Jau kelinti metai gaminuosi naminį obuolių sidrą. Nusižiūrėjau iš draugo hobį,  procesas labai įtraukė ir paskatino daugiau pasidomėti šia veikla. Aplankyti Normandijos, Pietinės Anglijos sidro gamintojai. Dabar galiu tvirtai pasakyti - Lietuva gali būti garsi sidro šalis. Tam sąlygos tiesiog idealios.

Jau po keleto mėnesių gaunamas skaidrius, švelniai putojantis sidras

Turime daugybę kalvotų, nederlingų žemių Rytų Aukštaitijoje, Dzūkijoje kur idealios sąlygos auginti obelis. Normandai taip pat sodus didele dalimi augina ne derlingose lygumose, bet kalvų šlaituose. Obuoliai ir Lietuvoje subrandina panašų cukraus kiekį. O tai, kad dar neturime susiformavusių tradicijų gali būti tik privalumas. Galima viską pradėti naujai, atsižvelgiant į pasikeitusius vartotojų skonius.

  Dažniausiai sidro gamintojai išdistiliuoja dalį sidro į Eau De vie ( gyvybės vanduo) iš kurio po palaikymo ąžuolo statinėse gaunasi kalvadosas. Šiuos procesus jau pradėjo ir latviai, pas juos jau yra ne tik sidro gamintojai, bet ir normalios distilerijos. Lankytoje distilerijoje per metus apsilanko apie 3- 4 000 keliautojų kurie įneša svarų indėlį į regiono ekonomiką. Manyčiau ir Lietuvoje turėtų būti įteisinamos vidutinio dydžio distilerijos kurios gamintų kokybišką obuolių brendį. Distilerijų verslas yra labai svarbus žiedinėje regionų ekonomikoje. Distilerijos suvartoja nekondicinę, pigiai gaunamą ir perteklinę žaliavą. Obuolių pertekliaus metais jie perdirbami į sandėlių nereikalaujančią, ilgą išliekamąją ir brangstančią vertę turinčią produkciją. Sodai naudojami kaip avių ganyklos. Taip pat distilerijos svarbios pritraukiant ir išlaikant keliautojus regione. Kalvadoso provincijoje vidiniai regionai visai sėkmingai sugeba konkuruoti su už kelių dešimčių kilometrų esančiu patraukliu pajūriu.  

Sidro gamyba  - mokomąjame filme

  Obelų veislės sidrui

 Literatūroje tenka aptikti daug info kaip Normandijos ūkininkai rūšiuoja obuolius gamindami sidrą. Apsilankius to nelabai pastebėjau, į vienas krūvas pilami ir raudoni ir žali obuoliai. Jie žaidimams neturi laiko. Visi procesai mechanizuoti. Specialūs purtytuvai nupurto obuolius. Kai kuriais atvejais į specialius surinkėjus. Kiti obuoliai supučiami, sušluojami. Darbas rankomis jiems per brangus.

   Obelys sidrui aukštaūgės, apatinės šakos apie 1,5+ metro aukštyje. Formuojama obelis  taurės pavidalu iš 4- 5 šakų su viena ar keliomis vertikaliomis šakomis į centrą. Žemė panaudojama dar ir ganymui ar žolės ruošimui. Daugumoje  ūkių obelų auginimas etnografinis - ekstensyvus, dideli atstumai tarp medžių ( 100 - 150 medžių / ha)  matosi mažai tręšiama arba netręšiama, derliai nedideli, apie 6-8 t/ha. Nors matosi ir modernesnių sodų. 

Veislės saldžiarūgštės, atsparios daužymui ir puviniams,  nes didžioji obuolių dalis surenkama jau nukritus. Gausiai auginamos raudonų obuolių obelys labai panašios į žieminę "Spartan" veislę. Žalių veislių į kiek primirštą Lietuvoje Landsbergo renetą. Tai yra mažiau rūgštumo turinčios veislės ir panašu labiau tinkančios dabartinio vartojo skoniui.

  Bandžiau daug veislių sidro gamybai. Rūgščiosios etnografinės veislės ( antaninis) mano nuomone neturi didelių perspektyvų. Todėl pas save etnografines obelis perskiepyjau modernesnėmis veislėmis.  Didesnių aromato ar skonio skirtumų neradau lyginant net su modernesnėmis ( Auksis) veislėmis. Sutraukiantis rūgštumas nevilioja net karštomis vasaros dienomis. Manau didele dalimi aromatas ( o kartais smarvė, gana būdinga Normandijos regiono sidrams) priklauso nuo mielių. Tikiuosi smarvės terminu neįžeisiu, nes man toje pačioje Normandijoje gaminamas Camembert smirdi. Jei Jums Camembert kvepia, reiškia ir normandiškas sidras kvepės. 
   Vienu iš geriausių sidrų gavosi Auksio ir etnografinio ( žalio, saldinio greičiausiai vienas iš ananasinio klonų) sulčių mišinys. 

Distilerijos kiemas. Visi darbai mechanizuoti.

Sidro fermentacija

   Obuoliai sunkvežimiais vežami į distilerijas, plaunami ir spaudžiamos sultys. Pas mus galima sultis išgauti dviem būdais. Nuvežti į spaudyklą ir palaukti valandą kitą eilėje. Galima  pasigaminti savo spaudykloje. Greičiausiai  laiko sąnaudos bus ne savarankiško spaudimo pusėje, tačiau laiką galėsite praleisti gamtoje. Pirmiausia obuoliai turi būti sutarkuojami specialioje tarkoje. Tarkis neturi būti nei per mažas ( sunkiai spausis ir kimš maišo skylutes), nei  per didelis nes sultys netekės.  Kiek palaikius tarkis dedama sį maišus. Šio proceso metu jau išbėga didžioji dalis sulčių. Tada sulčių likučiai išspaudžiami su presu. 

Rankinis obuolių traiškytuvas kurį parduoda vitis.lt internetinė parduotuvė. Užsisakius atveža kurjeriai į nurodytą vietą. Gaunamas obuolių tarkis kurio gabalėlių dydis nei per didelis, nei per mažas. 

Sraigtinis presas obuolių tarkiui išspausti. Vienu metu išspaudžiama apie 2- 3 litrai sulčių sudedant apie 6- 7 litrus tarkio. Yra didesni presai galintys vienu metu spausti 25 litrus tarkio.   Sraigtinį presą obuolių sultims spausti galima įsigyti vitis.lt  internetinėje parduotuvėje. Taip pat ten rasite presus sultims su nerūdijančio plieno korpusu. 

 Normandijoje naudojamas natūralios fermentacijos metodas. Į obuolių sultis nededamas cukrus. Atitinkamai gaunamas iki 5 laipsnių sidras. Skaičiuoti reikia, kad 1 procentas cukraus perdirbamas į 0,45 laipsnių alkoholio. Gerais metais obuoliai Lietuvoje sukaupia apie 10 - 12 procentų cukraus. Kiek nagrinėjau panašūs skaičiai ir sidro kraštuose.

   Toliau klausimas ar laikytis tradicijų? Ar nenaudoti cukraus gamyboje? Aš naudoju, pridėdamas apie 5 papildomus procentus cukraus ir padarydamas apie 6-7 laipsnių sidrą. Gal meistrai  pasmerks ir kada nors pats save pasmerksiu. Tačiau dabar gaunu puikų sidrą kuris man prilygsta ar net skanesnis už sidro kraštų natūralios fermentacijos sidrą. Taip pat fermentacijos procesas paprastesnis. Sidro meistrai stabdo fermentacijos procesą, kam jau manau reikia įgūdžių. Tačiau gaunant natūralų saldų sildrą ( pusiau sausą) jis tebūna tik 2- 2,5 laipsnių stiprumo. 
  Paprastesnis antrinės fermentacijos buteliuose būdas. Pilnas cukraus kiekis sumaišomas iš karto supilant į didelę fermentacijos tarą. Laikoma kol mielės pilnai sunaudos cukrų. Geriausia temperatūra 16- 20 laipsnių. Tada procesas nebūna labai audringas. Praktikoje audringo proceso sidrai įgauna nemalonių skonių, greičiausiai į procesą aktyviai įsijungia mielės kurių aktyvumą geriau slopinti.

Pirminę sidro fermentaciją patogiausia daryti plastikiniuose induose su kraneliu. Jų talpa didesnė, jie pigesni ir pritaikyti sulčių fermentavimui. Po pirminės fermentacijos patogu nuleisti sultis paliekant kibiro dugne nuosėdas. Fermentacijos kibirai sidrui galima įsigyti vitis.lt internetinėje parduotuvėje, kurjeriai atveža į nurodytą vietą.

Oro vožtuvas, sifonas praleidžia susikaupusias dujas į išorę ir neįleidžia oro į vidų. Oro vožtuvą įsigyti galima vitis.lt internetinėje parduotuvėje

 Saldžių, modernių veislių sidro ruošinys dažnai kiek išgąsdina. Būna kiek lėkštokas, silpno kvapo, neišraiškingo skonio. Tačiau jis pasikeis dėl antrinėje fermentacijos įgautos angliarūgšties. Ji tiesiog neįtikėtinai pagerina sidro skonį ir atskleidžia aromatą. Vėl, jei turite geras, nesmirdų sidrą gaminančias mieles. Jei Jūsų sode laukinės mielės nemielos, galima įsigyti sidro mielių rinkinuką. Gal bus mielesnės. 
  Pirminės fermentacijos sidras nuskaidrėja, iškrenta nuosėdos. Nupilam nuo nuosėdų ir  supilstom į butelius. Įdedam pusę šaukštelio cukraus, uždedam kamščius. Geriausias variantas gaminant nedaug yra alaus buteliai su užspaudžiamais kamšteliais. Daugiau gaminant pravers šampano butelių užspaudimo įranga.

Geriau laikyti vėsiai, apie 10- 12 laipsnių temperatūroje. Žiemą nebijau ir temperatūros nukritimo iki 1- 3 laipsnių. Vasarą gali jau stovėti ir 15- 18 laipsnių tempetatūroje. Tačiau prieš naudojant geriau atšaldyti iki 8- 10 laipsnių. 

Po mėnesio kito sidras būna paruoštas. Sidrą galima laikyti kelis metus. Kurį laiką jo skonis gerėja, ilgiau laikomo ima prastėti. Labai priklauso nuo nupylimo švarumo. Su iškritusiu didesniu nuosėdų kiekiu skonis greičiau suprastėja.

Kaip pagaminti sidrą mokomąjame filme