraumos – tai dažna sportuojančiųjų problema, kai dėl pasikartojančio fizinio krūvio išsivysto smulkūs, dažnai nepastebimi audinių pažeidimai raumenų skaidulose, sausgyslėse ar raiščiuose. Šios traumos nėra ūmios – jos formuojasi palaipsniui, o simptomai pasireiškia tik vėliau, kai pažeidimai ima kauptis. Mikrotraumos ypač dažnos sporto šakose, kur dominuoja pasikartojantys judesiai (bėgimas, tenisas, plaukimas, sunkumų kilnojimas). Nors iš pradžių šie pažeidimai gali atrodyti nereikšmingi, laiku jų neidentifikavus ir tinkamai neprižiūrint, jie gali progresuoti į rimtas lėtines būkles, tokias kaip tendinitas ar raumenų pertempimas.

Mikrotraumų klasifikacija:

• Ūminės mikrotraumos – atsiranda per trumpą laiką po intensyvaus, staigaus fizinio krūvio (pvz., po sunkios treniruotės, kai raumenų skaidulose susidaro mikroįtrūkimų). Dažniausiai pasireiškia skausmu, jautrumu ar nedideliu patinimu tą pačią ar kitą dieną.
• Lėtinės (pasikartojančios) mikrotraumos – vystosi palaipsniui, kai tam tikros kūno vietos nuolat patiria tą pačią apkrovą (pvz., tenisininko alkūnė, bėgiko kelio sindromas, Achilo sausgyslės pertempimas).

Mikrotraumų priežastys:

Mikrotraumos dažniausiai atsiranda dėl pasikartojančio fizinio krūvio, netinkamos treniruočių metodikos, per trumpo poilsio tarp pratimų ciklų bei silpnų atraminių struktūrų (pvz., raumenų disbalanso ar silpnų sausgyslių). Kitos priežastys:

• Netinkama avalynė;
• Staigus treniruočių intensyvumo padidėjimas;
• Nepakankamas apšilimas;
• Neergonomiška įranga ar darbo aplinka.

Dažniausiai pažeidžiamos vietos: Achilo sausgyslė, kelio struktūros, alkūnės, riešo sausgyslės, pečių juosta.

Mikrotraumų simptomai:

• Skausmas – pradžioje lengvas diskomfortas fizinio krūvio metu ar po jo, vėliau progresuoja į nuolatinį maudžiantį skausmą;
• Jautrumas ar tempimo jausmas – jaučiamas spaudžiant ar liečiant pažeistą vietą;
• Patinimas – nežymus, susijęs su uždegimine reakcija;
• Standumas ar judesių ribotumas – ypač rytais ar po ilgo nejudėjimo;
• Jėgos sumažėjimas – dėl skausmo ir audinių dirginimo;
• Pasikartojantis skausmas toje pačioje vietoje – rodo nepakankamą atsistatymą.

Išsamesnį straipsnį apie mikrotraumas ir jų gydymą galite rasti čia: [Mikrotraumos sportuojant]

Stuburo traumos

Stuburo traumos – tai rimti sužalojimai, galintys paveikti stuburo slankstelius, tarpslankstelinius diskus, raiščius ar net nugaros smegenis. Dažniausiai jos įvyksta sportuojant, patyrus stiprų smūgį, kritimą arba atliekant netaisyklingus, staigius judesius. Stuburas – tai žmogaus kūno ašis, palaikanti laikyseną, sauganti nugaros smegenis bei leidžianti atlikti įvairius judesius. Dėl sudėtingos anatomijos jis yra pažeidžiamas, ypač esant didelėms apkrovoms ar biomechaniniams sutrikimams. Stuburo traumos gali būti įvairios – nuo paprasto raumenų ar raiščių patempimo iki slankstelių lūžių ar tarpslankstelinių diskų išvaržų.

Stuburo traumos skirstomos:

Pagal atsiradimo mechanizmą:

• Ūminės traumos – atsiranda staiga dėl stipraus išorinio poveikio, pavyzdžiui, nukritus iš aukščio, eismo įvykio ar sportinės veiklos metu. Gali apimti slankstelių lūžius, išnirimus ar nugaros smegenų pažeidimus.
• Lėtinės traumos (perkrovos pažeidimai) – vystosi palaipsniui dėl ilgalaikio perkrūvio, netaisyklingos laikysenos ar pasikartojančių judesių. Dažniausiai pasireiškia juosmens ir kaklo srities skausmais, disko išvaržomis, spondiloze ar raumenų nuovargiu.

Pagal lokalizaciją:

• Kaklinės dalies traumos – dažniausiai pasitaiko sportuojant, ypač atliekant galvos smūgius ar verčiantis per galvą. Simptomai gali būti kaklo skausmas, judesių ribotumas, galvos svaigimas, rankų tirpimas.
• Krūtinės dalies traumos – retesnės, tačiau gali būti susijusios su kompresiniais slankstelių lūžiais, dažniausiai dėl stipraus smūgio ar suspaudimo.

Stuburo traumų priežastys:

Stuburo traumų priežastys dažniausiai susijusios su staigiais, nevaldomais judesiais ar netinkamu fiziniu krūviu, kai nugaros raumenys ir atraminės struktūros nėra tinkamai paruoštos apkrovai. Dažna klaida – netaisyklingas svorio kėlimas, kai lenkiamasi ne iš klubų, o iš juosmens. Taip pat traumos gali atsirasti dėl ilgalaikio sėdimo darbo, netaisyklingos laikysenos ar monotoniškų, pasikartojančių judesių. Sportuojant pavojų kelia per greitas intensyvumo didinimas, netinkama laikysena bei silpni giluminiai nugaros raumenys. Svarbus ir nuovargio veiksnys – pavargę raumenys praranda gebėjimą stabilizuoti stuburą ir apsaugoti jį nuo pažeidimų.

Stuburo traumų simptomai:

• Skausmas – stiprus, veriantis ar maudžiantis, sustiprėjantis judant, kosint ar spaudžiant pažeistą vietą;
• Patinimas ir paraudimas – dažniausiai atsiranda esant raumenų ar raiščių plyšimui;
• Mėlynės (hematoma) – gali pasireikšti po išorinio smūgio;
• Silpnumas ar sumažėjusi raumenų jėga – pasireiškia dirginant stuburo nervus arba dėl raumenų spazmų;
• Judesio apribojimas – sunku pasilenkti, išsitiesti ar pasukti liemenį;
• Padidėjęs jautrumas spaudžiant ar tempiant stuburo sritį – ypač esant išvaržai ar nervų šaknelių dirginimui;
• Neurologiniai simptomai – tirpimas, dilgčiojimas, deginimo pojūtis, judesių sutrikimai rankose ar kojose.

Išsamesnį straipsnį apie stuburo traumas ir jų gydymą galite rasti čia: [Stuburo traumos]