Lietuvoje karkasinių namų statyba ir montavimas nėra atskirai reglamentuojami ir tai gali būti priežastis, kodėl medinio karkaso konstrukcijos nėra labai populiarios, nors tai greitas, ekologiškas ir tvarus statybos būdas, kai galima išvengti šlapių procesų ir statybinės drėgmės. Individualūs mediniai karkasiniai namai ar kitos paskirties pastatai visada reiškia natūralumą, galimybę pasiekti aukštą energinę klasę, bet kartu reikalauja dėmesio kokybei. Standartai ir reglamentai turi daug įtakos kokybei.

 

Karkasinių namų šiltinimas 

Norvegijoje, kur gyvenamųjų namų segmente vyrauja karkasinė statyba, 2017 metais buvo priimtas mūsų STR'ų atitikmuo - TEK17 standartas. Kaip sako Norvegijoje namus statantys Lietuvos statybininkai, tai gana griežtas statybos reglamentas, kuris prilygsta kai kurių šalių pasyviųjų namų standartams, bet nėra griežtesnis nei reikalavimai mūsų A++ energinei klasei. Norvegijoje reikalaujama, kad:

grindų U vertė būtų ne didesnė kaip 0,15 W/kv.m K;
lauko sienų - ne daugiau kaip 0,18 W/kv.m K;
stogo U vertė - ne daugiau kaip 0,13 W/kv.m K;
langų ir durų (su rėmu) - ne daugiau kaip 0,8 W/kv.m K;

Lietuvoje šilumos perdavimo koeficiento U vertės diferencijuojamos pagal energines klases ir gyvenamosios paskirties pastatų stogams, perdangoms bei sienoms yra:

Pastato energinio naudingumo klasė	Gyvenamosios paskirties pastato atitvarų norminės U (W/(kv.m K)) vertės
	Stogai ir perdangos	Sienos
A	0,14	0,15
A+	0,12	0,13
A++	0,10	0,11

Kaip ir pas mus, pagrindiniai norvegiško standarto reikalavimai - maža namo konstrukcijų šilumos perdavimo U koeficiento vertė ir sandarumas. Todėl tinkamas ir efektyvus namo apšiltinimas yra vienas svarbiausių etapų statyboje, nes nuo jo priklausys šildymo išlaidos šaltuoju metų laiku ir vėsinimo poreikis šiltuoju laikotarpiu.

Verta atkreipti dėmesį, kad šaltas oras į patalpą patenka tik tada, kai šiluma išeina į lauką. Pagrindiniai šilumos nuostoliai patiriami per šilumos tiltelius sienose ir stoge, nes šiltas oras visada linkęs kilti aukštyn. Mažesnė dalis šilumos iš namo išeina per grindis, duris, langus ir ventiliacijos sistemą.

 

Karkasinių namų sienos šiltinimas

Kaip dažniausiai atrodo karkasinio namo sienų konstrukcija ? Iš esmės ji gana paprasta. Pavyzdžiui, norvegiška karkasinė lauko siena:

1. Fasado apdaila; 2. Vėdinamas oro tarpas; 3. Priešvėjinė plėvelė arba plokštė; 4. Statramstis; 5. Mineralinės vatos sluoksnis pagal specifikaciją (150/200/250 mm) ir garo izoliacinė plėvelė; 6. Papildomas mineralinės vatos sluoksnis (50 mm); 7. Vidaus apdaila;

Izoliacija klojama į karkaso tarpus. Vieno izoliacijos sluoksnio siūlės neturi sutapti su paskesnių sluoksnių siūlėmis, siekiant išvengti šilumos nuostolių per jas. Statramsčių tarpai užpildomi 150-250 mm storio termoizoliacinėmis plokštėmis. Sluoksnių skaičius priklauso nuo statramsčio pločio ir yra apskaičiuojamas pagal reikalingą pasiekti sienos šilumos perdavimo koeficiento vertę.

Kai kurie karkasinių namų projektuotojai papildomą termoizoliacijos sluoksnį numato išorinėje pusėje, kai kurie - abiejose konstrukcijos pusėse: vidinėje ir išorinėje. Tai priklauso nuo siekiamų parametrų, pastato energinės klasės. Termoizoliacijos sluoksnis vidinėje pusėje patogus tuo, kad jame galima išvedžioti instaliacinius vamzdžius nepažeidžiant pagrindinio šiltinimo sluoksnio. Papildomas sluoksnis išorėje, ant pagrindinio izoliacijos sluoksnio, naudingas tuo, kad uždengiami medienos statramsčiai, kurių šilumos laidumas apie 5 kartus didesnis nei mineralinės ar stiklo vatos laidumas. Karkasinėje lauko sienų konstrukcijoje svarbu, kad išorinis termoizoliacijos sluoksnis būtų apsaugotas nuo vėjo prapūtimo, o vidinis - nuo garų patekimo į šiltinimo sluoksnį.

Papildomas karkasas išorėje gali būti montuojamas tašus kalant vertikaliai arba horizontaliai, priklausomai nuo to, kokia vėliau bus montuojama lauko apdaila. Ant šio papildomo karkaso montuojama priešvėjinė plėvelė arba plokštės, kurios nepraleidžia vėjo, bet iš konstrukcijos išleidžia drėgmę. Ant priešvėjinės plėvelės arba plokštės montuojami mediniai 25 mm storio tašeliai, kurie formuoja oro tarpą. Jame cirkuliuoja oras, kuris pašalina iš konstrukcijos drėgmę ir taip prailgina konstrukcijos tarnavimo laiką. Prieš kalant oro tarpo tašelius, apačioje, visu namo perimetru būtina , sumontuoti tinklelį ar profilius nuo graužikų, kad šie negalėtų patekti į šiltinamąją medžiagą. Sumontavus tašus, prie jų tvirtinama išorinė apdaila.

Lietuvoje karkasinių namų statytojai naudoja įvairius karkaso variantus, bet svarbiausi principai - vėjo ir garų barjerai termoizoliacinei medžiagai, išlieka. Pavyzdžiui:

1 karkasinės sienos pavyzdys:

Išorės apdaila pagal projektą (neparodyta, gali būti medinės dailylentės, klinkerio plytelės, termoizoliacinės plokštės);
Tašeliai 45x25 mm cc=600-625 mm;
Orientuotų skiedrų plokštė 12 mm;
Mediniai tašai 45x145/195 mm;
Mineralinė vata 150/200 mm;
Garo izoliacija plėvelė 0,2 mm;
Mediniai tašeliai 45x45 mm;
Mineralinė vata 50 mm;
Orientuotų skiedrų plokštė 12 mm;
GK plokštė 12,5 mm;
Gofruoti 20 mm vamzdeliai elektros instaliacijai;

2 karkasinės sienos pavyzdys:

Išorės apdaila pagal projektą (neparodyta, gali būti medinės dailylentės, lakštinė apdaila);
Tašeliai 45x25 mm cc=600-625 mm;
Vėjo izoliacinė plėvelė;
Mediniai tašai 45x145/195 mm;
Mineralinė vata 150/200 mm;
Garo izoliacijos plėvelė 0,2 mm;
Mediniai tašeliai 45x45 mm;
Mineralinė vata 50 mm;
Orientuotų skiedrų plokštė 12 mm;
GK plokštė 12,5 mm;
Gofruoti 20 mm vamzdeliai elektros instaliacijai;

Pirmuoju atveju neįvedant papildomų ryšių gaunama vėjo apkrovoms stipresnė sienos konstrukcija. Technologiškai teisingai montuojant ir sandarinant sienas, perdangą, stogą užkertamas kelias vandens garų patekimui iš patalpų į sienų konstrukcijas. Naudoti mažai vandens garams laidžią OSB-3 plokštę išorinėje sienos dalyje nėra blogas sprendimas, bet yra ir kitų šiam tikslui tinkamų medžiagų.

Antruoju atveju lengvesnė vandens garų difuzija iš sienos, bet reikalingi papildomi vėjo ryšiai užtikrinantys sienos standumą. Galimas ir dar kitoks variantas - naudoti vandens garams laidžias plokštes, pavyzdžiui, priešvėjinį gipso kartoną, MDF plokštes, tinkuojamo fasado plokštes.

Visais atvejasis svarbu įrengti 20-25 mm oro tarpą tarp išorės apdailos ir sienos konstrukcijos, kad judėdamas oras galėtų išdžiovinti sienoje galinčią atsirasti drėgmę tiek per išorės apdailą, tiek iš vidaus.

Karkasinei konstrukcijai labai svarbus yra standumas, kitaip tariant, statika. Kad karkasas neišsiklaipytų ir neatsirastų plyšių, turi būti gerai išdžiovinta tašų mediena. Tašų plotis gali būti įvairus - 150-250 mm, esminio skirtumo nėra. Svarbiau, kad, jei OSB plokštės kalamos iš vienos pusės, jų storis turėtų būti ne mažesnis nei 12 mm. Taip pat labai svarbu, kad tvirtinant OSB ar kitas plokštes, vinys būtų kalamos vienodais atstumais: perimetru tankiau, ant tarpinių tašų - rečiau. Jeigu vinys sukaltos ne vienodais atstumais, galimos deformacijos.

 

Karkasio namo šiltinimas stiklo vata

Vienas svarbiausių elementų karkasinėje konstrukcijoje - šilumos izoliacija, kuri turi būti skaičiuojama pagal gyvenamiesiems pastatams keliamus šilumos perdavimo arba šiluminės varžos reikalavimus. Karkasinė konstrukcija projektuojama ir įrengiama pagal STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys" reikalavimus. Praktiškai pagal lietuviškas normas karkasinei konstrukcijai užtenka 15-20 cm storio stiklo vatos - vienos iš efektyvesnių termoizoliacinių medžiagų, pagrindinio sluoksnio.

Stiklo vata karkasinių sienų šiltinimui yra labai patogi medžiaga dėl elastingumo, paslankumo, gerų šiluminių parametrų.

Karkasinėms išorės sienoms rekomenduojame rinktis itin kokybiškas bei gerų šiluminių ir techninių parametrų stiklo vatos plokštes URSA Thermo Ultra 33 (0,033 W/m K) ir URSA Thermo 35 (0,035 W/m K).

Stiklo vata pasižymi itin geromis šiluminėmis ir garso izoliacijos savybėmis, sulaiko viduje šilumą žiemą ir neleidžia prikaitinti patalpų vasarą, yra nedegi mežiaga.

Kuo stiklo vata skiriasi nuo kitų mineralinių vatų? Pagrindinis skirtumas - žaliavos ir gamybos technologija. Stiklo vatos žaliava - natūralios medžiagos: antrinio perdirbimo stiklo duženos ir smėlis, stiklo vatos gamyba reikalauja mažiau energetinių resursų, o rišikliui naudojamos natūralios medžiagos. Iš labai senų laikų dar yra užsilikęs mitas, kad stiklo vatoje yra aštrių stiklo „adatėlių", kurios gali būti kenksmingos. Taip galėjo būti anksčiau, šiuolaikinė gamybos technologija visiškai išlydo stiklą ir jokių aštrumų ar „adatėlių" vatoje nelieka. Tai vientisa, puri, lengva medžiaga, kuria tarsi kailiniais galima apgaubti pastatą ir kuri yra ilgaamžė.

Svarbiausios bet kurios termoizoliacinės medžiagos savybės yra šiluminis laidumas, degumo klasė, garso izoliacija, montavimo patogumas. Pagal šias savybes stiklo vata yra tarp pirmaujančių.

Pavyzdžiui, URSA Thermo Ultra 33 techniniai ir šiluminiai parametrai yra:

Labai svarbi stiklo vatos savybė yra atsparumas pelėsiams, grybeliams ir graužikams. Elastinga ir paslankia stiklo vata nesunku sandariai užpildyti karkaso rėmus, nepaliekant tuščių tarpų ir šilumos tiltelių. Stiklo vatos laidumas garams palankus net ir nedidelio kiekio garų bei drėgmės išgarinimui, vata neįmirksta ir nesukrenta, o aukšta gaisrinės saugos klasė (A1) apsaugo nuo greito ugnies plitimo.

URSA mineralinė stiklo vata tiekiama rulonais (dembliais) ir lakštais - plokštėmis. Perdangų, šlaitinių stogų šiltinimui idealiai tinka ruloninė stiklo vata, nes klojant vientisai išvengiama sujungimų, greitesnis darbas. Vertikalioms konstrukcijoms dažniausiai naudojamos plokštės.

Minkštos URSA stiklo vatos kilimėliais labai patogu šiltinti stogą, nes sudaromas ištisinis, nepertraukiamas izoliacijos sluoksnis, darbas greitesnis.

„Platus URSA specializuotų gaminių asortimentas leidžia juos tiksliai pritaikyti tiek prie konkretaus pastato ar statybvietės techninių sąlygų, tiek prie konkrečios investicijos reikalavimų. Įvairus asortimentas leidžia mūsų gaminius naudoti kaip izoliacinį sprendimą gyvenamųjų namų, visuomeninėje ir individualioje statyboje, taip pat ir kitokioms reikmėms. Turime plokštes, kilimėlius, izoliacines juostas, taip pat atskiras vėdinamų fasadų šiltinimo sistemas. Daugelis URSA stiklo vatos gaminių naudojami tose vietose, kur dėl sudėtingų sąlygų negalima naudoti kitų rūšių izoliacijos", - sako Gintaras Kriaučiūnas, URSA gaminių Baltijos šalyse pardavimo vadovas ir pabrėžia, kad URSA mineralinės vatos gaminių asortimente yra turinčių vieną aukščiausių tarp mineralinių izoliacinių medžiagų šilumos laidumo koeficientą - 0,032 W/mK. Projektuotojai, energinio efektyvumo skaičiavimo specialistai gerai žino, kad mažesnės net ir tūkstantosios šio rodiklio dalys reiškia plonesnį izoliacijos sluoksnį ir mažesnius šilumos nuostolius bei mažesnes kitų medžiagų sąnaudas.

Parengta remiantis URSA informacija, gamintojų iliustracijos