Geltonžiedės sedulos uogienė tikriausiai vienas iš geriausių padažų prie laukinienos, antienos ir kitų mėsos patiekalų. Vyresnei kartai geltonžiedė sedula žinoma kaip kizilas. Tai rūgščiai saldi uoga, tikra vitminų ir naudingų medžiagų bomba. Nuo subrendusio medžio - krūmo galima pririnkti apie 4- 6 kilogramus uogų. Šviežių tiek suvalgyti nepavyks, puiki išeitis pasigaminti uogienės ar džemo.

  Kizilo uogienės dažniausiai būna su kauliukais. Man tai iš karto atkrenta, nes minkštimo ir taip nedaug, rankiotis kauliukų nemėgstu. Kizilo uogienės receptas paprastas. Uogos nuplaunamos, užpilamos cukrumi santukiu 1 kg kizilo - 0,5 - 1 kg cukraus, 200 mg vandens. Puode ant cukraus supilamas vanduo, maišoma, vėliau sudedamos uogos. Palaikoma porą valandų kol cukrus ištirps.

 Verdama graibant putas, nugraibius putas dar paverdama 15 - 20 minučių ir išpilstoma į stikliniukus.

 Kiek sudėtingiau pagaminti kizilo uogienę be kauliukų - kizilo džemą. Sudėtingiausia atskirti minkštimą nuo kauliukų. Įprastame sietelyje minkštimas ir odelės įstringa akutėse. Pavyko lengvai iškaulinti panaudojus sietelį su  5 mm diametro akutėmis. Radau tokį provincijos ūkinių prekių parduotuvėje. Keletas kauliukų išlindo, bet virimo metu išsimeta su putomis.

  Receptuose siūloma prieš trynimą uogas apvirti. Tai gal padėtų pertrinti ir per įprastą sietelį, bet man nesinorėjo prarasti dalies vitaminų. Pakaks ir taip praradimų verdant uogienę. Palaikiau porą dienų kambario temperatūroje ir uogos tapo minkštutės, pasaldėjo ir rūgštis sušvelnėjo.

 Geltonžiedės sedulos pertrintą masę užpilam cukrumi santykiu 0,5 - 1 kg cukraus kilogramui uogų. Palaikom kol cukrus ištirps. Verdam ant stiprios ugnies, nuimam putas laikant ant vidutinės ugnies. Svarbu nepervirti -  tada džemas rudėja, praranda skonį. Išpilstyti verta kai tik nuimtos putos ir leidžiama dar užvirti.

 Išpilstom į stiklainiukus, uždarom steriliais dangteliais, apverčiam. Mažiau dedant cukraus laikom vėsiai, daugiau cukraus - laikysis kambario temperatūroje.