Krienai – tai seniai žinoma ir vertinama šakniavaisinių augalų rūšis, turinti aštrų skonį ir kvapą. Šis augalas pirmą kartą pradėtas naudoti Europoje ir Vakarų Azijoje, o jo savybės buvo vertinamos dėl skatinančio poveikio sveikatai ir ypatingo skonio. Senovės Graikijoje ir Romoje krienai buvo laikomi ne tik prieskoniu, bet ir gydomąja priemone. Vėliau jie paplito Baltijos šalyse bei Rytų Europoje ir tapo įprastu mitybos ir gydymo komponentu.

Kokybiškiausia yra apie 2 - 3 centimetrų diametro krieno šaknis. Tokia ji užauga per 1 metus iš nedidelės šaknelės derlingoje ir purioje dirvoje. Sodinama apie 15 centimetrų gylyje ir tokia šaknis bus lygi ir lengvai valoma. 

Krienai yra vertingi savo savybėmis, kurios pasižymi stipriu antibakteriniu ir antivirusiniu poveikiu. Juose gausu vitamino C, B grupės vitaminų, mineralų, tokių kaip kalis, kalcis, magnis, geležis ir fosforas. Be to, krienai turi stiprų priešuždegiminį ir imunitetą stiprinantį poveikį. Šis augalas padeda gerinti virškinimą, gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir paskatinti kraujotaką. Vis dėlto krienus patariama vartoti saikingai, nes jie turi stiprų poveikį ir gali dirginti skrandį.

 Geriausias laikas kasti krienų šaknis yra rudenį, po pirmųjų šalnų, arba ankstyvą pavasarį, kai šaknys dar nėra pradėjusios dygti. Rudenį iškasti krienai būna stipresnio skonio, nes augalas spėja sukaupti daugiau eterinių aliejų. Prieš ruošiant krienus, jų šaknys yra kruopščiai nuplaunamos ir nuvalomos, o žievė paprastai nelupama – pašalinamos tik nešvarios ar pažeistos vietos. Dažniausiai greičiausiai pavyks nuvalyti naudojant metalinę kempinę. 

Tarkavimui naudojama gerai išvalyta krieno šaknis

Krienų tarkavimas gali būti iššūkis, nes tarkavimo metu išsiskiria stiprios ašarojimą sukeliančios medžiagos. Siekiant sumažinti šį poveikį, rekomenduojama krienus tarkuoti lauke, prie atviro lango, prie gartraukio.  Krienų tarkavimui gali būti naudojama smulki tarka, elektrinis smulkintuvas. 

Greičiausiai krienai sutarkuojami elektrine tarkavimo mašina su smulkiu disku.  Dar pasmulkinant peiliu. 

Gaunama gana sausa masė kuri maišoma su vandeniu arba sultimis

Gautą masę reikia kuo greičiau užpilti actu arba citrinos sultimis, kad išliktų balta spalva ir būtų išsaugotas aštrus skonis.

Krienų padažo paruošimas priklauso nuo to, kokio skonio norima – klasikinio, baltojo ar su burokėliais.

Klasikinis baltų krienų receptas

Baltų krienų ingredientai:

• 200 g šviežiai tarkuotų krienų
• 100 ml atvėsinto virinto vandens
• 1 šaukštas acto (6%)
• 1 šaukštas cukraus
• 1/2 šaukštelio druskos

Baltų krienų paruošimas:

1. Krienų šaknis sutarkuokite smulkia tarka arba susmulkinkite maisto smulkintuvu.
2. Tarkuotus krienus sudėkite į dubenį ir užpilkite atvėsintu virintu vandeniu, kad jie išlaikytų savo aštrumą.
3. Įpilkite actą, suberkite cukrų ir druską, tada gerai išmaišykite.
4. Mišinį sudėkite į sandarų stiklainį ir laikykite šaldytuve. Taip paruošti krienai gali būti laikomi iki 2–3 savaičių.

Krienų su burokėliais receptas

Krienų su burokėliais ingredientai:

• 200 g šviežiai tarkuotų krienų
• 150 g virtų burokėlių (smulkiai tarkuotų)
• 100 ml atvėsinto virinto vandens
• 1 šaukštas acto (6%)
• 1 šaukštas cukraus
• 1/2 šaukštelio druskos

Krienų su burokėliais paruošimas:

1. Sutarkuokite krienus ir virtus burokėlius smulkia tarka arba susmulkinkite maisto smulkintuvu.
2. Tarkuotus krienus užpilkite atvėsintu virintu vandeniu.
3. Į krienų masę įdėkite burokėlius, supilkite actą, cukrų ir druską. Gerai išmaišykite.
4. Mišinį sudėkite į sandarų stiklainį ir laikykite šaldytuve. Krienai su burokėliais gali būti laikomi apie 1–2 savaites.