Atsiradusios naujos vynuogių veislės tinkančios Lietuvos klimato sąlygoms atvėrė visai naujas galimybes naminio vynuogių vyno gamybai. Jau žinomi ir gana sėkmingi pramoninio lygmens vyno gamybos pavyzdžiai Baltijos šalyse. Vynuogių vynas lenkia kitus vaisių ir uogų vynus pirmiausia dėl mažesnio rūgštingumo. Taip pat yra veislių kurios sukaupia pietinėms šalims būdingą cukraus kiekį. Be to vynuogės gerokai lengviau surenkamos nei dauguma kitų uogų. 

Vynuogių veislės ir auginimas vynui

Vynuogininkystė prasideda nuo vynuogių sodo. Senosios ir rūgščios vynuogės sparčiai keičiamos moderniomis veislėmis. Šiuo metu tikriausiai garsiausia yra baltųjų vynuogių Solaris veislė. Ji naturaliai sukaupia net 22 - 23 procentus cukraus. Gaunamas vynas primenantis ananasų, miško riešutų skonį. Iš raudonųjų vynų vynuogių veislių garsiausios Rondo, sukaupiančios apie 20 % cukraus. Zilga, Juodupė, Maršal Fos.
  Vyninės vynuogės yra sultingesnės, sukaupia daugiau cukraus, yra mažesnės ir turi storesnę odelę. 
  Svarbus momentas vynuogių auginime yra derliaus ribojimas. Tai daroma genint vynuoges. Jis turi skirtumų lyginant su pietinėmis šalimis. Lietuvoje tinkamiausias yra pakaitinis ilgų šakų palikimas. Pagrindinė šaka ar kelios šakos palaikomos  gana žemai, iš jos leidžiamos po vieną ar dvi derančias šakas. Rudenį nukerpama šaka paliekant iš pirmo pumpuro augusią ir dažniausiai stipriausią šaką. Iš kiekvieno pumpuro kitais metais išleidžiama šaka su 2 -3 kekėmis. 

 
   Vynuogių sulčių spaudimas

 Vynuogės renkamos maksimaliai subrendusios. Tada jos turi daugiausiai cukraus ir brandžios vynuogės turi kiek mažiau rūgšties. 
  Vynuogių odelėse yra daug naudingų ir skonį suteikiančių medžiagų. Tai polifenolis, nuo kurio manoma, kad priklauso vyno brandinimo laikas. Taip pat daugybė kitų medžiagų nuo kurių priklauso skoninės sąvybės. Naudingos medžiagos kurios sudaro tinkamesnę terpę mielėms  vystytis. Verta iš žievelių, minkštimo paimti kaip daugiau glicerolio nuo kurio priklauso vyno "klampumas" ir juntamas becukris saldumas. 
  Naudingos medžiagos iš vynuogių žievelių paimamos maceracijos metodu.  Maceracija tai sutraiškytų vynuogių laikymas savo sultyse. Laikoma nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Nuo laikymo laiko priklauso ir vynuogių spalva. Roziniai vynai dažniausiai gaunami trumpinant maceracijos laiką. 
  
   

Vynuogių uogas geriausia traiškyti archaišku būdu. Taip nesutraiškomos sėklos, nesupjaustomos šakelės kurių sultys gali suteikti vynui prastesnio skonio. 

Maceruotą misą išspaudžiame presu. Nedideliems vynuogių kiekiams pakaks rankinio sulčių spaudimo preso. Jį galima įsigyti Vitis.lt parduotuvėje.

Vynuogių vyno gamybos technologija

Pradedančiam vyndariui svarbu išlaikyti bent jau proceso eiliškumą ir temperatūrinį režimą. Elitinio vynuogių  vyno gamyboje niuansų yra tiek daug, kad išmokti pagaminti tokį vyną gali prireikti kelių vyndarių kartų. 
  Pagrindinis vynuogių fermentacijos dalyvis yra mielės. Jų yra šimtai rūšių  ir kiekviena gali suteikti puikų skonį vynui, tačiau kitos gali ir sugadinti. Gaminant vyną dalyvauja laukinės mielės kurios yra ant vynuogių uogų. 
  Vynuogių vynas naturaliai turi aukštą cukringumą, todėl pirminėje fermentacijoje papildomo cukraus nepridedama. Optimalus cukraus kiekis sultyse - 15 procentų. Senosios vynuogių veislės sukaupia apie 8- 10 procentų cukraus, todėl jau pirmame etape papildoma 5 procentais cukraus. ( 1 kilogramas cukraus 20 litrų sulčių). 
  Fermentacijoje dalyvauja beveik visos mielės ir cukrus į alkoholį perdirbamas per 5 - 10 dienų. Pirminėje fermentacijoje sulčių pripilama apie 2/3 talpos.
  Optimalus cukraus kiekis vyno misoje yra 15 procentų. Iš tokio kiekio gaunama apie 7 laipsniai alkoholio. Po pirminės audringos fermentacijos vynas nupilamas nuo nuosėdų, pravėdinamas ir pridedama papildomo cukraus. Pietinėse šalyse sultys iš karto turi sukaupusios apie 25 procentus cukraus. Gauti papildomus laipsnius vyndariai naudoja vynuogių sulčių koncentratą. Lietuvoje tai gerokai pabrangintų vyno savikainą. 
  Pirminėje fermentacijoje baltieji vynai laikomi apie 15-18 laipsnių temperatūroje. Žemesnėje temperatūroje gaunami kvapnesni, bet mažiau glicerolio ir tuo pačiu svarumo turintys vynai.
  Raudonieji vynai fermentuojami aukštesnėse, apie 25 laipsnių temperatūroje.
  Aukštesnėje temperatūroje gaunami kiek sodresni vynai, išskiriama daugiau taninų. Mažesnėje temperatūroje gaunami vaisiškesni ir švelnesni vynai.  Aukštesnėje kaip 30 laipsnių temperatūroje mielės ima išskirti joms žalingas medžiagas ir gali žūti. 32 laipsniuose vynas perkaista, tai ne tik aplinkos temperatūra, fermentacijos metu išsiskiria šiluma ir ją gali tekti mažinti. Mažinama pernešant į šaltesnę patalpą ar atšaldant įstatant į indą su vėsiu vandeniu. Staigiai atšaldyti nerekomenduojama. 

   Pasiekus didesnį kaip 5 - 7 laipsniai  alkoholio  lieka kelios mielių rūšys galinčios veikti aukštoje alkoholio ir cukraus koncentracijoje. Laukinės mielės gali perdirbti cukrų iki 12 laipsnių. Vyndariai naudoja kultūrines mieles kurios gali veikti iki 15 ir daugiau laipsnių. Nors daugiau laipsnių gaminančios mielės daugiau naudojamos fermentuojant vynus kurie bus naudojami distiliavimui. 
  Kas keleri mėnesiai reikėtų vyną nupilti nuo susidarančių nuosėdų ir pravėdinti prisotinant deguonimi.  Be deguonies vynas gali įgauti kopūstų kvapą. Su perdaug deguonies vynas oksiduosis ir bus kartstelėjęs ir lėkštas. 
 Po kelių nupylimų ir vėdinimų vynas perpilamas į brandinimo talpą, galima į stiklo butelį ar ąžuolinę statinę. Vyno pripilama  beveik pilnai. 

Vynuogių vyno fermentacijos indai nupirkti iš Vitis.lt parduotuvės. Pristatymas tiesiai į namus per kurjerius. Patogūs fermentacijai plastikiniai kibirai tinkantys brandinti vynuogių vyną. Kraneliai leidžia nupilti vyną paliekant drumzles. Matomas vynuogių sulčių kiekis per skaidrią matuoklę. Didelis dangtis ir patogus priėjimas plauti kibirą. 

Oro vožtuvas fermentacijai. Išleidžia susidarančias fermentacijos procese dujas ir neįleidžia į vidų oro.

Vynuogių vyno rūgštingumas

Vynuogių vyne yra dvi pagrindinės rūgštys. Vyno rūgštis beveik nesikeičia fermentacijos procese. Aitresnė obuolių rūgštis gali pasikeisti į pieno rūgštį. Pieno rūgštis švelnesnė, suteikia vynui subtilaus skonio. Pramoninėje vyno gamyboje vynininkai prideda kultūrinių pieno rūgšties bakterijų. Tai jau įmanoma ir Lietuvoje, pieno rūgšties bakterijas galima įsigyti Vitis.lt parduotuvėje. 

Vynuogių vyno brandinimas

  Dažniausiai vynuogių vynas išpilstomas prieš naują derlių. Tinkamumas patikrinamas įpylus į kelis butelius vyną ir patalpinant į kambario temperatūrą. Jei vynas nesikeičia, galima išpilstyti visą. 
  Vyną patogu užkimšti kamščiu naudojant specialų kamščių uždarytuvą. Įsigyti galima iš Vitis.lt parduotuvės. 
  Butelyje iškrentančios kietos nuosėdos rodo vyno subrendimą. Po to vynas turėtų būti suvartojamas per kelerius metus, nes ims prastėti jo kokybė.