Sūdyta silkė kaip gamindavo mūsų močiutės. Vieniems silkės patiekalai iš išdorotos didelės silkės  tai tikras silkės etalonas, kitiems silkė atsimenama su siaubu kai reikėdavo iškrapštyti daugybę kauliukų. Pastariesiems sunku būtų įsiūlyti variantą išsidoroti silkę patiems. Tačiau gal verta pabandyti. 

   Šiame amžiuje kai ieškome sveikesnių produktų nereikėtų apeiti ir silkės. Silkė statinėje konservuojasi natūraliai. Tai ne šiaip įdruskinimas. Įdedamas gana nedidelis druskos kiekis kuris padaro palankiausią terpę pieno rūgšties bakterijų veiklai. Pieno rūgšties bakterijos įprastai fermentuoja maistą taip, kad jis tampa geriau įsisavinamas žmogaus virškinimo sistemos. Taip pat pieno rūgšties bakterijos keičia skonines sąvybes ir suteikia silkei aromatą. 

  Silkės dorojimas atrodo labai paprastu. Tačiau vieniems išdorota silkė būna beveik be kauliukų, kitų silkė kaulėta. Labai svarbu atidirbti stuburo traukimo judesį. Silkė turi kelias eiles kauliukų. Šonkaulinis kauliukas lengvai išsitraukia. Menas ištraukti vidurinius kauliukus, kad jie nenutrūktų.

Silkei nupjaunama galva ir prapjaunamas pilvas arba nupjanama papilvė. Nupjovus papilvę gaunamas lygus pjūvis padarius file

Ištraukiami viduriai ir reikia nugramdyti juodą plėvelę. Nupjaustomi pelekai.

Silkę nuplauname, bus švariau dirbti. 

Prapjauname silkės nugarą, išimam nugarinį peleką. Pjūvio nereikia daryti gilaus

Užgriebiam kamputį odos ir nutraukiam ją. Prieš tai nupjaustom visus pelekus

Pirštais kabinam stuburą ir nuo jo atplešiam mėsą. Svarbu neleisti nutrūkti smulkiems kauliukams, juos vėliau labai sudetinga ištraukti ir suminkštinti bus galima tik marinuojant. 

Tikriausiai pats tinkamaiusias su tokia silke yra silkės tartaras - foršmakas. Tartariniai ingradientai kaip kiaušinis ir svogūnas labai gerai derinasi su silke, jos neužgožia. Silkę dar atskleidžia sviestas ant duonos ant kurių tepamas foršmakas. Paspaudus aktyvią saugią nuorodą foršmakas rasite receptą. 

Filmas kaip išdarinėti silkę