Kas yra raiščių plyšimas?

Tai viena iš sudėtingiausių minkštųjų audinių traumų, kai sąnarį stabilizuojantys raiščiai dėl stipraus ištempimo plyšta dalinai arba visiškai. Šie pažeidimai sukelia sąnario nestabilumą ir riboja funkcionalumą. Plyšimai dažniausiai nustatomi čiurnos, kelio, riešo bei peties srityse. Gydymas ir reabilitacija yra būtini norint atkurti sąnario funkciją ir išvengti ilgalaikių komplikacijų.

Raiščių plyšimo priežastys

Dažniausios raiščių plyšimo priežastys yra susijusios su intensyviu, staigiu fiziniu krūviu arba netikėtais mechaniniais pažeidimais.

• Sportinės traumos – dažnos futbolo, krepšinio, slidinėjimo, teniso metu;
• Kritimai ir nelaimingi atsitikimai – ypač nusileidžiant ant ištiestos galūnės;
• Staigūs judesiai kasdienėje veikloje;
• Raumenų disbalansas ar silpnumas;
• Netinkamas fizinis pasiruošimas ar technika.

Raiščių plyšimo klasifikacija

Pagal plyšimo sunkumą skiriami trys laipsniai:

• I laipsnis – nedidelė dalis raiščio skaidulų pažeista, minimalus skausmas ir patinimas, išlaikoma sąnario funkcija;
• II laipsnis – dalinis plyšimas, ryškesnis skausmas, tinimas, sąnario nestabilumas;
• III laipsnis – visiškas plyšimas, labai stiprus skausmas, reikšmingas nestabilumas, dažnai būtinas chirurginis gydymas.

Raiščių plyšimo simptomai

• Ūmus skausmas – atsiranda traumos metu, yra intensyvus, gali sustiprėti bandant judėti.
• Patinimas (edema) – per kelias minutes ar valandas atsiranda dėl uždegimo ir skysčių kaupimosi.
• Ekchimozė (mėlynės) – kraujosruvos, atsirandančios dėl smulkiųjų kraujagyslių pažeidimo.
• Sąnario nestabilumas – jausmas, kad sąnarys „kliba“ arba negali išlaikyti apkrovos.
• Sumažėjusi judesių amplitudė – dėl skausmo, uždegimo ir mechaninių apribojimų.
• Funkciniai sutrikimai – sumažėjęs judrumas, jėgos netekimas, negebėjimas remtis ar atlikti įprastų veiksmų.

Raiščių plyšimo diagnostika

Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais simptomais, fizine apžiūra bei papildomais instrumentiniais tyrimais:

• Fizinė apžiūra – vertinama sąnario padėtis, judrumas, skausmingumas, nestabilumas;
• Rentgenografija – lūžių ar išnirimų atmetimui;
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – tiksliam pažeidimo įvertinimui;
• Ultragarsas – vertinant raiščių ir aplinkinių audinių būklę.

Raiščių plyšimo gydymas

Pirmasis žingsnis – nedelsiant taikyti RICE protokolą (Rest – poilsis, Ice – šaltis, Compression – kompresija, Elevation – pakėlimas), kad būtų mažinamas tinimas ir skausmas. Po to gydymas priklauso nuo plyšimo laipsnio:

Pirmosios pagalbos protokolas (RICE):

• Rest (poilsis);
• Ice (šaltis);
• Compression (kompresija);
• Elevation (pakėlimas).

Konservatyvus gydymas (I–II laipsnis):

• Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NVNU);
• Imobilizacija – įtvarai ar elastiniai tvarsčiai;
• Fizioterapija – lankstumo, jėgos, stabilumo lavinimas;
• Kontroliuojamas judėjimas – siekiant išvengti raumenų atrofijos.

Chirurginis gydymas (III laipsnis):

• Artroskopinė rekonstrukcija;
• Autologinių sausgyslių ar implantų transplantacija;
• Pooperacinė reabilitacija – griežta kineziterapijos programa.

Biologinės terapijos (kai kuriais atvejais):

• PRP (trombocitais praturtinta plazma);
• Kamieninių ląstelių ar augimo faktorių injekcijos.

Galimos komplikacijos

• Lėtinis sąnario nestabilumas.
• Judesių ribotumas.
• Sąnarių degeneracija (artrozė).
• Pasikartojantys plyšimai ar ilgalaikiai skausmai.
• Raumenų atrofija dėl per ilgos imobilizacijos.

Raiščių plyšimo prevencija

• Atlikti kokybišką apšilimą prieš bet kokią fizinę veiklą.
• Stiprinti sąnarius supančius raumenis, ypač aplink didžiuosius sąnarius.
• Lavinti koordinaciją ir pusiausvyrą (propriocepciją).
• Naudoti tinkamą avalynę ir sporto įrangą.
• Laikytis teisingos technikos ir tinkamo krūvio dozavimo.