Žmogui yra svarbus sveikas ir komfortiškas mikroklimatas gyvenamojoje patalpoje. Žiemos metu tam reikia ne tik palaikyti tinkamą temperatūrą, bet ir reikiamą oro drėgnumą. 

Šaltuoju metu miestiečiai, gyvenantys butuose, dažnai susiduria su tokią problemą kaip pernelyg sausas oras patalpoje. Šildymo įrenginiai buto orą šildo iki mums patogios temperatūros, bet oro drėgnumas dėl to krenta iki kritinio minimumo, kartais siekdamas vos 20 %, oras bute pernelyg išsausėja.  

 

Kodėl svarbu drėkinti orą

Sausas orai patalpoje sukelia daug nemalonumų:

• Kambarinės gėlės sudžiūva.
• Žmonės irgi kenčia – oda tampa sausa, peršti gerklę, nosies ir plaučių gleivinės perdžiūsta ir pradeda gausiai išskirti gleivę kaip apsauginį mechanizmą nuo dulkių. O gleivės perteklius – tai susirgimo rizika ir puiki terpė bakterijoms daugintis. Akys irgi perdžiūva ir pradeda karščiuoti. 
• Sausas oras gadina medinius baldus: įvyksta medienos ir klijų perdžiūvimas. 

Kitą vertus, kai oras patalpoje pernelyg drėgnas ir viršija 70 %, irgi nėra gerai. Dėl perteklinio oro drėgnumo vystosi pelėsis, rūdija metaliniai paviršiai, prasideda įvairios ligos. Pasekmių pašalinimui tenka skirti daug laiko ir priemonių, pati drėgnumo pertekliaus problema neišsprendžiama vien paprastu vėdinimu. 

Koks oro drėgnumas turi būti kambaryje? Normaliam ir komfortiškam gyvenimui bute ar nuosavame name turi būti palaikomas santykinis oro drėgnumas nuo 35 iki 65 %, priklausomai nuo metų laikotarpio. Kaip skelbia Lietuvos Higienos norma HN 42:2009: 

“8. Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės: 

• santykinė oro drėgmė šaltuoju metų laiku – 35-60 %, 
• šiltuoju metų laiku – 35-65 %.

12. Oro temperatūra, oro judėjimo greitis ir santykinė oro drėgmė matuojami 0,1 m, 1,1 m aukštyje nuo grindų patalpos viduryje 0,5 m atstumu nuo sienų ir langų. Santykinė oro drėgmė visuose matavimo taškuose turi atitikti šios higienos normos dydžius.

14. Santykinės oro drėgmės matavimo paklaida ne daugiau kaip +/- 0,5 %.”

Santykinis oro drėgnumas – tai drėgmės kiekis ore procentais. Matuojamas nuo 0 iki 100 %. Esant 100 % drėgnumui vanduo negali išgaruoti, jis kondensuojasi. Tai yra vadinamas “rasos taškas”. Kuo žemesnė oro temperatūra, tuo mažiau reikia drėgmės, kad pasiekti 100 %. 

Ir atvirkščiai – didėjant oro temperatūrai, patalpai reikia daugiau vandens garų. Pvz., patalpoje esant +18° C oro drėgnumas dažniausia siekia 60 %, o kambario temperatūrai padidėjus iki +22-23° C, oro drėgnumas krenta iki 35 %. 

 

Kaip padidinti oro drėgnumą namuose

Oro drėkinimo schema atrodo paprasta - patalpoje, kurioje oras labai sausas, reikia išgarinti pakankamą vandens kiekį. Toliau viskas priklauso nuo vandens išgarinimo įgyvendinimo būdų: jų efektyvumo, sudėtingumo, investicijų į juos ir galimų šalutinių efektų. 

Paprasčiausi liaudiški “ekonominės klasės” oro drėkinimo būdai, naudojant parankines priemones buityje, nereikalauja investicijų ir specialių įmantrių prietaisų. Tai gali būti įvairūs buitiniai indai su vandeniu, dedami ant grindų arba ant šildymo radiatorių – vanduo palaipsniui išgaruoja iš indų į patalpos orą. Kiti variantai numato įvairių drėgnų audinių (skalbinių, rankšluosčių) kabinimą ant virvių, radiatorių (kabant ant virvių vanduo išgaruoja per ilgesnį laiką). Dar viena liaudiška gudrybė – buitinė technika, kaitinanti vandenį: elektrinis arbatinukas ir garinis lygintuvas, skleidžiantys į patalpą garus. Tačiau, visi minėti būdai turi trumpalaikį poveikį, kurį nuolat reikia kartoti, o arbatinukas su lygintuvu papildomai suvartos elektrą. 

Kur kas patogiau palaikyti reikiamą patalpos oro drėgnumą, naudojant specialiai tam sukurtus šiuolaikiškus prietaisus – automatinius oro drėkintuvus. Jie gali būti skirtingų tipų, priklausomai nuo veikimo principo ir oro drėkinimo būdo: vieni prietaisai drėkina šaltais garais, kiti – karštais garais, treti papildomai išvalo orą, o kai kurie veikia ultragarsiniu būdu. 

Įvairūs oro drėkintuvai turi savo pranašumų ir trūkumų, specifiniai modeliai gali pareikalauti tam tikrų būtinų sąlygų – gyventojas gali rinktis palankesnį variantą savo nuožiūra ir pagal savo asmeninius poreikius. 

 

Oro drėkintuvų tipai

 

Šiltų garų oro drėkintuvai 

Šiuose prietaisuose vyksta vandens kaitinimas, paversdamas jį saikingai karštais garais, išleidžiamais į patalpos orą. Kartu su drėkinamu oru kambarys truputį apšildomas šiltais garais. 

Vandens kaitinimas šiltų garų drėkintuve atliekamas dviejų elektrodų, tarp jų tekant elektros srovei. Įkaitęs verdantis vanduo išsivalo nuo kenksmingų mikroorganizmų, karšti garai kaupiasi drėkintuvo garų surinkimo talpoje. Iš jos švarūs karšti garai skverbiasi pro surinkimo talpos perforaciją į kambarį. Nepatogumų gali sukelti kondensato lašelių susidarymas nuo karštų garų ant įvairių paviršių netoli tokio drėkintuvo patalpoje. 

Šiltą drėkinančių garų temperatūrą galima panaudoti bute sveikatos procedūroms (kaip pirtyje arba garinėje) – pvz., inhaliacijai ir kvapų sukūrimui, įpilant į drėkintuvo talpą keletą lašų sveikatai naudingų medžiagų: eterinį aliejaus, medicininių priemonių. Medžiagų garai pasiskleis po patalpą į kvėpavimo takus. Priklausomai nuo gamintojo drėkintuve gali būti įtaisytas antibakterinis elementas iš sidabro.

Šiltų garų drėkintuvui rekomenduojama naudoti vandenį su kuo didesniu mineralinių elementų kiekiu sudėtyje. Šios sąlygos dėka elektrodai greičiau užkaitins jį, garai susidarys per žymiai trumpesnį laiką, taupydami elektros energiją. Būtent didesnis elektros suvartojimas skiria šio tipo drėkintuvus nuo kitų. Tai yra visų elektrinių kaitinimo-šildymo prietaisų “nuodėmė”. 

 

Šaltų garų oro drėkintuvai

Jie veikia rotaciniu grįžtamuoju principu. Veikimas kažkiek panašus į rekuperatoriaus šilumokaičio darbą, tik ne pašildant orą, o drėkinant jį – į tokį drėkintuvą įtraukiamas sausas oras, pervaromas per specialų drėkinantį filtrą, o atgal į patalpas išleidžiamas pakankamai sudrėkintas oras. Vyksta nuolatinė cirkuliacija: sausas oras-drėgnas oras. 

Pakaitalinis drėkinantis filtras ne tik drėkiną įtrauktą sausą orą, bet ir išvalo jį nuo kambario dulkių, įvairių pašalinių dalelių. 

Sausas patalpos oras įtraukiamas besisukančio ventiliatoriaus, kurį valdo variklis. Variklio pagalba veikia ir purkštuvas, išleidžiantis garus į kambarį. Kaip ir visi varikliniai mechanizmai, šalto oro drėkintuvai skleidžia tam tikrą triukšmelį, kartais viršijantį leistinus 40-45 decibelų. Dėl šios priežasties šio tipo drėkintuvai gali būti nepriimtini tylos mėgėjams. 

 

Oro drėkintuvas-valytuvas 

Skirtingai nuo šaltų garų drėkintuvu, oro valytuvuose nenaudojamas pakaitalinis filtras. Į valytuvą patekęs oras praeina per drėgnus rotacinius būgnus, kurie nuolat sukasi ir yra pusiau panardinti vandenyje. Šiame etape iš įtraukto sauso oro pašalinamos įvairios smulkios dalelės, dulkės – oras valomas drėgnu būdu. 

Sukimosi metu rotaciniai būgnai, iki pusės esantys vandenyje, išgarina nuo savęs vandenį, kuris nukreipiamas į patalpą išvalytų garų pavidalu. Patalpos temperatūra lemia kiek garų bus sugeneruota ir išleistą į ją. Tokiu būdu oro valytuvu palaikomas palankus oro drėgnumas, o gyventojai, kurių organizmas itin jautriai reaguoja į dulkes ir augalų žiedadulkes, turi galimybė laisvai nevaržomai kvėpuoti ir nečiaudėti. 

Valytuvas gali ne tik išvalyti kambario orą nuo jame tvyrančių pašalinių dalelių ir cheminių elementų, bet ir neutralizuoti kenksmingas bakterijas, tarp kurių yra ir pelėsio sporų. Priklausomai nuo gamintojo ir modelio vartotojai turi galimybę įdiegti valytuve bakterijas naikinantį įtaisą.

 

Ultragarsiniai oro drėkintuvai 

Šio tipo prietaisuose naudojamas ultragarso dažnis, kuriame vibruoja vidinės membranos. Vibracijos metu drėkintuvo talpoje esantis vanduo paverčiamas garų debesiu. Iš patalpos paimtas išsausėjęs oras praleidžiamas per garų debesio sluoksnį, o iš jo išeina jau pakankamo drėgnumo ir išleidžiamas atgal į kambarį. 

Į ultragarsinį drėkintuvą sausas oras patenka per besisukantį ventiliatorių. Sudrėkinto oro kiekio išleidimą į patalpą galima kontroliuoti pagal savo pageidavimus per reguliavimo sklendę. Prietaisas suvartoja nedaug energijos. 

Ultragarsiniai modeliai turi ypatingų reikalavimų dėl drėkinimui naudojamo vandens nei kitų tipų drėkintuvai. Pavyzdžiui, namuose naudojant ultragarsinį drėkintuvą, netinka paprastas vanduo iš čiaupo – jame būna kalkių, druskų, chloro. Kai šie elementai kartu su vandeniu virsta garų debesiu, jie nusėda kambariuose ant visų daiktų paviršiaus (įskaitant brangią elektroniką, buitinę techniką, stiklus, baldus) baltų nuosėdų sluoksniu, kuris labai matosi. Ir nusėda ne tik ant paviršių, bet ir žmogaus kvėpavimo takuose, sukeliant neigiamas reakcijas sergantiems kvėpavimo sistemos ligomis. Todėl ultragarsiniams drėkintuvams reikia naudoti tik nukalkintą suminkštintą vandenį, kuris sumažina nuosėdų kiekį, arba distiliuotą vandenį. 

Ultragarso vibracijos yra beveik negirdimos (gali siekti vos 25 decibelus). Bet gamintojai mėgsta nutylėti apie kitą šių prietaisų skleidžiamą garsą – kunkuliavimą darbinėje talpoje, kai ji prisipildo nauju vandeniu. Ypatingai garsiai kunkuliuoja vanduo didesnio tūrio talpose. Štai tokių trūkumų turi ultragarsiniai prietaisai, įskaitant ir jų aukštą kainą (paprastesnį valytuvai ir šiltų/šaltų garų drėkintuvai kainuoja per pus mažiau). 

 

Oro jonizatoriai

Nors pagrindinė jonizatorių funkcija – ne drėkinti, o tik valyti orą ir prisodrinti jį deguonies, šiuolaikinėje rinkoje yra tokių jonizatorių modelių, kuriuose suderinta ir oro drėkinimo funkcija. 

Kai patalpoje ilgą laiką veikia įjungti elektronikos prietaisai (televizoriai, kompiuteriai), jų veikimas kenkia oro kokybei - ore padidėja "blogųjų" jonų dalelių, dulkių nuo elektroninių ekranų. Jonizatorius su oro drėkintuvu gali atkurti tinkamą jonų balansą patalpos ore. 

Jonizatoriai dezinfekuoja patalpos orą, išskirdami “geruosius” jonus (anijonus), kurie neutralizuoja “bloguosius” jonus, kaupiančius bakterijas, pelėsių sporas, dulkes, žiedadulkes, surinkdami juos ore ir įtraukdami į jonizatoriaus filtrus. Įtrauktas oras prietaise sterilizuojamas ultravioletu, naikinamos bakterijos, o atgal į patalpą išleidžiamas švarus oras su drėgnais garais (jeigu jonizatoriuje yra drėkinimo funkcija). 

Nepaisant visų gerų savybių jonizatoriai gali būti nerekomenduojami silpnesnio imuniteto žmonėms. Patalpos ore, prisodrintame įkrautų aerojonų, virusai plinta greičiau. Sergantiems kvėpavimo takų ligomis su aukšta kūno temperatūra jonizuotas oras gali dar daugiau pakenkti. Gali padidėti astmos ir alergijos priepuolių. Tokiais atvejais verta iš viso atsisakyti jonizatorių arba naudotis jais ne pilną dieną, arba papildomai įsirengti dezinfekuojantį oro valytuvą.

 

Kaip sumažinti drėkintuvo triukšmą

Oro drėkintuvo skleidžiamas triukšmas ir ūžimas padidėja, kai sugenda arba susidėvi prietaiso ventiliacijos sistema. Reiškia, ventiliatoriaus mentės smarkiai užsiteršė dulkėmis, susidėvėjo ar nusitrynė ašies tepalas. Tokiais atvejais problemą galima ištaisyti savarankiškai: išardęs drėkintuvo korpusą išvalyti ventiliatorių nuo dulkių, o jo ašį patepti nauju tepalu.

Pigesniuose drėkintuvuose įrengtos ventiliacinės sistemos be šepečių (panašios į kompiuterių aušintuvus). Brangesniuose – sistema su rutuliniais guoliais. Remonto metu ištraukiama ašis su sparnuote. Senas tepalas nuo ašies nuvalomas, nuo sparnuotės menčių nuvalomi dulkių sluoksniai. 

Nauju tepalu reikia tolygiai patepti angą, skirtą ašies strypeliui įstatyti. Tolygiu pastos sluoksniu patepamos angos sienelės ir dugnas. Tepalu apdorojama ir ventiliatoriaus ašis, prieš įstatant ją į angą. Geriau naudoti antifrikcinį tepalą, skirtą guolių trinčiai sumažinti. 

Jeigu ventiliatoriaus valymas ir tepimas nepadeda, tuomet triukšmo šaltinį reikia ieškoti variklyje. Ši užduotis yra sudėtingesnė, todėl ją verta patikėti profesionaliems meistrams. 

Ilgo eksploatavimo metu kai kurios drėkintuvo dalys pernelyg atsilaisvina, atsiranda laisvatarpių, veikimo metu detalės kliba ir sukelia triukšmą. Jei priežastis slypi būtent tame, klibančias detales tereikia stipriau užfiksuoti.  

 

Kokį oro drėkintuvą pasirinkti

Renkantis oro drėkintuvus svarbu atsižvelgti į vandens sąnaudas ir talpos tūrį, filtro keitimo dažnumą, drėkinamos patalpos plotą, vartojamąją galią ir automatizavimo laipsnį. 

Patalpos plotas. Vidutinis drėkinimo plotas būna apie 30-40 m². Jeigu butas didesnio ploto, tuomet verta rinktis prietaisus su maksimaliu drėkinimo plotu, nurodytu techninėje charakteristikoje. Pvz., ultragarsiniai oro drėkintuvai beveik netinka didelėms patalpoms. 

Vandens talpos tūris. Garų drėkintuvuose įprastai būna didelės talpos (8-9 litrų). Skirtingai nuo jų, ultragarsiniai sunaudoja žymiai mažiau vandens per parą, todėl jiems nereikalinga didelė talpa.

Filtro keitimas. Kasetės turi būti labai kokybiškos - su šia sąlyga filtravimo komponentus reikės keisti mažiau. Bet kuriuo atveju, norint išvengti pernelyg greito filtrų ir kasečių susidėvėjimo, juos būtina valyti nuo nuosėdų. 

Energijos suvartojimas. Tam, kad sumažinti elektros sąnaudas, patariama rinktis drėkintuvus be garų sterilizavimo funkcijos. 

Automatizacijos laipsnis. Taupyti elektrą padės tie drėkintuvai, kuriuose yra automatinis išjungimas, laikmatis, šviesos diodų indikacija. 

Kompaktiškumas. Oro drėkintuvo dydis tampa svarbus, kai patalpos plotos yra mažesnis nei 20 m. Kompaktiškus ir mažiau sveriančius drėkintuvus lengviau kilnoti. 

 

Oro sausintuvai ir drėgmės surinktuvai

Šie prietaisai tampa labai aktualūs rudenį, kai rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje dar neįjungtas centrinis šildymas, bet atvėsusiu darganotu rudeniniu oru gyvenamosiose ir darbo patalpose labai padidėja oro drėgnumas. Kartais drėgnumo rodiklis rudenį viršija leistinus 65 % ir siekia 70-85 %. 

Padidėjęs oro drėgnumas patalpoje sąlygoja juodojo pelėsio susidarymą ant sienų, lubų, vonios kambaryje. Labai drėgnoje patalpoje sparčiau plinta įvairūs susirgimai. Didelis drėgnumas yra nepalankus ir kai kurioms negyvenamoms patalpoms, kuriose laikomos ir saugomos įvairios medžiagos, jautriai reaguojančios į drėgmę: pvz., bibliotekos, archyvai, grūdų saugyklos, sandėliai, elektronikos serverinės, muziejai ir kt. Oro drėgnumas pastate gali padidėti ir po vandentiekio avarijos, kai prakiuręs vamzdis užtvindė rūsį. 

Oro sausintuvus kartais vadina oro džiovintuvais ir drėgmės surinktuvais. Jų paskirtis – padidėjusio oro drėgnumo ir vandens garų kondensato mažinimas, perteklinės drėgmės garų šalinimas. 

Oro sausintuvas drėgnoje patalpoje 

Oro sausinimo prietaisai skirstomi į buitinius ir pramoninius. Buitiniai naudojami gyvenamosiose patalpose, o pramoniniai drėgmės surinktuvai - statybose, sandėliuose, užtvindytuose rūsiuose, dirbtuvėse, baseinuose ir viešose pirtyse. 

Įjungtas oro sausintuvas įtraukia drėgną patalpos orą per savo filtrus, praleidžia pro garintuvą į kondensatoriaus talpą. Talpoje oro drėgmės lašeliai virsta kondensatu, kaupiasi ant talpos sienelių ir nuteka vandeniu į talpos dugną. Taip iš įtraukto oro pašalinamas drėgmės perteklius. Išdžiovintas sausas oras grąžinamas atgal į patalpą, išpučiant jį ventiliatoriaus pagalba. 

Kai kondensato surinkimo talpoje susikaupia per daug vandens, suveikia prisipildymo indikatorius. Vandenį tuomet išleidžia per žarną. 

 

Kaip išsirinkti oro sausintuvą 

Oro sausintuvas turi turėti tinkamą galią ir našumą priklausomai nuo oro srauto patalpoje. Oro srautas matuojamas kubiniais metrais per valandą. Reikiamos galios parinkimui naudojama formulė V x 3 = m³/val., 

kurioje V – patalpos tūris kubiniais metrais (m³). 

Skaičiavimo pavyzdys: kambario plotis – 4 m, ilgis - 7 m, sienų aukštis – 2,7 m. Tuomet, sudauginus tarpusavyje 4 x 7 x 2,7, gaunamas kambario tūris – 75,6 m³. Kambario oro srautas pagal formulę: 75,6 x 3 = 226 m³/val. Pagal šį oro srautą parenkamas oro sausintuvo našumas. 

Vasaros metu, kai patalpos drėgnumas siekia 75-80 % statybiniai sausintuvai gali per dieną išdžiovinti apie 30-40 litrų drėgmės ore.